Ką iš tiesų reiškia artėjančios svarbios dienos, kalbame su vyskupu Arūnu Poniškaičiu.
Jau ketvirtadienį dalis žmonių pradės švęsti Heloviną. Kaip jūs asmeniškai ir bažnyčia žiūri į šią šventę?
Mano kalendoriuje tokios dienos nėra, kažko bendro su krikščionybe neturi, o visokiems prietarams ir magijoms nelieka nei laiko, nei noro, nematau ir prasmės.
Tas pavadinimas yra kažkiek susijęs su Visų šventųjų švente, bet manau, kad ten yra paimtas tik pavadinimas.
Kartais pagalvoju: kai pradedame nepažinti to, kuo mes tikime, tada iš to tikėjimo namo, kuriame turėtų būti jauku gyventi, pavirsta tarsi pabaisų, vaiduoklių irštva, todėl žiūriu į Visų šventųjų iškilmę bažnyčioje, kuri kviečia pažvelgti į mūsų galutinį tikslą, misiją ir prisiminti, kam esame pašaukti.
Kas iš tiesų yra Visų šventųjų diena ir Vėlinės?
Šios dienos apjungia tai, ką mūsų bažnyčios bendruomenė išpažįsta tikėdama, kad esame keliaujantys šios žemės keleiviai. Tai yra viena bažnyčios dalis. Yra tie, kurie jau baigę šio žemiško gyvenimo kelionę ir yra amžinajame gyvenime, danguje. Visi šventieji – juos prisimename lapkričio 1 d., o lapkričio 2 d. yra skirta maldai už mirusiuosius, kurie dar po mirties ruošiasi dangui, išgyvena Dievo gailestingumo laikotarpį, skaistyklos būseną, apie kurią kalba bažnyčios tikėjimas.
Šiomis dienomis ypatingai žvelgiame į visuotinę bažnyčią – šios žemės keleivius ir esančius amžinybėje.
Ar šios dvi dienos skiriasi?
Malda yra bendras dalykas kiekvienai šventei – šventos mišios aukojamos bažnyčiose, tad tai yra bendras elementas. Yra labai ryškus skirtumas, kad Visų šventųjų iškilmės liturginė spalva yra balta – džiaugsmo spalva, taip pat garbės himnas.
Lapkričio 2 d. prasideda Vėlinės – tai yra maldos už mirusiuosius diena. Šią dieną yra daugiau rimties, susikaupimo, mūsų mirusiųjų prisiminimo, už kuriuos meldžiamės.
Visą pokalbį su vyskupu Arūnu Poniškaičiu kviečiame žiūrėti vaizdo siužete.
