Komentarai ir analizė

Šiandien Žolinė, valstybinė šventė, nedarbo diena. Nesunku atspėti, ką veikiate dauguma jūsų. Kadangi šventė šiemet įsitaisė viduryje savaitės, galbūt leidžiate ją lėtai namuose. Kas turite vaikų – moksleivių, galbūt šiandien nuspręsite apipirkti juos naujiesiems mokslo metams. Vyksite į prekybos centrą – ten viskas vienoje vietoje. Gal kartu papietausite, o gal pirksite maisto prekių ir namie gaminsite pietus ar vakarienę.

Rugpjūčio mėnesį Europos Sąjungos (ES) institucijų veikla paprastai sulėtėja dėl vasaros atostogų, Jungtinės Karalystės (JK) ir ES derybininkai taip pat šiuo metu daro pertrauką. Tačiau diskusijos apie „Brexit“ derybų baigtį ir galimus scenarijus toli gražu nenurimo. Nenuostabu – iki jų planuojamos baigties spalio mėnesį liko visai nedaug laiko, ypač įvertinant, kiek nedaug pasistūmėta derinant JK ir ES pozicijas nuo praėjusių metų pavasario.

„Cet animal est très méchant. Quand on l’attaque il se defend.“* Šie žodžiai iš XIX a. prancūzų dainos puikiai išreiškia Rusijos požiūrio į kaimynines Šiaurės šalis paradoksą. Šios šalys labai nirčios. Kai jas puolame, jos ginasi. Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu liepos 24-ąją pasakė tendencingą kalbą ir išplūdo Švediją bei Suomiją dėl jų esą provokuojančios ir agresyvios gynybos politikos.

Kvailas, kaip mužiko aulas, sakydavo mūsų senoliai. O kaip kitaip galvoti apie Skuodo valdžią, kuri išvažiuoja pirmojo pieno gerti į Rusiją, o po to nuskamba per visą Rusiją kaip sovietinių didvyrių garbintojai, kurie sukorė tūkstančius kilometrų nusilenkti prie II pasaulio karo didvyrių paminklo. Pirmiausia Lietuvą apskriejo žinia, kad Skuodo vicemerės Daivos Budrienės vadovaujama oficiali savivaldybės delegacija pagerbė II pasaulinio karo didvyrius ir padėjo gėlių ant jų paminklo.

Pasaulio futbolo čempionatas ne vien suintensyvino turizmą į pergalingąją Kroatiją. Jis taip pat suteikė rusams menkai pažįstamą malonumą būti palankiai vertinamiems. Šio įvykio pasekmės galėtų būti ilgalaikės. Rusijoje apstu pagarbos vertų dalykų – pavyzdžiui, pakerinti kalba ir literatūra, gamtos grožis, menas, muzika ir satyra. Beje, pastarieji dalykai dažniausiai yra puikūs ne dėl to, kaip šalis yra valdoma, o nepaisant šio valdymo. Komunistinis žargonas nuskurdino kalbą.

Muitinės departamentui nusprendus savarankiškai ištirti į Lietuvą įvežamas trąšas ir nustačius, kad maišytos trąšos patenka į importo mokesčio ribas, verslininkai pasiskundė Vyriausybei. Buvęs Muitinės departamento generalinis direktorius Arūnas Adomėnas turėtų džiaugtis išaiškinęs, kad jo tyrimas leistų šalies biudžetą papildyti 8 mln. eurų – tiek trąšų importuotojai, tarp jų ir „valstiečių“ lyderio Ramūno Karbauskio „Agrokoncernas“, turėtų papildomai sumokėti muito mokesčių.

Kas dabar? Po savaitę trukusio chaoso atrodo viliojama pasinerti į nuostabos ir siaubo būseną. Prezidento impulsyvus, neišmanėliškas elgesys, jo panieka sąjungininkams ir meilikavimas priešininkams Vašingtone sukėlė didžiulę sumaištį, neregėtą nuo „Watergate“ skandalo laikų. Po prezidentų Trumpo ir Putino mįslingo susitikimo akis į akį Helsinkyje buvęs JAV ambasadorius Maskvoje Mike'as McFaulas atrodo patekęs į kažkokį amerikiečių, kuriuos norėtų ištardyti rusai, sąrašą.

 Vienetiniai darbo kaštai arba kitaip darbo sąnaudų ir produktyvumo santykis apdirbamojoje gamyboje nuo 2010 m. išaugo 26 proc. ir grėsmingai artėja prie 2008 m. Kai kuriose veiklose, pavyzdžiui, informacijos ir ryšių, šis santykis jau siekia visų laikų aukštumas. Vis dažniau pasigirsta įspėjimų, kad tokia situacija nėra tvari ir gali pasireikšti sumenkusiomis šalies eksportuotojų galimybėmis konkuruoti užsienio rinkose.

Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai prieš du mėnesius Trišalės tarybos posėdyje buvo sutarta, kad nuo 2019 metų minimalią mėnesio algą (MMA) reikėtų didinti nuo 400 eurų iki 420 eurų. Tai sudarytų apie 47 proc.

Pastarųjų savaičių įvykiai akivaizdžiai parodė, koks nestabilus ir kintantis gali būti pasaulis – analitikai vis garsiau kalba apie prekybos karų pasekmes, o D.Trumpo kelionė po Europą dar aiškiau pademonstravo, kad JAV nuo globalios daugiašalės sistemos pereina prie dvišalių santykių. Bet koks susiskaldymas – tiek tarptautinėje arenoje, tiek ir visuomenėje - yra kelias į niekur.

Ką jums sako skaičius – 4,11? Greičiausiai- nieko. Net jei patikslinčiau, kad tai yra 4,11 euro, vis viena aiškiau netaptų. Tačiau būtent šis skaičius, ne keturi, ne keturi su puse, ar koks nors kitas apvalesnis, nuo šiol bus aktualus tiems, kurie perka šimtu procentu kompensuojamuosius vaistus. Priemoka už šiuos vaistus nebegali viršyti šios mįslingos sumos. O suma – net ne iš Palubinsko vadovėlio. Tai- vidutinė paciento priemokos suma, buvusi praėjusiais metais.

 Pasaulis įvertino istorinį Donaldo Trumpo ir Vladimiro Putino susitikimą. Rusijoje prezidentų pokalbis vertinamas kaip diplomatinė V. Putino pergalė, o štai Jungtinės Valstijos D. Trumpą pasitiko kaip pralaimėtoją. Amerikiečiai pasipiktinę, jog jų prezidentas Putinui begirdint supliekė savo šalies žvalgybą. Neseniai iš JAV grįžęs politologas Linas Kojala teigė, kad toks D. Trumpo elgesys papiktino net jam pataikaujančią JAV televiziją.

Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ateityje ir kaip tai paveiks Baltijos šalis? Pagrindinis prekybos suvaržymų šaltinis yra JAV prezidentas Donaldas Trumpas, teigiantis, kad dabar galiojantys prekybos susitarimai yra nesąžiningi JAV atžvilgiu, o prekybos karus lengva laimėti.

Prancūzija gynybai išleidžia daugiau negu Rusija. Reikia pripažinti, kad šie skaičiai truputį klaidinantys. Kremlius tikriausiai deklaruoja sumažintas išlaidas. Be to, jis savais 55,3 mlrd. JAV dolerių apmoka daugiau negu Prancūzija, skirianti 56,3 mlrd. dolerių. Net jeigu dėl šių veiksnių Rusijos biudžetas faktiškai yra dvigubai didesnis, vis tiek akivaizdu, kad visų NATO narių Europoje išlaidos mažų mažiausiai dvigubai lenkia Rusijos.

Turbūt joks NATO vadovų susitikimas nekėlė tiek nerimo ir spėlionių dėl jo baigties, kiek vyksiantis šią savaitę. Pagrindinė nerimo priežastis, kurią įvardina daugelis analitikų ir diplomatų, įskaitant ir Lietuvos atstovus, - neprognozuojama JAV prezidento D. Trumpo asmenybė.

Liepos 16-ąją Helsinkyje įvyksiantis Trumpo ir Putino susitikimas meta šešėlį ant transatlantinio aljanso ateities. Susitikimas su laisvojo pasaulio lyderiu turėtų būti atlygis už gerą elgesį, bet Rusijos lyderis nepadarė nieko, kad to nusipelnytų. Vardan skambaus, bet tuščio susitarimo – kaip kai kurie baiminasi, galinčio tapti naująja Jaltos sutartimi – saugumas (ir sąjungininkai) gali būti išmaninyti į miglotus pažadus.

Praeita savaitė Seime šiek tiek priminė 20 a. pradžios tylųjį kiną. Ne, garso tikrai netrūko (priešingai, kartais net kildavo noras jį prisukti) tik tas didesnis nei įprasta tempas ir... komiškos situacijos bei kaip visada nenuviliantys personažai. Bet Seimas nepaslydo, praslydo pro užsidarančius laiko vartus ir spėjo patiekti mokesčių įstatymų pakeitimus Prezidentei ant stalo. Šiandien jie jau pasipuošę Jos Ekscelencijos parašu laukia 2019 m. sausio.

„Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai.

Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol kas nepadarė didelės įtakos nei Lietuvos, nei ES ekonomikai. Tačiau didžiausi išbandymai dar tik ateityje. Su vienu iš jų jau susidūrėme – dėl būsimo Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš ES nuo 2021 metų mažės ES biudžeto pajamos.

Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti jaunoms šeimoms regionuose įsigyti pirmąjį jų būstą. Kas sekė „Idėja Lietuvai“ projektą, žino, jog tai buvo viena iš tų trijų su puse idėjų, kurios turėtų Lietuvą pakelti lyg ant sparnų. Idėja, kuri dar būdama visiškai „žalioje“ stadijoje, sulaukė ir daugiausiai kritikos.

Rusijos lyderis turi auksinę galimybę susilpninti Vakarus, kai ateinantį mėnesį susitiks su Amerikos prezidentu. Vakarų šalių šnipai ir kriptoanalitikai stengiasi išsiaiškinti Vladimiro Putino planus, artėjant ateinantį mėnesį įvyksiančiam jo susitikimui su Donaldu Trumpu.

Ši vasara prasidėjo su daugybe „geradėjiškų“ iniciatyvų. Politikai pasiryžę apsaugoti žmones nuo pinigų, nuo darbo, nuo automobilių, nuo sviesto ir dar nuo aibės kitų šio materialaus pasaulio elementų. Dalis sprendimų jau priimta, dėl kitų bus sprendžiama ateityje. Apsauga nuo santaupų Šiomis dienomis Seime sprendžiasi mokesčių klausimai. Vienas esminių – kas bus su pensijų sistema. Ir kol kas, atrodo, kad bus nelabai kas.

Lietuvos Statistikos departamentas paskelbė šviežius mažmeninės prekybos apyvartų rezultatus. Šie rodikliai padeda operatyviai stebėti šalies gyventojų vartojimo – vienos kertinių šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) plėtrą palaikančių kolonų – kitimą. Statistiniais duomenimis, mažmeninės prekybos įmonių apyvarta (palyginamosiomis kainomis) gegužės mėn. stiebėsi 5,9 proc. palyginti su atitinkamu laikotarpiu prieš metus.

Pritarus Vyriausybės pasiūlytiems mokesčių reformos įstatymų pakeitimams Seime, valstybės biudžetas praras 1,6 mlrd. eurų, o siekiant užkamšyti tokią skolą, netolimoje ateityje Vyriausybė turės įvesti naujus mokesčius ar dar labiau didinti jau esamų tarifus.  Nors darbuotojų atlyginimai Lietuvoje auga, augimas nepakankamas, ir darbo užmokestis mūsų šalyje išlieka vienas mažiausių Europos Sąjungoje.

Lietuvoje pragyvenimo lygis sparčiai artėja prie Europos Sąjungos (ES) vidurkio. Tokią tiesmukišką išvadą galima padaryti pažvelgus į neseniai Eurostato paskelbtą statistiką, kad Lietuvoje vienam gyventojui tenkantis sukurtas bendrasis vidaus produktas (BVP) pagal perkamosios galios standartą 2017 metais padidėjo iki 78 proc. ES vidurkio – per metus priartėjome 3 proc. punktais. Pernai aplenkėme Portugaliją, imame tolti nuo Estijos ir Slovakijos bei artėti prie Slovėnijos ir Čekijos.

Daugelis Europos valstybių jau ne vieneri metai bando spręsti visuomenių senėjimo tendencijas ir problemas, nes suvokia, kad tai tiesioginė grėsmė jų ekonomikoms - su senstančia visuomene ir didėjančiu pensininku skaičiumi valstybė netenka darbuotojų, o tuo pačiu mokesčių mokėtojų. Visa tai yra tiesioginė grėsmė valstybės finansams ir visos ekonominės sistemos tvarumui. Su tomis pačiomis problemomis susiduria ir Lietuva.

Yra tokia banali tiesa: absoliuti dauguma sistemų geriausiai veikia tada, kai jos yra paprastos ir suprantamos vartotojams, užuot buvusios painios ir sudėtingos. Ar tai būtų internetinė bankininkystė, ar telefono programėlė, ar automobilio valdymas, ar galiausiai mokesčių sistema, ar pensijų sistema – visi reikalai einasi sklandžiau, jei vartotojas gana paprastai gali ir naudotis jam siūlomomis paslaugomis, ir įvykdyti jam priderančias prievoles.

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu.

Praeitą mėnesį Airijos referendume dėl abortų net 66,4 proc. balsavusiųjų pasisakė už tai, kad ši procedūra šalyje būtų nebedraudžiama. Airijos premjeras L. Varadkaras referendumo rezultatą įvertino taip: „Žmonės išsakė savo valią. Jie pareiškė, kad mums reikia modernios Konstitucijos moderniai šaliai“. Europos Sąjungoje tik trys valstybės – Airija, Lenkija ir Malta – draudė abortus nepriklausomai nuo nėštumo stadijos.

Birželio 8-9 dienomis Kanadoje vykęs kasmetinis Didžiojo septyneto vadovų (G-7) susitikimas dar kartą aiškiai parodė, kaip skiriasi JAV prezidento Donaldo Trumpo ir pagrindinių Amerikos sąjungininkių požiūriai į svarbiausius pasaulio reikalus ir jų sprendimą.

Žinia iš Estijos privertė nuoširdžiai paploti estams. Tokią emociją sukėlė pranešimas, kad 13,7 tūkst. šios šalies gyventojų nusprendė įsigyti Estijos jūrų uostus valdančios valstybės įmonės „Tallinna Sadam“ akcijų per jų pirminį viešą platinimą. Iš viso išplatinus akcijas pritraukta 147 mln. eurų, kurių didžiausia dalis pateks tiesiai į valstybės biudžetą įmonei išmokėjus dividendus ir pelno mokestį, apskaičiuotą nuo jų. Beje, valstybė bus didžiausia įmonės akcininkė ir valdys 67 proc.

Prieš keturis dešimtmečius Bao‘an kaime gyveno 30 tūkstančių pirklių, žvejų ir ryžius auginančių ūkininkų. Jis buvo šiek tiek mažesnis už tuometinę Jonavą Lietuvoje. 1979-ųjų metų pavasarį, kai daugelis iš jūsų, įskaitant mane, dar nebuvo gimę, šis kaimas įgijo miesto statusą ir buvo pavadintas Šenženu. Šiandien jis – ketvirtas didžiausias Kinijos miestas, kuriame gyvena beveik 13 milijonų gyventojų, o jame sukuriamas BVP yra septynis kartus didesnis nei Lietuvos.

Talinas – gera vieta diskutuoti apie istoriją. Šiuolaikinė Estijos respublika, atsikūrusi 1991 metais, išsaugojo glaudžius ryšius su savo tarpukario pirmtake. Lennarto Meri konferencijos, kasmet Estijos sostinėje rengiamo saugumo sąskrydžio, delegatai vakarieniavo po prieškarinio šalies laivyno pasididžiavimo, povandeninio laivo „Lembit“, korpusu, pakabintu didingame gelžbetoniniame hidroplanų uosto angare, kuriame dabar veikia jūrų muziejus.

Politikai jau metus laiko bando prastumti Vietos savivaldos įstatymo pataisas, kurios leistų savivaldybių valdomoms įmonėms netrukdomoms užsiimti verslu. Tą daryti dabar joms neva trukdo Konkurencijos taryba. Pagal galiojančią tvarką, savivaldybės, norinčios užsiimti nauja ūkine veikla, privalo gauti Konkurencijos tarybos leidimą. Pastaroji leidimą duoda, jei veikla yra aktuali visiems gyventojams ir jei jų būtinųjų poreikių negali patenkinti privatus verslas.

Sprendžiant pagal tai, kaip aistringai švenčiame visas su mūsų laisve susijusias datas, Lietuva turėtų būti laisvės šalis numeris vienas visame pasaulyje. Klausant šventinių politikų kalbų, skaitant žiniasklaidos antraštes ir socialinių tinklų įrašus tomis dienomis, atrodo, kad laisvė mums yra pati didžiausia vertybė. Kurios liesti, į kurią kėsintis – nevalia.

Moterų ir vyrų atlyginimų skirtumai atspindi ne tik ekonominę ir socialinę nelygybę tarp lyčių. Mažesnes moterų pajamas neretai lemia tai, kad jos dirba du darbus, vienas kurių dažniausiai visiškai neapmokamas. Moterys prižiūri vaikus, pasiligojusius tėvus ar neįgalius šeimos narius, todėl galimybė siekti karjeros ir didesnio uždarbio tampa teorine, realiai neįgyvendinama. Mūsų senstančioje visuomenėje tai neturi būti vien moterų problema.

“Nebegalime dėl visko kaltinti buvusių vadovų, ir ne tik todėl, kad tai būtų neteisinga, bet ir todėl, kad tai atbukintų pareigos, šiandien iškilusios kiekvienam iš mūsų, jausmą – pareigos veikti nepriklausomai, laisvai, racionaliai ir skubiai. Neapgaudinėkime savęs: geriausia pasaulyje vyriausybė, geriausias parlamentas ir geriausias prezidentas mažai ką gali pasiekti vieni. Lygiai taip pat klaidinga būtų tikėtis iš jų kokio nors universalaus vaisto.

Žodis buldozeris lietuvių kalboje turi daugiau nei vieną reikšmę. Bent jau dvi reikšmes jis turi tikrai. Pirmoji – toji tiesioginė, reiškianti traktorių su verstuvu priekyje, skirtą žemėms lyginti. Antroji reikšmė labiau paplitusi „liaudyje“, apibūdinant situaciją, kai tam tikri sprendimai stumiami ir įgyvendinami beatodairiškai, neišdiskutavus, nesulaukus pritarimo ir tinkamai neinformavus tų, kuriuos sprendimai betarpiškai palies.

Praėję metai euro zonos ekonomikai buvo įspūdingi − BVP pademonstravo sparčiausią augimą per pastarąjį dešimtmetį, ir verslo bei vartotojų lūkesčiai daugelyje valiutos bloko šalių kilo į visų laikų aukštumas. Tačiau po gražaus ir šilto pavasario netikėtai vėl padvelkė apniukusiu rudeniu. Šių metų pradžioje ekonomikos augimas sulėtėjo labiau nei tikėtasi, o prastėjantys išankstiniai indikatoriai rodo, kad lėtėjimo tendencija tęsėsi ir antrąjį ketvirtį.

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai reikšmingai skiriasi, tai – ženklas, kad mažiausias algas mokančioje įmonėje gali būti neapskaitytų („šešėlinių“) pajamų, nuo kurių nesumokamos socialinio draudimo įmokos. O tai lemia ir mažesnes darbuotojų socialines garantijas.

Jau beveik dešimtmetį gyvename itin žemų palūkanų eroje – paskolos niekada istorijoje nebuvo tokios pigios. Kokios to priežastys ir pasekmės, ir kada tikėtina šios gadynės pabaiga? Teiginys, kad skolintis šiais laikais yra nebrangu, neatskleidžia viso situacijos dramatiškumo. Šiuo metu įvairų vyriausybių ir net kai kurių įmonių obligacijų, kurių vertė siekia apie 7 trilijonus JAV dolerių, pajamingumas yra neigiamas.

Gegužės 23-ąją minėjome Laisvės nuo mokesčių dieną – simbolinę dieną metuose, kai vidutinis šalies gyventojas nustoja dirbti, kad sumokėtų mokesčius, ir pradeda dirbti sau. Šiemet, kaip ir praėjusiais metais, mokesčiams dirbome 143 dienas. Deja, nepasikeitusi Laisvės nuo mokesčių dienos minėjimo data nerodo mokesčių sistemos stabilumo. Ji tik rodo, kad valdžia išlaidauja tokiu pat tempu, kokiu auga ekonomika.

Pamirškime tuo laikus, kai valstybė aktyviai vykdė privatizavimą. Kai už privatizavimą gaunamos lėšos reikšmingai papildydavo valstybės biudžetus ir fondus. Kai valstybė už gautas lėšas galėdavo finansuoti geresnius, arba blogesnius stambius sumanymus, pavyzdžiui, netgi atkurti rublinius indėlius. Tie laikai jau praeityje. Dabar privatizuojamų objektų sąrašas trumputis. Vos trylikos įmonių akcijos ir pavieniai turto objektai, ferma, butas, palėpė. Atsikratoma nelikvidais, ir tiek.

Antradienį žiniasklaidos dėmesį patraukė įsiteisėjęs teismo įsakymas, kuriuo Vilniaus miesto apylinkės teismas nutarė išieškoti iš E. Masiulio 90 000 eurų skolą kreditoriaus Raimondo Kurlianskio naudai. Viena vertus, esminė teisingumo vykdymo prielaida yra teismo sprendimo privalomumas.

Keletą pastarųjų savaičių įdėmiai skaitydami pažymas pro akis praleidome kitą pritvinkusį valstybės skaudulį – mūsų vaikų mokslo rezultatai katastrofiškai blogėja. Analizė rodo, kad trečdalis mūsų moksleivių neįsisavina net matematikos pagrindų. Ir apie tai kalbame skaitmenos ir technologinių lūžių amžiuje, kai ketvirtosios pramonės revoliucijos atnešama visuotinė skaitmenizacija pareikalaus aukštesnių IT įgūdžių, kurie taps daugelio ateities specialybių pagrindu.

Kiekvieną dieną bendrauju su jaunais žmonėmis, iš užsienio grįžusiais į Lietuvą siekti karjeros. Anksčiau į užsienį vykę galimybių ir iššūkių ieškoti jaunuoliai juos atranda čia, Lietuvoje, ir įsilieja į kolektyvą lengvai bei dirba įsitraukę ir atsakingai. Kita vertus, jie geriausiai jaučiasi, o tuomet ir daugiausia pasiekti gali ten, kur lūkesčiai patenkinti labiausiai.

Lietuvos gyventojai didžiausia mūsų grėsme įvardija migraciją. 9 iš 10 apklaustų žmonių supranta, kad mažėjantis gyventojų skaičius kelia grėsmę jų pensijai. Visi savaip pajuto šios skausmingos problemos pasekmes ir grėsmes. Valdžia taip pat. Vyriausybė Seimui neseniai pateikė svarstyti seniai žadėtą dokumentą - Demografijos, migracijos ir integracijos politikos 2018-2030 m. strategiją. Joje užsibrėžta, kad gyventojų skaičius iki 2030 metų Lietuvoje imtų didėti.

Visai neseniai pirmą kartą atšventėme Pagarbos mokesčių mokėtojams dieną. Padėkoti sąžiningai mokantiems mokesčius tikrai turime už ką: mokyklos, ligoninės, keliai, krašto gynyba – visa tai ir dar daugiau yra dirbančiųjų ir mokesčius mokančiųjų nuopelnas. Būtent ant jų pečių laikosi valstybės finansai. Gyventojams dažnai primenama, kad savo pareigą mokėti mokesčius jie turi atlikti sąžiningai ir laiku. Tačiau kaip dažnai pamirštama, kad be pareigų mokesčių mokėtojai turi ir teisių.

Juokiasi puodas, kad katilas juodas, sako lietuvių liaudies patarlė. Valdžia vieną po kito kepa draudimus ir reguliavimus gyventojams, tačiau nemato, kas darosi jos pačios kieme. Patarlė lyg ir tiktų valdžios veiksmams apibūdinti, tik kad juokas neima. Savivaldybės galuojasi abstinencijos agonijoje, valdžia svarsto, ar padėti joms „pasveikti“, ar apskritai paleisti vadžias. Savivaldybių priklausomybė pasireiškia nežabojamu noru užsiimti verslu.