Komentarai ir analizė

Seime ir toliau verda aistros dėl Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio likimo. Ketvirtadienį valstiečių partija pasiekė, kad kitą antradienį Seime ir vėl būtų sprendžiamas V. Pranckiečio atstatydinimas iš posto. Visgi, V. Pranckietis tvirtina, kad pastarasis klausimas į antradienio darbotvarkę nepateks. Apie susiklosčiusią situaciją TV3 studijoje kalbėjo valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis. Tęsiasi aistros dėl Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio likimo.

Antradienį vakare per neeilinį Seimo posėdį buvo sprendžiamas Viktoro Pranckiečio likimas. Nors valdančioji dauguma tą vakarą ir paliko Seimo tribūnas, likę 11 seimūnų nusprendė, kad Seimo pirmininkas turi likti poste. Kas vakar iš tiesų vyko Seime ir ar toji V. Pranckiečio pergalė yra ilgalaikė, įvertino buvęs Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas, profesorius Vytautas Landsbergis.

Kitų metų biudžeto projektas – kontroversiškas, nes daroma daug veiksmų, kurie smogs tai pačiai grupei žmonių, kuri reikalauja paramos, teigia Lietuvos verslo konfederacijos mokesčių komisijos pirmininkas Marius Dubnikovas. „Priekaištai, kad NPD didinimas yra lėtinamas, mainais į tai siūlomi vaiko pinigai.

Galbūt kurdams reikėjo pavadinti į Idlibą vedantį kelią „Trumpo greitkeliu“. Arba išversti „Sandorio meną“ į kurdų kalbą. Regis, meilikavimas tikrai suveikė Lenkijai, kuri, beveik vienintelė iš Amerikos sąjungininkių, mėgaujasi palankiu Vašingtono žvilgsniu. Greitai ten bus nusiųsti 4 500 JAV karių – taip pat ir į bazę, kurią lenkų valdžios pareigūnai apdairiai praminė „Fort Trump“. Meilikavimas, o ne lojalumas, dabar yra pagrindinė valiuta Amerikos draugams.

Šimtadienio proga antradienį surengtoje spaudos konferencijoje prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė, kad jam gėda dėl to, kokiomis sąlygomis gyvena mūsų šalies senjorai. Ką gali nuveikti šalies vadovas, kad jo skelbiama gerovės valstybės vizija greičiau virstų tikrove, ir kuo Nausėdos stilius skiriasi nuo Dalios Grybauskaitės, TV3 studijoje kalbėjo Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, politologas Lauras Bielinis.

Lietuvoje planuojamas tvirtinti naujas šalies biudžetas, o kokių permainų galime tikėtis teisinėje srityje? Pokalbis apie TV3 Žinių Dienos komentare su teisingumo ministras Elvinu Jankevičiumi. Aiškėja situacija, kad galime likti be valstybės skiriamų advokatų. Ką ruošiatės daryti? Pavojaus tikrai nėra. Mes turime ir nuolatinių advokatų, kurie dirba kiekvieną mėnesį bei gauna fiksuotą atlyginimą. <...> Kas nori, tas gali imti bylas, o kas ne – mes negalime jų priversti.

Avariją sukėlęs Vygaudo Ušacko brolis Eugenijus buvo neblaivus, tai patvirtino kraujo tyrimų rezultatai. V. Ušackas sako, kad apie šiuos tyrimų rezultatus kol kas nieko nežino, todėl nekomentuoja. „Informacijos apie brolio kraujo tyrimo rezultatus nesu gavęs ir kol negavau, nieko nekomentuosiu", – sakė V. Ušackas. Jis kalbėjo, kad kol kas nenori apie situaciją kalbėti daugiau nematęs medikų išvadų.

Lietuvoje nenutyla diskusijos dėl planuojamų naujų mokesčių įvedimo. Daugelis ekonomistų pabrėžia, kad tokie mokesčiai gali būti rimtas iššūkis Lietuvos gyventojams. Ko galime tikėtis iš naujų mokesčių ir ar tikrai jiems pasiruošta tinkamai, įvertino ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė. Kaip vertinate, kad nauji mokesčiai buvo paskelbti neinformavus visuomenės iš anksto?  Vienareikšmiškai neigiamai. Pirmas dalykas – mokesčiai atsirado karštligiškai, paskutinę minutę.

Viešojoje erdvėje pasklido vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota, kaip putomis „perekupai“ (automobilių perpardavinėtojai – liet.) sutvarkė važiuoklę. Kaip tai atrodo, pasižiūrėkite patys vaizdo įraše. Gal kai kuriems, kurie mažiau supranta automobilių eksploataciją, įraše užfiksuotas vaizdas nieko nesako, bet tie, kurie nusimano, tikrai pasakys, kad tai – visai nejuokinga ir gali kainuoti ne vieną gyvybę.

Penktadienį vyksta Prezidento inicijuotas Vietos savivaldos dienai pažymėti skirtas forumas. Į šventės emocinį foną niūresnių spalvų įneš tarp Kauno miesto ir Kauno rajono savivaldybės įsiplieskęs konfliktas, Kaunui vienašališkai nutarus prisijungti dalį Kauno rajono. Kauno miesto noras atsignybti dalį sėkmingiausių Kauno rajono seniūnijų – tikrai neeilinis reiškinys Lietuvos administraciniame žemėlapyje.

Mes žinome. Kinijos komunistų partijos elgesys su šalies kaliniais – neišvengiamas faktas. Mums nebekyla klausimų, kas ten dedasi – mes apie tai žinome. Žinome apie milijoną žmonių, laikomų perauklėjimo stovyklose. Apie naikinamas senovines kultūras, kalbas ir tikėjimus. Vaikų grobimą. Visuotinę gyventojų kontrolę, naudojant aukštųjų technologijų sekimo technologijas, prieš kurias teleekranai iš George'o Orwello romano „1984-ieji“ atrodo kaip švelnus smalsavimas. Mes viską apie tai žinome.

Turkijos kariuomenei pradėjus puolimą prieš kurdus Sirijoje, iškilo klausimų dėl NATO narių vidaus sutarimo. Kuo gresia auganti įtampa Artimuosiuose Rytuose, įvertino Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Vytis Jurkonis.  NATO narė Turkija užpuolė Amerikos sąjungininkus.

Pirmieji recesijos ženklai ėmė gaubti Vokietijos ekonomiką, prekybos karų paliaubų horizonte taip pat nesimato, o Jungtinė karalystė vis dar neranda jokios išeities iš užburto „Brexit“ rato. Neapibrėžtumas, kuris yra vienas iš didžiausių ekonominės žalos šaltinių, pasaulį gaubia nuo pat šių metų pradžios. Kaip bebūtų, Lietuva būdama viena atviriausių pasaulio ekonomikų, kurioje eksportas šiuo metu sudaro net 81 proc.

Neslūgstant šurmuliui dėl naujų mokesčių – Seime dar vienas sujudimas. Nors kitą savaitę planuota surengti balsavimą dėl pasitikėjimo Seimo pirmininku, teigiama, kad Viktoras Pranckietis ėmė planuoti komandiruotę į Ukrainą. Ką apie tai mano valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis, žiūrėkite „Dienos komentare“. Ateinančią savaitę buvo planuojama balsuoti dėl V. Pranckiečio likimo Seimo pirmininko poste, tačiau šis planuoja kelionę į Ukrainą.

Finansų ministerija atskleidė mokestinius pasiūlymus, kurie bus teikiami priimti valstybės biudžeto svarstymo metu. Pasiūlymai apima labai daug sričių – nuo akcizų iki nekilnojamo turto mokesčių. Pasiūlymai yra itin kritikuotini dėl to, kad vėl grįžtama prie idėjos labiau apmokestinti ne tik kapitalą, bet ir darbo santykius. Nepaisant to yra ir teigiamų pasiūlymų.

Imti ir padidinti beveik visus mokesčius, papildomai dar įvesti naujų Lietuvoje nėra sunku. Tą bando įrodyti valdžia, parengusi beveik visus pagrindinius mokesčius didinančius įstatymų projektus. Planuojama, kad jau nuo kitų metų gyventojams didės pajamų, žemės, nekilnojamojo turto mokesčiai, didės akcizai degalams, alkoholiniams gėrimams ir tabako produktams, atsiras nauji mokesčiai lengviesiems automobiliams ir mikroautobusams.

Lietuvos kandidatas į eurokomisarus Virginijus Sinkevičius svarbiausią karjeros egzaminą jau išlaikė – tokią žinią išgirdome po klausymų Europos Parlamente. Tačiau kas buvo sunkiau – atsakyti į klausimus, ar išvakarėse pajausti bendražygio dūrį į nugarą? Kalbėjome su būsimu Aplinkos ir vandenynų komisaru Virginijumi Sinkevičiumi. Jį kalbina žurnalistė Jolanta Svirnelytė.

Finansų ministerijai pasiūlius išplėsti nekilnojamo turto apmokestinimą, finansų analitikas Marius Dubnikovas sako, kad toks siūlymas yra sveikintinas – mokestis padės atvėsinti rinką. Nepaisant to, jis kritikuoja ministeriją, kad ši skuba ir naujus mokesčius nori patvirtinti kartu su biudžeto projektu. „Šito mokesčio (NT mokesčio – BNS) jau seniai reikėjo. Jis, vienas dalykas, aušina pačią rinką, nes lietuvaičiai tikrai įsisiūbavo su nekilnojamuoju turtu, galbūt net per daug.

Keliems šimtams šeimų Lietuvoje buvo sužibusi viltis, kad pagaliau savo vaikus jie namuose galės ugdyti legaliai. Mat grupė Seimo narių šį pavasarį registravo Švietimo įstatymo pataisas, turėjusias užtikrinti galimybę vaikus su mokyklos priežiūra mokyti šeimoje. Deja, viltį prigesino Vyriausybė, nepritarianti šiam įstatymo projektui. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija sako, kad šeima nepajėgi užtikrinti geriausių vaiko interesų.

Jau kelintą savaitę pagrindinė diskusija viešojoje erdvėje – apie mokesčius. Diskusijoje – vien pozityvūs epitetai: „vienodi mokesčiai“, „teisingas kapitalo apmokestinimas“, „atsilaisvinusios lėšos pensijoms kelti“ ir panašiai. Epiteto „didesni“ mokesčiai – iš valdžios lūpų negirdėti.  O norint būti sąžiningiems, būtent jį ir reikėtų vartoti. Bet sąžiningumas – prasta strategija ieškant kelio į rinkėjų širdis.  Valdžios damos ir džentelmenai – ne kvailiai.

Seimo pirmininkui Viktorui Pranckiečiui paraginus Seimą kitą savaitę balsuoti dėl jo atstatydinimo, valdančiųjų nuomonės išsiskyrė. Saulius Skvernelis Seimo pirmininką palaiko, o Ramūnas Karbauskis įžvelgia klastą – mat būtent kitą savaitę daug valdančiųjų parlamentarų bus komandiruotėse. Kaip šiame konflikte pasielgs valstiečių partneriai socdarbiečiai – TV3 žinių „Dienos komentare“ kalbamasi su Seimo vicepirmininku Gediminu Kirkilu.

Lietuvoje jau 2 dienas vyksta pasiruošimo pratybos, jeigu Astravo atominėje elektrinėje įvyktų branduolinis arba radiologinis incidentas.  Kaip turėtų elgtis Lietuvoje gyvenantys žmonės kilus avarijai, pasakoja Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento civilinės saugos skyriaus viršininkas Edgaras Geda. Kaip žmonės gali suprasti, kad Astravo atominėje elektrinėje įvyko avarija?  Perspėjimo būdai yra keli.

Jau antradienį prasideda 4 dienas truksiančios pratybos, kuriose bus mokomasi, kaip elgtis nutikus branduoliniam arba radiologiniam incidentui Astravo atominėje elektrinėje. Pratybose dalyvaus Švenčionių, Vilniaus, Šalčininkų ir Varėnos rajonai. Tiesa, Vilnius dalyvauti atsisakė. Plačiau apie pratybas ir tokį sostinės sprendimą kalba vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė.

Internete paskelbta skandalinga informacija, kad Vokietijos vadovaujamo NATO bataliono kariai su tanku išniekino Kauno žydų kapines ir dar pripaišė svastikų. Tai nedelsiant pasiekė NATO vadovus ir šokiravo pačius Lietuvos žydus.  Nors iš karto paaiškėjo, kad nuotraukos ir informacija suklastota, tai – rimtas išpuolis. Kas ir ko juo siekia „Dienos komentare“ kalbamasi su politologu Vyčiu Jurkoniu.

Vokietijoje pramonės gamyba smunka jau beveik metus ir kol kas nėra daug įtikinamų požymių, kad padėtis per artimiausius mėnesius pasikeis. Ši šalis yra didžiausia lietuviškos kilmės prekių eksporto rinka, todėl privalome stebėti, kaip keičiasi ir pramonės, ir vidaus rinkos padėtis Vokietijoje. Tačiau Lietuvos verslui labai naudinga dažniau pažvelgti ir į tai, kas vyksta Vidurio Europos, arba vadinamosiose Višegrado šalyse, kurios daug labiau priklausomos nuo Vokietijos ekonominės padėties.

Nors nemaža dalis gyventojų norėtų važinėti netaršiais automobiliais, šiuo metu ekologiški automobiliai sudaro itin mažą visų transporto priemonių dalį Lietuvos keliuose. Tam, kad daugiau žmonių persėstų už tokių automobilių vairo, vien atsakingo požiūrio ir rūpesčio šylančiu klimatu gali nepakakti.

Paviešinus prezidento Donaldo Trumpo ir Ukrainos vadovo Volodymyro Zelenskio telefoninio pokalbio stenogramą Amerikoje kilo skandalas. Demokratai inicijuoja apkaltą Trumpui, tačiau ar yra jai pagrindo? Apie tai „Dienos komentare“ kalbamasi su Rytų Europos studijų centro vadovu Linu Kojala. Atrodote labai patenkintas. Gal atsirado naujų duomenų Donaldo Trumpo „impičmentui“ (liet.

Rusija pridaro nemalonumų savo kaimynėms, bet jai stinga lėšų ir įtakos būti pasaulio masto supervalstybe. Šis raminantis požiūris visuomet vesdavo prie pernelyg atsainių veiksmų. Na, o dabar jis apskritai yra klaidingas. Afrika tampa Rusijos įtakos operacijų židiniu. Kremliaus ryšiai su šiuo žemynu bus aiškiai demonstruojami per ateinantį mėnesį vyksiantį pirmąjį Afrikos ir Rusijos viršūnių susitikimą, rengiamą Juodosios jūros kurorte Sočyje.

Lietuvoje ir toliau stiprinama gynybą – jau už kelių savaičių į šalį atvyks 500 amerikiečių karių su daugiau nei 100 tankų ir pėstininkų kovos mašinomis. Be to, amerikiečių kariai į Lietuvą atvyksta ne į tarptautines pratybas, o ilgalaikiam dislokavimui. Kodėl kariai į Lietuvą atvyksta būtent šiuo laikotarpiu ir ką tai reiškia mūsų šaliai, paaiškina krašto ir apsaugos ministras Raimundas Karoblis. Ministrą kalbino žurnalistė Jolanta Svirnelytė.

Vieno Lietuvos gyventojo faktinio individualaus vartojimo išlaidos, pašalinus kainų skirtumus, pernai pasiekė 90 proc. ES vidurkio, skelbia statistikos tarnyba „Eurostat“. Pagal šį rodiklį, lietuviai aplenkė visas Vidurio ir Rytų Europos šalis, įskaitant Estiją, ir pasivijo Ispaniją, teigiama „Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto Nerijaus Mačiulio komentare žiniasklaidai.

Ėjo 2019-ieji metai ir kas galėjo pagalvoti, kad lietuviai, prieš metus taip aršiai gynę smurtą patiriančius vaikus, o dar seniau kovoję dėl to, ko nori mergaitė, imsis 16-metę aktyvistę grasinti užmėtyti akmenimis, pašiepti jos „atgrasų“ veidą, vadinti „durnele“ ar susirūpinti jos psichine sveikata labiau nei savo duona kasdienine. Pasirodo, ir taip būti gali, nes būtent tokias reakcijas (toli gražu ne tik Lietuvoje) sukėlė Gretos Thunberg aktyvizmas kovoje prieš klimato kaitą.

Pastaruoju metu pasirodė daug visuomenę klaidinančios informacijos apie nevalstybinių mokyklų finansavimą iš valstybės biudžeto. Tai neteisinga formuluotė. Finansavimą gauna mokinys, bet ne mokykla!!! Mokiniui išėjus į kitą mokyklą, pinigai „išeina“ paskui mokinį. Jie mokykloje nelieka. Teigti, kad nevalstybinių mokyklų mokiniai finansavimą gauna valstybinių mokyklų sąskaita, yra tiesiog nepadoru.

Įsivaizduokit, kad rizikuojat gyvybe, šnipinėdamas Vakarų naudai Rusiją ir Kiniją, vagiate paslaptis, verbuojate šaltinius arba vykdote gyvybiškai svarbias, bet nuobodžias užduotis, sudarančias sąlygas vykdyti operacijas. Šioje srityje pasitikėjimas yra ypač svarbus. Turite būti įsitikinęs, jog su „produktu“ (informacija) bus elgiamasi atsargiai, kad ji nepateiktų užuominų apie jūsų tapatybę. Ir kad reikalams pakrypus į bloga jūsų viršininkai darys viską, ką gali, kad jums padėtų.

Prezidento Gitano Nausėdos siekis pensininkams ir neįgaliesiems skirti 100 milijonų eurų gali tapti realybe. Visgi, šalies vadovas neatskleidė, iš kur valstybės biudžetą papildys papildomi milijonai, tačiau tikina, kad neapmokestinamas pajamų dydis kitąmet bus didinamas gerokai mažiau, nei buvo planuota.

Visą gyvenimą teko sieti su Kaunu ir Kauno rajonu, o dabar ir būti Kauno regiono plėtros tarybos nariu, todėl matant įsisiūbuojančias diskusijas norisi išsigryninti argumentus, kurie sprendimai galėtų vesti link didesnės perspektyvos. Pradžiai truputį įdomiųjų skaičių. Kauno rajono plotas yra 1496 kvadratinių kilometrų, o miestas užima 158 kvadratinius kilometrus. Abu sudėjus kas yra lygu 1654 kvadratiniai kilometrai ir tai labai panašu Londono plotui, kuris sudaro 1572 kvadratinius kilometrus.

Pastaruoju metu politikai lemia finansų rinkų nuotaikas stipriau nei pačio ekonominės nuotaikos. Šios savaitės rezultatas yra 2:1. Nykokai prasidėjęs rugsėjo mėnuo gąsdino investuotojus, tačiau savaitė baigiasi gana neblogai. Pasaulio akcijų kainas atspindintys indeksai vėl įgyja sodrią žalią spalvą. Ketvirtadienį pagrindiniai indeksai kilo virš procentinio punkto ir vėl stiebiasi link rekordinių aukštumų. Priežastys yra kelios ir jos turi ilgalaikį poveikį.

Kitą savaitę Europos centrinis bankas (ECB) rinksis pasitarti, kaip skatinti lėtėjančią euro zonos ekonomiką. Investuotojai beveik įsitikinę, kad jau dabar siekiančios minus 0,4 proc. rinkos palūkanos bus sumažintos. Didžioji dauguma tikisi, kad mažinimo žingsnis gali siekti 0,1 – 0,3 proc. punkto. Ką šie pasikeitimai reikš Lietuvos gyventojams? Reikia pastebėti, kad poveikis jau yra įskaičiuotas lūkesčiuose ir rinkos dalyviai tai parodė.

Popiežius Pranciškus, įvertinęs garbingą tarnystę bažnyčiai, skiria Kauno arkivyskupą emeritą Sigitą Tamkevičių kardinolu. Ką kardinolo skyrimas reiškia Lietuvai, TV3 žurnalistė Jolanta Svirnelytė teiravosi buvusio ambasadoriaus prie šventojo sosto Vytauto Ališausko. Popiežius Kauno arkivyskupą Sigitą Tamkevičių skiria kardinolu. Ką tai reiškia mūsų šaliai? Kai kam tai galbūt nieko nereiškia, nes žmonės gali būti abejingi tikėjimui, bažnyčiai, tradicijoms, o kitiems – tai yra svarbu.

Dalis mokinukų jau sekmadienį su gėlėmis keliaus į mokyklas pradėti naujų mokslo metų. Tačiau ar mokyklose netrūksta mokytojų ir ar jos sugebės tinkamai priimti moksleivius? Apie esamą padėtį su Švietimo, mokslo ir sporto ministru Algirdu Monkevičiumi kalbėjo TV3 žurnalistė Jolanta Svirnelytė.  Visai netrukus vaikai keliaus į mokyklas.

Valstybinė mokesčių inspekcija paviešino duomenis apie alkoholio pardavimus per pirmus septynis šių metų mėnesius. Paaiškėjo, kad šiais metais sparčiausiai augo vyno ir stipraus alkoholio pardavimai, o silpniausios alkoholio grupės (alaus) pardavimai toliau nuosekliai krenta. Per septynis šių metų mėnesius vyno buvo parduota 18,7 proc. daugiau, o akcizų iš šios grupės buvo surinkta taip pat tiek pat daugiau ir biudžeto pajamos siekė 10,8 mln. euro.

Beveik prieš 80 metų rugsėjo 1-ąją Rusija ir Vokietija pradėjo Antrąjį pasaulinį karą, užpuldamos Lenkiją. Šių dienų Rusija vėl kariauja Europoje. Apie tai, kokią grėsmę Rusija kelia Baltijos valstybėms ir kaip Lietuva turėtų elgtis, kai vos už 50 kilometrų nuo Vilniaus statoma branduolinė jėgainė, žurnalistas Vladimiras Laučius teiravosi Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentės ir vadovės Margaritos Šešelgytės Prieš 80 metų dvi valstybės – Rusija ...

Lietuvos rinktinės krepšininkai jau atskrido į Kiniją, kur netrukus pradės varginančias treniruotes, siekdami tinkamai pasiruošti krepšinio kovai pasaulio čempionate. Apie tai, koks rinktinės žaidimas išryškėjo kontrolinėse rungtynėse ir ko galime tikėtis čempionate, su žurnaliste Jolanta Svirnelyte kalbėjo ilgamečiai rinktinės krepšininkai – Darjušas ir Kšištofas Lavrinovičiai.

Apie artėjančią krizę pasigirsta vis daugiau kalbų, tačiau žinovų prognozės ir aiškinimai gerokai skiriasi. Kai kas apskritai ramina – esą pablogėjimo daugelis Lietuvos gyventojų gali nė nepajusti. Ką apie tokias prognozes mano ekonomistas Raimondas Kuodis, „Dienos komentare“ teiravosi žurnalistas Vladimiras Laučius. Pasaulio, ekonomikos ir finansų rinkose įtampa bene didžiausia nuo pastarosios krizės laikų, o kai kurie rodikliai atrodo dar blogesni.

Pastarosiomis dienomis netyla skandalas dėl Seimo narės Irinos Rozovos, kuri reguliariai palaikė neformalius ryšius su Rusijos diplomatais – tarėsi dėl rusų aljanso politinio darinio formavimo, taip pat ir finansavimo. Apie tai Seimo vadovas buvo informuotas prieš metus, tačiau ženklių sprendimų nepadarė. Apie šią situaciją žurnalistė Jolanta Svirnelytė kalbėjosi su buvusiu Valstybės saugumo departamento direktoriumi Gediminu Grina.

Nors dabar džiaugsmingai minime Baltijos kelio 30-metį, retas kuris turbūt žinome, kad apie visa tai tikrai žinojo ir atidžiai stebėjo KGB. Pasirodo, agentai ne tik iš šono akylai sekė, kas vyksta Baltijos šalyse, bet ir buvo infiltravę savus žmones į visus demokratinius išsilaisvinimo sąjūdžius. Kaip veikė KGB ir kas iš Sąjūdžio veikėjų dirbo Rusijai, kalbame su kaimynų režimą tyrinėjančiu Mariumi Laurinavičiumi.

Baltijos kelias padėjo Lietuvai, Latvijai ir Estijai patekti į pasaulinės žiniasklaidos antraštes. 1989-ųjų rugpjūčio 23-ąją apie 2 mln. žmonių susikibę už rankų suformavo gyvąją grandinę, minėdami 50-ąsias Molotovo ir Ribbentropo pakto metines. Adolfo Hitlerio ir Josifo Stalino susitarimas į įtakos sferas pasidalyti Rytų ir Vidurio Europą pasmerkė Baltijos valstybes keliems dešimtmečiams pražūtingos ir brutalios okupacijos.

Virginijus Sinkevičius jau gali būti ramus dėl karjeros Briuselyje – Seimas pritarė, kad ministras savo portfelį iškeistų į eurokomisaro postą. Sinkevičius greičiausiai bus jauniausias komisaras Europos Komisijos istorijoje. Tad opozicija piktinasi, kad siunčiamas toks nepatyręs politikas. Tačiau valdantieji sako, kad metas ir jaunimui patikėti ne tik įtakingas, bet ir dosniai apmokamas pareigas.

„Rinktinės krepšininkai pluša taip, kad net medikams tenka juos stabdyti treniruotėse“ – sako treneris Dainius Adomaitis. Kodėl stratego nuomone rungtynėse niekaip nepavyksta išvengti klaidų ir kaip pasaulio čempionate jis ketina išnaudoti dvi pagrindines žvaigždes Joną Valančiūną ir Domantą Sabonį pokalbis „Dienos komentare“. Baigėte pasirengimą Europoje, šiandien išskrendate į Aziją. Sakykite, ar viską pavyko padaryti, ką planavote iki šios dienos? Daugmaž taip.

Komunistai, reikalaujantys sąžiningų rinkimų ir mojuojantys Stalino portretais, kad atkreiptų dėmesį į savo reikalavimus – tai atrodo panašu į absurdo komedijas kuriančio italų dramaturgo Dario Fo sugalvotą ironišką atomazgą. Kas toliau? Tarptautinė ksenofobų sąjunga? Anarchistų lygos taisyklių sąvadas? Vis dėlto jeigu praeitą savaitgalį būtumėt apsilankę Maskvoje, savo akimis būtumėt pamatę būtent tuo užsiimančius 4 000 Rusijos Federacijos komunistų partijos šalininkų ir jų sąjungininkų.