Komentarai ir analizė

Per pastaruosius ketverius metus atlyginimai šalies savivaldybėse išaugo vidutiniškai 36 procentais, rodo Lietuvos laisvosios rinkos instituto analizė. Dalyje savivaldybių, pavyzdžiui, Trakų r., Pakruojo r., Plungės r., Širvintų r., atlyginimai augo ypač sparčiai – daugiau kaip 45 procentais. Mažiausiai nuo 2015 m. piniginės pilnėjo Visagine (18,2 proc.), Pagėgiuose (23,6 proc.), Kėdainių r. (25,4 proc.). 2018 m. mažiausias ir didžiausias vidutinis atlyginimas savivaldybėse skyrėsi 55 proc.

Sauliui Skverneliui šią savaitę viešint Izraelyje, pasaulio žiniasklaidą apskriejo „žinia“: Izraelio vyriausybė kolaboruoja su antisemitine Lietuvos valdžia, siekdama tarptautinės paramos ginče su palestiniečiais. Šališką, pagal klaidingas klišes sukurptą tekstą paskelbė didžiausia pasaulio naujienų agentūra „Associated Press“, jį publikavo „New York Times“ ir „Washington Post“. Lietuvoje vizito nušvietimas apsiribojo juokeliais apie Skvernelio anglų kalbos žinias.

Valstybės valdomai įmonei „Lietuvos geležinkeliams“ paskelbus apie planus atidaryti valdiškų parduotuvėlių tinklą geležinkelio stotyse, kilo daug diskusijų. Vieni užtikrintai kelia nykščius aukštyn, įsivaizduodami kava kvepiantį jaukų kampelį traukinių stotyse. Kiti griebiasi už galvų, kodėl ir vėl plečiami valdiški verslai? Klausantis šios diskusijos, galėjo susidaryti įspūdis, kad svarbiausias jos klausimas – reikia ar nereikia žmonėms galimybės užkąsti geležinkelio stotyje.

Be jokios abejonės, labai liūdina tai, kad aš ir mano kompanija yra puolama dėl tokių nekontroliuojamų aplinkybių, kaip kad mano gimimo vieta. Noriu patikinti, kad žinau ir gerbiu Lietuvos istoriją, ir suprantu, kodėl šalyje Rusijos paminėjimas kelia užaštrintus jausmus, net jei tas paminėjimas nėra paremtas teisingais ir reikšmingais faktais.

Daugiau negu pusė gyventojų mano, kad būstas 2019 metais brangs, ir vos dešimtadalis laukia kainų korekcijos. SEB banko užsakymu praėjusių metų gruodį atlikta apklausa atskleidė, kad 56 proc. apklaustųjų galvoja, jog būstas per artimiausius dvylika mėnesių brangs, 10 proc. mano, kad būstas pigs, 26 proc. nesitiki kainos pokyčių, o likę 8 proc. neturi nuomonės šiuo klausimu. Skirtumas tarp galvojančių, kad būstas brangs ir pigs, 2018 metų ketvirtą ketvirtį buvo 46 proc., arba 2 proc.

Diplomatinis korpusas Lietuvoje išskirtinis moterų gausa. Ambasadores moteris į Vilnių dabar atsiuntusios visos didžiosios Vakarų šalys – JAV, Britanija, Vokietija ir Prancūzija. Viena iš priežasčių į Vilnių deleguoti moterį – reta galimybė betarpiškai pabendrauti su prezidente Dalia Grybauskaite, nes ji reguliariai rengia pietus moterims ambasadorėms, kur vyrai nepageidaujami. Tuo pat metu Lietuva gali tapti vienintele Europos Sąjungos šalimi, kur Vyriausybėje nėra moterų.

Ketvirtadienio vakarą žurnalistas Andrius Tapinas savo socialinio tinklapio paskyroje viešai kreipėsi į premjerą Saulių Skvernelį, reikalaudamas atsiprašymo. Ministrui pirmininkui sąlygos neįvykdžius, žurnalistas ketina kreiptis į teismą. „Pone Skverneli, 2018 m. gruodžio mėn. 6 d. susitikime su Seimo Liberalų frakcija jūs paskelbėte tikrovės neatitinkančias, mano garbę ir orumą žeminančias žinias.

Devynerius metus iš eilės auganti Lietuvos ekonomika įpratino mus prie tokių teigiamų žodžių kaip „augti“, „plėstis“, „kilti“. Darosi sudėtinga prisiminti, kad kalbant apie ekonomiką dažnai vartojami ir tokie žodžiai kaip „mažėti“, „smukti“ ar „leistis“. Tikimės, kad 2019 metais pastarųjų žodžių komentuojant ekonomikos procesus neprireiks, tačiau panašu, kad vis daugiau teks kalbėti apie lėtesnį augimą ar kuklesnę plėtrą.

2018 m. Lietuvos ekonomikai ir verslui buvo tikrai sėkmingi – nuoseklus ekonomikos augimas, naujų investuotojų atėjimas, mūsų įmonių plėtra ir investicijos į naujus projektus. Metinis pramonės augimas Lietuvoje spalį buvo sparčiausias Europos Sąjungoje (ES) – pramonės gamyba per metus – spalį, palyginti su pernai spaliu – Lietuvoje išaugo 9,2 proc.

Migracija, demografinė krizė, socialinė depresija ir nepasitikėjimas valstybe bei jos politiniu elitu buvo pasiekęs apogėjų. Daugeliui susidarė įspūdis, kad piliečių gyvenimas – našta valstybei, tad Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pergalė rinkimuose nieko nenustebino. Viešą gėrį užmiršę socialiai nejautrūs konservatoriai ir socialdemokratai per rinkimus patyrė pralaimėjimą.

Nuo liepos startavusi vaiko teisių apsaugos sistema nuo smurto šeimoje apsaugojo ne vieną vaiką, tačiau sukėlė ir dalies tėvų baimę, esą už vieną klaidą galima prarasti teisę auklėti savo vaiką. Noriu iškart pasakyti, kad prarasti teisę auklėti vaiką, kai prieš jį nėra smurtaujama, kai juo rūpinamasi, tiesiog neįmanoma.  Puikiai žinau, kad didžioji dalis tėvų su savo vaikais elgiasi kantriai, geba be fizinių bausmių išlaikyti autoritetą vaikų akyse ir tinkamai nustatyti ribas.

Migla dėl Jungtinės Karalystės ateities santykių su Europos Sąjunga kol kas nesisklaido. Panašu, kad Theresos May vyriausybė visiškai baigia prarasti situacijos kontrolę. Politikos ekspertų vertinimu, jos pasiektas susitarimas praktiškai neturi jokių galimybių gauti pritarimo JK bendruomenių rūmuose. Europos teisingumo teismas pirmadienį įnešė dar daugiau nežinomybės paskelbęs išaiškinimą, kad JK gali vienašališkai atšaukti „Brexit“ procesą.

Leonidas Donskis 2012 metais rašė: „Rinkimų neįmanoma laimėti dešiniąja ekonomine retorika, todėl visi kalba apie socialinį solidarumą, mokslo ir kultūros prieinamumą. Bet vėliau grįžta į dešinę, nes globalinio kapitalizmo laikais negalima valdyti iš kairės“. Taip šiandien ir vyksta – valdantys „valstiečiai“ mažina mokesčius, o rinkimams besirengiantys konservatoriai iš opozicijos šaukia to nedaryti.

Jau savaitę aptarinėjama Stasio Jakeliūno išsakyta mintis apie Lietuvos poreikį parduoti vieną iš Švedijos bankų kitos šalies (galbūt esančios euro zonos nare) operatoriui. Atmetus šią mintį komentuojančių asmenų pareigas ir autoritetus, apžvelkime šią idėją bei argumentus. O taip pat – kokius interesus turi patys pasisakantys šia tema. Šį klausimą praverstų padalinti į dvi dalis. Pirma – ar Seimas yra diskusijų vieta bei kur yra šių diskusijų ribos.

Iš visuomenę skaldančios vaikų temos viso sudėtingo paveikslo kaip razinos iš pyrago išsirenkamos dvi frazės: „smurtas prieš vaiką“ ir „vaiko atėmimas“, kurios nepalieka abejingų. Šalininkai vieni kitus demonizuoja: aktyviai pasisakantys prieš smurtą vadinami vaikų grobėjais, o protestuojantiems prieš vaikų paėmimą iš šeimos klijuojama smurtautojų etiketė.

Laisvėjant sienų kirtimo reglamentavimui bei darbo jėgos migracijai tarp šalių, vis aktualesniu klausimu tampa užsieniečių įdarbinimo Lietuvoje galimybės. Įdarbinant asmenis iš trečiųjų valstybių neretai tiek atvykstantys asmenys, tiek verslo subjektai susiduria su asmenų įdarbinimo Lietuvoje iššūkiais.

Vis tik apsimoka pasakyti visą tiesą iš karto. Nors kartais gali atrodyti kitaip. Ypač - politikams, kurie siekdami įgyvendinti vieną ar kitą reformą ima ir nutyli jiems žinomas, tačiau ne visai „skanias“ kurios nors reformos pasekmes. Šios Seimo kadencijos reformų pakete buvo tikrai daug reformų. Ir labai daug jų buvo įgyvendintos nutylint, nepasakant žmonėms tos visos iš anksto žinomos tiesos. Ylos jau lenda, ir sutapk tu man taip, iš visų maišų - vienu metu.

Praėjusį penktadienį teko dalyvauti Vilniuje vykusio savivaldybių merų forumo diskusijoje apie dvi Lietuvas. Išbandymai, su kuriais susiduria regionai, neeiliniai.

Pati viena Rusija nėra didelė grėsmė. Rusija su savo bendrininkais Vakaruose kelia rimtą pavojų. Kremlius nepasiuntė tankų į Interpolo būstinę Lione, kad priverstų tarptautinę policijos organizaciją naudoti savo „raudonųjų pranešimų“ sistemą Maskvos režimo kritikams persekioti. Rusija neokupavo „saulėtų vietelių šešėlio žmonėms“ – lengvatinių mokesčių zonų, itin svarbių tarptautiniam pinigų plovimui. Ji negrasino apšaudyti Volstrito arba Londono Sičio.

Pastaruoju metu dažnai atsakinėju į klausimus apie vaiko teisių apsaugą ir apie tai, kas yra smurtas ir nepriežiūra, dėl kurių vaikai kartais laikinai paimami iš tėvų, kol šeimai teikiama intensyvi pagalba. Tiesą sakant, aš džiaugiuosi, kai manęs klausiate, nes tai reiškia, kad jūs domitės, nesivadovaujate stereotipais ir norite sužinoti informaciją – nepasikliaujate tik gandais socialiniuose tinkluose.

1945–1992 m. Lietuvoje kasmet gimdavo apie 56 tūkst. vaikų. Vėliau jų skaičius smarkiai mažėjo ir 2001 m. sudarė tik 30 tūkst. Nuo to laiko didelių pokyčių nebuvo – maždaug tiek vaikų kasmet gimsta iki šiol. Tą lėmė ne mažas gimstamumas, o didelė jaunų žmonių emigracija. Gimstamumas Lietuvoje nėra mažas Gimusiųjų skaičių lemia du veiksniai: gimstamumas, rodantis, kiek vaikų viena moteris susilaukia per savo gyvenimą, ir jaunų gyventojų skaičius šalyje.

Isterija dėl „atiminėjamų vaikų“, neseniai kilusi ir toliau formuojama Lietuvoje, parodė kylančią smurtautojų teisintojų bangą. Tūžmingai, prisišliedami prie kartais pagrįstos kritikos valstybės tarnyboms, į kovą už išlikimą kyla ir praėjusio amžiaus auklėjimo kultūros atstovai, manantys, kad nemušti vaikų yra kažkoks „nemūsiškas išmislas“. Kartu su bauginančių istorijų apie tariamai už nieką atimamus vaikus srautu iš visų pakampių sulindo ir tie, kurie po Matuko istorijos sėdėjo tyliai tylutėli...

Veidrodžiai rodo, kas stovi už jūsų, o ne priešais jus. Vakarų saugumo politika primena mėginimą rasti kelią žvelgiant atgal. Anksčiau ar vėliau suprantame, kokia buvo to krestelėjimo važiuojant priežastis. Tuomet mėginame apsisaugoti nuo kito – bet į priekį nežiūrime. Pasiekimai atrodo apgailėtinai.

 Jei prezidentė ar jos komandos narys paskambintų radijo ar televizijos stočiai ir pareikštų, kad nenori žinių laidose matyti kurio nors politiko, arba kad į diskusijos laidas nevalia kviesti politinio oponento ar nemėgstamo apžvalgininko, kiltų pasipiktinimo audra ir kaltinimai, jog siekiama įvesti cenzūrą ir riboti spaudos laisvę. Ir ne be pagrindo. Panašų pasipiktinimą pagrįstai sukeltų tokia pat premjero ar jo aplinkos intervencija.

Lietuvos susisiekimo ministras Rokas Masiulis pareiškė, kad Baltijos šalys yra susirūpinusios dėl Europos Komisijos pasiūlymo, kad ES šalių vežėjai privalės nuolat grąžinti tuščią vilkiką į registracijos šalį. Susisiekimo ministro nuomone, toks reikalavimas būtų protekcionistinis, nepalankus ES pakraščiuose esančioms valstybėms ir varžytų vežėjų lankstumą. Privalomas tuščių vilkikų grįžimas taip pat turėtų didelį neigiamą poveikį aplinkai, pranešė Susisiekimo ministerija.

Dar šių metų birželį žadėjusi nekeisti savarankiškai dirbančių asmenų apmokestinimo, valdžia savo pažadą sulaužė. Likus vos porai mėnesių iki naujos tvarkos įsigaliojimo, valdžia pateikė siūlymus keisti visų be išimties individualia veikla užsiimančių asmenų apmokestinimą sveikatos ir socialiniu draudimu. Pagrindinis valdžios siekis – suvienodinti visų pajamas gaunančių asmenų Sodros ir sveikatos draudimo įmokų tarifus.

Per paskutinius 12 mėnesių žaliavų rinka suformavo stiprią augimo kryptį – „Thomson Reuters/CoreCommodity CRB Commodity Total Return“ indeksas, kuris atspindi pagrindinių žaliavų kainų tendencijas, per metus laiko jau pakilo 8,7 proc. iki 203,35 punktų. Toks augimas yra ženklus, nes tai tiesiogiai didina visų gaminančių ir prekiaujančių verslų sąnaudas, o spaudimas finansiniams rezultatams tik didėja.

Valstybinė mokesčių inspekcija paskelbė alkoholio pardavimo duomenis už 9 šių metų mėnesius. Trijų ketvirčių skaičiai rodo, kad visų rūšių alkoholio pardavimai, skaičiuojant tūriu, krenta, tačiau per paskutinius tris mėnesius ryškėja įdomi tendencija, kuri rodo, kad stipraus alkoholio pardavimai sparčiai auga. Per devynis šių metų mėnesius daugiausiai krito spirituoto vyno ir alkoholinių kokteilių pardavimai skaičiuojant tūriu – atitinkamai 63 proc. ir 35 proc.

Sukčiai iš užsienio toliau intensyviai taikosi į Lietuvos įmones, perspėja bankų saugumo ekspertai. Apsimesdami verslo partneriais ir aukšto lygio vadovais jie iš įmonių bando išvilioti vis didesnes pinigų sumas. Banko duomenimis, nuo tokių sukčiavimo schemų šįmet jau yra nukentėję apie 10 šalies įmonių, o bendrai jų patirti nuostoliai siekia daugiau kaip 0,6 mln. eurų, rašoma pranešime spaudai.  Bankui yra pavykę užblokuoti tokius pavedimus ir apsaugoti bendroves nuo pinigų praradimo.

Vakarų žiniasklaidos pranešimai apie šį mėnesį įvykusius Latvijos parlamento rinkimus man buvo panašios į mėgstamą vaikystės galvosūkį „sujunk taškus“. Mano netvirta rankutė vedžiodavo linijas tarp iš pažiūros atsitiktinai išbarstytų taškų, kol pasirodydavo figūros, fonas ir kitos detalės. Jeigu viskas būdavo padaryta teisingai, joks taškas nelikdavo nesujungtas, o kiekviena linija būdavo paveikslėlio dalis.

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys Andrius Kubilius penktadienio „Žinių radijo“ laidoje „Opozicija“, sveikindamas mokytojus su jų profesine švente teigė, jog valdantieji padarė viską, kad mokytojų atlyginimai artimiausiu metu nebūtų didesni nei šalies vidutinis darbo užmokestis, rašoma Seimo pranešime spaudai. „Situaciją šiandien vertinu, kaip labai prastą Vyriausybės ir Švietimo ministerijos darbą.

Statistiniai rodikliai rodo, kad gyvenimas šalyje gerėja − vidutinis darbo užmokestis auga dviženkliu tempu, senatvės pensijos taip pat nestovi vietoje, o gyventojų, gyvenančių absoliučiame skurde, skaičius mažėja. Tačiau visuomenės apklausos rodo, kad didelė dalis gyventojų šio gerėjimo visai nejaučia. Ar toks gyventojų pesimizmas yra pagrįstas? Per pastaruosius dvejus metus vidutinis darbo užmokestis šalyje išaugo daugiau nei 20 procentų.

Jei į Lietuvos ekonominį gyvenimą per pastaruosius dešimt metų pažvelgtume iš paukščio skrydžio, į akis kristų vienas ryškus pokytis. Ne, tai ne ekonominės gerovės augimas (nors jis yra neginčijamas) ir net ne emigracija (nors jos mastai irgi neginčijami). Per pastaruosius dešimt metų valdžia pradėjo agresyviai lįsti į ekonominį gyvenimą. Valdžios struktūros nebenori tik skirstyti mokesčių mokėtojų pinigų, valdžios struktūros nori tuos pinigus ir įsisavinti.

Liepos 5 dieną BNS redakcija sulaukė kvietimo lydėti popiežių Pranciškų per jo vizitą Baltijos šalyse. Ši galimybė atiteko man. Iškart buvome įspėti, kad vizito metu popiežius kalbės italų kalba. Kiek nuramino žinia, kad organizatoriai Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje žadėjo užtikrinti renginių vertimą, o pagrindinis iššūkis bus susijęs su spaudos konferencija lėktuve, nes ji nėra verčiama.

„Pakartosiu Rūmams tą patį, ką jau sakiau naujosios vyriausybės ministrams: negaliu pažadėti nieko – tik kraują, sunkų triūsą, ašaras ir prakaitą,“ – tai legendiniai Vinstono Čerčilio žodžiai. Šis Britanijos premjeras labai ženkliai prisidėjo prie pasaulio, kuriame gyvename iki šiol, formavimo. Čerčilio pavyzdys liudija, kiek nulemti gali vienas žmogus ir kaip bet kokiomis istorijos sąlygomis galima pasiekti savo tikslą.

 Dažnai sakoma, kad skaičiai - nemeluoja. Skaičiai yra faktai, ir ką ten apie juos daugiau ginčytis. Tačiau per praėjusią savaitę nuskambėjo net trys atvejai, kai būtent skaičiais įrodomi faktai buvo interpretuojami skirtingai. Panašiai, kaip su tuo skoniu, dėl kurio nesiginčijama, tačiau gyvenime būtent dėl jo ir ginčijamasi daugiausiai. Pirmasis atvejis, žinoma, yra kainos. Dėl per didelių, per daug augančių maisto kainų premjeras ant kilimėlio kvietėsi didžiuosius prekybos tinklus.

Trečiadienio naktį JAV 10 metų trukmės obligacijų pajamingumas kirto 3,1 proc. atžymą. Prie šios pajamingumo lygio minėtos obligacijos buvo priartėjusios šių metų gegužę, o paskutinį kartą aukščiau buvo tik prieš 7 metus – 2011 metais, kai pajamingumas leidosi centriniam bankui dirbtinai jį mažinant. Daugeliui šie skaičiai atrodo nereikšmingi, tačiau jie lemia mūsų gyvenimo kokybę ir pokyčius jame. Rugsėjo 26 dieną 9 val.

80-osios Molotovo-Ribbentropo pakto pasirašymo metinės kitąmet bus gera galimybė pabrėžti unikalią jo slaptumo, veidmainystės ir gėdingumo kombinaciją. Jei Rusija piktinasi, kad yra su juo siejama, sprendimas paprastas: liaukitės bandę jį ginti. Užuot taip padariusi, Rusija imasi priešingos taktikos. Neblogas to pavyzdys – rugsėjo 14-ąją Rusijos ambasados Izraelyje socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbta žinutė.

Susipriešinimas ir susiskaldymas, draudimai ir baudimai pastaruoju metu Lietuvoje yra tapę „new normal“, tai reiškia – nauja nuolatine situacija, prie kurios pripratome ir kurioje gyvename. Dar daugiau – liberalios sielos žmogui ši situacija ypač nelengva. Atrodo, kad einama prieš viską, ką palaikai. Nesvarbu, ar priklausai politinei partijai ar tiesiog esi liberalus žmogus, neturintis ir neieškantis partinio ryšio.

JAV prezidentas D. Trumpas įveda naujus muitus į JAV iš Kinijos įvežamoms prekėms. Tai jau ne primas kartas, tačiau šį kartą tai labai plataus masto apmokestinimas, kuris apims daugiau nei 5000 prekių: nuo ryžių iki kėdžių bei elektronikos prekių. Prekybos apimtys, kurias palies muitai, sudaro 200 mlrd. JAV dolerių per metus. Jau sekančią savaitę bus įvedamas 10 proc. mokestis, o vėliau palaipsniui jis didės iki 25 proc.

Niekam ne paslaptis, kad didžiausi Lietuvos iššūkiai yra emigracija, visuomenės senėjimas ir nepakankamas gimstamumas, kuris užtikrintų visuomenės gyvybingumą. Pirmi du mano paminėti iššūkiai yra be galo dideli, bet šįkart susitelksiu į gimstamumą ir būtinas sąlygas, kurios jaunas šeimas paskatintų turėti vaikų ir suteiktų saugumo jausmą.

Neslepiamą nepagarbą prezidentei, kurią pastaruoju metu demonstruoja Seimo valdančiosios daugumos idėjiniai lyderiai, turbūt lengviausia būtų nurašyti asmeninei antipatijai ir įžeistoms ambicijoms. Valstiečių vadovas Ramūnas Karbauskis gal ir sakosi nesąs kerštingas, bet akivaizdu, kad jis piktas ir atmintimi nesiskundžia.

Rugsėjo 12 dieną finansų ministeriją pristatė 2018-2021 metų ekonomikos raidos scenarijų, kuriame numatomas spartesnis nei tikėtasi ekonominis augimas šiais metais bei stabilus augimas ateinančius du metus. Skaičiai yra optimistiniai, tačiau ar jie džiugina ir ar džiugins visus? Šiais metais bendrasis vidaus produktas (BVP) prognozuojamai augs 3,4 proc. arba 0,2 proc. punkto daugiau nei tikėtasi metų pradžioje, o 2019 metais augimas sulėtės iki 2,8 proc. ir iki 2,5 proc. 2020-2021 metais.

Lietuvos ir Lenkijos tarpvalstybiniai santykiai išgyvena šiltą auksinį rudenį. Premjeras Saulius Skvernelis gavo „Metų žmogaus“ apdovanojimą Krynicos ekonomikos forume iš Lenkijos vyriausybės vadovo rankų, į Vilnių atvyksta Lenkijos užsienio reikalų ministras Jacekas Czeputowiczius. Kaimyninės šalies diplomatijos vadovas su oficialiu vizitu atvyksta praėjus septyneriems metams.

Rugpjūtis smarkiai ištampė nervus, o rugsėjis bus dar blogesnis: Rusija rengia didžiausias karines pratybas nuo 1981 metais Sovietų Sąjungos surengtų manevrų „Zapad“. Įspūdinguose mokymuose „Vostok“, prasidėsiančiuose rugsėjo 11 dieną, dalyvaus 300 000 karių ir 900 tankų (be to, pirmąkart prisidės Kinijos pajėgos). Yra dėl ko sunerimti. 2008 metais Rusijos kariuomenės pratybos Šiaurės Kaukaze buvo surengtos prieš karą Gruzijoje.

Ir vėl naujieji mokslo metai! Prekybos centruose jau gerą mėnesį šurmuliuoja mokyklinės mugės. Šiemet „mokyklinės mugės“ šurmuliuoja ir pačiose mokyklose. Nuo šių mokslo metų įsigalioja kitokia mokytojų darbo apmokėjimo tvarka ir modifikuota mokyklų finansavimo sistema. Kadangi pakeitimai labai švieži, mokyklas pasiekę tik vasarą, ten verda karštas darbas, skirtas naujai perdėlioti pinigus. Kaip kokioje mugėje, iš kišenės – į kišenę.

Šiuo metu visas įmonių sumokėtas pelno mokestis patenka į valstybės biudžetą. Tokia tvarka neskatina savivaldybių konkuruoti dėl verslo susidomėjimo, gerinti sąlygas dirbantiems ar mažiau kištis į konkurenciją. Kaip tik dėl šių priežasčių Seime užregistruotas įstatymo projektas, kuriuo siūloma savivaldybėms skirti ketvirtadalį jose įregistruotų įmonių sumokėto pelno mokesčio. Šiuo metu panašia tvarka savivaldybėms skiriama gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalis.

Eurostat duomenimis, liepos mėnesį vartotojų kainos per metus išaugo 2,3 proc. – daug kukliau, nei prieš pusmetį. Europos Sąjungos šalių kontekste pagal šį rodiklį Lietuvą iš lyderių pozicijos jau kurį laiką yra išstūmusios Rumunija, Bulgarija, Vengrija, Estija. O liepos mėnesį ES rikiuotėje nukritome dar žemiau ir tik 0,1 proc. punkto viršijome ES vidurkį (2,2 proc.). Kad infliacija šiandien lietuvių nebaugina, rodo ir operatyvieji vartojimo duomenys.

Dėl savo švaros, saugumo ir kultūros malonumų Viena yra gyventi tinkamiausias miestas pasaulyje, rodo britų žurnalo „The Economist“ analitinio padalinio „Economist Intelligence Unit“ (EIU) reitingas. Politika – kita kalba. Vadovaujant dešiniajai koalicinei vyriausybei, atėjusiai į valdžią gruodį, Austrija kurstė aistras tiek namie, tiek užsienyje.