Verslas

Kauno gatves dar trejus metus tvarkys tos pačios įmonės, kaip ir iki šiol, – Vilniaus „Autokausta“, „Kauno keliai“ ir „Kauno tiltai“ – jos laimėjo savivaldybės skelbus konkursus dėl dalies miesto gatvių tvarkymo. Bendra su jomis birželio pabaigoje pasirašytų sutarčių vertė – apie 226 mln. eurų, tačiau realiai bus išleista gerokai mažiau, sako savivaldybės atstovė.

Vyriausybė trečiadienį posėdyje spręs, ar Lietuvos prabavimo rūmams perduoti buvusias jų patalpas Druskininkuose.  Finansų ministerija siūlo, kad Turto banko valdomos patalpos M. K. Čiurlionio gatvėje, kurių vertė siekia 91 tūkst. eurų, būtų investuojamos didinant Prabavimo rūmų savininko kapitalą. Šiuo metu įstaigai priklauso dalis patalpų tame pat pastate, tačiau rūmai ministerijai nurodė, kad jos veikla reikia daugiau patalpų.

Naujieji greičio matuokliai Vilniuje nuo trečiadienio pradeda fiksuoti pažeidimus. Iki šiol jie veikė bandomosios eksploatacijos režimu ir už fiksuotą pažeidimą administracinio nusižengimo protokolai nebuvo rašomi. Naujai veikti pradedančių greičio matuoklių iš viso bus 16-lika: Savanorių pr. ties Vaduvos g., Antakalnio g. ties Tverečiaus g., Olandų g. ties Filaretų g., T. Narbuto g. ties Sėlių g., Ukmergės g. ties Paribio g., Molėtų pl. ties Skersinės g., Nemenčinės pl.

Siekiant spartinti europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ statybą, Vyriausybė trečiadienį  leido Susisiekimo ministerijai išpirkti reikalingus žemės sklypus ruožui nuo Lietuvos-Lenkijos sienos iki Jiesios.  Ministerija dar iki specialiojo plano patvirtinimo įsigis žemės sklypus ir jų dalis, reikalingas 14 objektų – tiltų, tunelių, viadukų – statybai.

Šiuo metu senatvės pensijas gaunantys gyventojai gali tikėtis jų padidinimo tik tuo atveju, jeigu didėja dirbančių asmenų atlyginimai ir jos yra indeksuojamos arba didinamos. Tačiau nemaža dalis pensininkų galėtų pretenduoti į didesnę išmoką dėl suprastėjusios sveikatos būklės. Atitinkamas įstatymų pataisas oficialiai registravusi Socialinės apsaugos ir darbo ministerija skaičiuoja, kad į naujas senatvės pensijas asmeniui su negalia galėtų pretenduoti 184 tūkst. dabartinių pensininkų.

Švedijos SEB finansų grupės padalinys Latvijoje pranešė per pirmąjį metų ketvirtį uždirbęs 82,4 mln. eurų pelno. Palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, pelnas ūgtelėjo 54 procentais. Atidėjimai galimiems nuostoliams dėl kreditavimo padengti per pirmus šešis šių metų mėnesius padidinti 3,3 mln. eurų.  Pajamos per šį laikotarpį siekė 115,5 mln. eurų, išlaidos - 29 mln. eurų. Aktyvai praėjusio mėnesio pabaigoje įvertinti 5,5 mlrd. eurų, paskolų portfelį sudarė 3,2 mlrd.

Metų (12-os mėnesių) infliacija Estijoje, paskaičiuota pagal su kitomis Europos Sąjungos šalimis suderintą vartotojų kainų indeksą, birželį sulėtėjo iki 9,0 proc. nuo 11,2 proc. gegužę, pranešė nacionalinė statistikos tarnyba. Labiausiai per metus pabrango maisto produktai ir nealkoholiniai gėrimai (19,2 proc.), poilsio ir pramogų organizavimo paslaugos (11,9 proc.), sveikatos priežiūros paslaugos (11,5 proc.), namų apyvokos prekės (11,3 proc.), drabužiai ir avalynė (10,8 proc.

Mobiliojo ryšio bendrovė „Tele2“ pirmąjį šių metų pusmetį gavo 164,3 mln. eurų pajamų – 4,6 proc. daugiau nei pernai tuo pat metu. Įmonės pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą, amortizaciją (EBITDA) siekė 67 mln. eurų – 13 proc. daugiau nei pernai, pranešė bendrovė.   Pusmečio rezultatus lėmė toliau didėjantis privačių ir verslo klientų skaičius, augantis duomenų vartojimas Lietuvoje ir užsienio šalyse, sako „Tele2“ vadovas Lietuvai ir Baltijos šalims Petras Masiulis.

Lietuvos kapitalo valdoma Latvijoje registruota užsakomųjų skrydžių bendrovė „SmartLynx Airlines“ („SmartLynx“) pranešė 2022-aisiais pasiekusi 350,544 mln. eurų apyvartą – 2,6 karto didesnę nei užpernai, pelną padidinusi 25,4 proc. iki 9,15 mln. eurų.

Statybos, remonto ir buities prekių parduotuvių tinklą Latvijoje valdančios bendrovės „Kesko Senukai Latvia“ apyvarta 2022-aisiais buvo 29,1 proc. solidesnė nei ankstesniais metais – 192,258 mln. eurų. Pelnas išaugo 2,1 karto iki 8,069 mln. eurų, pranešė bendrovė Latvijos įmonių registrui. Didmeninės prekybos mediena, statybinėmis medžiagomis ir santechnikos įranga apyvarta pernai siekė 84,934 mln. eurų, mažmeninės prekybos nespecializuotose parduotuvėse – 63,75 mln.

Ąžuolą Vilniaus centre nupjovusi įmonė vis dar nesumokėjo paskirtos baudos – 141 tūkst. eurų, nors tam skirtas terminas praėjo, antradienį skelbia LRT naujienų portalas. Tą padaryti medį nupjovusi bendrovė „Rinktinės NT“ turėjo iki birželio 25 dienos.

Kauno taryba antradienį skyrė papildomus 273 tūkst. eurų Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčios, žinomos kaip soboras, rekonstrukcijai. Lėšos skiriamos vykdant vienos žinomiausių Kauno bažnyčių Laisvės alėjoje fasadų, langų, durų ir lauko laiptų restauravimo bei neįgaliųjų keltuvo įrengimo darbus. Bendra rangos sutarties vertė siekia 2,3 tūkst. eurų, apie 1 mln. eurų sudaro Europos Sąjungos lėšos. Savivaldybė projektui 2020-2022 metais jau yra skyrusi 958 tūkst. eurų.

Kiekvienais metais Lietuvoje didėja pensijos ir kitos išmokos. Tačiau maisto prekių kainos, panašu, auga dar sparčiau. Dėl to kas dešimtas lietuvis ar kas ketvirtas skurdo riziką patiriantis gyventojas neturi už ką nusipirkti tinkamo maisto. Tokias išvadas galima padaryti iš oficialios ES statistikos tarnybos „Eurostat“ paskelbtų duomenų. Vis dėlto Socialinės apsaugos ir darbo ministerija jų nesureikšmina. Esą padėtis Lietuvoje nėra tokia bloga.

Metinių fiksuotų planų kainas per pastarąją savaitę mažino visi trys nepriklausomi elektros tiekėjai – „Elektrum Lietuva“, „Ignitis“ ir „Enefit“, skelbia Lietuvos energetikos agentūra (LEA).  Liepos 11–18 dienomis, palyginti su ankstesne savaite, planų su 12 mėnesių fiksuota elektros kaina tarifus „Ignitis“ sumažino 6 proc., „Elektrum Lietuva“ – 4 proc., „Enefit“ – 2 procentais. Tuo metu 24 mėnesių tarifus 4 proc. mažino tik „Ignitis“ ir „Elektrum Lietuva“, „o „Enefit“ kainų nekeitė.

Valstybės valdomos „Ignitis grupės“ elektros ir gamtinių dujų skirstymo bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) jau įdiegė daugiau nei 500 tūkst. išmaniųjų skaitiklių – beveik pusę suplanuotų įdiegti iki 2026 metų, pranešė ESO. ESO Išmaniosios apskaitos valdymo departamento vadovė Aurelija Židickytė-Orvydė teigė, kad šiemet planuojama įrengti dar 210 tūkst. skaitiklių. „Išmaniųjų skaitiklių diegimo darbai visoje Lietuvoje vyksta sklandžiai ir pagal numatytą grafiką.

Startuolių kūrimuisi vidurio ir vakarų Lietuvoje skirta 8,5 mln. eurų paramos, pranešė Inovacijų agentūra. Agentūros padalinio „Startup Lithuania“ vadovė Roberta Rudokienė teigė, kad didžioji dalis startuolių šiuo metu įsikūrę Vilniuje, todėl būtina skatinti jų kūrimąsi ir regionuose. „Šiuo metui apie 70 proc.

Mobilią rentgeno kontrolės sistemą Vilniaus muitinės kelio postuose už 3,2 mln. eurų (su PVM) įrengs informacinių technologijų sprendimų grupės „Atea Baltic“ bendrovė „Atea“. Muitinės departamentas su konkursą laimėjusia bendrove liepos 3-ąją pasirašė sutartį, skelbiama Centriniame viešųjų pirkimų portale.

Turtingiausi tarp Europos Parlamento narių pernai – buvęs Darbo partijos pirmininkas Viktoras Uspaskichas, Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė ir Lietuvos ir valstiečių sąjungos atstovas Bronis Ropė, rodo Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) antradienį paskelbti naujausi turto deklaracijų duomenys.  Turtingiausių europarlamentarų trejetukas nesikeitė ir pernai, ir užpernai.  Viktoras Uspaskichas. Jo turto vertė siekia 7 mln. eurų. 3,2 mln.

Rusijai nutarus trauktis iš susitarimo dėl ukrainietiškų grūdų eksporto per Juodąją jūrą, Klaipėdos uostas galėtų priimti daugiau nei 10 mln. tonų grūdų, tačiau didžiausia problema vis dar išlieka, kaip juos atgabenti iki uosto, sako jo vadovas Algis Latakas. Pasak jo, šią problemą išsprendus dalį grūdų iš Ukrainos uostas tikrai galėtų priimti.  „Uostas yra pasiruošęs, visa problema yra šito krovinio atvežimas į Klaipėdą.

Prieš keletą metų pradėję kvartalinės renovacijos projektą Elektrėnuose savivaldybė ir komunalinį ūkį prižiūrinti bendrovė darbus atliko žingsnis po žingsnio. Išanalizuota esama situacija, nustatyti prioritetai, sutvarkyti vamzdynų tinklai. Pamokos išmoktos, sutvarkyta aplinka pakeitė viso miesto veidą. Elektrėnuose kvartalinės renovacijos projektas pradėtas 2016 m. Prie projekto dirbo savivaldybė ir komunalinio ūkio darbuotojai – buvo parengta esamos situacijos analizė, nustatyti prioritetai.

Šiemet Lietuvoje gerokai padaugėjo eismo įvykių, žuvusiųjų ir sužeistųjų. Pirminiais duomenimis per pirmąjį šių metų pusmetį šalyje eismo įvykiuose žuvo 72 žmonės. Tai yra 41 proc. daugiau negu pernai ir 4 proc. daugiau negu 2019 m., kai eismas nebuvo nė kiek ribojamas dėl pandemijos. Pirmojo pusmečio eismo įvykių rezultatus pristačiusi Kelių policijos tarnyba informuoja apie naujas saugumo priemones ir reidus.

Lietuvos transporto sektoriaus padėtis šiemet pradėjo gerėti – sumažėjo bankrotų, gerėja įmonių prognozės šiems metams, rodo naujausias „Coface“ tyrimas.  „Coface Baltics“ vadovas Mindaugas Sventickas sako, kad nuo vasario šių įmonių prognozės tapo stabilesnės – iki tol kelis mėnesius jos tik blogėjo.

Klaipėdos uoste išbandžius autonominį povandeninį droną uosto vadovai sako, kad jis praverstų krantinių tyrimams ir kitiems darbams. Vienas projekto autorių teigia, jog priimti užsakymus jau pasiruošta, toks įrenginys kainuotų iki 1,3 mln. eurų. Uosto direkcijos vadovas Algis Latakas sako, kad ateityje įmonė norėtų turėti tokį įrenginį.

NATO stiliaus knygą ir Lietuvos menininkų darbus bei augalų kompozicijas į vieną išskirtinį dizaino projektą sukūręs Artūras Čižiūnas pripažįsta – jaudulio bei darbo valandų įgyvendinant idėjas buvo daug, tačiau rezultatas ne tik pelnė užsienio svečių padėkas, atitiko protokolą, bet ir perteikė Lietuvos grožį.

Tarptautinė keleivių vežimo įmonė „FlixBus“, veikianti 40-yje Europos šalių, atidaro pirmąjį maršrutą į Suomiją. Ši kryptis sujungs penkias Vidurio ir Šiaurės Europos valstybes. Naujasis maršrutas Varšuva–Vasa startuos liepos 27 dieną, jis pratęs maršrutą tarp Varšuvos ir Talino, pranešė bendrovė.   „FlixBus“ Lenkijos, Ukrainos ir Baltijos regiono generalinis direktorius Michalas Lemanas sako, kad Suomija buvo paskutinė žemyninės Europos šalis, kuriai trūko „FlixBus“ jungčių.

Euro zonos valiutos kursas perkopė 1,12 JAV dolerio kartelę, pakildamas aukščiausiai nuo 2022-ųjų vasario, investuotojams tikintis, jog Europos Centrinis Bankas tęs monetarinės politikos griežtinimo ciklą, siekdamas nusmukdyti infliaciją prie 2 proc. tikslinės ribos, skelbia „Trading Economics“. Metų infliacija euro zonoje birželį pasiekė pastarųjų 17 metų žemumas – 5,5 proc., tačiau bazinė metų infliacija išliko atkakliai aukšta – 5,4 proc.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai pertvarkant žmonių su negalia užimtumo sistemą viceministrė teigia, kad per metus tokių ilgalaikių bedarbių dalis Lietuvoje sumažėjo 13 procentinių punktų. Pramonininkų atstovas sako, jog didžioji dalis įmonių pasiruošusios įdarbinti neįgaliuosius. Vis dėl to Dirbančių neįgaliųjų asociacijos vadovė teigia, kad žmonių, nenorinčių dirbti kartu su neįgaliaisiais, skaičius Lietuvoje vis dar yra per didelis.

„Lietuvos geležinkelių“ Grupės keleivių vežimo bendrovė „LTG Link“ didžiausius keleivių srautus pritraukiančiose šalies geležinkelio stotyse diegs modernius bilietų pardavimo automatus (bilietomatus). Pagal „LTG Link“ užsakymą bilietomatus pagamins jungtiniu veiklos pagrindu veikiančios Lenkijos bendrovės „Mera Systemy“ ir „Mera-Serwis“. Viešąjį pirkimą laimėjusios tiekėjos už beveik  1,7 mln.

Latvijos „Swedbank“ pranešė per pusmetį uždirbęs 131 mln. eurų pelno – 84 mln. eurų daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai. Palūkanų pajamos patrigubėjo iki 163,9 mln. eurų, išlaidos sumenko 16 proc. iki 12 mln. eurų, komisinių – padidėjo atitinkamai 9 proc. iki 55,4 mln. eurų ir 8 proc. iki 10,7 mln. eurų. Galimiems nuostoliams dėl kreditavimo padengti per šešis šių metų mėnesius atidėta 2 mln. eurų. Bankų įmonių grupės turtas per pusmetį didėjo 3,1 proc. iki 8,777 mlrd. eurų.

Pirmą šių metų pusmetį keleivių skaičius Lietuvos oro uostuose augo penktadaliu iki 2,8 mln., o trijuose oro uostuos  įvyko beveik 25 tūkst. skrydžių – 2,5 proc. daugiau. Per šių metų sausį–birželį Vilniaus oro uoste keleivių skaičius augo 17 proc. iki 2 mln. keleivių, Kauno – augo 24 proc. iki 640 tūkst., Palangos – 36 proc. iki 150 tūkst. keleivių, pranešė Lietuvos oro uostai.  Tuo metu skrydžių skaičius Vilniuje augo 1 proc. iki 17,9 tūkst., Kaune – 5,7 proc. iki 5,3 tūkst.

Turto bankas skelbia aukcioną uostamiestyje – už pradinę 2,21 mln. eurų kainą siūloma įsigyti buvusį kalėjimo kompleksą, kuriame veikė policijos komisariatas. Kaip antradienį pranešė Turto bankas, dalis komplekso pastatų įtraukti į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, tačiau kartu parduodamame sklype galimos ir naujos statybos. Beveik 7 tūkstančių kvadratinių metrų kompleksas Jūros gatvėje, Klaipėdoje, pradėtas statyti dar XIX amžiuje.

Nuo intensyviausių paskutinių poros savaičių iki įstabiausių lėktuvų bei sutiktų atstovų – tokiais įspūdžiais apie neseniai pirmą kartą Lietuvoje vykusį NATO suvažiavimą dalinasi antžeminio orlaivių aptarnavimo bendrovės darbuotojai, rašoma pranešime spaudai. Jų teigimu, nors nemažai delegacijų stebėjosi, kad Lietuvoje labai maži oro uostai ir gali talpinti ribotą orlaivių skaičių, tačiau skrydžiai ir visi procesai pavyko labai sklandžiai.

Užsienio reikalų ministro ir konservatorių lyderio Gabrieliaus Landsbergio žmona praėjusiais metais turėjo daugiausia turto už visus kitus politikus, valdininkus pareigūnus ar jų sutuoktinius, kuriems privalu deklaruoti savo turtą ir pajamas. Tai matyti iš Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) antradienį paskelbtų pajamų deklaracijų išrašų. Praėjusių metų pabaigoje A. Landsbergienės privalomas registruoti turtas – butai, namai, pinigai, vertybiniai popieriai ir kt.

Lietuvoje siūlant steigti smulkių ir vidutinių įmonių ombudsmeno instituciją ji galėtų veikti Seimo kontrolieriaus tarnyboje, sako Seimo Ekonomikos komitete pirmininkas. Pasak konservatoriaus Kazio Starkevičius, tokiu atveju nereikėtų papildomų etatų.   „Nesakyčiau, kad mus reikia didinti etatus. Tai biurokratijos didinimas.

Vienas didžiausių Lietuvoje SEB bankas pirmąjį šių metų pusmetį uždirbo 156,8 mln. eurų grynojo pelno – 2,2 karto daugiau nei pernai tuo pačiu metu, kai jis siekė 70,3 mln. eurų. SEB banko grupės pajamos siekė 262 mln. eurų  – dukart didesnės nei prieš metus, kai jos buvo 127,9 mln. eurų, pranešė SEB. Banko turtas birželio pabaigoje buvo 12,5 mlrd. eurų (prieš metus – 11,4 mlrd. eurų). Nuosavas kapitalas siekė 1,1 mlrd. eurų (prieš metus – 900 mln.

Apie 2 tūkst. Lietuvos gyventojų vis dar nepateikė 2022 metų turto deklaracijų, skelbia Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI).   „Remiantis naujausiais duomenimis, dėl užimamų pareigų už 2022 metus turto deklaracijas turėjo pateikti apie 102 tūkst. gyventojų, iš jų beveik 90 proc. tai padarė laiku. Apie 2 tūkst. gyventojų vis dar nepateikė turto deklaracijų ir turėtų tai padaryti nedelsiant“, – pranešime teigia VMI viršininkės pavaduotojas Martynas Endrijaitis.

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ pirmąjį pusmetį prie perdavimo tinklo prijungė septynis vėjo parkus, kurių bendra leistina galia siekia 347 megavatus (MW). Iš viso šiuo metu tinkle veikia 968 MW galios vėjo parkų, o iki metų pabaigos šis skaičius turėtų augti iki 1180 MW, pranešė „Litgrid“. „Šiuo metu esame prijungę 968 MW galios vėjo parkų projektų, iš kurių 450 MW yra bandomojoje eksploatacijoje, o 518 MW – pastovioje gamyboje.

Šiemet buvo tikras paramos jauniesiems ūkininkams įsikurti paraiškų bumas. Per pirmąjį Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano (SP) jaunųjų ūkininkų paraiškų kvietimą buvo gauta 1 160 paraiškų. Bendra visose pateiktose paraiškose prašoma dotacijų ir lengvatinių paskolų suma sudaro 66,2 mln. Eur – tai dukart daugiau nei šiam kvietimui buvo skirta (35 mln.

Vienas didžiausių Lietuvos komercinių bankų „Swedbank“ pirmąjį pusmetį uždirbo 195 mln. eurų grynojo pelno – 4,3 karto daugiau nei pernai tuo pačiu metu (45 mln. eurų).  Bendrosios banko Lietuvoje pajamos per šešis mėnesius siekė 353 mln. eurų – 2,8 karto daugiau nei 2022-ųjų pirmą pusmetį, kai gauta 127 mln. eurų pajamų, pranešė „Swedbank“. Grynosios komisinių pajamos siekė 61 mln. eurų, o grynosios palūkanų pajamos sudarė 277 mln. eurų.

Nuo liepos apmokestinus mažiausius polietileno maišelius prekybos vietose jau keičiasi pirkėjų elgsena – juos žmonės keičia daugiakartiniais maišeliais, sako prekybininkai.  Prekybos tinklo „Iki“ pirkėjai per pirmas dvi savaites jų sunaudojo penkis kartus mažiau, „Maximos“ – 3,7 karto, o „Rimi“ – trečdaliu. „Lidl“ stebi apie 40 proc. mažėjimą, kaip ir kitose tinklo veiklos šalyse.

Antradienį Klaipėdos uoste bus išbandomas jungtinės mokslininkų komandos sukurtas povandeninio drono, galinčio tirti vandens telkinių dugną, prototipas. Įrenginys kainavo beveik 9 mln. eurų.  Elektra ir vandeniliu varomas dronas bei jo gabenimui skirtas bepilotis laivas gali dirbti iki 60 valandų – tai yra pagrindinis jo pranašumas prieš kitus dugno tyrimams skirtus įrenginius, pranešė Klaipėdos uosto direkcija.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) antradienį pristatys tyrimo duomenis, susijusius su neįgaliųjų įdarbinimu, ir socialinę kampanija „Noriu ir dirbu”.   Anot SADM, šiuo metu Lietuvoje yra daugiau nei 147 tūkstančiai darbingo amžiaus negalią turinčių asmenų, iš jų dirba 29 procentai. Naujausio „Spinter” tyrimo dėl požiūrio į darbą kartu su neįgaliaisiais duomenimis, 60 proc. dirbančiųjų nėra jokio skirtumo, ar jų kolega turi negalią.

Gyventojai, svarstantys pradėti dirbti savarankiškai, baiminasi mažo uždarbio, kuris ateityje lems mažesnę pensiją. „Sodra“ šiuos nuogąstavimus patvirtina. Žmonės, dirbantys savarankiškai, sumoka mažiau mokesčių, tačiau jeigu jų uždarbis neviršija minimalaus atlyginimo, jų pensija bus nedidelė. Portalo tv3.lt skaitytoja Ingrida pasakojo, kad netrukus planuoja imtis individualios veiklos. „Dirbu vienoj įmonėje administratore, tačiau baigiau grožio paslaugų ir makiažo kursus.

Klaipėdos uosto kanalą šiemet išgilinus iki 15,5 metrų uosto krovos bendrovės kol kas neišnaudoja šio pranašumo – dėl galimo kaštų augimo investicijos į dugno gilinimą prie krantinių vertinamos labai atsargiai, sako Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos (LJKKA) prezidentas Vaidotas Šileika. Balandį užbaigus uosto vidinio kanalo gilinimą maksimalus jo gylis šiuo metu siekia 15,5 metro, tuo metu prie daugelio bendrovių krantinių – iki 13,8 metro.

Rusijos grupės „Polair“ netiesiogiai valdomos vienintelės Baltijos šalyse šaldytuvų gamybos bendrovės „Snaigė“ didžiausia kreditorė – Lietuvos skolų valdymo bendrovės „Easy Debt Service“ kontroliuojama įmonė „EDS Invest 3“.prašo leidimo pirkti kontrolinį įmonės akcijų paketą iš Kipro bendrovės „Sekenora Holdings“.  Konkurencijos taryba pranešė gavusi „EDS Invest 3“ prašymą įgyti 91,1 proc. restruktūrizuojamos „Snaigės“ akcijų ir vienvaldę jos kontrolę.

Suomijos bendrovės „Olvi“ grupei priklausanti didžiausia Estijos alaus ir nealkoholinių gėrimų gamintoja „A. Le Coq“ pranešė pardavimų pajamų pernai gavusi 25,2 proc. daugiau nei užpernai – 96,5 mln. eurų. Pelnas sumenko 0,9 proc. iki 11,2 mln. eurų. Anot bendrovės pranešimo, didžiausios įtakos 2022-ųjų rodikliams turėjo padidėjusios gamybos sąnaudos, pablogėjusi galimybė apsirūpinti reikalingomis žaliavomis ir bendras neapibrėžtumas, susijęs su karu Ukrainoje.

Jungtinės Karalystės mados namai „Burberry“ pranešė apie įplaukų šuolį finansinių metų pirmąjį ketvirtį, smarkiai ūgtelėjus pardavimams COVID-19 suvaržymų atsisakiusioje Kinijoje. Pardavimų pajamos balandžio-birželio mėnesiais, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, didėjo nuo 505 mln. iki 589 mln. svarų sterlingų. Suderinamieji pardavimai per metus augo 18 proc., toks rezultatas atitiko pačios bendrovės kalbintų ekspertų prognozių vidurkį.

Klaipėdos terminalo grupės krovos bendrovė Malkų įlankos terminalas 2022 metais gerokai augino pelną ir pajamas, tačiau dėl karo Ukrainoje šiemet jo pajamos gali mažėti.  „Bendrovės vadovybės vertinimu, pajamos 2023 metais gali mažėti, nes tranzitinių krovinių apimties kritimas gali būti nepilnai kompensuotas kitų krovinių apimties augimu“, – Registrų centrui pateiktoje ataskaitoje teigia įmonė.

Paprastai daugelis žino, už ką gauna pinigų į banko sąskaitą. Tačiau kartais praturtėti galima ir visai netikėtai. Turbūt keisčiausia, kai neaišku, už ką pinigų perveda valstybinės institucijos – pavyzdžiui, „Sodra“. Visiškai netikėtai tokią „dovaną“ neseniai gavo ir naujienų portalo tv3.lt skaitytoja vilnietė Kristina (tikras vardas ir pavardė redakcijai žinoma). Nemenką sumą jai pervedusi „Sodra“ paaiškino, kokiais atvejais gali būti, kad žmogus už tą patį dalyką pinigų gauna du kartus.