Atitinkamas įstatymų pataisas oficialiai registravusi Socialinės apsaugos ir darbo ministerija skaičiuoja, kad į naujas senatvės pensijas asmeniui su negalia galėtų pretenduoti 184 tūkst. dabartinių pensininkų.
Per kitus metus tam papildomai gali būti skirta 227 mln. eurų – vidutiniškai beveik po 103 eurus per mėnesį kiekvienam gavėjui. Tačiau dėl numatomo visų pensijų indeksavimo bendra suma gali išaugti iki 247 mln. eurų. Tokiu atveju kiekvienam gavėjui pensija padidėtų vidutiniškai po 138 eurus.
Ministerijos parengtiems įstatymų projektams dar turėtų pritarti Vyriausybė, o vėliau jie būtų svarstomi Seime. Tačiau planuojama, kad naujos išmokos galėtų būti skiriamos jau nuo kitų metų pradžios.
Skirs ir jau sulaukusiems pensinio amžiaus
Pirmadienį Socialinės apsaugos ir darbo ministerija oficialiai registravo Socialinio draudimo pensijų ir kitų įstatymų pataisas.
Jomis siūloma aiškiai apibrėžti, kokias išmokas turi teisę gauti darbingo amžiaus asmenys su negalia, o kokias – sukakus senatvės pensijos amžių.
Minėto įstatymo pakeitimu siūloma įvesti naują senatvės pensiją asmeniui su negalia. Taip pat nustatyti jos apskaičiavimo tvarką tais atvejais, kai dalyvumo lygis bus nustatytas pirmą kartą žmogui jau sukakus senatvės pensijos amžių.
„Siūlomo pakeitimo esmė – nustatyti, kad, jei sukakusiam senatvės pensijos amžių asmeniui yra nustatomas dalyvumo lygis, apskaičiuotas senatvės pensijos dydis dauginamas iš netekto dalyvumo lygio daugiklio.
Siūloma, kad senatvės pensijos gavėjui nustačius 30 proc. ir mažesnį dalyvumo lygį (70 proc. ir didesnį netekto dalyvumo lygį), senatvės pensija asmeniui su negalia pradedama mokėti be asmens prašymo“, – rašoma pataisų projektų lydraštyje.
Netektas dalyvumas – procentais išreiškiamas sumažėjęs asmens pajėgumas veiksmingai dalyvauti visuomenės gyvenime.
Dalyvumo procentą nustatys Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra (ji pakeitė Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba).
Kiek kam pridėtų pinigų
Pasak ministerijos, gyventojams, kurie jau gauna senatvės pensiją ir kuriems pirmą kartą po 2024 m. sausio 1 d. bus nustatomas dalyvumo lygis, jei asmeniui naudinga, senatvės pensija pagal projekto nuostatas būtų dauginama iš netekto dalyvumo lygio daugiklio.
Taip apskaičiuota senatvės pensija asmeniui su negalia būtų mokama be papildomo prašymo.
„Kadangi senatvės pensijų gavėjams siūlomas senatvės pensijos asmeniui su negalia apskaičiavimas yra paprastas – gaunamos senatvės pensijos dydis padauginamas iš atitinkamo daugiklio – siūloma tai daryti be asmenų prašymų“, – aiškina ministerija.
Pataisose numatoma, kad kuo daugiau dalyvumo žmogus būtų netekęs, tuo labiau būtų didinama jo pensija.
Paprastai kalbant, kuo senatvės pensijos gavėjas būtų sunkesnės sveikatos būklės, tuo labiau būtų didinama jo pensija.
Pvz., jei žmogus yra netekęs 70 proc. dalyvumo, jo pensija būtų dauginama iš 1,071 (didėtų 7,1 proc.), jeigu 80 proc. – iš 1,214 (pensija didėtų 21,4 proc.), jei 90 proc. – iš 1,357 (pensija didėtų 35,7 proc.), o jei 100 proc. – 1,5 (pensija didėtų 50 proc.).
Kaip minėta, nuo 2024 m. sausio 1 d., įsigaliojus Asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymui, dalyvumo lygį nustatys Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra. Ji spręs, kokį dalyvumo procentą žmogui nustatyti, nuo kada, dėl kokių priežasčių, kuriam laikui.
Pasak ministerijos, dalyvumo lygis bus nustatomas asmenims nuo pilnametystės 5 proc. punktų intervalais kompleksiškai įvertinus aplinkos veiksnių įtaką asmens savarankiškumui, galimybes veiksmingai dalyvauti visuomenės gyvenime bei asmens organizmo funkcijų sutrikimus po to, kai yra panaudotos visos galimos medicininės priemonės ir atsižvelgiant į individualiojo pagalbos poreikio mastą.
Dalyvumo lygio nustatymo tvarką ir kriterijus nustatys socialinės apsaugos ir darbo ministras kartu su sveikatos apsaugos ministru.
Duos 12 mėnesių dėl dalyvumo lygio nustatymo
Atsižvelgdama į tai, kad, įsigaliojus siūlomoms pataisoms, gali padaugėti žmonių, besikreipiančių dėl dalyvumo lygio nustatymo, ir tai, kad procesai gali užtrukti, ministerija siūlo atkurti socialinio draudimo pensijų skyrimo už praėjusį laiką terminą – 12 mėnesių nuo teisės gauti pensiją atsiradimo dienos.
Kitaip tariant, jeigu bus priimtas įstatymas, pensija galės būti skiriama už 12 mėnesių atgal.
Pasak ministerijos aiškinamojo rašto, tikslaus lėšų poreikio pataisų įgyvendinimui apskaičiuoti neįmanoma, nes nėra galimybių numatyti žmonių elgsenos (t. y. koks bus asmenų aktyvumas kreipiantis dėl dalyvumo lygio nustatymo) ir to, kaip gali būti įvertinta jų sveikatos būklė.
„Darant prielaidą, kad atitinkamai procentinei daliai visų senatvės pensijų gavėjų bus nustatytas netekto dalyvumo lygis nuo 70 iki 100 proc., galimas lėšų poreikis metams svyruoja nuo 79 mln. eurų iki 142 mln. eurų.
Darant prielaidą, kad kreiptųsi 30 procentų visų senatvės pensijų gavėjų (iš viso 184 250 gavėjų) ir visiems jiems būtų nustatyta 70–100 procentų netekto dalyvumo, o pasiskirstymas pagal netekto dalyvumo procentus išliktų toks pat, kaip nurodyta anksčiau, lėšų poreikis metams būtų apie 227 milijonus eurų“, – skaičiuoja ministerija.
Tačiau taip pat priduria, kad atsižvelgiant į 2024 m. planuojamą pensijų indeksavimo koeficientą (1,0918), galimas lėšų poreikis galėtų išaugti apie 9 proc. ir siekti apie 247 mln. eurų.
Socialinio draudimo senatvės pensija
Sulaukus senatvės galima gauti socialinio draudimo senatvės pensiją arba senatvės pensiją neįgaliajam, taip pat našlių pensiją arba vienišo asmens išmoką. Iki senatvės pensijos amžiaus likus ne daugiau kaip 5 metams galima gauti išankstinę senatvės pensiją, o netekus darbingumo – netekto darbingumo pensiją. Mokiniai ir studentai gali gauti našlaičių pensijas.
Socialinio draudimo senatvės pensijos – svarbiausia socialinės apsaugos senatvėje rūšis.
Senatvės pensiją gali gauti asmenys, kai jie:• yra sukakę nustatytą senatvės pensijos amžių;• turi minimalų socialinio pensijų draudimo stažą, nustatytą senatvės pensijai – 15 metų.
Pensijų draudimo stažas – tai laikas, per kurį asmenys patys moka arba už juos yra mokamos ar turi būti mokamos nustatytos privalomos pensijų socialinio draudimo įmokos.
2023 metais būtinojo stažo reikalavimas yra 33 metai. Šis reikalavimas kasmet didinamas po 6 mėnesius iki kol pasieks 35 metus (2027 metais).
Pensijos dydis apskaičiuojamas atsižvelgiant į asmens įgyto pensijų socialinio draudimo stažo trukmę ir įgytų pensijų apskaitos vienetų skaičių.
