Verslas

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas šią savaitę lankosi Niujorke, kur dalyvauja Jungtinių Tautų (JT) aukšto lygio politiniame forume apie darnų vystymąsi.  JT būstinėje vyks bendras Aplinkos ministerijos, Lietuvos nuolatinės misijos JT bei Nacionalinės nevyriausybinių vystomojo bendradarbiavimo organizacijų platformos renginys. S. Gentvilas forume pristatys Lietuvos ataskaitą.

Bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) pirmąjį šių metų pusmetį prie tinklo prijungė virš 17 tūkst. saulės energiją gaminančių vartotojų, kai pernai iš viso jų buvo beveik 19 tūkst., pranešė ESO. Bendras tokių vartotojų skaičius jau viršijo 50 tūkstančių.  ESO Tinklų vystymo tarnybos vadovas Ovidijus Martinonis sako, kad iki liepos pabaigos bus prijungta daugiau vartotojų nei per visus 2022 metus.

Valstybės gynimo taryba (VGT) artimiausiu metu rinksis į posėdį, kuriame svarstys elektros tinklų sinchronizavimo su kontinentine Europa klausimus. Tai BNS patvirtino prezidento Gitano Nausėdos atstovas spaudai Ridas Jasiulionis. Tinklų sinchronizavimo problemas pirmadienį aptars ir premjerės Ingridos Šimonytės vadovaujama vyriausybinė sinchronizavimo bei vadinamųjų antiastravinių priemonių koordinavimo komisija. Pasak Vyriausybės atstovų, tai bus darbinis posėdis.

Padalinį Lietuvoje turintis Latvijos bankas „Citadele“ žada keisti strategiją ir apsvarstyti pirminį viešą banko akcijų siūlymą (IPO) arba kitus strateginius sandorius, įskaitant susijungimus ir įsigijimus.  „Pastaraisiais metais „Citadele“ bankas sėkmingai išaugo į modernų Baltijos regiono banką, vykdydamas strategiją, orientuotą į geriausius skaitmeninius sprendimus ir aukščiausios klasės klientų aptarnavimą.

Grupės darbuotojų atleidimų šiemet sumažėjo, skelbia Užimtumo tarnyba.  Šiemet sausį-birželį tarnyba gavo 34 įmonių pranešimus apie numatomą 1,4 tūkst. darbuotojų atleidimą. Prieš metus gauti 37 pranešimai apie 3,9 tūkst. darbuotojų. Tačiau šiemet, palyginti su pernai, daugiau darbuotojų grupėmis atleista gamybos įmonėse. Šiemet per pusmetį atleidimai jose sudarė daugiau nei pusę (58,8 proc.), o pernai – trečdalį (32,4 proc.) visų atleidimų.

Praėjus ketveriems metams po elektrinio pikapo „Cybertruck“ pristatymo, „Tesla Inc.“ pradėjo jo masinę gamybą. 2019-asiais „Tesla“ vadovas Elonas Muskas pristatė „Cybertruck“ prototipą ir tuomet teigė, kad modelis bus pradėtas gaminti per porą metų. Tuo tarpu „Tesla“ konkurentai nedelsė. Pavyzdžiui, „Ford Motor“ jau gamina F-150, o „Rivian Automotive“ – R1T modelį. Elektrinių pikapų modeliai, įskaitant „Ford F-150 Lightning“, atrodo taip pat, kaip ir jų benzinu varomi analogai.

Įmonėms, planuojančioms įgyvendinti inovacijų projektus vidurio ir vakarų Lietuvos regione, planuojama paskirstyti 35 mln. eurų finansavimą.  Inovatoriai užsiims moksliniais tyrimais ir eksperimentine plėtra (MTEP), turės galimybę sukurtus produktus patentuoti bei parengti juos rinkai, pranešė Ekonomikos ir inovacijų ministerija.

Vasaros metu atostogaujantys lietuviai dažnai apsilanko kaimyninėse šalyse. Daugeliui įprasta, kad Lenkijoje maisto prekės daug mažesnės nei Lietuvoje. Tačiau, panašu, kad bent kai kurios prekės jau daug pigesnės ir Latvijoje. Tokiu pastebėjimu „Facebook“ paskyroje pasidalijo vilnietis Mantas, neseniai apsilankęs kaimyninėje šalyje. „Ta pati „Baltija“ prie Baltijos. Ir jokios magijos dėl „Magijos“. Tik piečiau „Baltija“ brangesnė 47 procentais, „Magija“ – 31 procentu.

Nepaisant stringančių derybų su Latvija ir Estija dėl ankstesnio pasitraukimo iš Rusijos kontroliuojamos energetikos sistemos ir spartesnio susijungimo su kontinentine Europa, Lietuvos elektros perdavimo bendrovės „Litgrid“ vadovas Rokas Masiulis sako, kad vienašališko Lietuvos pasitraukimo iš BRELL sutarties galimybė kitų metų vasarį nėra atmetama. „Lietuva, kaip ir Latvija ir Estija, turi teisę tos sutarties (vadinamosios BRELL sutarties – BNS) nepratęsti, jeigu nenori.

Nors praėjusios savaitės pradžioje vėjo generacija buvo itin maža ir dėl to reikšmingai mažėjo eksportas į Lenkiją. Tačiau savaitgalį sugrįžęs vėjas atnešė neigiamas kainas į Skandinaviją ir Baltijos šalis. Vidutinė elektros biržos „Nord Pool“ sistemos kaina sekmadienio dieną pirmą kartą istorijoje buvo neigiama, rašoma „Litgrid“ pranešime.

Lietuvoje kitąmet bus išbandomas skaitmeninis vairuotojo pažymėjimas, pirmadienį pranešė Vidaus reikalų ministerija (VRM). Jį testuos automobilių dalijimosi įmonė CityBee“ ir jos klientai, bendradarbiaujant su „Regitra“ ir VRM. Tai reiškia, kad vairuotojai, besinaudojantys minėta automobilių nuomos paslauga, savo vairuotojo pažymėjimą galės turėti telefone.

Vilniuje pradeda veikti nauji daugiafunkciai greičio matuokliai. 16 naujų sostinės greičio matuoklių eismo taisyklių pažeidimus fiksuos jau nuo trečiadienio, liepos 19 dienos, rašoma pranešime žiniasklaidai. Iki šiol naujieji matuokliai veikė bandomosios eksploatacijos režimu ir už fiksuotą pažeidimą administracinio nusižengimo protokolai nebuvo rašomi.

Alytuje, Kėdainiuose ir Kauno rajone išduodant bei panaikinant statybos leidimus yra spragų, kurios sudaro galimybes statytojams piktnaudžiauti, teigia Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT). STT neigiamai įvertino statinių klasifikacijų atribojimą, kuris leidžia statytojams piktnaudžiauti renkantis jiems tinkamesnę statinio klasifikaciją, pavyzdžiui, projektuoti ir statyti gyvenimui ir poilsiui skirtus pastatus, nors leidimas išduotas administracinio ar pagalbinio ūkio pastato statybai.

Valstybės gynimo taryba (VGT) artimiausiu metu rinksis į posėdį, kuriame svarstys elektros tinklų sinchronizavimo su kontinentine Europa klausimus. Tai BNS patvirtino prezidento Gitano Nausėdos atstovas spaudai Ridas Jasiulionis. Tinklų sinchronizavimo problemas pirmadienį aptars ir premjerės Ingridos Šimonytės vadovaujama vyriausybinė sinchronizavimo bei vadinamųjų antiastravinių priemonių koordinavimo komisija. Pasak Vyriausybės atstovų, tai bus darbinis posėdis.

Naršydami interneto svetainėse, pavyzdžiui, socialinio tinklo ar elektroninės parduotuvės, vartotojai sutinka, kad būtų renkami jų duomenys. Pagal juos vartotojams rodomos tam tikros reklamos. Tačiau kartais jos gali tikrai šokiruoti. Portalo tv3.lt skaitytoja Ieva (tikras vardas ir pavardė redakcijai žinoma) savaitgalį tinkle „Facebook“ pasibaisėjo išvydusi vieną reklamą ir klausė, ar normalu tokias reklamas publikuoti, kai jas gali pamatyti ir vaikai.

Vilniaus miesto savivaldybė praneša tęsianti dviračių takų plėtrą. Šį mėnesį kartu su Teodoro Narbuto gatvės rekonstrukcija baigtas tiesti naujas 2,1 km ilgio dviračių takas. Ši jungtis užbaigia dviračių takų tinklą nuo Pilaitės iki pat miesto centro. O ateinančią vasarą dviračiais bus galima pasiekti jau ir Lentvarį, Trakų Vokės dvarą, Europos parką.  „Dviračių takai Vilniuje nuosekliai ir užtrikrintai jungiami į vientisą tinklą.

Praėjusią savaitę buvo pranešta apie tai, kad stringa „Swedbank“ ir kitų didžiųjų bankų veikla. Tačiau problemos, panašu, kai kam tęsiasi ir pirmadienį. „Šiuo metu galimi trikdžiai jungiantis prie interneto banko. Aiškinamės priežastis ir dedame pastangas kuo greičiau pašalinti nesklandumus.

Vyriausybei pritarus nuo kitų metų ženkliai didinti mokestį už naudojimąsi Lietuvos keliais, kuris gali augti net iki keturių kartų, vežėjų atstovai įspėja – nukentės ne tik transporto įmonės, tačiau ir šalies gyventojai. Prognozuojama, jog kai kuriems keleivių vežėjams gali tekti ketvirtadaliu ir daugiau branginti keleivių bilietus. Taip pat, gali pabrangti krovinių pervežimas, o dėl to, kai kurių paslaugų ar prekių kainos, rašoma pranešime spaudai.

Pirmadienį eina į pabaigą galiojimas susitarimo, pagal kurį Ukraina gali eksportuoti grūdus per Juodąją jūrą: jis baigs galioti vidurnaktį Stambulo (ir Lietuvos) laiku. Iš derybų Stambule, kur Turkijos ir JT pareigūnai bando įtikinti Rusiją susitarti dėl dar vieno pernai liepą ten pasirašyto susitarimo pratęsimo, kol kas nėra jokių žinių. Per pastaruosius metus pagal Juodosios jūros grūdų iniciatyvą, kuria siekiama sušvelninti pasaulinę maisto krizę, buvo eksportuota daugiau kaip 32 mln.

Pirmasis Bulgarijos finansinių technologijų „vienaragis“, išlaidų valdymo rinkos lyderis „Payhawk Financial Services“ gavo teisę veikti Lietuvoje ir atidaro biurą Vilniuje.  Pasak „Investuok Lietuvoje“ generalinio direktoriaus Elijaus Čivilio, „Payhawk“ puikiai įsilies į šalies „fintech“ ekosistemą.  „Džiugu, kad Vilnius ne tik kuria, bet ir pritraukia vienaragius.

Gedimino Žiemelio valdomos aviacijos verslo grupės „Avia Solutions Group“ antrinė orlaivių nuomos įmonė „AviaAM Leasing Service Centre“ ir jos vadovas Tadas Goberis privalo solidariai atlyginti daugiau nei 4,7 mln. eurų žalą Nigerijos oro bendrovei „Hak Air Limited“ dėl neįvykusio orlaivio pardavimo sandorio.  Vilniaus apygardos teismas liepos 10 dieną tenkino Nigerijos įmonės ieškinį ir priteisė jos naudai daugiau nei 4,7 mln. eurų žalos atlyginimo bei 6 proc.

Gegužę Lietuvoje atlikta statybos darbų už 489,8 mln. eurų to meto kainomis – palyginti su tuo pačiu metu pernai, jų padaugėjo 14,7 procento. Per mėnesį statybos darbų buvo 1,4 proc. daugiau, skelbia Valstybės duomenų agentūra. Gyvenamųjų pastatų statybos darbų atlikta už 101,5 mln. eurų – 0,4 proc. mažiau nei prieš metus. Negyvenamųjų pastatų statybos darbų atlikta už 163,6 mln. eurų – 6,7 proc. daugiau. Inžinerinių statinių statybos darbų atlikta už 224,7 mln. eurų – 29,5 proc. daugiau.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nurodė valstybinei agentūrai „Rosimuščseto“ perimti Danijos „Carlsberg“ valdomos aludarės „Baltika“ bei Prancūzijos pieno perdirbimo milžinės „Danone“ antrinės įmonės akcijas „laikinajam valdymui“. Sekmadienį, liepos 16-ąją, oficialiai paskelbtu V. Putino įsaku faktiškai nacionalizuojamos „Carlsberg“ ir „Danone“ antrinės įmonės Rusioje.

Paraiškoms verslui kurti liko dar dvi savaitės, rašoma Užimtumo tarnybos pranešime. Tarnyba primena, kad PVK paraiškos priimamos nuo birželio 29 d. 00 val. iki liepos 28 d. 24.00 val. imtinai tik per administracinių ir viešųjų paslaugų portalą „Elektroniniai valdžios vartai“. Paraiška, pateikta kitu būdu, nebus nagrinėjama.  Nuo paramos verslui kurti atrankos paskelbimo dienos birželio pabaigoje jau gautos 47 paraiškos.

Lietuvai siekiant nuo bendros su Rusija ir Baltarusija energetikos sistemos BRELL atsijungti jau kitąmet, tačiau Estijai žadant savo elektros tinklų pertvarką užbaigti tik 2025-ųjų pradžioje, Lietuvos elektros perdavimo bendrovės „Litgrid“ vadovas Rokas Masiulis sako, kad vienai Lietuvai 2024-aisiais atsijungti nuo BRELL nepavyks.  „Kaip sakoma, viltis miršta paskutinė, bet taip, kaip kryptis rodo, vis tiek mes nuo estų priklausomi.

Statybų bendrovės Panevėžio statybos trestas (PST) ir Vilnius Tech (Vilniaus Gedimino technikos universiteto – VGTU) nesutarimus dėl maždaug 1,8 mln. eurų išaugusios laboratorijų statybų kainos pirmos instancijos teismas nagrinės iš naujo. Taip liepos 13-ąją nusprendė Apeliacinis teismas - anot jo, įmonė turi teisę reikalauti sutarties pakeitimo, nes ji negalėjo numatyti kainos didėjimo dėl karo Ukrainoje.

Lietuvoje siūloma sekti Lenkijos pavyzdžiu ir įsteigti smulkaus ir vidutinio verslo ombudsmeną. Smulkusis verslas sako, kad apie tokią instituciją buvo svarstoma nuo 2008 metų.  „Gali pasiskųsti smulkios ir vidutinės įmonės, jeigu mano, kad yra ribojama jų veikla ar konkurencija, ribojimai yra pertekliniai ir varžo tą verslą ar yra bloginama veiklos aplinka, kitiems verslams sudarant išskirtines sąlygas“, – BNS teigė Seimo Ekonomikos komiteto narys Andrius Kupčinskas.

Remonto darbams nuo pirmadienio vakaro kelioms dienoms uždaroma geležinkelio pervaža Pavilnyje, pranešė Vilniaus savivaldybė. Remontas vyks dviem etapais – nuo pirmadienio, 21 valandos, iki ketvirtadienio, 6 valandos ryto. Antrą kartą pervaža bus uždaryta nuo liepos 24 dienos vakaro iki liepos 27 dienos vakaro.  Anot savivaldybės, šiais laikotarpiais transporto priemonės bus nukreipiamos apylankomis link Juodojo kelio ir geležinkelio pervažos Subačiaus gatvėje.

Draudimo bendrovės savo klientų pinigus investuoja įvairiuose fonduose. Dar prieš Rusijos karą Ukrainoje, lietuvių pinigai buvo investuojami ir į rusiškus fondus. Dabar jiems taikomos sankcijos, todėl žmonės pinigų atgauti negali. Bendrovės tikina, kad niekuo padėti negali, todėl pataria laukti. O Lietuvos bankas įspėja, kad pinigų žmonės gali ir nebeatgauti. Tačiau gyventojai nepatenkinti. Nutraukę sutartis su draudimo bendrovėmis, jie nori atgauti pinigus dabar, o ne laukti.

Išaugusios kainos gyventojus verčia ne tik taupyti, bet ir ieškoti papildomo uždarbio. Darbo rinkos atstovai skaičiuoja, kad padidėjo ir papildomo darbo pasiūlymų skaičius, ir tokio darbo ieškančių žmonių. Anot jų, dirbant papildomai bent pusdienį per savaitę galima uždirbti 200 eurų, o per mėnesį 800 eurų ant popieriaus. Įdarbinimo bendrovės „Biuro Baltic“ vadovas Jurgis Kovas pasakojo, kad papildomų darbuotojų paieška vyksta nuolat ir įvairiose srityse – nuo aptarnavimo iki gamybos.

Situacija Lietuvos nekilnojamo turto (NT) rinkoje šiuo metu yra vangi. Pirkėjai ilgai renkasi, neskuba pirkti būstų. NT specialistai skaičiuoja, kad senos statybos būstai ima pigti. Naujos statybos butų vystytojai irgi sako, kad nuolaidų galima rasti.  Įmonės „1Partner LT“ direktorius Viktoras Račkovskis skaičiavo, kad birželio mėnesį ryškiau pastebimas butų kainų kritimas antrinėje rinkoje.

Šeimininkai savo augintiniams skiria vis daugiau dėmesio ir pinigų. Tą pastebintys prekybininkai siūlo įsigyti ne tik būtinų prekių keturkojams, bet ir neįprastų. Pavyzdžiui, prekiauja išmaniais augintinių guoliais ar džinsiniais švarkeliais šunims. O restoranai ir kepyklos siūlo atskirus meniu šunims su vynu, alumi ar tortais. Internetinės parduotuvės „Pigu.lt“ pardavimų vadovė Kristina Liškauskaitė pastebėjo, kad pirkėjai vis dažniau renkasi neįprastas prekes, skirtas šunims.

Norintieji gauti paramą įsigyti priemones, kurios padėtų apsaugoti ūkinius gyvūnus nuo plėšrūnų, kviečiami Nacionalinei mokėjimo agentūrai (NMA) teikti paramos paraiškas nuo liepos 10 d. iki rugsėjo 22 d. Šiam paraiškų teikimo etapui pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Prevencinių priemonių taikymas prieš plėšrūnų ūkiniams gyvūnams daromą žalą“ skirta 638 613 Eur paramos lėšų.

„Paskutinės minutės“ pasiūlymais vadinamos tos kelionės, į kurias išvykti reikia per artimiausias dienas ar savaites, nes organizatoriams liko arba atsirado laisvų vietų. Lietuvoje tokios kelionės paprastai parduodamos iki 20 proc. pigiau nei įprasta kaina. Vis tik sutaupyti galima kur kas daugiau į tokias keliones vykstant iš Lenkijos. Be to, čia ir pasiūlymų pasiūlymų yra šimtai.

Sodininkų bendrijoms dažnai negalint surengti susirinkimų ir aptarti svarbių klausimų, Seimo narys siūlo procesą supaprastinti – pakoreguoti vietų, kur būtų galima paskelbti apie susirinkimą, sąrašą.    Ekonomikos komiteto pirmininkas konservatorius Kazys Starkevičius įsitikinęs, kad tokiu būdu žmonėms bus patogiau gauti informaciją, tuo metu sodininkai abejoja, ar pavyks į susirinkimus prikviesti daugiau žmonių.

Dėl oro uostų ir oro bendrovių darbuotojų streikų Europoje šeštadienį atšaukta šimtai skrydžių, per vasaros turizmo piką įstrigo tūkstančiai keliautojų. Italijoje dėl lėktuvus ant žemės aptarnaujančių darbuotojų streiko atšaukta maždaug 1 tūkst. vidaus ir tarptautinių skrydžių, pranešė oro uostų ir oro bendrovių vadovai. Tuo metu Belgijos Šarlerua oro uoste atšaukta 120 šeštadienio ir sekmadienio skrydžių, nes dėl darbo sąlygų streikuoja pigių skrydžių bendrovės „Ryanair“ pilotai.

Vasarą gyventojams namų kiemų priežiūrai, tenka skirti daugiau ir laiko, ir pinigų. O nesuspėję jų susitvarkyti ir nušienauti privalo mokėti baudas. Savivaldybės tikina, kad vieniems gyventojams užtenka įspėjimų, o kitiems tenka skirti baudas, kurios gali siekti ir 600 eurų. Štai vilnietė Aurelija viename iš socialinių tinklų skundėsi, kad gavo 240 eurų baudą už nenušienautą kiemą. „Gyvenu Vilniuje, tačiau turiu sodybą Panevėžio rajone.

Pasibaigus NATO viršūnių susitikimui Vilniuje sostinės viešbučiai sako, kad renginys pateisino lūkesčius, o daugiausiai naudos iš to bus dėl išaugusio Lietuvos žinomumo. Tuo metu kai kurie prekybininkai sako nusivylę, nes klientų tomis dienomis buvo kur kas mažiau. Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė sako, kad renginys pateisino lūkesčius, tai užtikrino Lietuvos žinomumą daugeliui metų į priekį.

Šios savaitės pradžioje operatoriai, atsakantys skambinantiems pagalbos numeriu 112, sulaukė netikėto skambučio: su jais niekas nekalbėjo, bet girdėjosi vaikų verksmas. Paaiškėjo, kad skambino ne žmogus, o į avariją patekęs automobilis. Kaip veikia pati pagalbos prašanti sistema ir kokiuose automobiliuose ji yra? Kaip jau rašė portalas tv3.lt, antradienį 11 val. 41 min. Bendrasis pagalbos centras sulaukė automatinio „eCall“ pranešimo iš automobilio apie galimai įvykusį eismo įvykį.

Iki liepos pabaigos dar galima kreiptis dėl paramos trumposioms tiekimo grandinėms – projektams, kuriuos įgyvendinus maisto produktai iš lauko patenka ant vartotojų stalo. Nacionalinėje mokėjimo agentūroje (NMA) antrą kartą šiais metais bus renkamos paraiškos dėl paramos kurti ir vystyti trumpąsias tiekimo grandines. Šiam paraiškų teikimo etapui skirta 4,87 mln. Eur Europos Sąjungos ir Lietuvos biudžeto paramos lėšų, praneša agentūra.

Šimtai tūkstančių britų poilsiautojų per vasaros atostogų įkarštį gali būti priversti keisti kelionių planus, nes beveik 1 000 Londono Gatviko oro uosto darbuotojų, kilus ginčui dėl darbo užmokesčio, nubalsavo už streiką. Penktadienį profsąjunga „Unite“ pranešė, kad jos nariai, įskaitant bagažo tvarkytojus ir registracijos darbuotojus, kurie dirba pas keturis privačius rangovus, nedirbs keturias dienas nuo liepos 28-osios ir dar keturias dienas nuo rugpjūčio 4-osios.

Estijos pareigūnas pareiškė, jog Baltijos valstybių energetikos sistemas įmanoma sinchronizuoti su Vakarų Europos tinklais 2025 metų pradžioje. Pasak Estijos klimato ministerijos generalinio sekretoriaus pavaduotojo Timo Tataro, nors Baltijos šalys yra nustačiusios 2025-ųjų pabaigą kaip terminą atsijungti nuo Rusijos kontroliuojama energetikos žiedo BRELL ir sinchronizuoti tinklus su kontinentine Europa, dabar Europos Komisijos, Latvijos ir Estijos ekspertai mano, kad šią datą galima paankstint...

Šernų afrikinis kiaulių maras (AKM) šiemet jau nustatytas 202-ose Lietuvos vietose, liga palietė ir tris kiaulių laikymo vietas Marijampolės apskrityje. Maisto ir veterinarijos tarnyba sako, kad šiemet maras plinta intensyviau nei pernai. „Lyginant situaciją su praeitais metais pastebima, jog šiais metais virusas plinta intensyviau. Pernai per visus metus utilizuota buvo 670 sumedžiotų ar rastų gaišusių šernų.

Lietuvoje jau kurį laiką draudžiama nemokamai dalyti vienkartinius plastikinius maišelius. Parduotuvėse jie kainuoja 1 ct, tačiau sumoka ne visi. Vieni paprasčiausiai pamiršta, kiti neranda, kaip tą padaryti. Vis tik už netinkamą priminimą prekybos tinklai kol kas nebaudžiami, o pirkėjams gali grėsti administracinė atsakomybė. Gyventojai nurodė, kad būdas sumokėti už maišelius prekybos tinkluose skiriasi ir dėl to kyla sunkumų.

Gamtinių dujų kainos Europos rinkoje per šią savaitę atpigo maždaug 15 proc., požeminių saugyklų užpildymui gerokai viršijant šiam metų laikui įprastą lygį, o teikimui iš Norvegijos augant.

Kasmet Lietuvoje sudaroma apie 16 tūkst. santuokų. Vadinasi, bent 32 tūkst. gyventojų, jeigu tik jie dirba, šia proga gali gauti laisvo laiko. Be to, laisvų dienų darbdavys privalo suteikti ir kitomis progomis. Darbo kodekso (DK) 137 str. numato atvejus, kada darbuotojui turi būti suteikiamos nemokamos atostogos ir nemokamas laisvas laikas.

Per pusmetį Latvijoje pirmąkart užregistruota 31,3 tūkst. lengvųjų automobilių – 2 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai, pranešė Latvijos automobilių kelių eismo direkcija. Pirmąkart registruotų krovininių automobilių padaugėjo 7,7 proc. iki 5,42 tūkst., tuo tarpu autobusų – sumažėjo 33,2 proc. iki 159. Motociklų pirmos registracijos atvejų daugėjo 4,3 proc. iki 2,97 tūkst., motorolerių – mažėjo 25 proc. iki 824, keturračių motociklų – daugėjo 16,9 proc.

Europos Komisija (EK) ragina Lietuvą į šalies įstatymus visiškai perkelti Europos Sąjungos (ES) elektros energijos vidaus rinkos taisykles, pranešė EK atstovybė Lietuvoje.  Toks pat raginimas išsiųstas ir Kroatijai, Italijai, Latvijai bei Slovakijai.

Buvęs valstybės įmonės „Oro navigacija“ vadovas Algimantas Raščius bendrovei turi atlyginti 384 tūkst. eurų turtinę žalą, penktadienį pranešė Lietuvos apeliacinis teismas.  Anksčiau už turto iššvaistymą ir piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi nuteistas A. Raščius skundė žemesnės instancijos teismo sprendimą ir siekė išteisinimo.