Pasak antžeminio orlaivių aptarnavimo bendrovės „Litcargus“ Orlaivių antžeminio aptarnavimo skyriaus vadovės Sandros Kovzan, pirmą kartą Lietuvoje vykusį tokio masto ir svarbos renginį bendrovei aptarnauti teko taip pat pirmą kartą.
Tarp jų – keturi orlaiviai iš JAV, trys orlaiviai iš Prancūzijos, du orlaiviai iš Lenkijos, iš kurių vienas atskraidino Ukrainos prezidentą su komanda, taip pat Didžiosios Britanijos, Vokietijos, Kanados, Portugalijos, Pietų Korėjos, Čekijos, Švedijos ir kitų šalių orlaiviai.
Anot jos, pasiruošimas istoriniam įvykiui vyko visus metus, tačiau intensyviausios buvo pastarosios pora savaičių, kai į Vilnių pradėjo atkeliauti pasiruošimo delegacijos.
„Susitikimai su šių šalių pasiruošimų grupėmis buvo atsakingi ir reikalavo daug profesionalumo bei žinių, tuo labiau, kad šalys narės atskrido ne su vienu orlaiviu, o kai kurios su dviem, trimis ar net daugiau“, – teigia bendrovės atstovė.
Kartu su kitų šalių atstovais buvo nuolat derinamos visos skrydžių ir kelionių iš oro uostų detalės, taip pat apžiūrima infrastruktūra, įranga. Jos teigimu, pasiruošimo delegacijos stebėjosi, kad esam labai nedidelis oro uostas ir kad orlaivių stovėjimo vietų skaičius yra labai ribotas, tačiau puikiai organizuotas darbas šią problemą išsprendė.
„Iš idomesnių faktų – prieš renginį turėjome nemažai papildomų skrydžių. Pavyzdžiui, vien JAV prezidento vizitui įrangos, žmonių, automobilių ir daugelio kitų dalykų atgabenimui pasitikome net keliolika „C17“ tipo orlaivių. O Pietų Korėjos delegacijos orlaivio įgulą sudarė 35 žmonės, tuo tarpu jų orlaivis „B747 – 8i“, didžiausias iš šios šeimos, Lietuvoje nusileido pirmą kartą“, – pasakojo bendrovės atstovė.
Vyko sklandus bendradarbiavimas
Įmonės „Litcargus“ Keleivių aptarnavimo skyriaus direktorės Gretės Černychienės teigimu, pradėjus ruoštis NATO suvažiavimui, visiems kilo daugybė klausimų, o pats pasiruošimas įvykio aptarnavimui buvo labai dinamiškas.
„Ilgą laiką nežinojome, kaip turės būti organizuojamas darbas, kokių pajėgumų reikės, kaip visi orlaiviai tilps į mūsų nedidelį oro uostą. Dėliojomės įvairius scenarijus, stengėmės užtikrinti reikiamus darbuotojų pajėgumus, mintyse piešiant sudėtingiausius galimus atvejus“, – teigia atstovė.
Jos teigimu, nors buvo jaučiama nežinomybė, tačiau pats darbas vyko labai operatyviai. Sužinojus, kad dėl saugumo bus uždaryta oro erdvė virš Vilniaus, komunikacija tarp aviakompanijų, perspėjant tiek keleivius, tiek pakeičiant jiems bilietus, vyko labai sklandžiai.
Aptarnaujant pačių delegacijų svečius atvykusius reguliariaisiais skrydžiais, jiems buvo organizuota atskira bagažo patikra, keleiviai be eilės buvo registruojami ir laipinami į skrydžius“, – teigia G. Černychienė.
„Darbuotojams reikėjo dirbti maksimaliai sutelkus dėmesį, kad nebūtų pamiršti Verslo klube esantys gausiai atvykę delegacijų nariai ir svečiai – laiku ateitų prie laipinimo vartų, o pats laipinimas būtų kaip įmanoma sklandesnis“, – sako bendrovės atstovė.
Nepaisant darbų gausos, G. Černychienės teigimu, darbuotojai kartu turėjo išskirtinę galimybę pasimėgauti užburiančiais vaizdais – įspūdingais orlaiviais, perone vilkstinėmis judančiais automobilių kortedžais.
Kaune – padėkos už sklandų darbą
Intesyvus gyvenimas virė ir Kauno oro uoste. Anot orlaivių aptarnavimo bendrovės „Litcargus“ Orlaivių antžeminio aptarnavimo skyriaus vadovo Pauliaus Sakalausko, čia kiekvieną dieną per NATO suvažiavimą dirbo beveik tris kartus daugiau darbuotojų nei įprastai.
„Iš viso aptarnavome 21 NATO skrydį. Kai kurie orlaiviai nelikdavo mūsų oro uoste – išlipus delegacijoms, išskrisdavo parkuotis į kitą oro uostą, pavyzdžiui, į Japonijos ar Slovakijos. Pasibaigus NATO viršūnių susitikimui, per penkias valandas palydėjome beveik 20 skrydžių.
Vienu momentu išvykimai buvo kas kelias minutes, tačiau mūsų darbuotojai buvo puikiai viskam pasiruošę – lėktuvai stojo į eilę, kuris pirmas galės pajudėti. Taip pat buvo aptarnauti visi reguliarūs skrydžiai“, – teigia P. Sakalauskas.
Atstovas, kalbėdamas apie aptarnavimo skirtumus, paminėjo, kad mažesnių delegacijų skrydžiai nelabai syrėsi nuo įprastinių reisų, o daugiausiai darbo buvo su Japonijos delegacija.
„Su šios šalies atstovais iki NATO pradžios turėjau du atskirus susitikimus, o skrydžių dienomis 12 asmenų pasiruošimo komanda atvykdavo 6 valandomis ankščiau prieš pagrindinių NATO delegacijų atskridimą. Dėliojome paskutines detales, kad viskas būtų atlikta idealiai.
Buvo vienas susitikimas ir su australų pasiruošimo komanda, kurie paliko labai šiltų žmonių įspūdį“, – sako P. Sakalauskas.
Anot atstovo, po NATO suvažiavimo Kauno oro uosto darbuotojai gavo du laiškus su padėka už aptaranavimą iš Japonijos ir Albanijos delegacijų.
