Verslas

Nedarbo lygis Liuksemburge – didžiausių Europoje gyventojų pajamų valstybėje, praėjusį mėnesį, palyginti su ankstesniu, sezoniškai pakoreguotais duomenimis, pakilo nuo 5,0 proc. iki 4,2 proc., rodo ketvirtadienį paskelbti oficialūs duomenys. Bedarbių per mėnesį padaugėjo beveik pusantro šimto iki beveik 15,33 tūkstančio. Dirbančiųjų padaugėjo kiek daugiau nei tūkstančiu iki 515,96 tūkstančio. Liuksemburgas yra antras pasaulyje pagal pajamas vienam žmogui.

Didžiausia pasaulyje prenumeruojamos vaizdo transliacijų internetu paslaugos tiekėjos „Netflix“ abonentų skaičius išaugo beveik 6 mln. po to, kai ji ėmėsi griežtų priemonių prieš slaptažodžių dalijimąsi. Bendrovė pranešė antrąjį metų ketvirtį baigė turėdama 238 mln. abonentų ir grynojo pelno susižerdama 3,3 proc. daugiau nei prieš metus – 1,488 mlrd. JAV dolerių, nors 2,8 proc. iki 8,19 mlrd. dolerių augusios įplaukos nepateisino Volstrito analitikų lūkesčių.

Lietuva su litu, kaip nacionaline valiuta, atsisveikino 2015 m. Tuo metu nuogąstauta, kad viskas ilgainiui labai pabrangs ir tai, kas kainavo litus, kainuos eurus. Jei tikėsime oficialia statistika, prekės ir paslaugos per šį laiką tiek nepabrango. Vis dėlto kai kur galima sutikti ir gana keistą valiutų kursą, nes dabar 1 litas gali kainuoti ir 10 eurų. Kiek viskas pabrango nuo euro įvedimo Prieš daugiau nei 8 metus litai į eurus buvo keičiami santykiu 3,4528 lito už 1 eurą.

Sankcionuotos Kėdainių fosforo trąšų gamyklos „Lifosa“ darbuotojai, akcininkams grasinant laikinai uždaryti gamyklą bijantys prarasti darbą, kitą savaitę prie Vyriausybės rūmų Vilniuje rengia mitingą.  Įmonė patvirtino, jog bendrovės profsąjungos ir vadovybė jau susitarė, kad konsultacijos dėl darbuotojų atleidimo ir su tuo susijusių pasekmių prasidės rugpjūčio 2-ą dieną.

Lietuvos automobilių kelių direkcija paskelbė beveik magistralinio kelio Vilnius-Utena dviejų kilometrų ilgio ruožo per Utenos miestą rekonstrukcijos rangovo konkursą. Jei viešieji pirkimai vyks sėkmingai, sutartis dėl kelio nuo 93,7 iki 95,6 kilometro turėtų būti pasirašyta dar šių metų pabaigoje ir pradėti paruošiamieji darbai, pranešė direkcija.

Valdančiosios koalicijos narė Laisvės frakcija siūlo pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mokėtojo ribą keisti atsižvelgiant į infliaciją.  Frakcija ketvirtadienį įregistravo Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisą ir siūlo PVM mokėtojo ribą indeksuoti kiekvienų metų pabaigoje pagal vidutinės metinės infliacijos rodiklį.  Vyriausybė dabar siūlo nustatyti 55 tūkst. eurų PVM mokėtojo ribą.

Kauno viešajame transporte nuo rugpjūčio aktyvuojami „stop“ mygtukai: autobusai ir troleibusai stotelėse sustos tik tada, kai bus pageidaujančių išlipti keleivių. Kaip ketvirtadienį pranešė savivaldybė, įvedant šią Vakaruose įprastą praktiką siekiama tausoti viešojo transporto priemones ir didinti komfortą keleiviams. „Didžioji Britanija, Portugalija, Kanada, Čekija ir daugelis kitų šalių jau seniai taiko šį metodą.

Antrąjį šių metų ketvirtį elektroniniuose aukcionuose ir varžytynės, be nekilnojamojo turto,  išaugo susidomėjimas įvairia kelių technika bei transporto priemonėmis, skelbia portalą evarzytynes.lt administruojantis Registrų centras. Per ketvirtį paskelbta beveik 2,9 tūkst. naujų e. aukcionų ir varžytynių, įvyko beveik 1,2 tūkst., o jų metu parduoto turto vertė siekė beveik 21 mln. eurų. Antstolių skelbtose varžytynėse parduota turto už 7,1 mln. eurų, savivaldybių aukcionuose – už 4,8 mln.

Mažos prekių kainos pirkėjams yra lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ prioritetas. Prekybos tinklas startavo su iniciatyva „Mes verčiamės per galvą dėl mažų kainų“ ir kiekvieną savaitę mažina pirkėjų mėgstamiausių produktų reguliarias kainas. Nuo praėjusios savaitės pirkėjai jau daugiau kaip 200 prekių gali įsigyti už vidutiniškai apie 12 proc. mažesnę kainą. Per pirmąją savaitę, įsigydami kampanijos prekes „Maximoje“, pirkėjai jau sutaupė apie 40 tūkst. eurų.

Didžiausių pagal praėjusių metų pajamas Lietuvos įmonių sąraše atsidūrė 2020 metų gegužę įsteigta „Bifinity“ – 24-oje vietoje esančią įmonę valdo vienas turtingiausių planetos žmonių – didžiausios pasaulyje kriptoturto bendrovės „Binance“ įkūrėjas ir vadovas Changpengas Zhao, skelbia portalas „Verslo žinios“. Pasak portalo, „Bifinity“ pardavimo pajamos pernai siekė 0,46 mlrd. eurų – 33,6 proc. mažiau nei prieš metus.

Europos Sąjungai (ES) svarstant naują sankcijų Baltarusijai paketą, Lietuva tiksi, kad naujausi ribojimai bus panašūs į taikomus Rusijai. „Yra Komisijos (Europos Komisijos – BNS) pasiūlymas pateiktas, yra sutarimas, kad tos sankcijos turėtų apimti dvigubos paskirties prekes, aukštas technologijas ir aviaciją“, – LRT Briuselyje ketvirtadienį sakė užsienio reikalų viceministrė Jovita Neliupšienė.

Vidutinis paskaičiuotas mėnesio atlyginimas Lenkijos verslo sektoriuje praėjusį mėnesį buvo 11,9 proc. didesnis nei pernai birželį – 7335 zlotai (1648 eurų pagal dabartinį oficialų zloto kursą), ketvirtadienį pranešė nacionalinė statistikos tarnyba (GUS). Per mėnesį (birželį, palyginti su geguže) vidutinis mėnesio darbo užmokestis iki mokesčių šalyje pakilo 2,1 procento.

Lietuvos muitinei sugriežtinus krovinių tikrinimą pasienyje vežėjai sako, kad dėl to gali dvigubėti vilkikų eilės. Jie siūlo institucijoms stiprinti pasienio tarnybų pajėgumus.

Ketvirtadienį Lietuvos kelių policijos tarnybos ekipažai išvyko į Klaipėdos apskritį, kur organizuos prevencines priemones ir dalyvaus renginiuose, kad padėtų kolegoms užtikrinti tvarką ir saugumą, kai padaugėja poilsiautojų ir vyksta masiniai renginiai. Švenčių ir lenktynių nuotaikomis gyvenantis pajūris šį savaitgalį taps dar didesniu traukos centru. Čia patruliuos ir Lietuvos kelių policijos tarnybos pajėgos. Tarnybos vadovas Vytautas Grašys apdovanos traukos (angl.

Bankas „Swedbank“ paskolino 4,8 mln. eurų „Eften Capital“ valdomos nekilnojamojo turto bendrovės išvystytam butų nuomos projektui Kaune.   „Eften“ daugiabučių statybos Žeimenos gatvėje baigtos pavasarį. Juose nuomai pasiūlyti 96 būstai, pranešė bankas. „Nuo balandžio esame išnuomoję du trečdalius būstų ir matome, kad rudens pradžioje būsime pilnai užsipildę nuomininkais.

Vilnius pradeda ruoštis žiemos renginiams ir kviečia dalyvauti Katedros aikštės kalėdinio papuošimo idėjos ir šios idėjos įgyvendinimo paslaugos konkurse. Kaip ketvirtadienį paskelbė Vilniaus savivaldybė, projekto idėjos ir jos įgyvendinimo kaina turi būti ne didesnė nei 90 tūkst. eurų su visais mokesčiais.   „Siekiame atvirumo ir skaidrumo rengdamiesi vienam laukiamiausių laikotarpių sostinėje.

Vyriausybei kviečiant į šalį ateiti naujiems užsienio bankams taip sukuriant didesnę konkurenciją Lietuvos banko (LB) atstovas sako, jog tik laiko klausimas, kada jie čia įsikurs. LB finansų rinkos plėtros vadovas Lukas Jakubonis teigia, kad tai ilgas procesas, tačiau jis neabejoja, kad naujų žaidėjų rinkoje bus.  „Tai ilgas procesas, daug dedamųjų jame, daug ir sėkmės tame. Į klausimą atsakant, kada bus, – nežinau, tik galiu pasakyti, kad tikrai bus.

Per septynerius metus šalies savivaldybės stipriai pasistūmėjo senų daugiabučių atnaujinimo srityje, tačiau akivaizdu, kad požiūris į tai keičiasi. Pilotiniai kvartalinės renovacijos projektai parodė, kuria linkme reikėtų judėti ir kokias pamokas išmokti. Svarbius sprendimus anksčiau ar vėliau reikės priimti ne tik savivaldybėms, bet ir gyventojams. Šiais laikais vis daugiau Lietuvos savivaldybių suvokia kvartalinės renovacijos svarbą.

Kviečių kainos tarptautinėje rinkoje trečiadienį smarkiai pakilo, Rusijai, prieš tai pasitraukusiai iš susitarimo dėl ukrainietiškų grūdų eksporto koridoriaus, tą dieną perspėjus, kad krovininiai laivai, plaukiantys į Ukrainos uostus Juodojoje jūroje, bus laikomi galimai gabenančiais karinius krovinius. Čikagos prekių biržoje trečiadienį kviečių ateities sandoriai pabrango apie 8,5 proc. iki 7,28 JAV dolerio už bušelį. Prekybos pradžioje kainos šuolis siekė net 9 procentus.

Kiek daugiau nei 4,5 tūkst. daugiabučių Lietuvoje šiuo metu yra atnaujinti – tai sudaro apie 12 proc. visų daugiabučių šalyje. Seno daugiabučio atnaujinimas atneša daug naudos: sumažėja sąskaitos už šildymą, pagerėja gyvenimo kokybė, prisidedama prie tvaresnės aplinkos kūrimo ir estetiškesnio miesto įvaizdžio.

Europos Sąjunga (ES) mato, kad jos sankcijos Rusijai apeinamos ir bando tam užkirsti kelią,  sako Lietuvos deleguotas eurokomisaras Virginijus Sinkevičius. „Nuolat vyksta stebėsena to, kas yra įgyvendinta. Mes matome, kad sankcijos yra apeinamos ir nuolat bendradarbiaujame su Ukraina taip pat su kitomis valstybėmis, per kurias galimai sankcijos yra apeinamos“, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė V. Sinkevičius.

Lietuvai ruošiantis griežtinti kibernetinio saugumo reikalavimus informacinių technologijų (IT) verslo atstovai sutinka, kad tai daryti būtina. Tačiau ekspertai teigia, kad daliai įmonių tai taps rimtu iššūkiu ne tik dėl papildomų investicijų, bet ir specialistų stokos. Papildoma apsauga ir reikalavimų nepaisymas joms gali kainuoti milijonus – tiek, skaičiuojama, reikės įdiegti naujų priemonių ar sumokėti galimų baudų.

Į Rusiją toliau vežami aukštos klasės automobiliai, patenkantys tarp draudžiamų prabangos prekių, sankcijų apėjimui naudojama ir Lietuva, ketvirtadienį pranešė LRT naujienų portalas. Anot jo, aukštos klasės transportas iš Lietuvos į Rusiją gali patekti per aplinkines šalis, lyderė tarp jų – Baltarusija, į kurią eksportuotų automobilių vertė pernai siekė 584 mln. eurų arba 3,5 karto daugiau nei 2021 metais (169 mln. eurų). Pirmąjį šių metų ketvirtį šis eksportas viršija 200 mln. eurų.

Žemės ūkio rūmų taryba ketvirtadienį Baisogaloje ketina kreiptis į Seimą ir Žemės ūkio ministeriją dėl žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 metais strategijos peržiūros.     „Kalbėsime apie visą sistemą: pasėlių deklaravimą ir jau matomas jo pasekmes, pavyzdžiui, susitraukė ekologiniai ūkiai, sausrą, kitų metų strategiją iki 2027 metų“, – BNS sakė Žemės ūkio rūmų pirmininkas Arūnas Svitojus.

Ne paslaptis, kad cukrus yra viena didžiausių priklausomybių, kuri lemia antsvorio, cukrinio diabeto ir kitų lėtinių ligų atvejų augimą. Europos Sąjungoje (ES) cukraus yra suvartojama daugiau, nei rekomenduoja specialistai. Kovodamos su pertekliniu cukraus vartojimu kai kurios šalys įvedė cukraus mokestį. Jo neturinčioje Lietuvoje kai kurie gėrimai turi kelis kartus daugiau cukraus nei tokie patys gėrimai kitose šalyse.

Vidutinė pieno supirkimo kaina Lietuvoje birželį sumažėjo, rodo Europos Sąjungos pieno rinkos observatorijos (MMO) duomenys. Anot MMO, vidutinė pieno supirkimo kaina Lietuvoje siekė 34,6 euro už 100 kilogramų – 3,4 proc. mažiau nei gegužę ir 33,4 proc. mažiau nei pernai birželį. Visoje Europos Sąjungoje pieno kaina birželį vidutiniškai siekė 44,9 euro – 2,5 proc. mažiau nei gegužę ir 9,2 proc. mažiau nei prieš metus.  Latvijoje pieno supirkimo kaina siekė 34 eurus – 1,2 proc.

Jungtinė Karalystė preliminariai pritarė JAV mikroschemų gamintojos „Broadcom“  planuojamam 61 mlrd. dolerių vertės debesų kompiuterijos bendrovės „VMware“ perėmimo sandoriui, trečiadienį pranešė JK reguliavimo institucijos, praėjus savaitei po to, kai tam pritarė Europos Sąjunga.

Stiklo gamybos ir apdirbimo bendrovė „Panevėžio stiklas“ turi sumokėti papildomai 96 tūkst. eurų už aplinkos taršą, galutinai nusprendė teismas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) liepos 19-ąją atmetė bendrovės skundą – įmonė siekė panaikinti jai nepalankų Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą – teismas 2020-ųjų gegužę „Panevėžio stiklo“ skundą atmetė.

Latvija anksčiau šį mėnesį tarptautinėse finansų rinkose pasiskolino 750 mln. eurų, pranešė Valstybės iždas. 10 metų trukmės obligacijų pajamingumas – 3,91 proc., kupono norma – 3,875 procento. Tarptautinių skolinių vertybinių popierių paklausa pasiekė 2,7 mlrd. eurų, tai yra 3,6 karto pranoko pasiūlą, o jais susidomėjo daugiau kaip 80 investuotojų.  Obligacijos buvo paskirstytos investuotojams iš Europos šalių. 24 proc. emisijos nupirko Jungtinės Karalystės, 17 proc.

Latvijos ir Estijos abejonės dėl bendro su Lietuva pasitraukimo iš Rusijos kontroliuojamos energetikos sistemos (BRELL) sutarties yra nacionalinių interesų iškėlimas aukščiau regioninių projektų, sako energetikos ekspertas Arvydas Sekmokas.  „Matome, kad nacionaliniai interesai gerokai viršija regioninius interesus ir, mano vertinimu, sinchronizacijos projekte yra lygiai tas pats“, – trečiadienį LRT radijui sakė A. Sekmokas.

Nuo kitų metų pradžios Lietuvoje didės kelių mokestis, kurį kol kas moka tik krovinių automobilių ir autobusų savininkai. Vieni vežėjai jau įspėja, kad dėl to brangs bilietai ir kai kurios prekės. Kiti didesnės problemos nemato, bet ragina mokesčio atsisakyti. Tuo metu Susisiekimo ministerija teigia, kad mokestį reikia didinti, kad būtų už ką tvarkyti kelius.

Lenkijos žemės ūkio ministras Robertas Telusas trečiadienį pareiškė, kad Ukrainos kaimynės paragino Europos Sąjungą pratęsti grūdų importo draudimą, kuris baigs galioti rugsėjo 15 dieną, kad būtų išvengta didelių trikdžių rinkai.

Beveik pusė šalies gyventojų gyvena senos statybos daugiabučiuose, kuriuos jau reikėtų atnaujinti. Dauguma gyventojų žino apie valstybės skiriamą paramą ir sutinka, kad būstą reikia tvarkyti, tačiau nuo šių procesų sulaiko tam tikros finansinės priežastys. Tačiau yra priemonių, kurios paskatintų gyventojus priimti palankius sprendimus. Tai parodė Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) užsakymu atlikta visuomenės nuomonės apklausa.

Lietuvos elektroninėse parduotuvėse nenustatyta akivaizdžių konkurencijos pažeidimų, bet kai kurie veiksmai gali kelti jos ribojimo riziką, sako specialią stebėseną atlikusios Konkurencijos tarybos (KT) atstovė.  Pasak KT pirmininko pavaduotojos Irmos Urmonaitės, e. prekybos platformos turėtų įvertinti, ar jos nesilpnina konkurentų galimybių varžytis, dėl to galėtų sumažėti vartotojų pasirinkimas, didėti kainos, prastėti prekių kokybė.

Pastaruoju metu kainos šuoliavo ne tik maisto prekių parduotuvėse. Per metus gerokai pabrango ir automobiliai. Tiek naudotos, tiek naujos mašinos dabar yra daug brangesnės. Specialistai skaičiuoja, kad dabar pardavę savo automobilį, gautumėte vidutiniškai 1,2 tūkst. eurų daugiau. Per antrąjį šių metų ketvirtį Lietuvoje buvo parduota 79,6 tūkst. automobilių. Palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, sandorių kiekis padidėjo 1 proc. Tačiau apyvarta augo net 18 proc., arba 150 mln. eurų.

Siekiant didinti antrinių žaliavų naudojimą ir mažinti statybų atliekas, Vyriausybė įpareigojo visuomeninius pastatus statyti naudojant bent pusę organinių ir medienos medžiagų. Aplinkos ministerija siūlymu, skelbiant tokių pastatų projektavimo ir rangos pirkimus, kai jie finansuojami valstybės ir Europos Sąjungos lėšomis, turėtų būti naudojama bent 50 proc. tokių medžiagų.

Naujas pirkėjus papiktinęs kainų skandalas – tie patys populiarūs lietuvių pagaminti ledai „Baltija“ Latvijoje kainuoja 1,5 euro, o štai Lietuvoje beveik 1 euru brangiau. O įdomiausia tai, kad kainos skiriasi net to paties tinklo parduotuvėse. Tiesa, ledai – ne vienintelė mūsų gamintojų prekė, kuri, net nukeliavusi šimtus kilometrų pas kaimynus latvius kainuoja pigiau nei Lietuvoje.

Energetikos ministras Dainius Kreivys šią savaitę Londone susitinka su Jungtinės Karalystės energetikos pareigūnais – trečiadienį jis susitinka su JK branduolinės energetikos ir energijos tinklų ministru. D. Kreivys taip pat lankysis pažangiųjų technologijų centre Koventryje ir dalyvaus apkrito stalo diskusijoje energetinio saugumo Europoje ir Baltijos šalyse tema, pranešė ministerija.

Vilniaus rajono autobusų parkas sieks įsigyti bent 15 elektrinių autobusų – Vilniaus rajono savivaldybės taryba po pateikimo pritarė, kad įmonė teiktų paraišką paramai. Vilniaus rajono meras Robertas Duchnevičius teigė, kad bendra projekto vertė siektų apie 5 mln. eurų. „Vilniaus rajone turime plėtoti investicijas į atsinaujinančią energetiką, žmonių aplinkai draugišką infrastruktūrą, transporto priemones, kitus objektus“, – pranešime sakė R. Duchnevičius.

Dažnai panašių ar net tokių pačių prekių kaina skirtinguose prekybos tinkluose labai varijuoja. Nors iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad žemesnę kainą dažnai lemia prekybos tinklo taikomos akcijos, iš tiesų kainų skirtumus sukeliančių priežasčių yra žymiai daugiau, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Lietuviai labiau nei bendrai Europos Sąjungos (ES) gyventojai remia Rusijai įvestas sankcijas dėl karo Ukrainai ir palaiko ginkluotės jai tiekimą, rodo „Eurobarometro“ duomenys. Anot jų, 84 proc. Lietuvos gyventojų palaiko ekonomines sankcijas, taikomas Rusijos vyriausybei, įmonėms ir asmenims. Bendras palaikymas ES šiuo klausimu siekia 72 procentus. Didžiausi sankcijų Rusijai entuziastai yra portugalai, tam palaikymą išreiškė 94 proc. šios šalies gyventojų, dalyvavusių apklausoje.

Infliacija Lietuvoje ir toliau kelia didelį gyventojų susirūpinimą, tačiau mažesnį nei metų pradžioje, rodo naujausia „Eurobarometro“ apklausa.  40 proc. respondentų Lietuvoje (25 proc. europiečių) mano, kad tarptautinė padėtis yra svarbiausia problema, su kuria šiuo metu susiduria ES, rodo birželį atlikta apklausa. Ekonominė situacija kelia susirūpinimą 27 proc. lietuvių (17 proc. europiečių), didėjančios kainos, infliacija ir pragyvenimo išlaidos – 20 proc. (27 proc.

Gyventojus papiktino naujoji „Pols“ ledų reklama su laidų vedėjų Rolandu Mackevičiumi. Lietuvos žmogaus teisių centras teigia gaunantis nusiskundimų, kad reklama skatina seksizmą ir seksualinį priekabiavimą. Į šią situaciją sureagavo ir Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius. Bendrovė komentuoja, kad reklama yra aliuzija į posakį, esą už ledus mainais žmogus ir paskutines kelnes atiduotų.

Lietuvos pasas užima aštuntą vietą pagal tai, kiek daugiausia šalių be jokios vizos gali aplankyti jo turėtojai. Naujausiame reitinge Lietuva ne tik lenkia Latviją ar Estiją, bet ir susilygino su JAV. Rusijos ir Baltarusijos pasai daug laisvės keliauti nesuteikia. Naujausiame „Henley“ pasų reitinge, kuris reguliariai atnaujinamas, Singapūras aplenkė Japoniją ir gali pasigirti galingiausiu pasaulyje pasu. Tai reiškia, kad Singapūro pasas leidžia be vizų atvykti į 192 iš 227 pasaulio šalių.

Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija nustatė, kad dviejų šeimų nariai, kartu vykdę prekybą „Facebook“ platformoje, nedeklaravo daugiau nei pusės milijono eurų pajamų. „Veiklai internete VMI skiria išskirtinį dėmesį ir nuolat atlieka stebėseną socialiniuose tinkluose, platformose ir e. parduotuvėse.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė sako, kad antroji pensijų pakopa yra pensijų kaupimo sistemos dalis, todėl ji turėtų išlikti. Visgi jis pripažįsta, kad pokyčių gali būti, priklausomai nuo to, ką išaiškins Konstitucinis Teismas – jo pozicijos prašo dalis Seimo narių iš opozicijos. „Pirmiausia, kas buvo kurta kaip pensijų sistema, tai ir turėtų tarnauti kaip pensijų sistemos papildoma dalis. Kai sukanka senatvės pensija, yra svarbu.

Lietuvoje siūlant steigti smulkių ir vidutinių įmonių ombudsmeno instituciją, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen abejoja, ar tai ką nors pakeistų.  „Klausimas, ar tokių pareigų įsteigimas pakeistų kažką, ombudsmenų turime daug įvairių, tai svarbios, garbingos pareigos. (...) Gana rezervuotai žiūriu į naujų pareigų steigimą kai ne visiškai aišku, ar toks efektas būtų iš tokių pareigų, kaip norisi“, – Žinių radijui trečiadienį sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Pradėti geltonųjų paviljonų sostinės Šeškinės mikrorajone esančiame privačioje turgavietėje demontavimo darbai, trečiadienį pranešė Vilniaus savivaldybė. Sklypą valdanti bendrovė „Rivona“, priklausanti „Norfos“ grupei, ateityje planuoja, kad šioje vietoje galėtų įsikurti multifunkcis prekybos ir gyvenamosios paskirties kompleksas. „Norėjome šalia gyventojų daugiabučių namų kadaise veikusios turgavietės teritoriją išvalyti nuo nebenaudojamų paviljonų jau anksčiau.

Beveik devyni iš dešimties (88 proc.) Lietuvos gyventojų mano, kad turėtų būti leidžiama pasitraukti iš pensijų kaupimo dar nesulaukus pensinio amžiaus, o ir atsiimti sukauptus pinigus, naujausią apklausą skelbia portalas LRT. LRT užsakymu atliktos apklausos duomenimis, į klausimą, ar gyventojams turėtų būti leidžiama pasitraukti iš pensijų kaupimo, 60 proc. respondentų atsakė „tikrai taip“, 28 proc. – „greičiau taip“. Tik 6 proc. apklaustųjų su tokiu sprendimu nesutiktų: 1 proc.