Europa

Pagal susitarimą su Turkija dėl Švedijos įstojimo į Šiaurės Atlanto aljansą Stokholmas padės Ankarai suartėti su Europos Sąjunga. Tai pirmadienį per spaudos konferenciją paskelbė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas. J. Stoltenbergas, dalyvavęs trišaliame susitikime su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu ir Švedijos ministru pirmininku Ulfu Kristerssonu, paskelbė apie Ankaros sprendimą „kuo greičiau“ ratifikuoti Švedijos stojimo protokolą.

Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas sako, kad yra „labai laimingas“ dėl pasiekto susitarimo su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu, suteikiančio postūmį šalies narystei NATO. „Žengiame labai didelį žingsnį link formalaus Švedijos narystės NATO ratifikavimo. Tai buvo gera diena Švedijai“, – žurnalistams Vilniuje pirmadienį sakė U. Kristerssonas.

NATO šalių lyderiai pasveikino pirmadienį Vilniuje prieš viršūnių susitikimą pasiektą susitarimą, pagal kurį Turkija turėtų galop ratifikuoti Švedijos narystę Aljanse. NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas paskelbė apie susitarimą po susitikimo su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu ir Švedijos premjeru Ulfu Kristerssonu.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas paskelbė, kad Vilniuje pirmadienį su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu pavyko susitarti dėl Švedijos narystės NATO ratifikavimo. „Prezidentas Erdoganas sutiko nedelsiant pateikti Švedijos įstojimo protokolą Didžiajai nacionalinei asamblėjai ir užtikrinti ratifikavimą“, – tviteryje parašė NATO vadovas. „Tai – istorinis žingsnis, kuris visą NATO daro stipresne ir saugesne“, – pridūrė jis.

NATO viršūnių susitikimo Vilniuje išvakarėse Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį vėl paragino Vakarų sąjungininkes suteikti „aiškų signalą“ dėl Ukrainos narystės Aljanse. „Ukraina nusipelno būti Aljanse. Ne dabar, nes dabar vyksta karas, bet mums reikia aiškaus signalo ir šis signalas yra reikalingas dabar“, – socialiniame tinkle „Telegram“ patalpintame vaizdo įraše sakė V. Zelenskis.

Jungtinės Valstijos remia Turkijos siekį įstoti į Europos Sąjungą (ES), tačiau nemano, kad Ankara turėtų tai susieti su Švedijos siekiu įstoti į NATO, pirmadienį pareiškė aukšto rango JAV pareigūnas. „Jungtinės Valstijos ne vienerius metus rėmė Turkijos siekius ES ir toliau tai daro“, – sakė Valstybės departamento atstovas Matthew Milleris. „Tačiau nemanome, kad tai turėtų trukdyti Švedijai įstoti į NATO“, – pridūrė jis.

Tarptautiniai rinkimų stebėtojai pirmadienį pareiškė, kad savaitgalį Uzbekistane vykusiuose prezidento rinkimuose stigo realios konkurencijos. „Uzbekistano prezidento rinkimuose stigo –tikros politinės konkurencijos, nepaisant tam tikrų reformų pastangų“, – teigiama Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) rinkimų stebėjimo misijos pareiškime.

Ispanijos pakrančių apsauga pirmadienį pranešė Atlanto vandenyne prie Kanarų salų išgelbėjusi 86 Užsachario Afrikos migrantus, plaukusius laivu, kurį anksčiau tą pačią dieną pastebėjo gelbėjimo lėktuvas. „Salvamento Maritimo“ gelbėtojai iš pradžių apskaičiavo, kad laive galėjo būti apie 200 žmonių, tačiau vėliau nurodė, kad lėktuvo įgulos atliktas apskaičiavimas buvo neteisingas, ir naujienų agentūrai AFP teigė, kad iš oro sunku nustatyti žmonių skaičių.

Maždaug už 30 km nuo Islandijos sostinės Reikjaviko pirmadienį prasidėjo ugnikalnio išsiveržimas, pranešė šalies meteorologijos tarnyba. Tai jau trečias atvejis per dvejus metus, kai šioje vietovėje išsiveržė lava. „Išsiveržimas vyksta nedidelėje įduboje į šiaurę nuo Litli Hrutur, iš kurios dūmai veržiasi šiaurės vakarų kryptimi“, – nurodė biuras.

Per rekordiškai karštą praėjusių metų vasarą Europoje nuo karščio mirė daugiau kaip 61 000 žmonių, teigiama pirmadienį paskelbtame tyrime. Autoriai ragina imtis daugiau veiksmų siekiant apsisaugoti nuo dar didesnių karščio bangų, kurių tikimasi sulaukti ateinančiais metais.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pirmadienį, NATO viršūnių susitikimo Vilniuje išvakarėse, susitiko su Europos Vadovų Tarybos pirmininku Charles'iu Micheliu, pranešė diplomatai. Kiek anksčiau R. T. Erdoganas sujaukė pasirengimo susitikimui planus pareikšdamas, kad Švedijos kandidatūrą į Aljansą palaikys tik tuo atveju, jei Europos Sąjungos narės, kurių dauguma taip pat yra NATO sąjungininkės, sutiks atnaujinti Turkijos derybas dėl narystės Europos Sąjungoje.

Kanados premjeras Justinas Trudeau pirmadienį pareiškė, kad jo šalis daugiau nei dvigubai išplės savo karines pajėgas Latvijoje, NATO lyderiams rengiantis itin svarbiam viršūnių susitikimui. Šiuo metu Kanada Latvijoje vadovauja NATO priešakinių pajėgų kovinei grupei, kuri dabar bus išplėsta iki brigados lygmens.

Rusijos ginkluotųjų pajėgų štabo viršininkas Valerijus Gerasimovas pirmą kartą po trumpai gyvavusio privačios karinės bendrovės „Wagner“ samdinių maišto pasirodė televizijos įraše, kuriuo pasidalino Gynybos ministerija.  V. Gerasimovas buvo vienas iš dviejų pagrindinių „Wagner“ boso Jevgenijaus Prigožino taikinių.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pirmadienį pareiškė, kad Švedijos siekis įstoti į NATO neturėtų būti tapatinamas su įstrigusiu Turkijos noru tapti Europos Sąjungos nare. Taip jis kalbėjo po to, kai Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pareiškė, kad patvirtins Švedijos paraišką prisijungti prie NATO, jei ES atnaujins seniai įstrigusias derybas dėl narystės su Ankara. „Švedija atitinka visus narystės NATO reikalavimus, – sakė O. Scholzas žurnalistams Berlyne.

Vokietija per šios savaitės NATO viršūnių susitikimą paskelbs pažadą dėl naujo reikšmingo karinės įrangos Ukrainai paketo, pirmadienį sakė vienas vyriausybės aukšto rango pareigūnas. Paklaustas, ar Berlynas per susitikimą Vilniuje prisiims kokį nors naują įsipareigojimą tiekti ginklus Kyjivui, su anonimiškumo sąlyga kalbėjęs pareigūnas atsakė: „Taip,.. žymų. Labai žymų.“ Daugiau detalių šaltinis nepateikė.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pirmadienį pareiškė, kad pritars Švedijos kandidatūrai NATO, jei Europos Sąjunga atnaujins seniai įstrigusias derybas dėl narystės su Ankara. „Pirmiausia atverkite Turkijai kelią į Europos Sąjungą, o paskui mes jį atversime Švedijai, kaip atvėrėme Suomijai“, – sakė R. T. Erdoganas žurnalistams, prieš išvykdamas į NATO viršūnių susitikimą Lietuvoje.

Lenkijos specialiosios tarnybos sulaikė jau penkioliktą įtariamąjį, siejamą su rusų šnipų tinklu, socialiniame tinkle „Twitter“ pirmadienį pranešė lenkų vidaus reikalų ir administracijos ministras Mariuszas Kaminskis. „Vidaus saugumo agentūra sulaikė dar vieną šnipų tinklo narį, dirbusį rusų žvalgybai. Įtariamasis stebėjo karinius objektus ir jūrų uostus. Jam rusai nuolat atsilygindavo. Tai penkioliktas [asmuo], sulaikytas vykdant šį tyrimą“, – parašė M. Kaminskis.

Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas pirmadienį susitiks su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu, bandydamas įveikti diplomatinę aklavietę dėl įstrigusio Šiaurės Europos valstybės siekio tapti NATO nare. Aljanso viršūnių susitikimo Lietuvos sostinėje išvakarėse vykstančios didelės NATO derybos skirtos pademonstruoti vienybę Rusijos karo prieš Ukrainą akivaizdoje.

Nedidelė NATO valstybių grupė dalyvauja „paskutinės minutės derybose“, siekdamos užbaigti deklaraciją dėl saugumo garantijų Ukrainai prieš liepos 11–12 dienomis Lietuvoje įvyksiantį NATO viršūnių susitikimą. Apie tai „Politico“ pranešė keturi su derybomis susipažinę pareigūnai. JAV, Didžioji Britanija, Prancūzija ir Vokietija šį klausimą su Kyjivu diskutuoja jau keletą savaičių, rašo „Politico“. Jie taip pat kreipėsi į kitas NATO sąjungininkes – Europos Sąjungą ir Didžiojo septyneto (G7) šalis.

JAV prezidentas Joe Bidenas sekmadienį atvyko į Didžiąją Britaniją, kur susitiks su karaliumi Karoliu III, dalyvaus NATO aukščiausiojo lygio susitikime Vilniuje ir galiausiai apsilankys naujojoje NATO narėje Suomijoje. Vėlai vakare JAV prezidento lėktuvas „Air Force One“ nusileido Stanstedo oro uoste į šiaurę nuo Londono, pranešė naujienų agentūros AFP žurnalistas.

Prancūzija uždraudė pardavinėti, laikyti ir gabenti fejerverkus per Bastilijos paėmimo dienos minėjimą po to, kai paauglio mirtis išprovokavo neramumus, sekmadienį pranešė vyriausybė. Po to, kai birželio 27-ąją Paryžiuje policijos pareigūnas per eismo patikrinimą nušovė 17-metį jaunuolį, Prancūzijoje įsiplieskusių neramumų metu buvo naudojama pirotechnika. Šis įvykis atgaivino senus kaltinimus sisteminiu rasizmu Prancūzijos saugumo pajėgose.

Europos Sąjunga ir Naujoji Zelandija sekmadienį pasirašė laisvosios prekybos susitarimą, pagal kurį, Briuselio teigimu, per dešimtmetį abiejų šalių prekyba gali išaugti 30 procentų. Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen teigė, kad susitarimas, pasiektas pernai birželį po ketverius metus trukusių sunkių derybų, yra ambicingas. „Tai labai gerai subalansuotas laisvosios prekybos susitarimas“, – pridūrė ji.

Jungtinių Tautų komitetas penktadienį paragino Prancūziją užtikrinti, kad policijos netoli Paryžiaus nušauto paauglio Nahelio nužudymo tyrimas būtų kruopštus ir nešališkas, ir paragino uždrausti rasinį profiliavimą. Paryžius šias JT pastabas pavadino perteklinėmis ir nepagrįstomis. JT rasinės diskriminacijos panaikinimo komitetas (CERD), kurį sudaro 18 nepriklausomų ekspertų, išreiškė susirūpinimą dėl rasinio profiliavimo ir pernelyg didelio teisėsaugos institucijų jėgos naudojimo.

Edgaras Rinkevičius, šeštadienį per neeilinę Saeimos sesiją prisaikdintas naujuoju Latvijos prezidentu ir sakydamas kalbą parlamente, pažadėjo per savo kadenciją stoti už klestinčią ir teisingą šalį, už įtraukią ir pagarbią visuomenę. Pasak prezidento, Latvijos žmonės turėtų vertinti tai, kad gyvena demokratinėje ir laisvoje šalyje, ir nepamiršti atsakomybės ją statyti ir ginti. „Latvija.

Nyderlandų ministras pirmininkas Markas Rutte šeštadienį asmeniškai įteiks atsistatydinimo pareiškimą karaliui po to, kai jo koalicinė vyriausybė žlugo kilus ginčui dėl migracijos. Vėliau šiais metais bus surengti rinkimai. Kai žlugo vyriausybė, karalius Willemas Aleksanderis (Vilemas Aleksanderis) buvo išvykęs atostogauti ir išskrido atgal į Nyderlandus susitikti su M. Rutte, kuris yra ilgiausiai dirbantis šalies premjeras, valdantis šalį nuo 2010 metų.

Prancūzijoje šeštadienį buvo paskelbta apie dešimtis eitynių prieš policijos smurtą po to, kai valdžia uždraudė atminimo mitingą, baimindamosi, kad vėl įsiplieks neseniai šalį apėmę neramumai. Praėjus septyneriems metams po to, kai policijos areštinėje žuvo jaunas juodaodis Adama Traore, jo sesuo planavo vadovauti atminimo eitynėms į šiaurę nuo Paryžiaus, Persane ir Bomon-siur-Uazoje.

Edgaras Rinkevičius šeštadienį per neeilinę Saeimos sesiją buvo prisaikdintas naujuoju Latvijos prezidentu – septintuoju nuo nepriklausomybės atkūrimo. Po priesaikos jis padėjo gėlių prie Laisvės paminklo, kur buvo susirinkę apie 300 žmonių, su kuriais naujasis prezidentas nebendravo. Vėliau simbolinėje ceremonijoje Rygos pilyje kadenciją baigiantis prezidentas Egilas Levitas ir jo žmona Andra Levite įteiks E. Rinkevičiui pilies raktą.

Nyderlandų ministro pirmininko Marko Rutte koalicinė vyriausybė penktadienį žlugo dėl, premjero teigimu, neįveikiamų nesutarimų, kaip spręsti migracijos problemą, o lapkritį laukiama rinkimų. 56 metų M. Rutte, ilgiausiai Nyderlandams vadovaujantis ir vienas labiausiai patyrusių Europos politikų, sakė, kad kelias dienas trukusiose krizinėse keturių partijų derybose nepavyko pasiekti susitarimo.

Edgaras Rinkevičius šeštadienį per neeilinę Saeimos sesiją bus prisaikdintas naujuoju Latvijos prezidentu. Po ceremonijos E. Rinkevičius padės gėlių prie Laisvės paminklo ir prie pirmojo Latvijos prezidento Janio Čakstės bei pirmojo Latvijos užsienio reikalų ministro Zigfrido Annos Meierovico kapų. Vėliau simbolinėje ceremonijoje Rygos pilyje kadenciją baigiantis prezidentas Egilas Levitas ir jo žmona Andra Levite įteiks E. Rinkevičiui pilies raktą.

Prancūzija repatrijavo visas prancūzes moteris ir vaikus, norinčius grįžti namo iš kurdų valdomų džihadistų belaisvių stovyklų Sirijoje, ir daugiau skrydžių neorganizuos, penktadienį pranešė diplomatinis šaltinis. Dar 10 moterų ir 25 vaikai antradienį išsilaipino Prancūzijoje naujausiu valstybės organizuotu skrydžiu, kuris buvo surengtas po tarptautinio spaudimo šalims priimti atgal savo piliečius, 2014–2019 metais keliavusius į grupuotės „Islamo valstybė“ (IS) kontroliuojamą teritoriją.

Latvijos premjeras Krišjanis Karinis penktadienį priėmė užsienio reikalų ministro Edgaro Rinkevičiaus, kuris pradės eiti Latvijos prezidento pareigas, atsistatydinimo pareiškimą, naujienų agentūrą LETA informavo ministro pirmininko atstovas spaudai Sandis Sabajevas. Kol Saeima patvirtins kitą Latvijos užsienio reikalų ministrą, nuo šio šeštadienio, liepos 8-osios, užsienio reikalų ministro pareigas eis K. Karinis.

Tūkstančiai nuotykių ieškotojų penktadienį dalyvavo pirmajame bėgime su buliais San Fermino festivalyje Ispanijos šiauriniame Pamplonos mieste. 8 val. vietos (9 val. Lietuvos) laiku prasidėjusiame renginyje keli bėgikai patyrė sumušimų ir griuvo, tačiau buliai nieko nesubadė. Pasak Raudonojo kryžiaus atstovo Jose Aldabos, penktadienį buvo sužeisti šeši asmenys, bet nė vienas iš jų nepatyrė sunkių sužalojimų. Festivalis pritraukia šimtus tūkstančių turistų. Beveik 1,7 mln.

Jungtinės Karalystės policija penktadienį pranešė, kad per birželį surengtą plataus masto operaciją prieš kanapių augintojus kaltinimai šalyje pareikšti daugiau kaip 450 žmonių ir konfiskuota šimtai tūkstančių kanapių augalų, kurių vertė siekia milijonus svarų sterlingų (eurų). Policija teigia, kad kanapių auginimas yra organizuoto nusikalstamumo pasaulio melžiama karvė, skatinanti gaujų smurtą, nes grupuotės konkuruoja dėl teritorijos.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda, Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda ir Latvijos prezidentas Egilsas Levitas laišku kreipėsi į NATO generalinį sekretorių Jensą Stoltenbergą bei Aljanso valstybių ir vyriausybių vadovus dėl įvykių Baltarusijoje keliamos grėsmės. Kaip pranešė Prezidentūra, laiške trijų šalių vadovai atkreipia dėmesį, kad Rusijos ir Baltarusijos bendradarbiavimas kenkia ne tik regiono, bet ir visos euroatlantinės erdvės saugumui.

Vienuose Milano senelių namuose ankstyvą penktadienį kilus gaisrui žuvo šeši žmonės, socialiniame tinkle „Twitter“ pranešė ugniagesiai gelbėtojai. Jie pridūrė, kad daugybė šių namų gyventojų paguldyti į ligoninę. „Šeši žmonės žuvo, daugybė apsinuodijusių dūmais paguldyta į ligoninę. Dešimtys žmonių buvo išgelbėti ugniagesių, kurie nedelsdami evakavo žmones iš pastato“, – teigė ugniagesių komanda, pridūrusi, kad gaisro priežastis kol kas nežinoma.

 Rumunija ketvirtadienį pranešė pradėsianti kurti regioninį centrą, kuriame pilotai, įskaitant ukrainiečius, bus apmokomi skraidyti amerikiečių gamybos naikintuvais F-16. Šių naikintuvų, pasak Ukrainos, reikia jos kovoje su Rusijos invazija. Po to, kai gegužę žalią šviesą F-16 siuntimui į Ukrainą uždegė Jungtinės Valstijos, kelios Europos šalys nori padėti apmokyti Ukrainos pilotus jais skraidyti.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį ketina surengti derybas su Turkijos vadovu Recepu Tayyipu. Tai bus paskutinis kelionės, kuria siekiama gauti diplomatinę paramą Kyjivo siekiui įstoti į NATO ir užsitikrinti daugiau sąjungininkų ginklų, etapas. Derybos Stambule vyks 500-osios Maskvos karo Ukrainoje dienos išvakarėse, o V. Zelenskis pripažino, kad plačiai lauktas Ukrainos kontrpuolimas vystosi lėtai.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį Prahoje tikino, kad nors Ukrainos kontrpuolimas nėra greitas, Kyjivo kariai žengia į priekį. V. Zelenskio vizitas į Čekijos sostinę yra dalis jo diplomatinių pastangų užtikrinti Ukrainos narystę NATO ir įkalbėti sąjungininkus suteikti šaliai daugiau ginklų kare prieš Rusiją. „Puolimas nėra greitas, tai faktas. Bet vis dėlto mes žengiame į priekį, o ne atsitraukiame, kaip rusai, – sakė jis žurnalistams greta Čekijos lyderio Petro Pavelo.

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas ketvirtadienį pranešė, kad Aljanso viršūnių susitikimo išvakarėse Lietuvoje rengia Turkijos ir Švedijos lyderių susitikimą, kurio tikslas – išjudinti įstrigusį Stokholmo narystės siekį. Pirmadienį vyksiančios derybos – paskutinis bandymas įtikinti Turkijos vadovą Recepą Tayyipą Erdoganą atsisakyti prieštaravimų švedų narystei po daugiau nei metus trukusio delsimo prieš NATO vadovų susitikimą.

Prezidentas Gitanas Nausėda bei Lietuvoje viešintis Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda ketvirtadienį pasirašė deklaraciją, kurioje – įsipareigojimas stiprinti NATO ir transatlantinį ryšį, raginimas pasiūlyti aiškų kelią Ukrainos narystei NATO bei siekis griežtinti sankcijas Rusijai ir Baltarusijai. „Dar kartą patvirtiname savo įsipareigojimą stiprinti NATO ir transatlantinį ryšį – mūsų saugumo pamatą.

Vokietijos policija ketvirtadienį suėmė septynis vyrus, kurie, kaip įtariama, planavo teroristinį išpuolį šalyje, įkvėptą grupuotės „Islamo valstybė“ (IS). Vyrai iš Vidurinės Azijos „kurį laiką buvo pažįstami ir juos vienija radikali islamo ideologija“, teigiama federalinės prokuratūros (GBA) pareiškime. Netrukus po to, kai 2022 metų pradžioje prasidėjo rusų invazija į Ukrainą, „jie beveik tuo pačiu metu išvyko iš ten į Vokietiją“, sakė prokurorai.

Rusija ketvirtadienį paskelbė uždaranti Suomijos konsulatą Sankt Peterburge ir išsiunčianti iš šalies devynis diplomatus, sakydama, kad šis žingsnis yra atsakas į tai, ką ji pavadino Helsinkio vykdoma konfrontacine antirusiška politika. Naujausia NATO narė Suomija, turinti ilgą sieną su Rusija, anksčiau šį mėnesį išsiuntė devynis Rusijos ambasadoje Helsinkyje dirbusius diplomatus už žvalgybinę veiklą.

Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė ketvirtadienį susitiko su Lietuvoje viešinčiu Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda, su kuriuo aptarė saugumo padėtį regione, šalių strateginės partnerystės sritis, paramą Ukrainai ir artėjantį NATO vadovų susitikimą Vilniuje. „Nežabota Rusijos agresija suteikė artimai Lietuvos ir Lenkijos strateginei partnerystei naują postūmį, paremtą bendrais saugumo interesais ir brolišku solidarumu su užpulta Ukraina.

Lietuvoje viešintis Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda sako, kad Vilnius ir Varšuva yra arčiau nei bet kada per pastaruosius šimtmečius. Taip jis kalbėjo Lietuvoje minint Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) ir Tautiškos giesmės dieną. „Džiaugiuosi ir laikau tai mūsų bendra sėkme, kad pasididžiavimas bendru istoriniu paveldu pastaraisiais metais tapo nauja Lenkijos ir Lietuvos santykių vertybe“, – valstybės vėliavų pakėlimo ceremonijoje sakė A. Duda.

Birželį Pietų Švedijoje vykusio protesto prieš klimato kaitą metu aktyvistė Greta Thunberg (Greta Tunberg) buvo apkaltinta nepaklusimu policijai, trečiadienį pranešė žiniasklaida. Tikėtina, kad jai bus skirta piniginė bauda. Pasak laikraščio „Sydsvenskan“, 20-metė aktyvistė buvo apkaltinta policijos nurodymų nevykdymu po to, kai birželio viduryje Malmėje atsisakė vykdyti policijos nurodymus palikti protesto vietą.

Danijos teismas trečiadienį nutarė, kad 23 metų vyras, kuris pernai pradėjo šaudyti viename Kopenhagos parduotuvių centre, nužudė tris žmones ir dešimtis sužeidė, turi būti uždarytas į sustiprinto saugumo psichiatrijos skyrių. Kopenhagos apygardos teismas pripažino vyrą kaltu dėl trigubos žmogžudystės (nužudė 46-erių vyrą, 17-metę merginą ir 17-metį vaikiną) ir pasikėsinimo nužudyti 30 žmonių.

Nyderlandai antradienį pranešė, kad ketina uždrausti naudotis išmaniaisiais įrenginiais pamokų metu, kad šie netrukdytų ugdymo procesui. Nyderlandų vyriausybė nurodė, kad mobilieji telefonai, planšetiniai kompiuteriai ir išmanieji laikrodžiai trukdo mokiniams dalyvauti ugdymo procese. Tokia taisyklė turėtų įsigalioti kitais metais. „Daugėja įrodymų, kad mobilieji telefonai daro žalingą poveikį pamokų metu“, – teigiama Nyderlandų vyriausybės išplatintame pranešime.

Europos Sąjunga trečiadienį pareiškė, kad sieks pateikti teisės aktą, kuriuo būtų uždrausta prekiauti ryklių pelekais, siekiant kovoti su žvejyba, dėl kurios gali išnykti trečdalis ryklių rūšių. Šis žingsnis žengtas po to, kai daugiau nei milijonas Europos piliečių pasirašė peticiją, kurioje blokas raginamas padėti sustabdyti ryklių žvejybą dėl pelekų visame pasaulyje. ES draudžiama laivuose pašalinti ryklių pelekus ir išmesti gyvą ryklį atgal į vandenį.

Italijos ir Lenkijos ministrai pirmininkai trečiadienį pareiškė, kad Europos Sąjunga turėtų teikti prioritetą nelegalios migracijos sustabdymui, užuot bandžiusi įtikinti 27 valstybes nares dalytis atsakomybe už asmenis, kurie atvyksta be leidimo. Italijos dešiniojo sparno lyderė, premjerė Giorgia Meloni atvyko į Varšuvą susitikti su Lenkijos konservatyvių pažiūrų ministru pirmininku Mateuszu Morawieckiu.