Europa

Dabartinė Graikiją apėmusi karščio banga tikriausiai bus ilgiausia per šalies stebėjimų istoriją, šeštadienį sakė nacionalinio meteorologijos instituto – Nacionalinės observatorijos – tyrimų direktorius. „Duomenys rodo, kad karščio banga tikriausiai tęsis 16–17 dienų, o to mūsų šalyje dar niekada nėra buvę“, – televizijai ERT sakė Kostas Laguvardas. Graikijoje karščio banga laikomas periodas, kai oro temperatūra pasiekia ar viršija 39 Celsijaus laipsnius.

Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono patarėjas diplomatiniais klausimais Emmanuelis Bonne'as sakė, kad Kinija tiekia Rusijai dalykų, kurie gali būti naudojami kaip karinė įranga. „Yra požymių, kad jie daro dalykų, kurių mes nenorėtume“, – ketvirtadienį Aspeno saugumo forume JAV sakydamas retą viešą kalbą teigė E. Bonne'as. Paklaustas, ką turi galvoje, jis atsakė, kad tiekiama tam tikra karinė įranga.

Bulgarija pirmą kartą nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios sutiko perduoti ukrainiečių kariuomenei maždaug 100 šarvuočių, visiškai pakeisdama savo politiką dėl karinės įrangos siuntimo Kyjivui. Bulgarijos parlamentas vėlai penktadienį 148 balsais prieš 52 pritarė vyriausybės pasiūlymui nusiųsti į Ukrainą pirmą sunkiosios karinės technikos siuntą.

Rengdamasi popiežiaus Pranciškaus vizitui ir milijono jaunuolių atvykimui į Pasaulio jaunimo dienas, Portugalija šeštadienį sugrąžino atsitiktinius saugumo patikrinimus prie sienos. Ši išskirtinė priemonė bus taikoma iki rugpjūčio 7-osios, siekiant užkirsti kelią galimoms grėsmėms viešajai tvarkai ir vidaus saugumui, paskelbė vyriausybė.

Iranas vėlai penktadienį paskelbė, kad neįsileis naujo Švedijos ambasadoriaus, kilus ginčui dėl Stokholmo leidimų protestams, kurių metu buvo išniekintas Koranas. „Švedų ambasadoriaus kadencija Teherane baigėsi ir, prezidento įsakymu, tol, kol Švedijos vyriausybė nesiims rimtų veiksmų dėl šventojo Korano išniekinimo, mes nepriimsime naujo švedų ambasadoriaus“, – valstybinei televizijai sakė užsienio reikalų ministras Hosseinas Amiras-Abdollahianas.

Estija blokuoja sprendimą dėl vietų paskirstymo Europos Parlamente, pagal kurį, be kitų dalykų, papildoma vieta atitektų Latvijai. Visos Europos Sąjungos šalys narės, išskyrus Estiją, sutiko su kompromisu suteikti Prancūzijai, Belgijai ir Lenkijai papildomų vietų ir atsisakyti tarpvalstybinių sąrašų. Estija atmetė kompromisą, nes jai reikia tolesnių paaiškinimų dėl skaičių ir paskirstymo pagrindimo, leidiniui „Euractiv“ sakė vienas ES diplomatas.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas penktadienį paprašė savo vyriausybės pasimokyti iš neseniai kilusių riaušių, kurias išprovokavo paauglio mirtis, arba rizikuoti, kad visuomenė Prancūzijoje susiskaldys. Praėjusį mėnesį policijos pareigūnas, sustabdęs vieną automobilį, nušovė 17-metį Nahelį M. (Naelį M.). Šis incidentas sukėlė protestus, riaušes ir plėšikavimą, o daugelis kaltino vyriausybę, kad ji leido policijoje įsigalėti institucinio rasizmo kultūrai.

Vokietija jau perdavė Ukrainai pirmuosius 10 jai skirtų tankų „Leopard 1A5“, skelbiama vokiečių vyriausybės interneto svetainėje. Pagal bendrą su Danija projektą ateityje Vokietija Ukrainai turi pristatyti dar 100 tokių tankų. Ketvirtadienį atnaujinta Vokietijos vyriausybės informacija apie karinę pagalbą Ukrainai rodo, kad ukrainiečiams taip pat buvo pristatyta dar 20 kulkosvaidžių MG3, skirtų sunkiajai šarvuotajai technikai.

Europos Sąjunga ketvirtadienį į savo sankcijų sąrašą įtraukė Rusijos kalėjimo, kuriame laikomas Kremliaus kritikas Aleksejus Navalnas, vadovą. ES oficialiajame leidinyje paskelbtas sprendimas buvo priimtas, kai Rusijos prokurorai paragino A. Navalnui skirti 20 metų laisvės atėmimo bausmę už ekstremizmą.

Rusijai sustabdžius „grūdų iniciatyvos“ veikimą, Kroatija pareiškė esanti pasirengusi pasiūlyti savo infrastruktūrą Ukrainos grūdų eksportui alternatyviais maršrutais, skelbia „Ukrinform“. Apie tai Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos posėdyje pranešė Kroatijos užsienio reikalų ministerijos valstybės sekretorius Frano Matušičas.

Vokietija ir Prancūzija trečiadienį pasmerkė Maskvos smūgius Ukrainos Odesos uostui, teigdamos, kad jie buvo sąmoningai nukreipti į ukrainietiškus grūdus.  Anot šių valstybių, šie Rusijos veiksmai paveiks skurdžiausius pasaulio asmenis.  Trečiadienį Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock  socialiniame tinkle „Twitter“ parašė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas iš pasaulio atima bet kokią viltį dėl Ukrainos grūdų.

Lenkijos žemės ūkio ministras Robertas Telusas trečiadienį pareiškė, kad Ukrainos kaimynės paragino Europos Sąjungą pratęsti grūdų importo draudimą, kuris baigs galioti rugsėjo 15 dieną, kad būtų išvengta didelių trikdžių rinkai.

Nauja „YouGov“ apklausa rodo, kad britų, manančių, jog  „Brexitas“ buvo klaida, dalis šį mėnesį pasiekė naują rekordą. 57 proc. britų teigė, kad 2016 metų referendume priimtas sprendimas Jungtinei Karalystei išstoti iš Europos Sąjungos buvo neteisingas, o 32 proc. mano, kad jis buvo teisingas, rodo antradienį paskelbti rezultatai. 11 proc. nurodė, kad nežino. Vienas iš penkių pasitraukimą prieš septynerius metus parėmusių rinkėjų dabar teigia, kad tai buvo neteisingas sprendimas.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas antradienį įsitraukė į ginčą dėl to, kad Europos Komisija pasamdė amerikiečių konkurencijos ekspertę patarti jai didžiųjų technologijų reguliavimo klausimais. E. Macronas sakė, kad vertina Jeilio universiteto dėstytojos Fionos Scott Morton akademinius pasiekimus, tačiau suabejojo, ar tikrai nė vienas Europos Sąjungos pilietis nebūtų galėjęs užimti tokių strateginių pareigų.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas antradienį perspėjo, kad Rusijos lyderis Vladimiras Putinas padarė didelę klaidą, pasitraukdamas iš susitarimo, kuriuo siekiama apsaugoti ukrainietiškų grūdų eksportą Juodąja jūra. Po Europos, Lotynų Amerikos ir Karibų jūros regiono šalių vadovų aukščiausiojo lygio susitikimo E. Macronas sakė, kad šalys, priklausomos nuo ukrainietiškų ir rusiškų grūdų, pamatys, kad Rusija negalima pasitikėti.

Europos Sąjungos ir Lotynų Amerikos lyderių susitikimą, turėjusį tapti senos draugystės atkūrimu, bet virtusį barniais dėl karo Ukrainoje, antrąją ir paskutinę dieną apėmė nežinomybė. Ambasadoriai dirbo didelę nakties dalį ir antradienio rytą, kad surastų bent švelniausias formuluotes Rusijos pasmerkimui dėl jos invazijos į Ukrainą, sakė vienas ES pareigūnas. Deryboms trukdė kai kurių Lotynų Amerikos šalių, tokių kaip Kuba, Venesuela ir Nikaragva, abejonės.

Jungtinės Karalystės parlamentas antradienį pritarė prieštaringai vertinamam vyriausybės planui, kuriuo siekiama sustabdyti mažomis valtimis prie jos krantų atplaukiančius migrantus. Pirmadienį vėlai vakare vykusiame posėdyje nerenkamų Lordų Rūmų – aukštųjų parlamento rūmų – nariai atmetė virtinę kliūčių vyriausybės Nelegalios migracijos įstatymo projektui.

Lenkijoje, Chrcino mieste, netoli Varšuvos į angarą rėžėsi besileidžiantis lėktuvas, skelbia Lenkijos naujienų portalas pap.pl. Skelbiama, kad nelaimės metu žuvo 5 žmonės, dar 5 buvo sužeisti. Dalis žuvusiųjų ir sužeistų angare slėpėsi nuo prasto oro. Lėktuve buvo trys pilotai, vienas iš jų žuvo, vienas sužeistas, trečiasis nenukentėjo.  Nelaimė įvyko tuo metu, kai lėktuvas leidosi. Lenkijos žiniasklaida skelbia, kad nelaimė galėjo nutikti dėl prastų oro sąlygų.

Europos Komisija planuoja kitą savaitę pradėti tarptautiniu mastu veikiančios JAV informacijos technologijų milžinės „Microsoft Corp.“ išsamų tyrimą pagal jai metamus kaltinimus konkurencijos taisyklių pažeidimais, susiejusiais su „Teams“ ir „Office“ programų susiejimu, rašo „Financial Times“. Leidinys pažymi, jog tai būtų pirmas nuo 2008-ųjų išsamus „Microsoft“ veiklos tyrimas Europoje.

Čekijos pietuose pirmadienį greitkelyje susidūrus dviem autobusams žuvo autobuso vairuotojas, o 76 žmonės buvo sužeisti, pranešė policija ir gelbėtojai.  „Preliminariais duomenimis, vienas iš vairuotojų žuvo vietoje. Abiejuose autobusuose yra kelios dešimtys sužeistų žmonių“, – sakoma policijos pranešime tviteryje. Regiono gelbėjimo tarnybos atstovas spaudai Lukašas Dvoračekas naujienų agentūrai AFP sakė, kad vairuotojas mirė prieš atvykstant gelbėtojams.

Popiežiaus Pranciškaus taikos pasiuntinys pirmadienį išvyko į Vašingtoną dalyvauti Šventojo Sosto iniciatyvose dėl taikos Ukrainoje, tikėdamasis paremti humanitarines operacijas, ypač susijusias su vaikais, pirmadienį pranešė Vatikanas. Kardinolo Matteo Zuppi vizitas, truksiantis iki trečiadienio, vyksta po naujausios jo misijos Maskvoje ir ankstesnio vizito Kyjive, kur susitiko su prezidentu Volodymyru Zelenskiu.

Graikijos policija pirmadienį sulaikė vyrą, įtariamą miško gaisro netoli Atėnų sukėlimu, pranešė ugniagesiai. Pastangas suvaldyti liepsnas sunkino smarkūs vėjai ir Graikijoje tvyrantis karštis. „Policija sulaikė užsienietį, kuris, kaip įtariama, sukėlė gaisrą“ Kuvare, esančiame maždaug už 50 km į pietryčius nuo Atėnų, sakė ugniagesių atstovas Janis Artopijas.

Lenkija yra pirmoji šalis, pranešusi apie didelį skaičių paukščių gripu užsikrėtusių kačių plačioje teritorijoje, pirmadienį paskelbė Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) bet pridūrė, kad žmonių užsikrėtimo rizika išlieka maža. PSO pranešė, kad nuo praėjusio mėnesio, kai Lenkijos sveikatos priežiūros institucijos ją informavo apie neįprastus kačių gaišimo atvejus visoje šalyje, 29 katėms testais nustatytas H5N1 paukščių gripas.

Italijos pietinėje Sicilijos saloje esantis Katanijos oro uostas paskelbė, kad iki trečiadienio iš jo nebus vykdomi jokie skrydžiai. Apie tai pranešė portalas „Euronews“. Sekmadienio vakarą tarptautiniame Vincenzo Bellini oro uoste kilo gaisras. Gaisro gesinti buvo iškviesti ugniagesiai, o oro uostas evakuotas. Niekas nebuvo sužeistas. Nors gaisras užgesintas, išvykimo terminalas, kuriame kilo gaisras, vis dar pilnas dūmų.

Europos Sąjunga ir Tunisas sekmadienį pasirašė supratimo memorandumą dėl strateginės ir visapusiškos partnerystės nelegalios migracijos, ekonominio vystymosi ir atsinaujinančių energijos šaltinių klausimais. Kalbėdama Tuniso prezidentūroje Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen sveikino susitarimą ir sakė, kad juo siekiama investuoti į bendrą klestėjimą. U. von der Leyen lydėjo Italijos premjerė Giorgia Meloni ir Nyderlandų ministras pirmininkas Markas Rutte.

Europos Komisija penktadienį pradėjo dar vieną teisinę procedūrą prieš Vengriją, užginčydama sprendimą išvaryti 700 sulaikytų prekeivių žmonėmis. Balandžio mėnesį premjero Viktoro Orbano vyriausybė nusprendė paleisti 700 kalintų kontrabandininkų ir nurodė jiems per tris dienas išvykti iš Vengrijos. Budapeštas sako, kad šalies kalėjimuose yra 2,6 tūkst. užsieniečių iš 73 valstybių, kad jie sudaro 13 proc. visų kalinių ir labai brangiai atsieina mokesčių mokėtojams.

Europos Sąjunga turi nesvyruoti ir paaiškinti savo strateginius santykius su Pekinu, per susitikimą su bloko diplomatijos vadovu Josepu Borrelliu sakė Kinijos aukščiausio rango diplomatas Wang Yi. Jo žodžius šeštadienį citavo Kinijos užsienio reikalų ministerija. Vokietija, didžiausia ES ekonomika, ketvirtadienį paskelbė planus naikinti ryšių su Kinija keliamą riziką.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas penktadienį per derybas su dešimtimis užsienio reikalų ministrų Džakartoje piktinosi dėl kritikos, kurios Maskva sulaukia dėl savo invazijos į Ukrainą, pranešė Europos Sąjungos vyriausiasis diplomatas. Praėjusiais metais Maskvos pradėta invazija į Ukrainą įtvirtino gilų Šaltojo karo laikų skilimą tarp Rusijos ir Vakarų, o Jungtinės Valstijos ir didžiosios Europos valstybės remia Kyjivą teikdamos jam finansinę ir karinę pagalbą.

Lenkijoje prieš keletą savaičių pastebėtas kačių gaišimas su neįprastais simptomais: ūminiais kvėpavimo sutrikimais bei epilepsija, skelbia Lietuvos Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Buvo kreiptasi į mokslo institucijas bei Veterinarijos rūmus, Pulavos laboratoriją. Iš viso ištirti 43 kačių mėginiai iš įvairių šalies vietovių, iš kurių 22 mėginiams patvirtintas LPPG H5N1 (paukščių gripas). Dar 2 teigiami mėginiai nustatyti Varšuvoje ir Krokuvoje.

Rusija penktadienį pranešė, kad uždaro Lenkijos konsulinę įstaigą vakariniame Smolensko mieste. Rusijos užsienio reikalų ministerija sakė, kad apie šį sprendimą informavo Lenkijos ambasadorių Krzysztofą Krajewskį. Rusijos vyriausybė šį sprendimą pavadino atsaku į nedraugiškus Lenkijos valdžios institucijų veiksmus ir neteisėtą  Rusijos diplomatinio turto užgrobimą Lenkijos teritorijoje. Balandį Lenkija nusprendė areštuoti pastatą šalia Rusijos ambasados Varšuvoje.

Lenkijos vidaus saugumo agentūra (ABW) sulaikė vyrą, planavusį teroristinį išpuolį prieš šalies valstybinių institucijų pastatus, penktadienį pranešė pareigūnai. Jis veikė kartu su kitais asmenimis, prisistačiusiais džihadistų judėjimo „Islamo valstybė“ (IS) atstovais ir rėmėjais, nurodoma pranešime žiniasklaidai. Kaip pranešama, sulaikymas įvyko birželio 16-ąją Žemutinėje Silezijoje, pietvakarių Lenkijoje.

Prancūzijos prokurorai ketvirtadienį pareiškė pradėję tyrimą po to, kai Eliziejaus rūmams adresuotame laiške buvo rastas nupjautas piršto galiukas. Anot žurnalo „Valeurs Actuelles“, savaitės pradžioje apie šį radinį Prancūzijos prezidentui Emmanueliui Macronui pranešė rūmuose dirbantis personalas. Tyrimui artimas šaltinis, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga, naujienų agentūrai AFP sakė, kad piršto galiukas galimai priklauso psichikos problemų turinčiam asmeniui.

Indija ketvirtadienį pritarė dvidešimt šešių „Rafale“ naikintuvų ir trijų „Scorpene“ klasės povandeninių laivų pirkimui iš Prancūzijos karinių oro pajėgų. Šis sprendimas priimtas likus dienai iki Indijos ministro pirmininko Narendros Modi dalyvavimo Bastilijos paėmimo dienos kariniame parade Paryžiuje.

Švedijos Aukščiausiasis Teismas ketvirtadienį nurodė, kad blokuoja dviejų asmenų, ieškomų Turkijos dėl dalyvavimo JAV gyvenančio musulmonų pamokslininko Fethullah Guleno judėjime, ekstradiciją.  Tai yra vienas iš pagrindinių Ankaros reikalavimų, kad būtų ratifikuota Švedijos narystė NATO.

Vokietija ketvirtadienį publikavo naują politiką, kuria siekiama atsverti vis kategoriškesnę Kiniją, sakė vokiečių kancleris Olafas Scholzas. Pranešimas pasirodė po mėnesius trukusių įtemptų debatų apie tai, kaip reikėtų elgtis su didžiausia Berlyno prekybos partnere. „Mūsų tikslas – ne atsisieti [nuo Pekino]. Tačiau norime ateityje mažinti priklausomybę itin svarbiose [srityse]", – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė O. Scholzas, pristatęs naująją strategiją.

Anglijos ligoninių gydytojai ketvirtadienį pradėjo didžiausią streiką per Jungtinės Karalystės valstybės finansuojamos Nacionalinės sveikatos priežiūros tarnybos (NHS) istoriją, priversdami sunerimti dėl pacientų saugumo. Beprecedentis penkių dienų streikas dėl darbo užmokesčio ir darbuotojų išlaikymo yra naujausia pastarųjų aštuonių mėnesių NHS darbuotojų akcija.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas trečiadienį nepritarė NATO siekiui atidaryti ryšių biurą Japonijoje.  Aljansas vis labiau baiminasi didėjančios Pekino įtaką, todėl siekia stiprinti bendradarbiavimą su Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono demokratinėmis šalimis. Antrus metus iš eilės NATO aukščiausiojo lygio susitikime dalyvavo Australijos, Japonijos, Naujosios Zelandijos ir Pietų Korėjos lyderiai.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas sako, kad Švedijos narystės NATO ratifikavimo klausimas šalies parlamente turėtų būti prioritetinis, kai prasidės sesija spalį. „Tikiu, kad mūsų parlamento pirmininkas, kai tik bus atnaujintos parlamento sesijos, įtrauks šį klausimą į prioritetinių klausimų sąrašą“, – žurnalistams Vilniuje trečiadienį sakė Turkijos vadovas. „Norėtume, kad šis procesas būtų baigtas kuo greičiau“, – pridūrė jis.

Europos Sąjungos suburtai lenkų gydytojų grupei po pusės metų vilkinimo buvo leista apžiūrėti Sakatvele kalinamą buvusį šios šalies prezidentą Michailą Saakašvilį, trečiadienį pranešė jo advokatas. Susirūpinimas kalinamo 55 metų politiko sveikata ir jo laikymo sąlygomis padidėjo praėjusią savaitę, kai jis pirmą kartą po kelių mėnesių pertraukos buvo parodytas per televiziją ir atrodė išsekęs.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas sako, kad Vilniaus NATO viršūnių susitikime priimti sprendimai dėl Ukrainos perspektyvos Aljanse yra geri, o šio proceso Rusija niekaip nepaveiks.  „Mes priėmėme labai gerus sprendimus dėl Ukrainos perspektyvos NATO. Galima įvairiai tai traktuoti, bet tai buvo priimta vienbalsiai ir Ukrainos prezidentas šiandien tikrai pagyrė sprendimą“, – žurnalistams baigiantis viršūnių susitikimui sakė O. Scholzas.

Beveik pusė ukrainiečių pabėgėlių Vokietijoje planuoja pasilikti ilgesniam laikui, parodė trečiadienį paskelbta apklausa. Nuo 2022-ųjų vasario, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, į Vokietiją atvyko daugiau kaip milijonas ukrainiečių, daugiausia moterų ir vaikų. Berlyno ekonomikos instituto DIW paviešintoje apklausoje 44 proc. respondentų teigė ketinantys pasilikti Vokietijoje dar bent kelerius metus arba visam laikui. Panaši apklausa buvo atlikta 2022 metų vasarą.

Jungtinių Tautų Žmogaus teisių taryba trečiadienį balsavo už tai, kad būtų pasmerkti neseniai įvykę Korano deginimo incidentai, tačiau daug šalių atsisakė pritarti šiai priemonei nuogąstaudamos, kad ja per daug kėsinamasi į žodžio laisvę. Nepaisant pasmerkimo dėl musulmonų šventosios knygos išniekinimo, balsavimas parodė daugiau susiskaldymo nei vienybės, Vakarų šalims teigiant, kad trūko derybų norint pasiekti vieningą sutarimą.

NATO ir toliau laikosi „atvirų durų“ politikos ir Ukraina bus kviečiama į NATO, kai bus įvykdytos visos sąlygos, tačiau dabar tai neįmanoma, nes tai reikštų JAV įtraukimą į karą su Rusija.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba išreiškė nusivylimą NATO viršūnių susitikimo Vilniuje sprendimu dėl Ukrainos narystės, kuriame nebuvo Kyjivo pageidaujamo kvietimo. Jis tai pasakė interviu „Bloomberg“. Pasak Ukrainos užsienio reikalų ministro, NATO neturėtų laikyti „visos padėties ir Ukrainos nežinioje, kai kalbama apie narystę“. Vis tik jis pripažino, kad Vilniuje priimtas NATO viršūnių susitikimo sprendimas sutrumpino Kyjivo kelią į Aljansą. „Ir jie (Aljanso lyderiai – red.

Europos Parlamentas (EP) trečiadienį balsuos dėl vieno kertinių Žaliojo kurso įgyvendinimo dokumentų – Gamtos atkūrimo reglamento. Lietuvos europarlamentarų nuomonės dėl jo skiriasi, o Aplinkosaugos koalicijos pirmininkė sako jog labiausiai jam priešinasi Europos dešiniosios jėgos. Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos (TS-LKD) narė europarlamentarė Aušra Maldeikienė sako, kad balsavimo rezultatas itin neaiškus, nes EP narių nuomonės labai skiriasi.

JAV prezidentas Joe Bidenas antradienį padėkojo Turkijos kolegai Recepui Tayyipui Erdoganui už parodytą drąsą atsisakant pasipriešinimo Švedijos stojimui į NATO. NATO viršūnių susitikime Vilniuje J. Bidenas pasidžiaugė, kad pavyko užbaigti svarbius diplomatinius veiksmus, kuriais siekta, kad R. T. Erdoganas neblokuotų Švedijos paraiškos. „Noriu padėkoti už jūsų diplomatiją ir drąsą to imtis. Noriu padėkoti už jūsų lyderystę“, – R. T. Erdoganui sakė J. Bidenas.

Į NATO viršūnių susitikimą Vilniuje antradienį atvykęs Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas pareiškė, kad Kyjivo pagrindinis siekis yra visateisė narystė Aljanse. „Pagrindinis tikslas – visateisė narystė (NATO – BNS)“, – žurnalistams Vilniuje sakė Ukrainos gynybos ministras.  Taip jis kalbėjo NATO lyderiams ieškant bendros pozicijos dėl Ukrainos narystės perspektyvos bloke.  Paklaustas, ar laukia pakvietimo į NATO Vilniuje, jis atsakė: „Žinoma.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) antradienį pasmerkė Rusiją už tai, kad ji nesugebėjo tinkamai ištirti 2015 metais įvykdyto aukšto rango opozicijos politiko Boriso Nemcovo nužudymo, galimai susijusio su Čečėnijos vadovu Ramzanu Kadyrovu. B. Nemcovas, atviras Rusijos lyderio Vladimiro Putino kritikas, buvo nušautas einantis per tiltą netoli Kremliaus Maskvoje.

Švedijos narystė NATO padidins Baltijos jūros regiono saugumą, sako jo šalys. Į NATO viršūnių susitikimą Vilniuje atvykę Šiaurės ir Baltijos šalių bei Lenkijos lyderiai taip pat teigė, jog Ukrainai turėtų būti numatytos galimybės prisijungti prie Aljanso. Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas teigė, jog jo šalis prie Aljanso jungiasi kaip motyvuota partnerė.