Šiuo metu Kanada Latvijoje vadovauja NATO priešakinių pajėgų kovinei grupei, kuri dabar bus išplėsta iki brigados lygmens.
„Ketiname daugiau nei padvigubinti savo buvimą, papildomai dislokuodami iki 1 200 Kanados ginkluotųjų pajėgų narių, kurie tarnaus ir gins demokratiją bei teisinę valstybę“, – žurnalistams Adažių karinėje bazėje Latvijoje sakė J. Trudeau.
Jis teigė, kad papildomi kariai sustiprins ir pagerins sausumos, jūrų ir oro pajėgumus bei rems specialiąsias operacijas Vidurio ir Rytų Europoje.
Kanadiečių ministras pirmininkas pridūrė, kad šis pastiprinimas bus dalis 2,6 mlrd. dolerių (2,37 mlrd. eurų) vertės investicijų, kurios taip pat apima svarbiausių ginkluotės sistemų įsigijimą ir paramą žvalgybai bei kibernetinei veiklai.
„Tai tik dar vienas būdas, kuriuo Kanada stiprina paramą savo sąjungininkams ir priešinasi Kremliaus agresijai“, – sakė J. Trudeau.
Jis taip pat sakė, kad Kanada nepritaria kasetinių bombų, kurias Jungtinės Valstijos pažadėjo siųsti Ukrainai, naudojimui.
„Kanada buvo viena iš šalių, kurios vadovavo uždraudžiant kasetinius šaudmenis, ir mes toliau tvirtai laikomės nuomonės, kad jie niekada neturėtų būti naudojami“, – sakė svečias iš Kanados.
Tuo metu Latvijos ministras pirmininkas Krišjanis Karinis spaudos konferencijoje paskelbė, kad šalies karinės išlaidos tris procentus bendrojo vidaus produkto (BVP) pasieks kitais metais, o ne 2027-aisiais, kaip buvo planuota iš pradžių.
Latvija buvo paskutinė J. Trudeau stotelė prieš atvykstant į Vilnių, kur antradienį ir trečiadienį vyks NATO viršūnių susitikimas.
