Aljanso viršūnių susitikimo Lietuvos sostinėje išvakarėse vykstančios didelės NATO derybos skirtos pademonstruoti vienybę Rusijos karo prieš Ukrainą akivaizdoje.
Tiek NATO, tiek Baltieji rūmai baiminasi, kad Kremlius bando pasinaudoti savo tvirtais ryšiais su Turkija, kad paskatintų Vakarų sąjungininkų susiskaldymą.
Tikimasi, kad JAV prezidentas Joe Bidenas iškels šį klausimą susitikęs su R. T. Erdoganu dvi dienas truksiančio renginio kuluaruose.
R. T. Erdoganas ne kartą išreiškė nusivylimą tuo, ką jis vadina Švedijos nesugebėjimu ištesėti pažado susidoroti su įtariamais kurdų kovotojais, kurie, Ankaros tvirtinimu, siautėja Stokholmo gatvėse.
„Švedija žengė keletą žingsnių teisinga linkme“, – R. T. Erdogano biuras citavo Turkijos vadovo žodžius, pasakytus J. Bidenui per sekmadienį vykusį pokalbį telefonu.
Tačiau Švedijos sprendimas leisti prokurdiškoms grupuotėms rengti demonstracijas Stokholme anuliuoja šiuos žingsnius, pridūrė R. T. Erdoganas.
R. T. Erdogano poziciją palaiko Kremliui palankus Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas.
Šios dvi šalys tebėra vienintelės NATO narės, kurios vis dar trukdo vienbalsiai ratifikuoti sutartį, kad Švedija taptų 32-ąja JAV vadovaujamo bloko nare.
Vengrija užsiminė, kad pritars Švedijos narystei, jei tik Turkija uždegs žalią šviesą.
NATO vadovas Jensas Stoltenbergas tikisi, kad po pirmadienį įvyksiančio R. T. Erdogano ir U. Kristerssono susitikimo Turkija įsipareigos paremti Švedijos narystės siekį.
„Geriausias sprendimas“
Analitikai tikėjosi, kad R. T. Erdoganas sušvelnins savo poziciją šiuo diplomatiniu požiūriu įtemptu klausimu po to, kai praėjusį mėnesį laimėjo sunkią kovą dėl perrinkimo.
Ginčas kilo dėl susitarimo, kurį Turkija pasirašė su Švedija ir Suomija po to, kai, Rusijai įsiveržus į Ukrainą, kaimyninės šalys nutraukė dešimtmečius vykdytą neprisijungimo politiką ir siekė pasislėpti po Aljanso kolektyvinės gynybos skėčiu.
Praėjusių metų NATO aukščiausiojo lygio susitikime J. Stoltenbergo pasiektu susitarimu Švedija ir Suomija įsipareigojo sugriežtinti kovos su terorizmu teisės aktus ir perduoti įtariamus kovotojus Turkijai.
R. T. Erdoganas turėjo kur kas mažiau pretenzijų Suomijai ir balandžio 4 dieną Helsinkis buvo oficialiai priimtas į Aljansą.
Nuo to laiko Švedija iš dalies pakeitė savo teisės aktus ir taip pat panaikino ginklų embargą Turkijai, įvestą po jos įsiveržimo į Šiaurės Siriją 2019 metais.
Praėjusį mėnesį Švedijos vyriausybė taip pat sutiko išduoti Turkijoje už prekybą narkotikais nuteistą vyrą, kuris rėmė prokurdišką PKK kovotojų grupuotę.
Tačiau R. T. Erdoganas atkreipė dėmesį į Švedijos policijos sprendimus, kuriais buvo leista rengti PKK remiančias demonstracijas ir protestus, kurių metu antiislamiškai nusiteikę veikėjai degino Korano puslapius.
Vienas iš tokių protestų praėjusio mėnesio pabaigoje sukėlė pyktį visame musulmonų pasaulyje.
Švedijos vyriausybė pasmerkė šią demonstraciją ir pavadino tai islamofobišku veiksmu.
Tačiau ji taip pat pabrėžė, kad Švedija turi „konstitucijos saugomą teisę į susirinkimų, saviraiškos ir demonstracijų laisvę“.
R. T. Erdoganas užsiminė, kad vis dar yra pasiruošęs deryboms ir kad dar nėra galutinai apsisprendęs.
Turkija „priims geriausią sprendimą (dėl Švedijos narystės), kad ir koks jis būtų“, sakė jis ketvirtadienį.
