Europa

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT) trečiadienį atmetė trijų Katalonijos europarlamentarų skundą dėl to, kad Europos Parlamentas Ispanijos prašymu atėmė jų teisinį imunitetą. Teismas pareiškė, kad atmeta visus trijų asmenų – Carleso Puigdemont'o (Karleso Pudžemono), Toni Comino (Tonio Komino) ir Claros Ponsati (Klaros Ponsati) – pareiškimus ir faktiškai patvirtino 2021 metais priimtą parlamento sprendimą.

Kanada, Jungtinė Karalystė, Švedija ir Ukraina padavė Iraną į Tarptautinį Teisingumo Teismą (TTT), prašydamos atsiprašyti ir sumokėti kompensacijas 2020 metais Teherano numušto lėktuvo keleivių šeimoms, trečiadienį pranešė tribunolas. Šalys teigia, kad 2020-ųjų sausio 8-ąją numušdamas reisą PS752 vykdžiusį oro linijų bendrovės „Ukraine International Airlines“ lėktuvą, pakilusį iš Teherano ir skridusį į Kyjivą, Iranas pažeidė daugybę įsipareigojimų pagal civilinės aviacijos konvenciją.

Nyderlandus ir dalį Vokietijos trečiadienį nusiaubė stipriausia iki šiol užfiksuota vasaros audra, kuri nusinešė dviejų žmonių gyvybes ir sutrikdė tarptautines keliones lėktuvais bei traukiniais. Amsterdamo Schipholio oro uostas, vienas judriausių Europoje, pranešė naujienų agentūrai AFP, kad atšaukė 400 skrydžių po audros „Poly“, atnešusios siautulingus vėjus ir liūtis.

JAV prezidentas Joe Bidenas reikalauja, kad dabartinė Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen užimtų Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos generalinio sekretoriaus postą. Tai praneša „The Telegraph“, remdamasis savo šaltiniais. Leidinyje rašoma, kad Amerikos lyderis bandė įtikinti Europos Komisijos vadovę, anksčiau ėjusią Vokietijos gynybos ministrės pareigas, tapti NATO generaline sekretore, baimindamasis, kad ateinančiais metais neatsiras tinkamo Jenso Stoltenbergo įpėdinio.

Įkopęs į devintą pagal aukštį pasaulio viršukalnę žuvo lenkų alpinistas, antradienį pranešė pareigūnai. Jis tapo pirmąja šių metų laipiojimo sezono, prasidėjusio birželio pradžioje ir besitęsiančio iki rugpjūčio pabaigos, auka Pakistane. Pakistano alpinistų klubas pranešė, kad Pawelas Tomaszas Kopecas (Pavelas Tomašas Kopecas) pirmadienį mirė nuo ūmios aukštuminės ligos, jį ištikusios besileidžiant nuo 8 125 metrų aukščio Nanga Parbato viršukalnės.

Briuselis antradienį pranešė, kad Kinija atšaukė kitą savaitę planuotą Europos Sąjungos užsienio politikos vadovo Josepo Borrellio vizitą į Pekiną. Aukšto rango ES pareigūnas turėjo vykti į Kiniją derybų su užsienio reikalų ministru Qin Gangu po to, kai anksčiau, balandį, dėl COVID-19 atidėjo vizitą į šią šalį. „Deja, Kinijos kolegos mus informavo, kad kitą savaitę numatytos datos nebetinkamos, todėl dabar turime ieškoti alternatyvų“, – sakė J. Borrellio atstovė spaudai Nabila Massrali.

Turkijos užsienio reikalų ministras antradienį pareiškė, kad Švedijos pareigūnų nesugebėjimas užkirsti kelio protestams, per kuriuos deginamas Koranas, kelia susirūpinimą dėl saugumo ir verčia abejoti dėl šalies, kaip galimos NATO narės, patikimumo. Tačiau Hakanas Fidanas sakė, kad Turkija vis tiek pritars Švedijos narystei kariniame aljanse, jei Stokholmas atliks savo namų darbus ir toliau stengsis spręsti Turkijai susirūpinimą keliančius klausimus.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas antradienį susitikime su merais sakė, kad paauglio mirties išprovokuotų riaušių pikas jau praėjo, tačiau atsargiai kalbėjo apie smurto pabaigą. „Ar nuolatinė ramybė jau grįžo? Dar nedrįstu taip teigti, bet pikas, kurį stebėjome ankstesnėmis dienomis, praėjo“, – sakė E. Macronas. Anksčiau antradienį Vidaus reikalų ministerija pranešė, kad praėjusią parą smurto sumažėjo.

JAV prezidentas Joe Bidenas antradienį pasveikino spendimą metams pratęst NATO vadovo Jenso Stoltenbergo kadenciją ir sakė, kad Aljansas yra stipresnis, vieningesnis ir tikslingesnis nei kada nors anksčiau. „Su savo tvirta lyderyste, patirtimi ir nuovoka generalinis sekretorius Stoltenbergas padėjo mūsų Aljansui įveikti didžiausius iššūkius Europos saugumui nuo Antrojo pasaulinio karo laikų“, – sakoma J. Bideno pareiškime.

Praėjusią savaitę visuomenę pribloškė žinia apie iš kelto Baltijos jūroje iškritusį mažametį, kurį tariamai šoko gelbėti jo mama, kurie vėliau pripažinti žuvusiais. Jau savaitgalį pasiekė dar neramesnė informacija – aptikus naujų įrodymų pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nužudymo. Pirminė iškelta hipotezė, kurią skelbė ir visos Lenkijos informavimo priemonės, – nelaimingas atsitikimas. Tačiau tyrimo metu Lenkijos ir Švedijos teisėsauga pakeitė bylos kvalifikavimą į nužudymą ir savižudybę.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas sekmadienį pareiškė, kad su nerimu stebi riaušes Prancūzijoje. Pareiškimas pasirodė kitą dieną po to, kai Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) dėl smurto savo šalyje atidėjo valstybinį vizitą į Vokietiją.

Į pietus nuo Paryžiaus esančio miesto mero namą automobiliu įsirėžę riaušininkai sekmadienį sužeidė jo žmoną ir vieną vaiką, pranešė meras. Meras Vincent'as Jeanbrunas socialiniame tinkle „Twitter“ parašė, kad protestuotojai įvažiavo automobiliu į jo namus, o paskui pastatą padegė, kol jo šeima miegojo. „Praėjusią naktį buvo pasiektas siaubo ir gėdos etapas“, – rašė L’Hai le Rozo meras.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas po jau keturias dienas besitęsiančių neramumų šalyje atidėjo sekmadienį turėjusį prasidėti valstybinį vizitą į Vokietiją, šeštadienį pranešė Vokietijos prezidentūra. „Prancūzijos prezidentas E. Macronas šiandien telefonu kalbėjosi su Vokietijos prezidentu (Franku-Walteriu) Steinmeieriu ir informavo jį apie padėtį savo šalyje“, – sakoma prezidentūros pranešime.

Šiaurės vakarų Prancūzijoje per naktinius protestus, penktadienį mirė nuo prekybos centro stogo nukritęs jaunuolis, pranešė policija. Protestai šalyje kilo po to, kai antradienį 17-metis Nahelis buvo nušautas policijos per eismo patikrinimą. Pasak prokurorų, jaunuoliui buvo 20 metų. Prokurorai teigė, kad protestuotojų grupė ketino apiplėšti prekybos centro. Prokuroras Fredericas Teillet nurodė, kad penktadienį apie 5 val. vietos (6 val.

Nustatyta turisto, kuris, kaip įtariama, išniekino Romos Koliziejų, išraižydamas jame savo ir savo merginos vardus, tapatybė. Britų žiniasklaida skelbia, kad tai yra jų tautietis, iš Bulgarijos kilęs fitneso treneris Ivanas D. Ivanas D. Didžiojoje Britanijoje pasirinkęs kitą pavardę, yra fitneso instruktorius, gyvenantis Bristolyje, rašoma britų žiniasklaidoje.

Prancūzijos premjerė Elisabeth Borne penktadienį, po trečią naktį visoje šalyje vykusių neramumų, pareiškė, kad vyriausybė svarsto visus kelius tvarkai atkurti, įskaitant nepaprastosios padėties paskelbimą. Žurnalistų paklausta, ar svarstoma galimybė įvesti nepaprastąją padėtį, kaip reikalauja kai kurios dešiniosios opozicinės partijos, ji atsakė: „Dabar jums nepasakysiu, bet mes svarstome visus variantus, o prioritetas yra vienas: visoje šalyje atkurti tvarką.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas penktadienį anksčiau paliko Europos Sąjungos viršūnių susitikimą Briuselyje ir grįžta į savo šalį, kur tris naktis iš eilės vyko incidento, kai policija nušovė paauglį, išprovokuoti neramumai. E. Macronas atšaukė spaudos konferenciją, numatytą antrą ir paskutinę viršūnių susitikimo dieną. Išvykdamas į Paryžių jis žurnalistams nieko nekomentavo.

Lenkijos vidaus saugumo agentūra Silezijos vaivadijoje sulaikė rusą, įtariamą šnipinėjimu Rusijos naudai, penktadienį pranešė pareigūnai. Sulaikytas rusas yra profesionalus ledo ritulininkas. Jis žaidė viename pirmosios lygos klubų, sakė Lenkijos teisingumo ministras ir generalinis prokuroras Zbigniewas Ziobro.

NATO pajėgos prisijungė prie Lenkijos ir Švedijos gelbėjimo tarnybų, kai ketvirtadienį popietę iš kelto iškrito 7-metis ir, o vėliau ir jo mama šoko į vandenį. Incidentas įvyko keltui „Stena Spirit“ nutolus nuo Lenkijos Gdynios uosto apie 100 kilometrų: 36-erių motina iššoko į vandenį paskui savo iškritusį 7-erių sūnų. „Du žmonės, vienas suaugęs ir vienas vaikas buvo ištraukti iš vandens, – naujienų portalui PAP patvirtino „Stena“ atstovė Agnieszka Zembrzycka.

Ukrainos valstybės iždą ketvirtadienį papildė 1,215 mlrd. JAV dolerių vertės negrąžintina parama per Pasaulio banko Daugiašalės paramos patikos fondą. 1,2 mlrd. dolerių skyrė JAV, 15 mln. dolerių – Suomija, pranešė Ukrainos finansų ministerija.

Prancūzijos saugumo pajėgos per trečią iš eilės smurto naktį, kurią sukėlė policininko įvykdytas paauglio nužudymas per eismo patikrinimą, iš ketvirtadienio į penktadienį sulaikė 667 asmenis, pranešė vidaus reikalų ministras. „Praėjusią naktį mūsų policija, žandarai ir ugniagesiai vėl drąsiai susidūrė su retu smurtu. Laikydamiesi mano griežtų nurodymų, jie sulaikė 667 žmones“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė vidaus reikalų ministras Geraldas Darmaninas.

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atsidūrė Europos Sąjungos viršūnių susitikimo Briuselyje dėmesio centre ir tai parodo, kokią svarbą 27 ES lyderiai teikia rytinio flango apsaugai nuo Rusijos agresijos bei Ukrainos gynybos pajėgumų stiprinimui.

Prancūzijos policija ketvirtadienį ruošėsi naujiems smurtiniams protestams po to, kai policininkas nušovė paauglį. Valdžia stengiasi suvaldyti aštrėjančią krizę. Remiantis vidaus saugumo pažyma, laukiama, kad ateinančios naktys „taps miesto smurto teatru“, o „veiksmai bus nukreipti prieš tvarkos palaikymo pajėgas ir valstybės simbolius“, sakė policijos šaltinis. Viename Paryžiaus priemiestyje, Klamarte, jau paskelbta naktinė komendanto valanda nuo ketvirtadienio 21 val. vietos (22 val.

Ispanija šį savaitgalį pradės pirmininkavimą Europos Sąjungai rotacijos tvarka, o ministras pirmininkas Pedro Sanchezas apsilankys Kyjive, kad parodytų tvirtą Europos paramą Ukrainai, kovojančiai su Rusijos pajėgomis, ketvirtadienį pranešė pareigūnai. P. Sanchezas „šeštadienį, liepos 1 dieną, pradės pirmininkavimą ES Tarybai Ukrainoje,.. kad savo dalyvavimu pademonstruotų neabejotiną Europos Sąjungos paramą“ šiai šaliai, sakoma jo biuro pareiškime.

Visoje Prancūzijoje prieš tikėtinus naujus protestus dėl incidento, kai policininkas nušovė paauglį, ketvirtadienį bus dislokuota apie 40 tūkst. policijos pareigūnų, paskelbė vidaus reikalų ministras Geraldas Darmaninas. Paryžiuje ir aplink jį bus dislokuota maždaug 5 tūkst. policininkų, sakė ministras. Jis kalbėjo po to, kai dvi naktis iš eilės šalyje vyko protestai – kartais smurtiniai – dėl 17-mečio vairuotojo nušovimo policijai sustabdžius jo automobilį.

Prancūzijoje policininkui šią savaitę nušovus paauglį, vietos prokuroras ketvirtadienį paskelbė, kad šis šaunamojo ginklo panaudojimo atvejis neatitinka teisinių sąlygų, kuriomis galima panaudoti tokią jėgą. Nantero, kuriame sustabdžius vieną automobilį buvo nušautas jo 17-metis vairuotojas, prokuroras Pascalis Prache'as (Paskalis Prašas) taip pat sakė, kad paauglį nušovęs policininkas ketvirtadienį stos prieš magistrato teismo teisėją ir turi būti apkaltintas nužudymu.

Kyjivas ketvirtadienį sakė, kad atėjo laikas NATO paaiškinti savo poziciją dėl karo draskomos Ukrainos narystės. Pareiškimas pasirodė prieš kitą mėnesį Vilniuje įvyksiantį svarbų NATO viršūnių susitikimą.

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis bus svarbios figūros ketvirtadienį prasidedančiame Europos Sąjungos viršūnių susitikime. Jų dalyvavimas parodo, kokią svarbą 27 bloko lyderiai priskiria savo rytinio flango apsaugai nuo Rusijos agresijos ir Ukrainos gynybos pajėgumų didinimui. V. Zelenskis į viršūnių susitikimą kreipsis vaizdo ryšiu, o J. Stoltenbergas dalyvaus lyderių pietuose.

Vengrijos parlamentas trečiadienį iki rudens sesijos atidėjo Švedijos stojimo į NATO ratifikavimą ir tai beveik neabejotinai reiškia, kad ši Šiaurės šalis prie Vakarų karinio aljanso neprisijungs nei prieš, nei per jo viršūnių susitikimą liepos mėnesį Vilniuje. Vengrijos parlamento sprendimas yra dar vienas iš jau metus trunkančių atidėliojimų.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį šaukia pasitarimą su kai kuriais savo ministrais dėl krizės, kilusios policijai nušovus paauglį ir tuo išprovokavus smurtinius protestus, paskelbė prezidentūra. Vidaus reikalų ministras Geraldas Darmaninas kiek anksčiau pranešė, kad praėjusią naktį šalyje per, jo žodžiais, netoleruotinus protestus buvo sulaikyta 150 žmonių ir kad buvo padegti ar užpulti keli valstybiniai pastatai.

Lenkija nupirks pažangių amerikietiškų raketinės gynybos sistemų „Patriot“, o sandorio vertė bus iki 15 mlrd. dolerių (13,7 mlrd. eurų), trečiadienį paskelbė Pentagonas. JAV Gynybos saugumo bendradarbiavimo agentūra (DSCA) nurodė, kad bus nupirkta iki 48 „Patriot“ leidimo įrenginių PAC-3 ir iki 644 raketų „Patriot PAC-3 MSE“, taip pat radiolokatorių ir valdymo komponentų šioms sistemoms.

Prancūzijoje trečiadienį, antrą vakarą iš eilės, vyko neramumai, protestuotojai su balaklavomis degino šiukšliadėžes, leido pirotechnikos priemones ir susirėmė su saugumo pajėgomis. Smurtines demonstracijas išprovokavo incidentas, kai policija sustabdžiusi vieną automobilį nušovė jį vairavusį paauglį.  17-metis Naelis M. antradienį ryte buvo nušautas į krūtinę.

Prie pagrindinės Stokholmo mečetės protestuotojas trečiadienį degino Korano puslapius, išprovokuodamas greitą Turkijos pasmerkimą. Turkija blokuoja Švedijos stojimą į NATO – dėl to, ką vadina Stokholmo neveiklumu kurdų grupių, kurias Ankara laiko teroristinėmis, atžvilgiu.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas trečiadienį sakė, kad privačios karinės bendrovės „Wagner“ samdinių maištas susilpnino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, bet galutinės maišto pasekmės lieka neaiškios. Savaitgalį įvykęs maištas, pasibaigęs „Wagner“ lyderiui Jevgenijui Prigožinui nutraukus savo kovotojų žygį į Maskvą, iškėlė klausimų dėl V. Putino autoriteto tęsiantis Maskvos karui Ukrainoje.

Pernai iš katalikų bažnyčios Vokietijoje oficialiai pasitraukė daugiau nei pusė milijono žmonių – gerokai daugiau nei bet kada anksčiau. Bažnyčiai siekiant susidoroti su besitęsiančiu skandalu dėl dvasininkų piktnaudžiavimo, ji raginama imtis plataus masto reformų.  Vokietijos vyskupų konferencija trečiadienį pranešė, kad pernai iš bažnyčios pasitraukė 522 821 asmuo, o 2021 metais – 359 338 žmonės. Tai buvo ankstesnis rekordas.

Antisemitizmą Vokietijoje stebinti grupė antradienį pranešė, kad praėjusiais metais šalyje užfiksavo 2 480 incidentų, tai yra vidutiniškai šiek tiek mažiau nei septynis incidentus per dieną. Savo metinėje ataskaitoje Tyrimų ir informacijos apie antisemitizmą departamentas (RIAS) teigė, kad nors 2022-aisiais, palyginti su ankstesniais metais, užfiksuotas nedidelis antisemitinių incidentų sumažėjimas, buvo užfiksuoti devyni kraštutinio smurto atvejai.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako, kad Aljanso žadamos saugumo garantijos neturi būti pakaitalas būsimai Ukrainos narystei NATO. „Nekalbame apie narystę šiandien. Mes adekvati šalis ir suprantame kad karo metu negalim būti NATO nare, bet norime būti tikri, kad po karo būsime, – trečiadienį Kyjive bendroje spaudos konferencijoje su Lietuvos ir Lenkijos prezidentais sakė Ukrainos lyderis. – Ir kaip tik tokio signalo mes ir laukiame: kad po karo Ukraina bus NATO narė.

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda trečiadienį, lankydamasis Ukrainoje, pareiškė, kad „Wagner“ pajėgų buvimas Baltarusijoje gali kelti potencialią grėsmę regiono šalims. „Šiandien mums sunku atmesti galimybę, kad „Wagner“ grupės buvimas Baltarusijoje gali kelti potencialią grėsmę Lenkijai, kuri ribojasi su Baltarusija, grėsmę Lietuvai... ir galbūt Latvijai“, – žurnalistams Kyjive sakė A. Duda.

Jensas Stoltenbergas pranešė, kad ateinantį ketvirtadienį NATO būstinėje susitiks aukščiausio rango Turkijos ir Švedijos diplomatai ir tarsis dėl Stokholmo narystės Aljanse. „Atėjo laikas pasveikinti Švediją kaip visateisę NATO narę“, – trečiadienį spaudos konferencijoje sakė Aljanso vadovas J. Stoltenbergas. NATO kolegos ragino Turkiją iki liepos 11–12 dienomis Lietuvoje vyksiančio aukščiausiojo lygio susitikimo uždegti Švedijai žalią šviesą.

Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni trečiadienį sukritikavo Europos Centrinio Banko vykdomą agresyvų bazinių palūkanų didinimą infliacijai nusmukdyti ir perspėjo, kad „kyla pavojus, jog vaistas gali būti žalingesnis už ligą“. „ECB supaprastintas palūkanų normų didinimo receptas daugeliui neatrodo teisingas kelias“, – sakė ji kalboje parlamente prieš vėliau šią savaitę vyksiantį Europos Sąjungos aukščiausiojo lygio susitikimą.

Į Ukrainą trečiadienį iš anksto neskelbto vizito atvyko Lenkijos prezidentas, skelbia Andrzejaus Dudos kanceliarija. Tviteryje paskelbtame pranešime sakoma, kad A. Duda dalyvaus Ukrainos Konstitucijos priėmimo 27-ųjų metinių renginyje. Taip pat planuojamos konsultacijos su Ukrainos lyderiu Volodymyru Zelenskiu dėl dabartinės padėties fronte, įskaitant Rusijos puolimo Zaporižios atominėje elektrinėje grėsmę.

Jungtinėms Valstijoms ir jų Europos sąjungininkėms besistengiant suprasti praėjusį savaitgalį Kremliuje tvyrojusį chaosą ir jo priežastis, jos tuo pat metu ragina Kyjivą pasinaudoti „langu“, galimybe ir ryžtingiau veržtis atsiimant savo teritorijas. Tuo pat metu NATO šalys laikosi tyliai Kremlius atžvilgiu ir pabrėžia, kad tai, kas vyksta Rusijoje, yra Rusijos vidaus reikalas, rašo Politico.

Rusijos privačios karinės kompanijos „Wagener“ ir jos vadovo Jevgenijaus Prigožino buvimas Baltarusijoje yra labai rimta problema, reikalaujanti griežto NATO atsako. Tai antradienį Hagoje pareiškė Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda. A. Duda sakė, kad tai yra vienas pagrindinių klausimų, kuriuos, kaip jis tikisi, NATO lyderiai aptars per liepos mėnesį vyksiantį Aljanso viršūnių susitikimą Vilniuje. „Mano nuomone, tai („Wagner“ Baltarusijoje – red.) reikalauja tam tikrų sprendimų.

Užkarpatėje (Ukraina) buvo sulaikytas vyras, įtariamas prekyba vaikais tolimesnei organų prekybai organais. Skelbiama, kad jam jau buvo pavykę įgyvendinti mažiausiai tris sandorius. Kas nutiko tiems vaikams, nėra žinoma. Ukrainos žurnalistas Vitalijus Glagola birželio 24-ąją paskelbė, kad pasienyje su Slovakija Ukrainos teisėsaugininkai sulaikė įtariamąjį prekyba vaikų organais.

Amsterdamo Ermitažo muziejus, po Maskvos invazijos į Ukrainą nutraukęs ryšius su Sankt Peterburgo Ermitažu, keičia pavadinimą ir pirmadienį paskelbė apie partnerystę su garsiomis galerijomis Londone, Paryžiuje ir Vašingtone. Nuo rugsėjo muziejus „Hermitage Amsterdam“ vadinsis „H'ART“ muziejumi. Jis yra užmezgęs bendradarbiavimą su Britų muziejumi, Žoržo Pompidu centru ir Smitsono Amerikos meno muziejumi, kurie į istorinį pastatą Olandijos sostinėje gabens meno kūrinius.

Vokietijos federalinis teisingumo teismas (BGH) pirmadienį, pritaręs svarbiam Europos teismo sprendimui, atvėrė kelią tolesniems ieškiniams dėl kompensacijų išsireikalavimo iš automobilių gamintojų, įdiegusių neteisėtą dyzelinių variklių išmetamųjų dujų apdorojimo programinę įrangą.

Vokietija ir kai kurios kitos Europos Sąjungos valstybės narės išreiškė abejonių dėl Briuselio planų panaudoti dalį Bendrijoje įšaldytų Rusijos centrinio banko aktyvų Ukrainos atstatymui, pirmadienį skelbia Vokietijos visuomeninė transliuotoja „Deutsche Welle“, remdamasi britų leidiniu „Financial Times“. Jo duomenimis, Berlynas šiuos planus pavadino „skubotais veiksmais“, kurie gali kelti teisinę ir finansinę rizikas.

Lenkija žada aprūpinti Ukrainos pareigūnus – Nacionalinę gvardiją, policiją ir Pasienio apsaugos tarnybą – tūkstančiais automatų ir milijonais šovinių. Tai pirmadienį Žešuve per bendrą spaudos konferenciją su Ukrainos vidaus reikalų ministru Ihoriu Klymenka pareiškė Lenkijos vidaus reikalų ir administracijos ministras Mariuszas Kaminskis, pranešė Ukrainos naujienų agentūra „Ukrinform“. „Šiuo metu svarbiausias dalykas yra ginklai.

Ruošiantis Vilniaus viršūnių susitikimui, kitą savaitę Briuselyje vyks aukšto rango susitikimas, per kurį bus siekiama susitarti dėl Švedijos narystės NATO, sako Aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas. „Sutarėme prieš aukščiausiojo lygio susitikimą (Vilniuje – BNS) Briuselyje surengti aukšto lygio susitikimą“, – žurnalistams Pabradėje pirmadienį sakė NATO vadovas.