JAV, Didžioji Britanija, Prancūzija ir Vokietija šį klausimą su Kyjivu diskutuoja jau keletą savaičių, rašo „Politico“. Jie taip pat kreipėsi į kitas NATO sąjungininkes – Europos Sąjungą ir Didžiojo septyneto (G7) šalis.
Siekiama sukurti „skėtį“ šalims, kurios nori teikti nuolatinę karinę pagalbą Ukrainai, net jei šios idėjos detalės įvairiose šalyse skiriasi. Šios pastangos yra dalis platesnių NATO ir kelių šalių grupių derybų dėl to, kaip Vakarų sąjungininkai turėtų teikti ilgalaikę paramą Ukrainai.
Taigi didžiausios Aljanso valstybės stengiasi nustatyti, kokius laikinus saugumo įsipareigojimus jos šiuo metu gali suteikti Ukrainai. Tačiau toks požiūris nėra vieningas: NATO rytiniame flange esančios šalys siekia, kad Ukraina įgytų greitesnį kelią į narystę NATO, šalyje net ir tebevykstant kovoms, rašo leidinys.
Pasak Berlyno, Paryžiaus, Londono ir Briuselio pareigūnų, kurie pageidavo likti anonimais, Vakarų valstybės šių metų NATO viršūnių susitikime siekia pristatyti savo „skėtinę struktūrą“.
„Diskusija tęsiasi, ji pakankamai, net labai, progresuoja, ir mes labai tikimės, kad ji bus baigta iki viršūnių susitikimo pabaigos“, – žurnalistams sakė Prancūzijos pareigūnas.
Su tuo sutiko ir aukšto rango NATO diplomatas, per atskirą spaudos konferenciją žurnalistams sakydamas, kad vyksta „įnirtingos paskutinės minutės derybos“ apie tai, „kaip tai turėtų atrodyti“.
Pasak kito su planais susipažinusio NATO diplomato, JAV prezidentas Joe Bidenas pirmadienį Londone susitiks su Didžiosios Britanijos ministru pirmininku Rishi Sunaku, kur bandys susitarti dėl likusių paskutinės minutės detalių.
Iniciatyva ilgainiui gali virsti pažadais ir toliau teikti dalį pagalbos, kurią jau ir taip teikia sąjungininkai: ginkluotę, įrangą, mokymus, finansavimą ir žvalgybą. Tačiau siekiama Ukrainai pasiūlyti „pastovesnį vienybės ženklą“, ypač atsižvelgiant į tai, kad Kyjivas viršūnių susitikime vargu ar gaus tvirtą NATO narystės pažadą.
„Tiesą sakant, tai yra garantija Ukrainai, kad mes aprūpinsime jos ginkluotąsias pajėgas, jas finansuosime, patarsime, apmokysime labai ilgą laiką, kad pajėgtų atgrasyti nuo bet kokios būsimos agresijos“, – „Politico“ sakė aukšto rango NATO diplomatas.
Tačiau daugelis šios paramos detalių bus paliktos ateičiai. Diplomatas pažymėjo, kad kiekviena suinteresuota šalis turės priimti dvišalį sprendimą su Ukrainą, „kokie bus jos įsipareigojimai. Ir tai gali būti bet kas, nuo oro gynybos iki tankų ir bet ko“.
Praėjusią savaitę Vokietijos kancleris Olafas Scholzas paskelbė „kreipimąsi į visas šalis, kurios nori paremti Ukrainą“, sakydamas, kad jos turi „pačios priimti sprendimus, kurie leistų ir toliau teikti šią paramą vienam, dviem, trims, ir – jei karas užtruks – daugiau metų, nes mes nežinome, kiek truks karinis konfliktas“.
Be saugumo užtikrinimo deklaracijos, kurią baigia rengti Vakarų valstybės, NATO taip pat kuria naujus būdus padėti Ukrainos kariuomenei artimiausiais metais.
Viršūnių susitikime NATO susitars dėl planų modernizuoti Ukrainos gynybos sistemą, penktadienį žurnalistams sakė Aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas. Pasak jo, į planą bus įtraukta „ilgametė pagalbos programa ir visapusiška Ukrainos ginkluotųjų pajėgų ir NATO sąveika“.
