Komentarai ir analizė

2021 metai baigiasi ir galima pateikti daug apibendrinimų. Vienas jų – tai alkoholio vartojimo pokyčiai Lietuvoje. Galima konstatuoti, kad toliau stiprėja lietuvio taurelė ir akcizų politika toliau tai skatina. Pagal 11 šių metų mėnesių Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenis, ženkliai augo vyno ir stipraus alkoholio pardavimai, o alaus kiekiai traukėsi. Surenkami mokesčiai iš šių kategorijų judėjo atitinkamai.

Pastarosiomis dienomis Rusijos užsienio reikalų ministerija įteikė sutarčių projektus NATO ir JAV apie saugumo garantijų suteikimą Rusijai. Ten, remiantis pagrindiniais tarptautinės teisės dokumentais, kuriuos visus Rusija pažeidė aneksuodama Ukrainos Krymo pusiasalį, ji reikalauja atsisakyti NATO plėtros, nepriimti į ją buvusių SSRS respublikų, ypaš Ukrainos, ir nedislokuoti jose jokių pajėgų.

Nepatikėsite, o ir nereikia, kad patikėtumėte, bet manęs realiai keli žmonės prašė parašyti šia tema. Tiesą sakant, ir pats mėgstu rašyti aštriomis temom, tad dabar, rašydamas apie veganus, manau – bus aštru. Tie, kurie norėjo mane apmėtyti pomidorais, atsiminkite, kad aš pats, metus laiko savotiškai eksperimentavau ir buvau laikinasis vegetaras. Nevalgiau mėsos ir tame laikotarpyje atradau tik vieną gėrį – lazaniją su špinatais. Ji tokia nuostabi, kad dar dabar prašau žmonos ją pagaminti.

2021 metus Lietuva pasitiko šalyje esant griežtam karantinui ir daugeliui veiklos ribojimų siekiant kovoti su pandemija. Buvo prognozuojama, kad pandemijos įtaka ekonomikai jau bus mažesnė negu pirmo karantino metu, o optimizmo teikė pradėtas skiepijimas nuo koronaviruso. Tačiau šių metų ūkio augimo rezultatas smarkiai viršijo prognozes – šalies BVP, tikėtina, paaugo 4,9 proc.

Nuovargis dėl užsitęsusios pandemijos, naujų viruso atmainų ir judėjimo ribojimų, lyg iš giedro dangaus atsiradusi migrantų krizė pasienyje, o galiausiai ir seniai regėtas aukštumas pasiekusi infliacija – šie metai tikrai nesuteikė galimybių atsipalaiduoti. Visgi nepaisant sunkumų, Lietuvos ekonomika augo pavydėtinu tempu, o vartojimo lygis, eksporto apimtys, atlyginimai ir gyventojų sukauptos santaupos mušė naujus rekordus.

Infliacija ir geri darbo rinkos duomenys galiausiai privertė FED greičiau imti riboti ekonomikos skatinimą. Investuotojai tokį JAV centrinio banko žingsnį įvertino palankiai. Tuo metu Europoje apie pinigų politikos pokyčius kol kas nekalbama. Nepaisant labiau užkrečiamos viruso atmainos omikron, nepamatuota skatinimo politika ir jos nulemta didelė infliacija jau imamos vertinti kaip didesnės grėsmės ekonomikai ir finansų rinkoms.

Ar jums teko pajusti tą neapibrėžtumo jausmą, kai sena jau netinka, netaikoma, o naujo dar nėra arba naudotis juo nemoki? Viskas. Senelio patarimai jau neveikia? Darbas žmogų nustojo puošti? Mes turime tokią naują situaciją, kai didžiausias darbdavys yra pati valstybė. Mokėdama pinigus už nedarbą, išmokomis, pašalpomis, dotacijomis.

Ženklai pievelėje priešais Lietuvos parlamentą, perspėjantys apie minų laukus, nors jokių minų ten nebuvo. Įsitempę jaunuoliai, ginkluoti medžiokliniais šautuvais, turintys nedaug šovinių, bet pasiruošę mirti gindami savo šalies trapią laisvę. Vos už kelių kilometrų prie kareivinių riaumojo sovietų tankai. Mūsų baimė buvo persipynusi su nuožmiu ryžtu. Viską prisimenu, tarsi tai būtų nutikę tik vakar. Praėjus trisdešimčiai metų Lietuva ir vėl atsidūrė geopolitinės audros centre.

Daugelio žemės ūkio kultūrų kainos pasaulyje šių metų paskutinį ketvirtį pasiekė daug metų nematytą lygį ir dėl to maisto prekių infliacija mažmeninėje rinkoje dar kurį laiką neišvengiamai tęsis. Mažesnių kainų bent jau pasaulinėse rinkose galima sulaukti pavasarį, kai bus daugiau aiškumo dėl būsimo produkcijos derliaus ir gamybos Šiaurės pusrutulyje.

Praėjus 26 metams po to, kai buvo pasirašytas Daytono taikos susitarimas, iki šiol užtikrinęs taiką Bosnijoje ir Hercegovinoje, ši šalis pergyvena naują politinę krizę. Serbiškosios Bosnijos ir Hercegovinos dalies Serbų Respublikos parlamentas priėmė deklaraciją, kuri praktiškai pradeda pasitraukimą. Bosnijos serbų prezidentas Miloradas Dodikas ketina kurti savo kariuomenę, mokesčių ir teismų sistemą ir savo saugumo instituciją.

Pradėta ugdymo turinio reforma siekia visai visuomenei svarbaus tikslo – kad mokiniai įgytų XXI amžiui reikalingų kompetencijų, išnaudotų savo mokymosi potencialą ir jį nuolat augintų. Dėl to atnaujinamos ugdymo programos, peržiūrima ir pasiekimų vertinimo sistema – svarbi ugdymo proceso dalis. Visi sutinkame, kad mokinių pasiekimų vertinimas turėtų atlikti ne tik tradicinę funkciją, kai įvertinamos mokinių žinios ir gebėjimai už tam tikrą laikotarpį, bet ir padėtų siekti aukštesnių rezultatų.

Kremlius paskelbė savo reikalavimus. Jis nori oficialaus, teisiškai įpareigojančio NATO plėtros sustabdymo, ribojimų dėl karinių pratybų, susitarimų dėl ginklų kontrolės. „Pradėkime kalbėtis apie šiuos dalykus arba užpulsime Ukrainą“, – leidžia numanyti šis grasinimas. Jis paremtas Vladimiro Putino neslepiamomis neosovietinėmis ambicijomis – tai pražūtis šalims, gavusioms nepriklausomybę, kai sugriuvo ši blogio imperija.

Visų mūsų gyvenimas prasideda standartizuotai. Rašau mūsų visų, neatsižvelgiant į išimtis, kurios visada yra. Gimdymo namai, laikas su mama, laikas darželyje, laikas mokykloje, keli ar keliolika būrelių, vakarai ir savaitgaliai su tėvais, su seneliais ir, žinoma, nepamirškime laiko su draugais, kaimynais.  Tuomet nepastebimai priartėja egzaminai, o tada – laisvė – tu susiformavęs.

Šį rudenį Lietuva su Latvija ir Estija pradėjo plėtoti išsyk kelias su kapitalo rinkos plėtra susijusias iniciatyvas. Tai Baltijos kapitalo rinkų plėtros akseleravimo fondas, vieninga padengtų obligacijų reguliavimo sistema Baltijos šalyse ir trijų Baltijos valstybių, kaip vieno regiono, reitingavimas tarptautiniuose indeksuose.

Žemyninė Kinija yra supervalstybė karybos ir ekonomikos atžvilgiu. Tačiau jos lyderiai dabar sužino, kad kai kuriose varžybose svarbiau kiti dalykai. Kaip bausmę už Taivaniečių biuro atidarymą Vilniuje žemyninę Kiniją valdantis režimas įvedė didžiausiai iš Baltijos šalių nepaprastas sankcijas – uždraudė ją įvardyti kaip „kilmės šalį. Tai reiškia, kad į Kiniją negali būti importuojamos jokios lietuviškos prekės. Be to, ji mėgina blokuoti visą eksportą į Lietuvą.

Jau antra diena kalbame apie žlungančią sankcijų politiką Baltarusijos režimo atžvilgiu. Gruodžio 8 d. ryte pradėjo veikti draudimas gabenti ,,Belaruskalij“ trąšas. Tačiau jos vežamos šiandien ir bus vežamos dar ir sausio mėnesį. Taip žlunga „vertybinė“ Lietuvos užsienio politika. Taip griaunama tarptautinė Lietuvos reputacija ES ir JAV partnerių akyse. Kaip mes jautumėmės, jei JAV savo įsipareigojimus Lietuvai pradėtų vykdyti po mėnesio ar kelių nuo sutartos datos.

Skaitant Žvalgybos kontrolierių įstatymo projektą, kuris šiuo metu yra priėmimo stadijoje Seime, neapleidžia jausmas, kad valdantieji pamažu okupuoja visas likusias bent kažkiek nepriklausomumą rodančias institucijas. Prieš gerą mėnesį, nepaisydami Prezidento veto, įsteigė iš esmės lygiagretų diplomatų, pavadintų „Seimo atstovais“, tinklą, kur pasiskirs savus ir savo sprendimu. Prezidentui, kuris atsakingas už užsienio politiką, nedalyvaujant.

Realiame gyvenime sunkiai sutariu su tais, kurie nori visko paviršutiniškai ir kuriems viską aiškinti reikia papunkčiui. Neturiu laiko ir tiems, kur visko nori  primityviai. Todėl nemėgstu rašyti bendrinių instrukcijų, kurios tinka visiems. Šiame tekste nerasite instrukcijos, kaip būtent jūsų gyvenime turėtų būti. Savo šaltinius, per daug metų, radau pats ir daugelis jų buvo parašyti būtent senąja išminties kalba – tarp eilučių ir alegorijomis.

Ekonomistų tyrimai pasaulyje rodo, kad gyventojai dažniausiai yra linkę pervertinti dabartinę infliaciją ir prognozuoti pernelyg didelį kainų augimą, negu jis yra iš tiesų. Panašią tendenciją galime įžvelgti ir Lietuvoje, įvertinę spalio pabaigoje SEB banko užsakymu „Baltijos tyrimų“ atliktą gyventojų apklausą, kuri rodo, kad daugelis apklaustųjų galvoja, kad per ateinančius dvylika mėnesių kainos mūsų šalyje dar padidės dviženkliu dydžiu.

Pirmąją lapkričio pusę investuotojų demonstruotas optimizmas baigiantis mėnesiui išsikvėpė. Nerimą skatino brangūs energijos ištekliai ir toliau didėjanti infliacija, o lemiamą smūgį sudavė naujienos apie naują viruso atmainą omikron. Tuo metu FED vadovo pastaba dėl galimai spartesnio skatinamosios pinigų politikos atitraukimo dar labiau pablogino nuotaikas. Tiesa, apie 20 tūkst. investuotojų Baltijos šalių rinkose galėjo pasidžiaugti sėkmingu „Hepsor“ pirminiu viešu akcijų platinimu.

„Mes ir jie“. „Elitas ir kolūkiečiai“. „Patriotai ir runkeliai“. Šį sąrašėlį būtų galima tęsti ir tęsti. Tačiau esmė ne pavadinimuose. Pabandysiu apibūdinti fenomeną, kuris neturėtų daryti garbės jokiai demokratiškai valstybei. Tas fenomenas galėtų būti pavadintas teisumo monopoliu.

Reklama internete remiasi slapukais – mažais failais, automatiškai įrašomais į kiekvieno iš mūsų naršyklę, kai tik jos lange suvedame tinklalapio adresą ir paspaudžiame „enter“. Slapukų būna įvairių: kai kurie iš jų tiesiog leidžia sklandžiai naršyti, įsimena prisijungimo duomenis ar e-parduotuvės krepšelio istoriją, kiti kaupia svetainės analitiką. Dar kiti – trečiųjų šalių slapukai – lemia tai, kad naršydami matome mums aktualią reklamą, o tinklalapiams leidžia uždirbti.

Niekad negalvojau, kad rašysiu alkoholio tema. Bet taip jau atsitiko, kad ši tema, pagal statistiką, ypatingai būdinga lietuviams. Kaip žinia  mes, lietuviai, ne per seniausiai tapome tikra juodojo sąrašo pažiba, esame pripažinti kaip labiausiai girtaujanti tauta. Būtų galima tai neigti, bet tereikia nueiti į artimiausią maisto prekių parduotuvę ir suprasite, kad lentynų, skirtų alkoholiui, kiekis yra itin didelis.

Ekspertai mano, kad Maskva gali pradėti Ukrainos puolimą iš Baltarusijos arba aneksuotos Krymo teritorijos. Pasak buvusio Lietuvos užsienio reikalų ministro Antano Valionio, šiuo metu patys ukrainiečiai apie Rusijos invaziją kalba atsargiai. Tačiau vis daugiau svarbiausių pasaulio valstybių politikų siunčia Rusijai įspėjimus. „Rusija mato, jog ir be NATO narystės Ukraina juda nepalankia Rusijai trajektorija. Tad gali kilti pagunda – dabar arba niekada.

J. Bideno administracijos kitą mėnesį organizuojamas Demokratijos viršūnių susitikimas glumina jo kritikus. Iš tikrųjų šis renginys gali nedaug skirtis nuo grupinio pokalbio per „Zoom“. Svečių sąrašas gali būti kritikuojamas (Bosnija, Vengrija ir Singapūras nebuvo pakviesti, bet dalyvaus Pakistanas Irakas ir Kongo Demokratinė Respublika). Tačiau tai jau atnešė rezultatų. Pirma, kvietimas Taivanui pasiuntė signalą, kad jis įsilieja į plačiąją tarptautinę bendriją.

Jau kuris laikas įdėmiai stebiu mūsų užsienio politikos „erelių“ – užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio ir Seimo užsienio reikalų komiteto pirmininko Žygimanto Pavilionio veiklą, kuri akivaizdžiai kenkia Lietuvos interesams.  Šį kartą norisi apsistoti ties santykiais su Kinija.

Su pandemijos iššūkiais organizuojant darbą per nuotolį susidūrusiose organizacijose visame pasaulyje vis labiau įsitvirtina hibridinis darbo modelis. Panašu, kad nemažai daliai jų tai tampa naujo biuro gyvenimo status quo. Šie pokyčiai iš dirbančiųjų gali pareikalauti skirtingų dalykų. Vadovams reikės pademonstruoti daugiau pasitikėjimo savo komanda, o iš darbuotojų bus tikimasi daugiau savarankiškumo ir iniciatyvos sprendžiant įvairius klausimus.

Nors potencialių investuotojų skaičius pagal lytį Lietuvoje yra vienodas – tiek pat neinvestuojančių vyrų ir moterų sako, kad pradėti investuoti jiems būtų įdomu, ketinančių iš tiesų imtis investicijų moterų yra triskart mažiau negu vyrų, rodo SEB banko užsakymu atliktas tyrimas. Ryžto pradėti investuoti stokos priežastis galima sieti su socialiniais, psichologiniais aspektais, ieškoti paralelių su moterų verslumo statistika.

Rūkymas viešoje vietoje, bandymas nesusimokėjus iš parduotuvės išsinešti prekę, neteisėtas piešimas ant pastatų sienų: visa tai yra tam tikri pažeidimai, už kuriuos gali tekti atsakyti net ir nepilnamečiams.

Infliacijai Lietuvoje pasiekus 8 procentus, vis daugiau šalies gyventojų ima rūpintis savo santaupų perkamosios galios išsaugojimu. Deja, neretai tam pasirenkami vaistai gali ne tik jų neapsaugoti, bet priešingai − ištirpdyti dar greičiau, nei tai daro infliacija. Visų pirmą reikia pabandyti suprasti, kokia yra šios infliacijos kilmė ir jos tikėtina raida. Du trečdalius dabartinės infliacijos šiuo metu nulėmė pašokusios dujų, naftos bei elektros kainos.

Didžiosioms žiemos šventėms besiruošiantys gyventojai vis dažniau užsuka į fizines ir elektronines parduotuves, ir prekeivius tai skatina išsitraukti „Juodojo penktadienio“ nuolaidų kozirių. Galimybė reikiamų daiktų įsigyti pigiau savaime nėra blogai, tačiau organizacijos „Green Alliance“ tyrimas rodo, kad 80 proc. „Juodojo penktadienio“ pirkinių yra išmetami panaudoti vos vieną kartą arba visiškai nauji. Progos pasinaudoti išaugusiu gyventojų noru pirkti ieško ir sukčiai.

Už kiekvieno karo slypi politiniai tikslai. Hibridinis karas – ne išimtis. Tiesa, tokiame kare daugiau naudojamos nekonvencinės priemonės, kurios yra pigesnės ir veiksmingesnės. Hibridinio karo metu kovojančios valstybės naudoja masines informacijos priemones propagandai skleisti, vykdo kibernetines atakas prieš civilinę infrastruktūrą, pavyzdžiui, elektros tiekimo tinklus, vagia bei skelbia jautrią asmeninę informaciją.

Visiškai sutinku su Albertu Einšteinu, kuris sakė, kad viskas gyvenime yra vibracijos. Ir nesvarbu, apie kokį mokslą kalbėtume, viskas tarp žmonių yra iš vibracijos. Vibracija fizikoje reiškia, kad viskas yra energija. Mes esame gyvos būtybės tam tikrais dažniais. Kiekviena vibracija prilygsta jausmui  yra tik dvi vibracijų rūšys – teigiamos ir neigiamos. Bet koks jausmas verčia transliuoti vibraciją, kuri gali būti teigiama arba neigiama. Netgi kiekvienas žodis turi savo vibraciją.

„Popierinis tigras“ buvo vienas mėgstamiausių pirmininko Mao Zedongo įžeidimų. Šio epiteto autorystė priklauso ne Kinijos diktatoriui, kaip šis teigė Henry Kissingeriui. Vis dėlto jis mėgo vartoti šią frazę, ypač Jungtinių Valstijų atžvilgiu. Dabar šie metaforiniai žvėrys vėl slampinėja. Kinija pažėrė rūsčių grasinimų Lietuvai, kai ši ištesėjo savo pažadą atidaryti Vilniuje Taivano atstovybę.

Lapkričio pradžioje pasaulio akcijų rinkose tendencijos išsiskyrė – JAV ir Kinijoje fiksuotas kritimas, o Europos ir Baltijos šalių rinkos kopė į viršų. Mūsų regiono investuotojų nuotaikas palaikė nepajudinama ECB pinigų politika, atnaujintos geresnės euro zonos augimo prognozės bei geri įmonių rezultatai.

Pastarųjų dienų įvykiai Europos politiniame žemėlapyje kelia klausimų daugeliui. Kiek naudos ir kiek žalos atnešė Vokietijos kanclerės Angelos Merkel skambutis Baltarusijos diktatoriui Aliaksandrui Lukašenkai? Ar Rusija ruošiasi pulti Ukrainą ir kaip į tai reaguoja NATO su Europos Sąjunga? Buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras, diplomatas Antanas Valionis šiomis dienomis įdėmiai seka visus Europos ir net pasaulio lyderių manevrus.

Pirmosiomis lapkričio savaitėmis pasaulio žiniasklaidos ir aplinkos apsaugos organizacijų, didelės dalies visuomenės, politikų ir verslo atstovų dėmesys buvo skiriamas Škotijai. Čia, Glazge, vyko didžiausia klimato kaitos konferencija nuo žymiųjų derybų Paryžiuje 2015 metais. Šimtai pasaulio lyderių, dešimtys tūkstančių derybininkų, vyriausybės atstovų, įmonių ir kitų piliečių susibūrė diskutuoti apie tolesnius žingsnius kovai su klimato kaita.

Lietuvos ekonomika praėjusiais metais patyrė, palyginti, lengvą sukrėtimą, ir sparčiai atsigavusi šiuo metu jau yra kur kas aukštesniame lygyje nei 2019 metais. Kurį laiką neigiamai stebinę gana kukliai besitaisantys darbo rinkos rodikliai stipriai kontrastavo su verslų pastebėjimais dėl neįmanomos rasti darbo jėgos.

Prezidentas Gitanas Nausėda mąsto taip pat, kaip ir Vakarų Europos lyderiai, kurie jaučiasi atsakingi už savo valstybes ir viso regiono saugumą. Tai puikiai iliustruoja Prezidento interviu BBC radijui apie tai, kad būtina kalbėtis su A. Lukašenka: „Manau, kad yra galimybė išspręsti šią krizę, kreipiantis į poną Lukašenką, kaip ką tik padarė Angela Merkel. Turime kalbėti su žmogumi, kuris yra atsakingas už tai, kas vyksta pasienyje.

Šį kartą rašau be sarkazmo ir ironijos. Tiems, kas jau priprato prie mano rašymo manieros tarp eilučių, šį kartą nebus daug skambių frazių ir nebus to, ką galima suprasti dviprasmiškai.

Lenkijos pasieniečiai (kol kas) nesusiduria su apšaudymu tikromis kulkomis. Visgi jie žino esantys konflikto, kuris tampa vis labiau chaotiškas ir pavojingas, priešakinėje linijoje. Akinantys lazeriai, stroboskopiniai prožektoriai ir ašarinės dujos papildo patiriamą fizinį ir psichologinį stresą. Lygiai taip pat veikia žinojimas, kad jų šalis yra puolama – Baltarusija organizuoja masinius pažeidimus prie savo vakarinių sienų, siekdama, kad jos taptų bereikšmės.

Šių metų Lietuvos BVP augimo prognozę pagerinome nuo 4,3 iki 4,9 proc., tačiau ūkio plėtros per ateinančius dvejus metus prognozės nekeičiame – tikimės 3,6 ir 3,3 proc. augimo. Manome, kad ūgtelėjusi infliacija didžiausią neigiamą įtaką vidaus vartojimui turės ne šių metų pabaigoje, o 2022 metų pirmą ketvirtį. Išlaikome prielaidą, kad tiekimo trikdžių ir žaliavų kainų pikas bus pasiektas žiemą.

Viena labiausiai aptariamų šio rudens temų ne tik finansų rinkose, bet ir žmonių pokalbiuose – kylančios energijos ir jos išteklių kainos. Po kelerius metus trukusio žemų kainų štilio gyventojų, verslo ir valstybių link artėja energijos kainų audra, kuri neišvengiamai turės įtakos ir investuojančiųjų portfeliams. Pasaulinėje energetikos rinkoje vykstančius procesus jau pajuto ir Lietuvos gyventojai.

2011 metų lapkričio 6 dieną Aliaksandras Lukašenka pasirašė dekretą apie integracines programas. Baltarusijos diktatorius ne savo valia nutraukęs bet kokį dialogą su Briuseliu prarado ir galimybę tęsti laviravimą tarp ES ir Maskvos. Buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras, diplomatas Antanas Valionis teigia, kad pats A. Lukašenka tokiais savo veiksmais išsikasė sau gilią duobę. „Tiek kartų įžeidinėjęs Vladimirą Putiną jis dabar atsidūrė jo rankose.

Trijų veto atmetimas vienu ypu, į posėdžių salę susirinkus absoliučiai visiems valdantiesiems – ne tik galios pademonstravimas prieš Prezidentą, bandant eilinį kartą jį be jokių diskusijų ir sutarimo paieškų „pastatyti į vietą“. Vienas iš trijų veto slėpė ir triušį kepurėje, kuris, tris Prezidento veto suplakus į vieną krūvą, nublanko, užsimaskavo ir prasmuko pro visų akis. Taigi, apie viską iš pradžių.

Pandemija iš mūsų jau pavogė kelias didžiąsias metų šventes, todėl per šias Kalėdas daugelis gyventojų planuoja atsigriebti – žada švęsti ir dovanoti iš visos širdies. Tiesa, šioms išlaidoms nesiruošiant iš anksto, gruodį gali laukti finansinis šokas, o sausį – ir priverstinė finansinė dieta. Pradėti galvoti apie ruošimąsi didžiosioms metų šventėms vertėtų prieš tris mėnesius, taigi bent jau rugsėjį ar spalį. O šiuo metu, įpusėjus lapkričiui, jau tikrai būtina.

Rūšiuojame atliekas, naudojame daugkartinius maišelius, renkamės pakuotes iš perdirbamo plastiko... Tai tik keli paprasti pavyzdžiai, kaip mažais žingsneliais kiekvienas prisidedame prie aplinkos saugojimo. Bet ar žinojote, kad planeta rūpinatės net ir kaupdami savo pensiją? Žalioji pensija jau nebėra vizija, tai – realybė. Visi tie maži pokyčiai, kuriuos darome kasdien, yra labai svarbūs, kokie nedideli jie beatrodytų.

Padėčiai prie Lenkijos sienos negerėjant, o Lietuvai pasienyje besirengiant atremti didelio masto atakas šiandien naivu tikėtis, kad migrantus stumiantys Lukašenkos ir Kremliaus smogikai atsitrauks. ES rengiamo atnaujinto sankcijų paketo Baltarusijos režimui, deja, nepakaks. Tikėtina, kad JAV po kelių savaičių priims griežtesnes sankcijas, taip pastatydama Europą, kurios rytines sienas bandoma pramušti, į tikrai nepatogią padėtį.

  Geri šių metų trečiojo ketvirčio bendrovių rezultatai įkvėpė akcijų rinkas naujoms aukštumoms – amerikietiškasis „S&P 500“ nuo spalio pradžios ūgtelėjo apie 8 proc., o europietiškas „STOXX 600“ pakilo apie 6 proc. Nors didelė dalis rezultatus skelbiančių biržų įmonių toliau viršija analitikų lūkesčius, investuotojams atsipalaiduoti neleidžia spartus kainų augimas, sunkiai kontroliuojamas COVID-19 plitimas įvairiose šalyse ir besitęsiantys pasauliniai tiekimo grandinių sutrikimai.