Poveikis finansavimui
Šių metų pradžioje įsigaliojo ES Taksonomija, kuri apibrėžia aplinkai draugiškas ekonomines veiklas joms iškeldama 6 tikslus. Tarp jų yra tokie tikslai, kaip klimato kaitos mažinimas ir prisitaikymas prie jos, tvarus vandenynų resursų naudojimas, judėjimas žiedinės ekonomikos link, taršos kontrolė ir prevencija bei ekosistemų apsauga.
Nors iš pirmo žvilgsnio šie tikslai skamba abstrakčiai, daugiau apibrėžtumo jie įgaus nustačius konkrečius ekonominės veiklos vertinimo kriterijus bei perkėlus juos į kitus ES teisės aktus. Pavyzdžiui, naująją Įmonių tvarumo atskaitomybės direktyvą, kuri turėtų įsigalioti nuo 2024 m.
Šie reikalavimai pirmiausia bus taikomi finansų sektoriui, biržose listinguotoms bendrovėms ir kitoms didelėms įmonėms. Vis dėlto tai reiškia, kad ilgainiui prie šių tvarumo tikslų tiesiogiai ir netiesiogiai turės prisidėti ir didelė dalis verslų, kurie norės užsitikrinti finansavimą palankesnėmis sąlygomis ar teikti produktus bei paslaugas rinkos lyderiams.
Tam ruošiasi ir finansų įstaigos, pavyzdžiui, „Swedbank“ jau pradėjo skaičiuoti finansavimo portfelio emisijas ir ruošiasi dar šįmet nustatyti konkrečius tikslinius rodiklius, kurie atitiktų ES Taksonomijos tikslus. Taip pat yra tobulinamas vadinamasis kliento ESG rizikų vertinimo įrankis, kuriame didesnį dėmesį planuojama skirti su klimato kaita susijusioms rizikoms. Visa tai galiausiai turės įtakos tam, kaip vertinami banko finansuojami projektai ir kokia rizikos premija pritaikoma konkrečiu atveju.
Tarifai „taršiems“ produktams
Visgi įmones rinktis tvaresnį veiklos kelią artimiausioje ateityje skatins ir daugiau ES mastu planuojamų priemonių. Tikimasi, kad šįmet bus pritarta vadinamajam „pasienio mokesčiui“, kuris bus taikomas itin didelį anglies dvideginio pėdsaką paliekančioms prekėms.
Tarp jų įvardintos tokios prekės, kaip cementas, geležis ir plienas, aliuminis, trąšos bei elektra. Planuojama, kad tarifai galėtų įsigalioti nuo 2026 m., kas gerokai pabrangintų paminėtų žaliavų importą iš trečiųjų šalių bei paveiktų įvairių ES verslo sektorių vertės grandinę.
Be to, Lietuvoje praėjusiais metais priimtoje Nacionalinėje klimato kaitos valdymo darbotvarkėje iškelti ambicingi tikslai iki 2030 m. reikšmingai, tai yra, bent 20-40 proc. sumažinti anglies dvideginio emisijas, didžiąja dalimi atsisakyti iškastinio kuro naudojimo ir pereiti prie atsinaujinančių energijos šaltinių, paskatinti žiedinės ekonomikos procesus. Prie šių tikslų turės prisidėti daugelis šalies įmonių.
Į būsimus pokyčius dėl klimato kaitos verslas gali žvelgti kaip į dar vieną apribojimą. Kita vertus, po Rusijos karinės agresijos Ukrainoje tapo akivaizdu, kad Europai būtinos alternatyvos iš autokratinių trečiųjų šalių tiekiamiems energijos produktams ir žaliavoms. Todėl šiandien ir saugumo aspektas tampa svariu argumentu rinktis tvarumo kelią ir valstybės lygiu, ir atskirose įmonėse.
Galimybė didinti energetinę nepriklausomybę
Vienas iš tokių pavyzdžių yra energetikos sritis. Per pastarąjį pusmetį didelė dalis šalies įmonių spėjo pajusti išaugusių elektros kainų ir pabrangusių kitų energijos išteklių poveikį. Tiesa, pastarąjį mėnesį Europos šalyse jau kalbama ne apie aukštas kainas, o apie tai, kad energijos išteklių tiekimas iš Rusijos gali bet kada nutrūkti.
Kalbant apie dujas ir naftą, Lietuva dabar gali džiaugtis ankstesnėmis investicijomis į suskystintų dujų ir naftos terminalus bei galimybe šias žaliavas įsigyti iš kitų užsienio rinkų. Tačiau situacija elektros rinkoje nėra tokia palanki – nemažą dalį suvartojamos elektros energijos vis dar importuojame iš Rusijos.
Šiuo metu Lietuvoje sudarytos vienos palankiausių sąlygų nuotolinei energijos gamybai. Beveik kiekviena įmonė šiandien turi galimybę investuoti į nuotolinę saulės elektrinę (greitai rinkoje atsiras ir vėjo elektrinių pasiūlymų) bei taip užsitikrinti praktiškai fiksuotą elektros kainą ilgam laikotarpiui, prisidėti prie emisijų mažinimo ir vietinės energijos gamybos.
Tai reiškia padidėjusį verslo atsparumą ir energetikos kainų šokams, ir reguliacinių priemonių poveikiui, ir kraštutiniam elektros tiekimo iš Rusijos nutraukimo scenarijui.
Šiandien naudojamės saugumo dividendais iš investicijų į dujų ir naftos terminalus. Nukreipę investicijas į atsinaujinančios energijos sritį, galime sustiprinti ir elektros rinką. Po kelerių metų vien tai, kad Lietuvos gamintojai naudos žaliąją energiją, lems jų konkurencingumą prieš kitas regiono įmones, kurios elektrą importuos iš trečiųjų šalių arba ją gamins vietoje, tam naudodamos iškastinį kurą.
Tvarumas apima įvairias sritis
Žalioji energija yra tik vienas iš pavyzdžių. Tai ne vienintelis kelias paversti savo verslą tvaresniu ir padidinti jo konkurencingumą. Verslo tvarumas yra plati sąvoka, kuri apima priemones aplinkosaugos, socialinėje ir valdysenos srityse.
Be minėto pavyzdžio su atsinaujinančia energetika, kitoms įmonėms, pavyzdžiui, veikiančioms paslaugų srityje, gali būti aktualiau dėmesį skirti darbuotojų gerovei, kuri priskiriama socialinei sričiai. Tuo metu mažmeninės prekybos ar komunalinių paslaugų sektoriaus įmonėms gali būti aktualu sustiprinti savo duomenų apsaugą ir atsparumą kibernetinėms grėsmėms, o tai – jau valdysenos sritis.
Tvarumo politika formuojama ne tik kaip reikalavimas, bet ir kaip galimybė sustiprinti savo verslą, paruošti jį ateities išbandymams ir išryškinti visos Lietuvos regioninį pranašumą.
„Swedbank“ Verslo klientų tarnybos vadovas Antanas Sagatauskas
