Paskutinį kartą SEB grupės ekonomistai prognozes buvo atnaujinę sausio 25 dieną. Tuomet prognozavome, kad šiemet Lietuvos BVP didės 3,5 proc., o kitąmet – 3,3 procento. Tačiau prasidėjęs karas Ukrainoje, sankcijos Rusijai ir Baltarusijai, savanoriškai nutraukiama prekyba su Rusija ir Baltarusija ir kai kuriuose sektoriuose laikini tiekimo trikdžiai darys neigiamą įtaką Lietuvos ekonomikai, todėl šių ir kitų metų ekonomikos prognozę tenka bloginti.
Kol kas gerokai per anksti pasakyti, ar mūsų prielaidos yra pernelyg pesimistinės ar optimistinės, nes karas Ukrainoje toliau vyksta. Tačiau akivaizdu, kad prasidėjus karui Ukrainoje Lietuvos ekonomika buvo tvirta ir subalansuota. Per pandemiją dar kartą įrodėme galintys greitai prisitaikyti prie naujos aplinkos ir suvaldyti trumpalaikius finansinius nuostolius. Didelė tikimybė, kad taip atsitiks ir šįkart.
Jau beveik praėjo pirmas šių metų ketvirtis, o jis nebuvo silpnas mūsų šalies ekonomikai, todėl tai darys teigiamą įtaką visų metų BVP pokyčiui. Išlaikome dar sausį darytą prielaidą, kad BVP pirmą ketvirtį padidės 0,5 proc., o metinis BVP pokytis bus truputį didesnis negu 3,5 procento. Teigiamą įtaką tam darė neblogi pramonės sektoriaus rezultatai. Panašu, kad ir prekybos sektorius, nepaisant didesnės infliacijos, atsilaikė neblogai. Teigiamą įtaką metiniam BVP pokyčiui pirmą ketvirtį darė ir tai, kad prieš metus šalyje buvo karantinas, ir dalis verslo veikė mažesnėmis apsukomis.
Dabar darome prielaidą, kad ir antrą, ir trečią ketvirčiais Lietuvos BVP mažės dėl keturių svarbiausių veiksnių. Pirma, transporto sektoriaus sukuriama pridėtinė vertė antrą ir trečią 2022 metų ketvirčiais kris labiausiai dėl labai smarkiai mažėsiančio geležinkelių transporto ir krovininio jūrų transporto paslaugų, eksporto krovinių srautui iš ir į Baltarusiją bei Rusiją susitraukus iki minimumo.
Antra, manome, kad statybų sektoriaus atliekamų darbų lyginamosiomis kainomis vertė metų pabaigoje bus iki 10 proc. mažesnė negu atitinkamu laikotarpiu prieš metus dėl padidėjusių medžiagų kainų ir dalies statybos darbų vėlavimo. Trečia, didmeninės prekybos sektorius dėl laukiamo reeksporto į Rusiją ir Baltarusiją nuosmukio taip pat trauksis. Nors reeksporto veiklos indėlis į BVP nėra didelis, tos veiklos nuosmukis darys iki 1 proc. BVP neigiamą įtaką ekonomikai. Ketvirta, atsargiau žvelgiame ir į apdirbamosios gamybos pokyčius, todėl antrą šių metų pusmetį bendros pridėtinės vertės augimo šiame sektoriuje kol kas neprognozuojame.
Vidutinės metinės infliacijos 2022 metais prognozę Lietuvoje padidinome nuo 7,2 iki 11 procentų. Tai susiję ne tik su karo Ukrainoje pasekmėmis energetikos ar žemės ūkio kultūrų rinkai ir kainoms. Ir sausio, ir vasario mėnesio infliacija gerokai viršijo mūsų ankstesnes prielaidas. Akivaizdu, kad kovą mėnesio infliacija vėl bus labai didelė, o metinė infliacija piką veikiausiai pasieks vėlyvą pavasarį ir tik tada pradės lėtėti. Žinoma, infliacijos trajektorijai nemažą įtaką darys ne tik karo eiga, bet ir Vyriausybės sprendimai, ypač energetinių produktų rinkoje.
Vidutinio darbo užmokesčio augimo prognozę šiais metais sumažiname nedaug – nuo 9,1 iki 8,4 procento. Pirmiausia dėl to, kad šių metų pradžioje matytas metinis algų pokytis atitiko ankstesnes prielaidas. Be to, minimalios mėnesio algos padidėjimas nuo metų pradžios darys teigiamą įtaką metiniam pokyčiui visus šiuos metus. Pabloginome vidutinio nedarbo šiais metais prognozę. Sausį prognozavome, kad vidutinis nedarbas sumažės iki 6,4 proc., tačiau dabar manome, kad jis liks panašus kaip praėjusiais metais ir sieks 7,1 procento.
SEB grupės ekonomistai kitą kartą atnaujinti ekonomines prognozes planuoja gegužės 10 dieną, kai pasirodys SEB grupės ekonomistų leidiniai „Nordic Outlook“ ir „Lietuvos makroekonomikos apžvalga“. Galbūt tuomet karas Ukrainoje jau bus pasibaigęs, ir galėsime kalbėti apie neišsipildžiusias baimes.
SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas
