Be jokios abejonės, šiuo metu didžiausią susirūpinimą kelia patys kariniai veiksmai ir dėl jų žūstantys žmonės. Tačiau Rusijos pradėtas karas prieš Ukrainą jau daro įtaką ir toliau darys pasaulio ir Lietuvos ekonomikai. SEB banko ekspertai prognozuoja, kad dėl visiško prekybos su sankcijų sulaukusiomis Rusija ir Baltarusija nutrūkimo didžiausia įtaka Lietuvos bendrajam vidaus produktui siektų 6–7 proc. per artimiausius dvejus metus.
Kita vertus, karo padarinius pajus ne tik tiesiogiai su Rusija, Baltarusija ir Ukraina ar sankcionuotais subjektais susijęs verslas. Konfliktas turės įtakos daugeliui ekonominės veiklos sričių, tad apžvelkime kelias svarbiausias tendencijas, į kurias artimiausiu metu bus itin svarbu atsižvelgti planuojant tolesnę verslo veiklą.
Trūkinėja tiekimo grandinė
Viso pasaulio gamintojams pastaraisiais metais teko patirti rimtų iššūkių apsirūpinant žaliavomis ir komponentais. Tiekimo grandinei rimtą smūgį sudavė COVID-19 pandemija, gerokai sutrikdžiusi ir gamybą. Padėtis tapo dar sudėtingesnė.
Štai pirmosiomis karo dienomis tarptautinėse rinkose gerokai šoktelėjo paladžio, automobilių ir elektronikos pramonėje naudojamo metalo kaina. Rusija yra viena didžiausių šio metalo tiekėjų pasaulyje. Pabrango ir iš šios šalies tiekiamas nikelis, naudojamas lydiniams, baterijoms. Brango plieno gaminiai, kurių Lietuvos įmonės iš Rusijos ir Baltarusijos importuoja ypač daug. Šių ir kitų žaliavų trūkumas gali vėl sukrėsti pasaulio tiekimo grandines, vis dar kenčiančias nuo pandemijos padarinių ir pasaulinio puslaidininkių deficito. Taigi derėtų nusiteikti toliau ilgėsiantiems žaliavų ir prekių pristatymo terminams, gamybos sutrikimams.
Tarptautiniai ekspertai guodžia, kad, nepaisant daugelio žaliavų kainų šuolių ir sumaišties tarptautinėse biržose invazijai prasidėjus, karo įtaka pasaulio ekonomikai niekaip neprilygs pandemijai. Teigiama, kad, nepaisant šalies dydžio, Rusijos ekonomika nėra tokia jau svarbi pasauliniu mastu. Pavyzdžiui, Italija, turinti perpus mažiau gyventojų ir gerokai mažiau gamtos išteklių, ekonomikos dydžiu lenkia Rusiją daugiau negu penktadaliu.
Kaip viename „The New York Times“ straipsnyje pastebėjo buvęs JAV prezidento Baracko Obamos patarėjas, ekonomistas Jasonas Furmanas, Rusijos reikšmė pasaulio ekonomikai, jeigu nevertinsime dujų ir naftos, yra neįtikėtinai maža. Ekspertas šalį prilygina tiesiog milžiniškai degalinei.
Kylančios energijos išteklių ir degalų kainos
Vis dėlto ši vadinamoji „degalinė“ yra labai svarbi, nes iš jos į Europą iki šiol pasiekdavo maždaug ketvirtadalis naftos ir apie 40 proc. gamtinių dujų. Dar ir iki įsiveržimo į Ukrainą tarptautinė bendruomenė ir vartotojai griežė dantimis dėl rekordiškai brangstančių energijos išteklių, o pirmosiomis karo dienomis stebėjome suprantamus, tačiau dėl to ne mažiau nerimo keliančius naftos ir dujų kainų šuolius.
Pasaulis, žinoma, ieško išeičių karo sukrėstai rinkai stabilizuoti, galbūt planuodamos didinti naftos gavybą Persijos įlankos ar kitose šalyse. Tačiau kol kas labiausiai tikėtina tendencija, kad energijos išteklių ir degalų kainos dar augs.
Savo ruožtu brangstantis kuras ir elektra ilgainiui turės įtakos galutinei prekių ir paslaugų kainai, o tai gali lemti mažesnį vartojimą. Didėjančios prekių pristatymo sąnaudos turės įtakos prekybai, ypač elektroninės prekybos įmonėms, kurioms pristatymo paslaugų kainos yra veiksnys, turintis tiesioginę įtaką konkurencingumui.
Dėmesį reikėtų atkreipti ir į galimus tarptautinių pristatymų trikdžius, kylančius siekiant aplenkti karo zoną ir sankcionuotas šalis. Minėtos aplinkybės lems ir tarptautinę, ir elektroninę prekybą vartotojams teikiant pirmenybę prekėms, kurių iš karto galima įsigyti čia pat, parduotuvėje, ir kurių nereikia ilgai laukti brangiai mokant už jų pristatymą.
Svyruoja vartotojų nuotaikos
Labai tikėtina, kad karinis konfliktas čia pat, mūsų šalies kaimynystėje, ir aukščiausią nuo Šaltojo karo pabaigos lygį pasiekusi tarptautinė įtampa turės įtakos ir visuomenės, vartotojų elgsenai. Kol kas galime pasidžiaugti Lietuvos gyventojų atsakingumu: neskaitant anekdotais virstančių epizodų, liudijančių išaugusią druskos paklausą, visuomenė nepuolė siaubti parduotuvių ir ilgam apsirūpinti būtiniausiomis prekėmis.
Vis dėlto tam tikrų pokyčių galima tikėtis. Viena vertus, karo grėsmė gali paskatinti gyventojus peržiūrėti ir keisti savo prioritetus. Dalis brangesnių, bet šiuo metu ne pačių būtiniausių pirkinių, tikėtina, bus atidėti ateičiai, ir ne pirmo būtinumo prekių paklausa tokiomis aplinkybėmis apskritai gali kiek sumažėti.
Tam įtakos veikiausiai turės ir kiti veiksniai, tokie kaip toliau kylanti infliacija, kurios prognozes kone visi ekspertai pastaruoju metu tikslino ne itin džiuginančia linkme. Štai SEB banko ekonomistai prognozuoja, kad vidutinė metinė infliacija pagal suderintą vartotojų kainų indeksą šiemet Lietuvoje sieks 11 proc., Latvijoje – 9 proc., o Estijoje – 11,5 procento. Poveikį vartojimui darys ir, prognozuojama, dėl karo Ukrainoje brangsiantys maisto produktai. Ukraina yra viena didžiausių pasaulyje žemės ūkio produkcijos eksportuotojų. Šios aplinkybės gali kuriam laikui sukrėsti plataus vartojimo prekių rinką, gerokai sumažindamos vienų gaminių paklausą ir iškeldamos poreikį kitų.
Be minėtų trijų padarinių, svarbu atsižvelgti ir į dar vieną aplinkybę: didieji centriniai bankai ketina didinti palūkanų normas ir dėl to gali brangti skolinimasis, o tai koreguotų įmonių investicijų planus. Savo ruožtu SEB bankas dirba su verslo klientais kaip įprasta ir toliau jiems teikia finansines paslaugas. Konfliktas tarp Rusijos ir Ukrainos tiesioginės įtakos banko veiklai Baltijos šalyse ir Skandinavijoje neturi. Bankas ir toliau išlaiko aukštus kapitalo pakankamumo ir likvidumo rodiklius, taip pat ir toliau užtikrina savo klientų turto saugumą, teikia paslaugas kaip įprastai.
Dėmesį vertėtų perkelti į Vakarus
Būtina pažymėti, kad nuolat įvedamos naujos, vis sudėtingesnės sankcijos itin apsunkina efektyvų mokėjimų sistemos funkcionavimą. Nors visos finansų institucijos skiria daug išteklių, kad operatyviai vykdytų sankcijas, tam tikri mokėjimų sutrikimai galimi. Tai ypač pasakytina apie mokėjimus į Rusiją. Todėl įmonės turėtų į tai atsižvelgti ir numatyti, planuodamos atsiskaitymus. Dalies mokėjimų į Rusiją įgyvendinimas gali trukti papildomą dieną ar net kelias, kol finansų institucijos tinkamai surinks papildomus dokumentus, susijusius su vykdomu mokėjimu bei įvertins mokėjimo atitikimą vis augančiam sankcijų paketui.
Klientams, turintiems verslą ar verslo ryšių su partneriais Rusijoje ir Ukrainoje, raginame labai rimtai įvertinti visas rizikas ir siekti apsisaugoti nuo karinio konflikto tarp šių šalių galimų pasekmių (pavyzdžiui, papildomų tarptautinių sankcijų, atsiskaitymų sutrikimų, valiutų kursų reikšmingo svyravimo ir pan.). Sprendimai dėl naujo verslo finansavimo verslui, pagrįstam bendradarbiavimui su Rusijos ar Baltarusijos partneriais ar bet kokiu kitu ryšiu susijusiu su šiomis rinkomis, šiuo metu nepriimami: SEB bankas atsisakytų finansuoti tokį verslą ir investicijas.
Suprantama, sankcionuotose šalyse iki šiol veikęs ir iš čia skubiai besitraukiantis verslas susiduria su rimtais iššūkiais. Tačiau pasitraukimas iš šių rinkų sukuria ir naujų galimybių, skatina įmones ir investuotojus telkti dėmesį bei kapitalą Vakarų rinkose.
Vilius Juzikis, SEB banko valdybos narys, Verslo bankininkystės tarnybos vadovas
