Komentarai ir analizė

Apie tai, kad įtrauktis ir lygios galimybės vyrams ir moterims užimti įvairias pareigas sudaro prielaidas kur kas didesniam organizacijų ir visuomenių kūrybiškumui ir efektyvumui, kalbama dešimtmečius, rašoma pranešime spaudai. Skaičiuojama, kad aktyvesnis moterų dalyvavimas versle padėtų gerokai didinti atskirų šalių ir pasaulio ekonomiką.

Artėjant spalio mėnesiui, daugelis laukia įsitempę – kokius pasiūlymus pateiks finansų ministerija dėl naujų mokesčių pakeitimų. Lietuvoje niekada istorijoje nebuvo taip, kad ta pati valdžia išlaikytų dvi kadencijas iš eilės. Naujai atėjusi visada turi požiūrį į mokesčius ir tai vadinama reforma. Pokyčiai yra begaliniai ir net ašiniuose valstybės pajamų šaltiniuose.

Vyriausybė turi aiškiai apibrėžti galimybių paso teisines ribas, jo taikymo sąlygas bei sritis, taip pat tikslus, mano socialdemokratai. Anot jų, visa tai būtina įtvirtinti įstatymuose, reguliuojančiuose užkrečiamųjų ligų plitimo ir ekstremalių situacijų valdymą, civilinę ir darbo saugą.

Birželį Europos Komisija paskelbė ir įvedė ekonomines sankcijas Baltarusijai, kurios apėmė ir baltarusiškų trąšų segmentą. Sankcijų dokumente buvo parašyta, kad ribojimai bus taikomi sutartims, kurios bus pasirašytos po birželio 25 d. Šiame kontekste labai įdomu panagrinėti Lietuvos trąšų importo iš Baltarusijos statistiką už 2021 m. liepos mėnesį.

Rugsėjo 9-oji minima kaip Pasaulinė elektromobilių diena. Deja, Lietuvoje ją, matyt, švęs vos 3585 asmenys. Šio mėnesio duomenimis, būtent tiek elektromobilių yra registruota mūsų šalyje. Tai – vos 0,2 proc. nuo viso gyventojų ir juridinių asmenų automobilių parko. Ko reikia, kad bent priartėtume prie tokių šalių kaip Vokietija ar Portugalija, kur elektromobiliai sudaro 13.5 proc.

Statistikos departamento duomenimis, rugpjūtį vartotojų kainų indeksas kilo aštuntą mėnesį iš eilės. Nepaisant to, kad rugpjūtis – išpardavimų, nuolaidų ir lentynų valymo metas, per mėnesį kainos vidutiniškai padidėjo 0,4 proc. Metinė vartotojų infliacija siekė 5,3 proc. Prekės per metus pabrango 5,6 proc., o paslaugos – 4,5 proc.  Kainos šoktelėjo ne tik Lietuvoje. Išankstiniais Europos statistikos tarnybos Eurostat vertinimais, metinė infliacija euro zonoje įsibėgėjo iki 3 proc.

Paskutiniu metu vis daugėja nuomonių, kad prekės artimiausiu metu brangs sparčiau nei iki šiol, nors infliacijos rodikliai siekia paskutinio dešimtmečio rekordus jau dabar. Svarbiausios Pasaulio ekonomikos JAV metinė infliacija jau pasiekė 5,4 proc. ir buvo didžiausia per paskutinius 13 metų. Lietuva, ekonomiškai puikiai išgyvenusi pandemija jau skaičiuoja beveik 5 proc. metinės infliacijos ir metų pabaigoje galime matyti skaičius 6-7 proc. punktų rėžyje.

Pastaruoju metu vis daugėja nuomonių, kad prekės artimiausiu metu brangs sparčiau nei iki šiol, nors infliacijos rodikliai siekia paskutinio dešimtmečio rekordus jau dabar. Svarbiausios pasaulio ekonomikos JAV metinė infliacija jau pasiekė 5,4 proc. ir buvo didžiausia per pastaruosius 13 metų. Lietuva, ekonomiškai puikiai išgyvenusi pandemiją, jau skaičiuoja beveik 5 proc. metinės infliacijos ir metų pabaigoje galime matyti skaičius 6–7 proc. punktų rėžyje.

Planavau aš kažkaip praslysti, nepakalbėjus apie dramblį kambaryje, nes tema jautri, o ir be manęs buvo daug pasisakiusių, bet, kai jau net žinutės pradėjo ateidinėti, iš serijos – tai kur tavo komentaras, matau, kad išsisukti nepakalbėjus apie Advokatų tarybos pirmininko, p. Igno Vėgėlės, kalbą, nepavyks.

Jaučiuosi dėkinga visiems, priėmusiems sprendimą pasiskiepyti nuo koronaviruso. Vakcinos yra vienintelis būdas, leisiantis mums įveikti šią ligą ir palikti ją praeityje. Kito kelio paprasčiausiai nėra. Kreipiuosi į Jus, dvejojančiuosius, ar verta skiepytis, į Jūsų vaikus, artimuosius – pasiskiepykite, apsaugokite ir save, ir tuos, kurie yra aplink jus.

Nors tai yra mano pirma kadencija Lietuvos Respublikos Seime ir dar net nesulaukiau vienerių darbo metų sukakties, tačiau jau užauginau pakankamai storą odą, kad nereaguočiau į oponentų kritiką, patyčias ir grasinimus, kurie, deja tapo Lietuvos politikos norma. Tačiau kai šiuos, ne itin patrauklius politikų bruožus pradeda demonstruoti „duomenų mokslininkais“ patys save tituluojantys ir žiniasklaidos plačiai cituojami veikėjai, negaliu nereaguoti.

Pastaruoju metu įmonių veikloje naudojami automobiliai vėl atsidūrė mokesčių administratoriaus akiratyje, todėl į jo užduotus klausimus teks atsakyti verslininkams. Nuoširdžiai tikiu, kad didžioji dalis mokesčių mokėtojų elgiasi sąžiningai ir nieko papildomai daryti neturi, o tik gavę klausimyną – sąžiningai atsakyti į pateiktus klausimus. Deja, paaiškėja, kad kai kuriose įmonėse buhalteriams trūksta kompetencijos dėl kuro apskaitos, rašoma pranešime spaudai.

Po praėjusių mokslo metų, praleistų vaikams mokantis namuose, prieš rugsėjį tėvai neskuba jų ruošti mokyklai – nežino, ar pernai spintose prakabėjusių uniformų, kurias atžalos išaugo, prireiks ir šiemet. Vis dėlto, kanceliarines priemones, praversiančias net ir mokantis nuotoliniu būdu, vaikai jau dėlioja į stalčius, rašoma pranešime spaudai.

Vakar dienos įvykių akivaizdoje valdžia taip nieko ir nesuprato. Ji veikiau į Tautą paleis dujas, išvadins ją visokiais epitetais, pavers Lietuvos priešu, toliau skaldys, bet neklausys ir juo labiau nesieks jokio dialogo. Gabrielius Landsbergis po vakar dienos įvykių prie Seimo susirinkusius žmonės be skrupulų prilygina „jedinstvininkams“, kurie veikė prieš Lietuvos nepriklausomybę.

Nėra sunku į tris Ukrainos nepriklausomybės dešimtmečius žvelgti su nusivylimu. Daugybė praleistų galimybių. Politikos ir ekonomikos elitas, kuris, regis buvo susitelkęs vien į savo praturtėjimą. Daugybė iššvaistyto laiko ir pinigų, begalė sugriautų svajonių ir neišsipildžiusių gyvenimo galimybių, daugybė ilgus metus trukusio pasitenkinimo esama padėtimi, už kurį po 2014-ųjų teko mokėti krauju. Niekas neturėtų būti pernelyg patenkintas praeitimi.

Didžiąją gyvenimo dalį praleidau priešindamasis Kremliui, bet dabar daugiausiai laiko skiriu Kinijai. Kuris iš jų yra blogiau? Iš pirmo žvilgsnio atsakymas atrodo lengvas. Rusijos kaimynės laiko ją didele grėsme. Baltijos šalys, Vidurio Europa ir tokios valstybės kaip Moldova, Sakartvelas ar Ukraina nuolat nerimauja. Rusija gali į jas įsivežti ir tai daro, taip pat nutraukti joms gamtinių dujų tiekimą ir kelti sumaištį jų politikoje. Kitoms šalims grėsmę kelia Kinija.

Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų koregavimas, kad būtų galima kuo skubiau pasienyje statyti fizinius barjerus migrantams stabdyti, yra nebūtinas. Kaip parodė per koronaviruso pandemiją išmoktos pamokos, įsigyti tam tikras priemones ir paslaugas galima labai greitai. Procedūros – vos per dieną Nors viešųjų pirkimų procedūros atrodo lėtos, reikalaujančios nemažai laiko ir galinčios trukti net kelis mėnesius, tačiau jau šiandien yra naudingų išimčių.

Bet kuris strategas žino banalią tiesą – vienu metu negalima atverti kelių kovos frontų, priešingu atveju, gresia skaudus pralaimėjimas. Tačiau Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai šios taisyklės savo veiklai nepritaiko ir kovoja beveik visur ir beveik su visais. Kai kurios kovos kyla ne dėl jų kaltės, bet kai kurias jie sąmoningai patys renkasi.

Lietuvos BVP antrąjį šių metų ketvirtį buvo net 8,6 proc. didesnis nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Kas lėmė tokį augimą, kiek jis tvarus ir ar vis tik galima įžvelgti perkaitimo ženklų ir paralelių su svaigiomis pasaulinės finansų krizės išvakarėmis? BVP šuolį iš dalies galima paaiškinti palyginamosios bazės efektu – pandemija ir karantinas praėjusių metų antrąjį ketvirtį įšaldė nemažą dalį šalies ekonomikos. Tuomet smuko ne tik gyventojų vartojimas, bet ir pramonė bei eksporto apimtys.

J. Bideno administracijos apverktinas sprendimas liautis blokuoti Rusijos ir Vokietijos dujų vamzdyną „Nord Stream 2“ suteikia drąsos Kremliui, silpnina Ukrainą ir Lenkiją, liūdina kitas sąjungininkes ir apdovanoja Vokietijos godumą bei cinizmą. Nevykusi diplomatija pranešant apie šį žingsnį dar labiau užgauna. Vis dėlto skambant raudoms istorija gali pateikti svarbią ir netgi guodžiančią pamoką.

Nežinau, kas galėjo nustebti, kad į kritiką konservatoriams partijos veteranai Kubilius ir Juknevičienė sureagavo išsitraukdami tiek metų nenuvylusią Rusijos kortą. Trumpai ji veikia taip: „kas kritikuoja TS-LKD, tas dirba Rusijai“. Pastaruoju metu daug kritikuoju TS-LKD tiek dėl išduotų vertybių, tiek dėl atvirų sienų politikos migrantų krizės akivaizdoje ir – kaip netikėta – paaiškėjo, kad dirbu Rusijai.

Rasti Europos šalių, vystančių rimtą užsienio politiką yra nuviliančiai sunku. Didžiosios valstybės – neįskaičiuotinos: Prancūzija vien tuščiai pozuoja, Vokietija – ruošiasi A. Merkel pasitraukimui, paskutinei didžiosios valstybės veikėjos vardo vertai moteriai skaičiuojant paskutiniąsias savo karjeros dienas. Tuo metu Britanija svyruoja tarp priešinimosi Kinijos krečiamoms eibėms ir mėginimų prisivilioti jos turtą.

Policijos departamentui praėjusią savaitę pristačius planuojamą policijos reformą pareigūnų profesinėms sąjungoms liko gana daug neatsakytų klausimų ir neaiškumų, ar tai, kas planuojama tikrai veiks, kaip norima. Mūsų esminis tikslas – maksimalūs pokyčiai, gerinantys kiekvieno pareigūno kasdienybę. Nuo darbo sąlygų, aprūpinimo priemonėmis iki atlyginimo ir poilsio sąlygų. Mes save matome policijos bendruomenės dalimi. Todėl esame labai suinteresuoti, kad pokyčiai vyktų kuo sklandžiau.

2001 metų rugsėjį teroristų atakos Niujorke ir Vašingtone buvo ką tik sudavusios smūgį Jungtinėms Valstijoms. Vis dėlto Vakarai tuo metu atrodė neįveikiami – ne vien moralės, bet ir karybos požiūriu. Kai vėliau tą mėnesį atvykau į Afganistaną, tikrai atrodė akivaizdu, kad Talibano režimas, priglaudęs atakų sumanytojus iš „al Qaeda“, yra pasmerktas. Praėjus dvidešimčiai metų paveikslas pasikeitė. Talibanui atakuojant JAV ir jų sąjungininkams gresia didžiausias pažeminimas nuo Saigono žlugimo.

Besimėgaujant bangomis Baltijos ar Bridvaišio pakrantėse mažiausiai norisi galvoti apie būsimas pandemijos bangas bei rudeninius karantinus. Tačiau šiuo metu stebimos skiepijimo tendencijos ir praėjusių metų patirtis sufleruoja, kad apie tai kalbėti būtina − kaip ir ruoštis trečiajai pandemijos bangai. Matant beveik iki nulio nukritusį susirgimų koronavirusu ir mirčių nuo jo skaičių, gali apimti netikras ir pavojingas ramybės jausmas, kad viskas jau praeityje.

Sveikatos apsaugos ministras dingo. Neatostogauja, bet jo niekas jau ir nebeieško. Nes nėra jokios prasmės ieškoti. Žurnalistai kelis mėnesius padejavę, kad jo neįmanoma prisikalbinti komentarams, matyt taip pat numojo ranka. Ministras dalyvauja posėdžiuose pats su savimi. Štai pavyzdžiui šiandien ministro darbotvarkėje parašyta, kad ministras dalyvauja Šiaulių ligoninės dalininkų susirinkime. Įspūdinga, nes vienintelė šios ligoninės dalininkė yra pati ministerija.

Kasmet į II pakopos pensijų sistemą automatiškai įtraukiama kelios dešimtys tūkstančių darbingo amžiaus šalies gyventojų. Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, nauji dalyviai turi galimybę nukelti kaupimo pradžią 3 metams. Ir nors kelis dešimtmečius trunkančiame kaupimo procese tai neatrodo kaip labai ilgas laiko tarpas, tačiau ilgalaikė tokio sprendimo kaina daugeliui gali tapti nemaloniu siurprizu.

Jau praėjusią savaitę rašiau, jog džiaugiuosi, kad dalis valdančiųjų registravo projektą, kuriuo būtų ribojama prekyba alkoholiu sekmadieniais. Šio projekto motyvai ir pasekmės tiesiogiai siejasi su gėrio visuomenei siekimu – mažiau žmonių susižalos, galimai mažiau ir žus, mažiau bus skriaudžiami vaikai ir panašiai. Tačiau Viktorijos Čmilytės-Nielsen žodžiuose girdimas nusivylimas, kad dar yra sveiko proto žmonių valdančiųjų gretose.

Gyventojų lūkesčiai dėl būsto kainų pokyčių antrą ketvirtį išliko istoriškai labai dideli. Žmonės stebi, kas vyksta šalies būsto rinkoje, ir spartaus kainų augimo tendencijos neišvengiamai daro įtaką ir jų lūkesčiams. Kol gyventojų pajamos sparčiai auga, skolinimosi mastas didėja, o pirminėje būsto rinkoje pasiūla atsilieka nuo paklausos, tikėtis kitokių rezultatų, esant tokioms aplinkybėms, yra išties sudėtinga.

Vasaros pradžia pažėrė puokštę gerų naujienų Europai. Ekonomikos atsigavimas įsibėgėja, spartus vakcinavimo procesas lemia, kad Europos ekonomiką į viršu tempia jau ne tik pramonė, bet ir atsigaunantis paslaugų sektorius. Be to vakarų lyderiams pavyko ne tik pasiekti paliaubas ilgamečiame prekybos ginče, bet ir pasiekti proveržį reformuojant pasaulinę mokesčių sistemą. Birželio mėnesio pirkimų vadybininkų indeksas signalizuoja, kad ekonominis aktyvumas Europoje augo sparčiausiai per 15 metų.

Valstybinė mokesčių inspekcija paskelbė naujus duomenis apie parduoto alkoholio kiekius sausio – gegužės mėnesiais. Tendencijos po truputį ryškėja – per penkis šių metų mėnesius labiausiai mažėjo spirituotų vynų ir alaus pardavimai (atitinkamai minus 12,5 proc. ir 3,1 proc.). Daugiausiai augo alkoholinių kokteilių pardavimai – 36 proc., taip pat augo putojančių vynų pardavimai (25 proc.) ir ramaus vyno – 14 proc.

Europos Sąjungos teikiamos finansinės lėšos pastarąjį dešimtmetį buvo itin svarbus investicijų šaltinis Baltijos šalyse, šiuo laikotarpiu sudaręs apie 4 proc. šalių BVP per metus. Ateinantį dešimtmetį ES įplaukos dar kiek padidės – planuojama, kad Lietuva turėtų sulaukti maždaug 17 milijardų eurų negrąžintinos paramos.

Pastaruosius kelerius metus itin daug dėmesio skyrę skaitmenizavimui, šiuo metu bankai imasi vis aktyvesnio vaidmens, skatindami visuomenės ir verslo poslinkį tvarios plėtros link. Užėmę unikalią padėtį valstybėje ir jos ūkyje, bankai kaip niekas kitas turi galimybių reikšmingai prisidėti prie kovos su klimato kaita, vienu metu skatindami ir privačių, ir verslo klientų įpročių ir požiūrio pokyčius.

Valstiečių partijos vedlys Ramūnas Karbauskis apžvelgė, kas keisis, jei valdantiesiems pavyks pasiekti savo tikslą ir priimti narkotikų dekriminalizavimo įstatymą. Konservatorių ir liberalų daugumos Seimo pavasario sesiją vainikuos dekriminalizuoti narkotikai ir panaikinta baudžiamoji atsakomybė už jų kontrabandą į Lietuvą. Kas Lietuvoje keisis, jei valdantiesiems pavyks įgyvendinti savo planus? Narkotikai taps dar lengviau prieinami vaikams ir jaunimui.

Vasaros pradžia atnešė naujų rekordų į JAV ir Europos rinkas. Tačiau pastebimai pakilusi infliacija investuotojus toliau skatina atidžiai sekti JAV ir Europos centrinių bankų žinutes. Jei ECB kol kas neplanuoja keisti kurso, tai FED po birželio posėdžio pranešė apie planuojamą paankstinti bazinių palūkanų pakėlimą. Tai sukėlė trumpalaikę reakciją pagrindinėse pasaulio rinkose.

Prekių eksportas per keturis pirmus 2021 metų mėnesius augo daugiau nei dešimtadaliu (12,6 proc.), o lietuviškos kilmės prekių eksportas didėjo dar daugiau – 15,6 procento. Tai rodo, kad Lietuvos pramonė pagavo palankų paklausos vėją ir bent jau pajamų rodikliai šiemet bus gerokai didesni negu prieš metus. Ypač atsižvelgiant į tai, kad daugelio pramonės prekių kainos šiemet bus daug didesnės.

Gyventojų vartojimo apimtys nuosekliai augo nuo šių metų pradžios, balandį jos pradėjo šuoliuoti, o vasarą ši suspausta spyruoklė turėtų atsitiesti visu smarkumu, nes santaupų prikaupta nemažai. Tačiau tikrai nemažai daliai gyventojų vis dar kyla klausimas – ar jau metas sau leisti daugiau. Juk pandemija į visus mūsų ankstesnius įpročius privertė pažvelgti su nauju atsargumo filtru, rašoma pranešime.

Prezidento metinis pranešimas – politiškai korektiškas padėties valstybėje konstatavimas. Aš, gal ir ne taip korektiškai ir ne taip diplomatiškai sakau, nuolatos kartoju, kad ši valdžia negirdi ir nemato žmonių, kad jai nusipjauti į žmones ir jų valią, kad bandoma įvesti diktatūrą ir politinę cenzūrą, jei nuomonės nesutampa su konservatorių ir liberalų retorika, kad bandomos brukti vertybės, kurios didžiajai visuomenės daliai nėra priimtinos.

Prieš metus mažai kas tikėjosi, kad pandemijos poveikis NT sektoriui bus toks švelnus. Šiandien butų ir biurų statybos vyksta visu pajėgumu, prekybos centrų projektų taip pat niekas nestabdo, ir kai kam toks veržlumas gali atrodyti neracionalus. Tačiau iš tiesų plėtra NT sektoriuje atspindi palankią šalies ekonomikos būklę.

Ilgiau nei pusę metų trunkantys antrojo karantino suvaržymai gerokai išvargino visus, tad prasidėjusi vasara masina atostogomis ir poilsiu. Vis dėlto jos gali atnešti ir nenumatytų išlaidų. „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atliktas tyrimas parodė, kad gyventojų dalis, atostogoms taupančių iš anksto, sumažėjo. Visgi atostogų finansinis planavimas yra labai svarbus veiksnys siekiant, kad atostogos būtų sklandžios, o joms pasibaigus jūsų piniginės neištiktų bankrotas.

Pandemija išbandė mūsų sveikatos sistemos stabilumą, privertė sparčiau diegti naujoves, o kasdien skelbiami sveikatos statistikos skaičiai įgavo naują prasmę ir pagaliau buvo įvertinti kaip būtina priemonė veiksmų planavimui. Karantino metu tapo įprasta bene kasdien žiniasklaidoje matyti išsamias suvestines apie COVID–19 atvejus, ligoninių lovų užimtumą ne tik Lietuvoje, bet ir Europos bei pasaulio šalyse.

Aliaksandras Lukašenka gali atrodyti lyg personažas iš satyrinio romano apie įsivaizduojamą Rytų Europos šalį. Lengva pašiepti Baltarusijos autoritarinio prezidento laužytą sintaksę, nerangią kūno kalbą, iškreiptą pasaulio matymą ir nepotistinius įpročius (jo ne itin nuovokus sūnus Mikalajus nejaukiai sėdėjo prie stalo per praėjusios savaitės pietus su Vladimiru Putinu). Tačiau A. Lukašenka yra tikras, grėsmingas – ir triumfuojantis.

Diskusijas apie Cvirkos paminklo likimą dėl jų trukmės ir kontraversiškumo turbūt galima dėti į tą pačią lentyną su partnerystės įstatymu, vaikų ir moterų apsaugos nuo smurto klausimu, alkoholio ir tabako kontrole ar švietimo sistemos pertvarkomis.

Lietuvos ekonomika pandemiją išgyveno ir iš jos išneria pademonstravusi išskirtinį atsparumą. Tačiau pandemijos laikotarpis dar labiau išryškino įsisenėjusias struktūrines problemas, kurios gali slopinti šalies konkurencingumą ir tvarų pajamų augimą. Į kurias sritis šiuo metu būtina sutelkti didžiausią dėmesį? Praėjusiais metais Lietuvos BVP sumažėjo nežymiai, o šių metų pradžioje spėjo viršyti prieš pandemiją buvusį lygį.

Šių metų balandžio mėnesį naujoji JAV Iždo sekretorė, Janet Yellen, pasiūlė pasaulio ekonomikos lyderėms pagaliau susitarti dėl minimaliojo įmonių pelno mokesčio tam, kad įmonės nebebūtų perkeliamos į pigesnių mokesčių šalis, vadinamuosius mokestinius „rojus“.  Pasak J. Yellen, „tai visų pirma reiškia, kad vyriausybės turės stabilias mokesčių sistemas, kurios užtikrins deramą viešųjų paslaugų finansavimą ir geresnį reagavimą į krizes.

Europos širdyje klesti piratavimas. Ir mūsų lyderiai dėl to nieko nedaro. Būtent to galima pasimokyti iš Baltarusijos diktatoriaus Aliaksandro Lukašenkos negailestingo ir įžūlaus triuko, kai „Ryanair“ lėktuvas, skridęs iš Atėnų į Vilnių, buvo nuleistas iš padangės. Tikslas – sulaikyti 26 metų opozicijos veikėją Ramaną Pratasevičių, buvusį šiame lėktuve.

Tai, ką padarė Lukašenka su opozicijos atstovu Ramanu Pratasevičiumi ir kaip tai padarė, nusispjaudamas į tarptautines taisykles, žmogaus teises, net neabejoju, jog bus įvertinta demokratinio pasaulio lyderių ir teisėsaugos.

Neretai manoma, kad pavasarį, kai nuo kelių dingsta ledas, automobilių nebedengia sniegas ir dienos pasidaro ilgesnės, dėl eismo saugumo galima nerimauti mažiau. Visgi su žiemos šalčiu gyventojų budrumas neturėtų dingti – pavasaris vairuotojams pateikia savų iššūkių, į kuriuos būtina atsižvelgti, norint išvengti nemalonumų kelyje.  Žvėrys irgi keliauja  Kone nemaloniausia staigmena pavasario keliuose – į kelią netikėtai išbėgę laukiniai žvėrys.

Rodos, dar vakar kalbėjome apie sunkią ekonominę krizę, o šiandien jau baiminamės ekonomikos perkaitimo. Tačiau šis nerimas gali būti perdėtas − augančios pramoninės metalo, maisto žaliavų ir transporto išlaidos yra laikino pobūdžio ir nerodo, kad artėja neišvengiama ilgalaikė infliacijos banga. Be to, daugeliui Europos valstybių tikrai nepakenktų spartesnis atlyginimų augimas ir ekonominės temperatūros kilimas.