Komentarai ir analizė

Pastaruoju metu dėl itin pabrangusių dujų ir elektros energijos, kurios sparčiai kelia infliacijos rodiklius aukštyn ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje, gyventojai stengiasi ieškoti priemonių, kurios galėtų padėti atlaikyti kainų augimą.

Daugiau negu pusė Lietuvos gyventojų dažnai arba kartais pagalvoja, kad galėtų verstis papildoma veikla be savo pagrindinio darbo. Vis dėlto tik palyginti nedaugelis tam ryžtasi: pernai SEB banko iniciatyva atliktas tyrimas atskleidė, kad papildomos veiklos imasi apie 13 proc. šalies gyventojų.

Šių metų sausį infliacija perkopė 12 proc. ir taip dar labiau sustiprino jausmą, kad už savo santaupas šiandien galime nusipirkti mažiau negu prieš metus. Yra du būdai, kaip savo pinigus apsaugoti nuo nuvertėjimo – tai investavimas į nekilnojamąjį turtą ir investavimas į vertybinius popierius. Pirmasis būdas suprantamas daugeliui, nors prieinamas ne kiekvienam. Tuo metu antruoju būdu šiandien gali pasinaudoti bet kas, tačiau tai daro dar toli gražu ne visi.

Valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis pradeda ciklą straipsnių, kurie, pasak jo, turi sugriauti mitus, skleidžiamus apie žemės ūkį ir „žemgrobį“ Karbauskį bei atskleisti, kokių pastangų imasi versle, bandydamas pakeisti situaciją Lietuvos žemės ūkyje. Turintys kantrybės perskaityti viską, turės daug platesnį suvokimą apie žemės ūkio dabartį ir ateitį. Neapsigaukite, kad ši tema jūsų neliečia, nes visai gali būti, kad jūsų vaikai ir anūkai savo gerovę kurs ateities žemės ūkyje.

Finansai turi vieną įdomią ypatybę – jie gali būti ta tema, kuria poroje vengiama kalbėti, ir tuo pačiu metu dažna ginčus sukeliančia priežastimi. Priimtinas finansų valdymo būdas ir gebėjimas apie tai kalbėtis be įtampos abiem poroje gyvenantiems žmonėms gali būti svarbi darnių santykių sudėtinė dalis, rašoma pranešime spaudai.

Pagalvokime apie padirbinių rūšis. Kai kalbame apie žodį „padirbinys“, imame naudoti ir žodį „originalas“. Šis žodis visada yra tarsi satelitas, kai kalbame apie padirbinius. Padirbinių eroje, kurioje dabar gyvename, maistas, su savo dabartiniais ingredientais, skiriasi nuo tikro maisto.

Pavargusiems nuo visų grėsmių, iššūkių, rizikų, ribojimų, krizių ir krizelių žmonėms norėtųsi atverti šviesesnių perspektyvų kalbant apie gyvenimą Lietuvoje. Ir jų tikrai matosi. Registrų centro statistika rodo, kad lietuviai per praėjusius metus įgydami rekordinį kiekį nekilnojamojo turto, pirko jį ne tik didmiesčiuose, bet ir regionuose. Aš matau tikimybę, kad į juos grįžta gyvybė.

Vidutinio darbo užmokesčio augimas praėjusiais metais siekė daugiau nei 10 proc., tačiau kiekvieno namų ūkio pajamos augo nevienodu tempu, rašoma pranešime spaudai. Tuo metu 11 proc. augimą viršijusi metinė infliacija ir išaugę namų ūkių kaštai už elektros energiją ir šildymą natūraliai kelia klausimą − kaip savo asmeninį biudžetą būtų galima padaryti kuo atsparesnį išaugusioms kainoms.  Iš pirmo žvilgsnio, tai klausimas, vertas milijono − juk pažaboti kainų nėra galimybių.

Gedimino kalno šlaitu nudardėjo nuošliauža – vėl. Ir vėl pasigirdo kalbos apie dirvožemyje besikaupiantį vandenį – tarsi tai pirmas lietus Gedimino kalno istorijoje. Juk lydavo ir prieš 10 ir prieš 20 metų, bet šlaitai kažkodėl laikėsi. Kodėl?  Padarykime nedidelę ekskursiją. Vilniečiai galėtų nukreipti žvilgsnį į Trijų Kryžių kalną – šlaitas į Vilnelę dar statesnis nei Gedimino kalno, bet kažkodėl niekas niekur negriūva ir nešliaužia.

Lietuvos ir Baltarusijos santykiams aštrėjant yra ir geroji pusė – mažėja kontrabandos galimybės, nes judėjimas yra ribotas didžiaisiais krovininiais. Iš to galime laimėti akcizų mokesčius, nes pervežti kontrabandines cigaretes galimybių mažėja. Jei yra likę keliai iš „Nemuno“ vardu vadinamo cigarečių fabriko, tai jie lengvai gali būti užkirsti suteikiant į tai dėmesį ir tai turėtų būti prioritetas.

Pragariškų ir iki šiol nematytų sankcijų grėsmė sukėlė Rusijos vadovybės nerimą. Buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras Antanas Valionis sako, kad spaudimą nepradėti karo prieš Ukrainą Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas patiria iš oligarchų ir net generolų. „Paskaičiuotos pasekmės ir nuostoliai, atlikti „stress testai“ ir viešai santūriai pakomentuota, kad Rusija atsilaikytų. O neviešai, Rusijos politikai teigė, jog lauktų kuo tikriausia katastrofa.

Pastaruoju metu dėl itin pabrangusių dujų ir elektros energijos, kurios sparčiai kelia infliacijos rodiklius aukštyn, viešose diskusijose daug kalbama apie priemones, kurios galėtų padėti gyventojams atlaikyti kainų augimą. „Swedbank“ ekonomistai skaičiuoja, kad vidutinė metinė infliacija šiais metais sieks 7 proc.

Nustebsite, tačiau gyvenime esu sutikęs itin mažai žmonių, kurie žino tikrąją žodžio talentas reikšmę. Patikėkite, mano aplinkoje daug sėkmingų ir išmintingų, o dalis jų ir itin talentingi, bet neįtarė kodėl jie tokie. Dalis linkę nuvertinti savo sugebėjimus ir nelaikyti tai talentu.. Rašau šia tema, nes kaip ir daugelis atsakymų taip ir šis slypi paviršiuje. Aplinkui tiek daug gaišta laiką besigilinančių „intelektualų” ir nepastebi, kad viskas taip paprasta.

Įsivaizduokit, kad Britanija, vadovaujama autoritarinio lyderio, išsiilgusio praeities šlovės, bando atkurti savo imperiją. Tai gali apimti ekonominių svertų išnaudojimą, bandymą panaudoti anglų kalbą (jos britiškąją versiją) kaip kultūrinės hegemonijos priemonę, pareiškimus apie gilų civilizacinį pranašumą ir piktnaudžiavimą anglikonų bažnyčios pasauline galia.

Finansų rinkoje vyksta esminiai pokyčiai ir tai rodo, kad pigių pinigų laikotarpis baigiasi. Permainos laukia ne tik JAV, bet ir euro zonoje. JAV palūkanų pokyčius prognozuojantis įrankis, kuris paremtas realiais ateities sandoriais (CME FedWatch Tool), rodo, kad yra 73,1 proc. tikimybė, kad jau kovo 16 dieną vyksiančiame JAV centrinio banko susirinkime palūkanos bus pakeltos 0,25 proc. punkto, o likusi tikimybės dalis rodo 0,5 proc. didinimą. Šių metų pabaigoje tikimasi iki 1,5 proc.

2022-ieji akcijų rinkose prasidėjo raudona spalva, kai pagrindiniai JAV ir Vakarų Europos akcijų indeksai per pirmąjį metų mėnesį smuktelėjo apie 10 proc. Tačiau kai kurios įmonės nukentėjo dar labiau − „Bloomberg“ skaičiuoja, kad iš technologinių įmonių didžiąja dalimi sudarytame „Nasdaq 100“ indekse 2 iš 5 bendrovių akcijų kaina nuo piko susitraukė daugiau kaip 50 proc.

Kalbant apie tendencijas nekilnojamojo turto rinkoje, dažniausiai naudojamas bendrasis vardiklis būna kainų pokyčiai. Tačiau žvelgiant į NT rinką iš finansuotojo perspektyvos, svarbių dedamųjų nekilnojamojo turto paveiksle yra gerokai daugiau. Kokia dinamika skirtingi NT sektoriai pasižymėjo per pastaruosius metus ir ko tikėtis šiais metais?  Lietuvos banko vertinimu, gyvenamojo būsto kaina Lietuvoje šiuo metu yra kiek pervertinta.

Jei paklausčiau, kam iš mūsų savo aplinkoje teko susidurti su diagnoze „vėžys“, ko gero, tarp skaitančių šį straipsnį neatsirastų nė vieno, su onkologiniais susirgimais neturėjusio jokios akistatos. Ši liga dažniausiai užklumpa netikėtai, nepasiruošus, sujaukia ateities planus tiek pačiam ligoniui, tiek jo artimiesiems. Neretas sergantysis, su kuriuo teko bendrauti, atviravo, kad užklupus ligai, iš esmės pasikeičia žmogaus gyvenimo prioritetai ir tikslai.

Nelygybei ir skurdui mažinti numatytas šiemetinis gyventojų pajamų augimas eilinį kartą neatliks savo funkcijos. Tie, kurie pernai svajojo apie galbūt geresnę dešrą, šiemet svajones užkasė po išaugusiomis sąskaitomis. Šimašiaus Vilnius čia vėl visus apspjovė: šildymo kainos kilo dvigubai ir daugiau kartų. Miestiečiams nesvarbu, ant dujų ar ant kokios kitos adatos sėdi Vilnius, jiems aišku, kad rinkta valdžia (ir valdžios iki šios) nepadarė namų darbų.

Dar nuo „žaliųjų“ draudimų periodo akcizams padvigubėjus vynui ir alui, pardavimų kreivės stipriai keičia trajektorijas. Valstybinė mokesčių inspekcija paskelbė, kad sumažėjo dviejų kategorijų pardavimai – alaus ir spirituoto vyno. Per praėjusius 2021 metus daugiausiai augančių pardavimų trejetukas buvo putojantis vynas, kur pardavimai augo 17,3 proc. tarpiniai kokteiliai su spiritiniu likeriu – 13,6 proc. ir stiprieji gėrimai 9,7 proc.

Vyriausybė patvirtino ir teikia Seimui Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigų tinklo reformą, kuri dar labiau sujaukia visą sveikatos priežiūros sistemą. Siūlomi pakeitimai jau buvo kritikuoti anksčiau – tolinamos paslaugos nuo gyvenamosios vietos, neatsižvelgiama į vyresnių žmonių poreikius. Naikinant mažesnes sveikatos priežiūros įstaigas ir jas centralizuojant atimama žmonių teisę savo gyvenamojoje vietoje gauti medicinos paslaugas.

Dalis išradėjų, globalia prasme, yra tokie pavadinkime „patys sau išradėjai“. Labiau įsigilinus į jų išradimus, galime pastebėti, kad jie patys yra seniai ant jų paslydę ir visi jų išradimai galiausiai yra skirti tik mažam žmonių ratui – galima sakyti patiems sau. Ypatingai daug tokių išradėjų yra psichologijoje. Šioje nišoje apskritai daug išradimų, kurie tik patvirtina, kad žmonės yra skirtingi ir daugiau nieko.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, ketvirtąjį 2021 m. ketvirtį, palyginti su tuo pačiu 2020 m. laikotarpiu, Lietuvos BVP padidėjo 4,8 proc. Nors šis rezultatas yra teigiamas, tačiau didelės įtakos tokiam BVP rezultatui turėjo bazės efektas ir karantino režimas – 2020 m. pabaigoje Lietuvoje ir už Lietuvos ribų buvo įvestos įvairios karantino priemonės, tuo tarpu praėjusių metų pabaigoje ekonominis gyvenimas buvo gerokai laisvesnis.

Metų pradžia pasaulio akcijų biržose prasidėjo išsipardavimu, kurį išprovokavo aiškūs FED ketinimai sparčiau griežtinti pinigų politiką. JAV akcijų rinkoje prasidėjęs išpardavimas persimetė į Europos rinkas, o kiek pavėluotai – ir į Baltijos šalių biržas. Tiesa, tai nebūtinai žymi pastarųjų kelerių metų akcijų rinkų ralio pabaigą.

Kalbėdami apie finansinį raštingumą, galėtume visiems gerai žinomą patarlę apie mokslo naudą perfrazuoti į „ką išmoksi, kišenėje nešiosi“. Ir nors ekonominė gerovė Lietuvoje auga, gyventojų žinios apie finansus ir jų valdymą galėtų būti žymiai geresnės, ypač moksleivių bei jaunimo. Ši informacija pagelbėtų jauniems žmonėms, kurių didžioji dalis − net du trečdaliai – nurodo, kad dėl pinigų jaudinasi kasdien.

Pastarosiomis dienomis visiems labai rūpi klausimas – ar Vladimiras Putinas vėl puls Ukrainą? Jau beveik metai nuo 2021 m. pavasario, kai prie rytinės ir šiaurinės Ukrainos sienos, taip pat ir Kryme telkiamos didėlės Rusijos karinės pajėgos. Nors daugeliui tautiečių tokia situacija netoli Lietuvos sienų kelia nerimą, buvęs užsienio reikalų ministras Antanas Valionis įsitikinęs, kad karo grėsmė nėra reali. „Nebijokime, Putinas nepuls. Rusijos ekonomika silpna – ji sudaro tik apie 2 proc.

Nežinojimas, apatija, kaltė, cinizmas, arogancija, godumas ir bailumas. Tai, o ne kariai, tankai, kariniai lėktuvai ir raketos, yra galingiausi Kremliaus ginklai kare prieš Vakarus. Pradėkime nuo nežinojimo. Kur vis dėlto yra ta Ukraina? Ši šalis, kad ir kur ji būtų, nelabai emociškai rezonuoja daugumos vakarų europiečių ir amerikiečių galvose. Mokykloje apie ją nesimokėme. Mes ten neatostogaujame. Mes niekada nematome jos produktų savo parduotuvėse.

Mokėti ne nuomos mokestį, o savų namų paskolos įmoką būtų daug maloniau, sutiktų daugelis šiuo metu galvojančių apie nuosavo būsto įsigijimą. Tačiau iki to nuosavo būsto planus puoselėjančių gyventojų laukia kitas procesas – lėšų kaupimas būsto pradiniam įnašui, kuris turi sudaryti ne mažiau 15 proc. būsto vertės. Remiantis „Swedbank“ duomenimis, šiuo metu būstui besiskolinantys gyventojai pradiniam įnašui vidutiniškai skiria 23 proc. įsigyjamo būsto vertės siekiančią nuosavų lėšų dalį.

Niekad nemaniau, kad frazė „kenčiančiam dangus“‚ bus tokia aktuali dar neišėjus anapilin. Ar pastebėjote, kad dabar net ir apsimetus silpnu, tau bandoma sudaryti rojų? Stipriausiai bliaunantis valdo avis  Šiandien visos mažumos, visi silpnieji yra privilegijuoti. Natūralu: mokesčius turi mokėti stipriausi, o silpniausi gauna išmokas. Juk net ir per pandemiją pagalbos žymiai daugiau gauna tie, kurie yra ne būtinai silpni, bet tie, kurie moka parodyti savo silpnumą.

„Sustabdykite iškastinio kuro naudojimą! Veikite dabar pat!“ Tokie ir panašūs šūkiai mirgėjo aktyvistų plakatuose Škotijos mieste Glazge, kur vyko Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencija COP26. Buvo tikimasi, kad pasaulio šalių lyderiai susitikime įsipareigos dar ambicingiau mažinti šiltnamio dujų emisijas, taip užkirsdami kelią tolesniam globaliniam klimato šilimui.

Metų pradžia nebuvo sėkminga pernai blizgėjusioms egzotiškoms akcijoms ir kriptovaliutoms. Entuziastingai nusiteikę investuotojai gali gundytis „nuolaidomis“ ir, kaip angliškai mėgstama sakyti, „pirkti pakritimą“, tačiau praėjusių metų euforija ir svaigios aukštumos artimiausiu metu gali nebesugrįžti.

Politikos mokslų daktaras, VU TSPMI dėstytojas, populiarių straipsnių ir knygų autorius Mažvydas Jastramskis apie demokratiją ir jos svarbą svarsto ne tik su studentais universiteto auditorijose, bet ir viešai komentuodamas politinius procesus šalies gyvenime, rašoma pranešime spaudai. Knygą apie prezidento instituciją Lietuvoje parašęs politologas sako, kad demokratija kaip valdymo forma yra itin daugialypis procesas, kuriame kiekvienas įžvelgia skirtingas naudas.

Į prestižininį „Fortune Global 500“ reitingą įtrauktos ir neabejotinai sėkmingiausios pasaulyje įmonės kasmet socialinės atsakomybės sričiai skiria apie 20 milijardų JAV dolerių. Šis skaičius nėra mažas, tačiau tai – tik dalis bendro paveikslo apie atsakingo verslo įmonių veiklą visame pasaulyje.  Tikėtina, kad socialinės atsakomybės sritis ateityje pritrauks dar daugiau investicijų. Tokią tendenciją išryškino keleri pastarieji pasaulinės pandemijos metai.

Vladimiras Putinas puls Ukrainą iš Rytų. Arba iš pietų. Arba, atlikęs klaidinamą manevrą, per Padniestrę – iš vakarų. Arba iš Baltarusijos. Jis paskelbs taiką, o tada puls. Arba atvirkščiai. Taigi, karas artėja. O gal ir ne. Ši net ir patyrusių Vakarų analitikų skelbiama painiava atspindi, kokio slaptumo Rusija laikosi priimdama sprendimus. Turimi žvalgybos informacijos trupiniai nesudaro jokio aiškaus vaizdo.

Greičiausiai visi sutinka, kad išsilavinimas būtinas ir tai – itin svarbu brandžiai asmenybei. Kaip žinia, visais laikais, visose aplinkose buvo ir yra tiek daug  žmonių, kurie nesugeba palaikyti bent kiek platesnio pokalbio. Ar pastebėjote, kad išsilavinimas keičia net veido bruožus, todėl mokytis – verta, net ir dėl grožio. Čia pabandysiu pakalbėti apie tai, kaip ir kur šį išsilavinimą įgyti.

Pinigai yra neatsiejama mūsų gyvenimo dalis. Būdami vaikais turėjome taupykles, į kurias dėdavome dienpinigius ir įvairiomis progomis gautus grynuosius pinigus, o įžengę į paauglystę susidūrėme su norų ir galimybių iššūkiais. Tai metas, kai turime sustiprinti pradinius finansinius įgūdžius ir įgyti daugybę naujų. Gera naujiena: tai nėra taip sudėtinga, kaip gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio.

Po Sausio 13-osios minėjimo, kai prie Seimo susirinko ir protestuojančiųjų būrys, redakcija gavo skaitytojo Ramojaus Girinsko laišką. Žemiau pateikiame jį visą, neredaguotą.

Nepaisant pandemijos ir pasaulį krėtusių aktualijų – nuo klimato krizės iki infliacijos – 2021-ieji buvo sėkmingi metai investuotojams. Po nuosmukio 2020-aisiais pasaulio ekonomika pernai kopė į viršų. Dauguma pagrindinių akcijų indeksų fiksavo kilimus, o rinka sulaukė kaip niekada gausaus pirminių viešų akcijų siūlymų skaičiaus (angl.

Vilniaus regione gruodį trys iš keturių apklaustų gyventojų teigė, kad būsto kainos Lietuvoje šiemet didės. Tai didžiausia taip manančių asmenų dalis per dešimt metų, kai SEB banko užsakymu kas ketvirtį atliekama reprezentatyvi gyventojų apklausa.

Tvarumo tema praėjusiais metais gaunamu dėmesiu rikiavosi šalia globalios pandemijos ir geopolitinių įtampų. Regis, kad apie klimatą kalbėjo visi – mokslininkai, politikai, verslininkai, visuomenės veikėjai. Tačiau kol valstybių ir įmonių vadovai prie derybų stalų gludino formuluotes ir aptarinėjo vizijas 2050 metams, gamtos stichijos veikė nieko nelaukdamos.

Milijonai metų evoliucijos, tarp kitų paukščių, mūsų faunai padovanojo „nuostabų“ paukštį – GEGUTĘ. Gegutės, dėl savo elgesio ypatumų, gamtoje yra pripažintos parazitiniais paukščiais. Matote, kiaušinius jos deda į kitų paukščių lizdus, ir, iš esmės, neblogai gyvena panaudojant svetimą ir sąžiningą kitų paukščių darbą.

Visuomeninio elektros tiekimo kaina gyventojams nuo šių metų pradžios padidėjo apie 10 proc., o pasirašantiems sutartis su nepriklausomais tiekėjais ir gerokai daugiau. Visgi yra patikrintas ir tūkstančių šalies gyventojų jau išbandytas būdas, kaip sumažinti sąskaitas už elektrą. Tai investicija į nuosavą saulės elektrinę, kurios patrauklumas pastaruoju metu dar labiau išaugo.

Prieš ketverius metus kalbėjau apie tai, kad mūsų valstybei reikia auginti savo Čerčilius. Šis politikas, valstybės vadovas yra chrestomatinis pavyzdys, kiek gali nulemti vienas žmogus, ir kad bet kokiomis istorijos sąlygomis galima pasiekti savo tikslą. Šis lyderis tapatinosi su savo valstybe, gyveno jai ir galvojo ne apie tai, ar bus mylimas tautos ir aplinkos, bet kaip valstybę, kuriai jis tarnavo, padaryti stipria lydere. Esminė jo varomoji jėga buvo pažanga ir lyderystė.

Rusija laimi – iš dalies dėl savo pačios privalumų, bet daugiausiai – dėl mūsų silpnumo. Ant kortos pastatyta ne vien Ukrainos ateitis, bet ir mūsiškė. Štai ko dauguma Vakarų lyderių neįstengia suvokti, didėjant statymams šioje bauginamoje viduržiemio geopolitinio pokerio partijoje. Jeigu gruodžio 17-ąją Rusijos paskelbtas Rusijos reikalavimų sąrašas būtų priimtas, tai sugriautų NATO ir užbaigtų Jungtinių Valstijų kaip Europos saugumo garantės vaidmenį.

Laisvė reiškia, kad būtent mes patys esame savo sprendimų autoriai. Žinoma, mums visuomet įtaką, nesvarbu gerą ar blogą, daro įvairūs žmonės ar aplinkybės, bet visada sprendimą priimame mes. Tik ar tikrai visi nori tos taip vadinamos laisvės? Ar visi mes vienodai suprantame tą laimę ir ar mes siekiame vienodos gyvenimo kokybės? Laisvė – tai galimybė nevaržomai elgtis bei veikti, savo nuožiūra priimti sprendimus, bet tuo pačiu tai ir didžiulė atsakomybė, kurios toli gražu nori ne visi.

Nuo neatmenamų laikų žmonės norėjo pamatyti ateitį, žinoti, kam ruoštis, ko tikėtis ir nuo ko saugotis. Jie stebėjo debesis ir žvaigždes, sekė gyvūnų elgseną, tyrė kavos tirščius, bandydami atrasti bet kokius dėsningumus ir taip sumažinti juos slegiančią nežinomybę. Net ir dabar, 21 amžiuje, „Google“ duomenys rodo, kad kiekvienų metų pabaigoje kelis kartus šokteli horoskopų paieškos užklausų skaičius.

Buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras, diplomatas Antanas Valionis pateikė savo įžvalgas apie ateinančių metų pasaulines politines ir ekonomines tendencijas. „Baigėsi 2021-ieji metai ir visada smalsu, visada įdomu pažvelgti į tai, o kas gi mūsų laukia kitais, 2022-ais metais. Kurios politikos tendencijos keisis, kurios tendencijos išliks ir kur iš viso eina pasaulis XXI amžiaus trečiojo dešimtmečio metais?“, – intrigavo A. Valionis.

2021 metai baigiasi ir galima pateikti daug apibendrinimų. Vienas jų – tai alkoholio vartojimo pokyčiai Lietuvoje. Galima konstatuoti, kad toliau stiprėja lietuvio taurelė ir akcizų politika toliau tai skatina. Pagal 11 šių metų mėnesių Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenis, ženkliai augo vyno ir stipraus alkoholio pardavimai, o alaus kiekiai traukėsi. Surenkami mokesčiai iš šių kategorijų judėjo atitinkamai.

Pastarosiomis dienomis Rusijos užsienio reikalų ministerija įteikė sutarčių projektus NATO ir JAV apie saugumo garantijų suteikimą Rusijai. Ten, remiantis pagrindiniais tarptautinės teisės dokumentais, kuriuos visus Rusija pažeidė aneksuodama Ukrainos Krymo pusiasalį, ji reikalauja atsisakyti NATO plėtros, nepriimti į ją buvusių SSRS respublikų, ypaš Ukrainos, ir nedislokuoti jose jokių pajėgų.