Šįkart nekalbėsime apie verslo idėjų paieškas, būdus ir kelius kurti bei auginti nuosavą verslą. Kaip rodo tyrimai ir mūsų patirtis, įgyta bendraujant su banko klientais, žmones neretai gąsdina jau vien pati mintis imtis verslo, mat jam kurti reikia žinių, investicijų, būtina skirti daug laiko ir energijos. Ką ir bekalbėti apie baimę patirti nesėkmę. Kaip rodo praėjusį rudenį SEB banko atliktas tyrimas, toks nuogąstavimas nuo verslo kūrimo sulaiko daugiau negu kas trečią Lietuvos gyventoją.
Vis dėlto, verslumas ir verslo kūrimas nebūtinai reiškia būtinybę ruošti planą, steigti įmonę ir paskirti jai visą savo laiką bei energiją. Yra gerokai paprastesnių būdų, kaip padidinti savo pajamas, o kartais ir užčiuopti savyje verslininko gyslelę be didesnės rizikos ir neskubant tučtuojau registruoti bendrovės.
Nebereikalingi daiktai gali virsti pajamomis
Siekiantiems gauti papildomų pajamų kartais gali užtekti tiesiog atidžiai peržiūrėti tai, kas sukaupta namuose. Nebedėvimi, nors dar tinkami dėvėti drabužiai, nebenaudojami daiktai ar pabodę baldai, nebedžiuginantys meno kūriniai ir suvenyrai, perskaitytos ir lentynoje dulkančios knygos – visa tai, kas nebereikalinga vienam, gali tapti lobiu kitam ir kartu papildyti sąskaitą ar piniginę.
Parduoti nebereikalingus daiktus ir kitą turtą šiuo metu galima paprasčiau negu bet kada ik šiol: naudojantis specializuotomis interneto platformomis, prekyvietėmis ar socialiniais tinklais. Jeigu tokios prekybos mastai nedideli ir pajamos iš neregistruotino turto neviršija 2500 eurų per metus, galima nesirūpinti ir dėl mokesčių – gyventojų pajamų mokesčio tokiu atveju mokėti nereikia.
Kartais prekyba ir mainai naudotais daiktais išauga iki unikalių verslo projektų, tokių kaip visame pasaulyje išgarsėjusi platforma „Vinted“. O kai kurie žmonės tiesiog patiria malonumą internetu pirkdami ir parduodami įvairius daiktus, ir ši veikla ilgainiui tampa nuolatiniu papildomų pajamų šaltiniu.
Suprantama, ne su visais daiktais galime norėti atsisveikinti visam laikui. Čia vertėtų pasidomėti ir trumpalaikės nuomos galimybėmis. Ir užsienio šalyse, ir Lietuvoje kuriamos dalijimosi platformos, leidžiančios kokį rečiau naudojamą daiktą trumpam išnuomoti. Dviračiai, paspirtukai ar sniego motociklai, kompiuterinė ir vaizdo technika, sporto inventorius ar kita įranga, kurią kažkada įsigijote bet naudojatės rečiau, negu numanėte, visai neprivalo rinkti dulkių.
Šie daiktai gali suteikti džiaugsmo ir naudos kam nors kitam, o tuo pačiu – suteikti pajamų. Ko gero, neverta nė kalbėti, kad nebereikalingų ar rečiau naudojamų daiktų pardavimas ar nuoma yra puikus tvaraus vartojimo pavyzdys ir reikšmingas indėlis į žmonijos kovą su klimato kaita.
Ypatingi įgūdžiai ir žinios būtini ne visada
Dar vienas būdas pradėti gauti papildomų pajamų taip pat yra savotiška inventorizacija, tik jau nebe materialiųjų vertybių. Įvertinkite tai, ką turite brangiausio: savo žinias, įgūdžius ir laiką. Kiek ir kam jo galėtumėte skirti?
Tuos, kurie iš karto purto galvą, nes esą neturi jokių ypatingų įgūdžių, už kuriuos kiti galėtų norėti susimokėti, kviečiu pagalvoti dar kartą. Daugeliui aktyvių, dirbančių, dideles pajamas gaunančių gyventojų didžiausia vertybė yra laikas. Paslaugos, kurias teikiant nereikia didelės patirties ar kvalifikacijos, tokios kaip šunų vedžiojimas ar namų tvarkymas, šiais laikais tampa vis paklausesnės. Jų teikimas daugeliui žmonių tampa svarbiu pajamų šaltiniu, kartais net ir pakeičia nuolatinį darbą.
Internete galima nesunkiai rasti platformų, padedančių šių paslaugų teikėjams ir klientams rasti vieniems kitus. Be to, čia verta nepamiršti ir dar vienos galimybės papildomai užsidirbti, pavyzdžiui, laisvą laiką skiriant bendradarbiavimui su kuria nors iš Lietuvoje veikiančių platformų, teikiant kurjerio ar pavežėjo paslaugas. Neretai šiai veiklai taip pat nebūtinos gilios kurios nors srities žinios ar patirtis, pakanka vairuotojo pažymėjimo, automobilio, o kitais atvejais – ir dviračio ar paspirtuko.
Tiems, kurie turi gilesnės, labiau specifiškos patirties ir įgūdžių, leidžiančių teikti kokias nors paslaugas kitiems žmonėms, pirmiausia vertėtų tiesiog šiuos savo įgūdžius išdėstyti sąraše. Tuomet belieka pagalvoti ir įvertinti, kokiai veiklai, susijusiai su šiais gebėjimais, mieliausiai skirtumėte laisvą laiką ir kokias paslaugas, už kurias kiti žmonės norėtų susimokėti, galėtumėte teikti. Keliolika minučių, praleistų naršant įvairių paslaugų teikėjų svetainėse, pavyzdžiui, „Paslaugos.lt“, gali padėti suvokti, kokia didelė galimų paslaugų pasiūla, ir pasisemti idėjų bei įkvėpimo.
Apie dar vieną svarbią ir paklausią paslaugų, kurias galima teikti už atlygį, grupę būtų galima kalbėti daug ir plačiai. Tačiau čia tik pakviesiu įvertinti, kokiomis žiniomis galėtumėte pasidalinti su kitais žmonėmis ir juos mokyti. Visame pasaulyje ir Lietuvoje sparčiai didėja poreikis ne tik kalbų, matematikos ar IT kursams, mokytojams ar korepetitoriams. Menų, rankdarbių, maisto gaminimo, ūkio ir buities darbų, įvairių laisvalaikio veiklų ir daugelio kitų sričių mokymas bei kursai taip pat gali tapti papildomu, o kartais – ir pagrindiniu pajamų šaltiniu.
Laisvalaikio pomėgiai taip pat gali padėti gauti pajamų
Dar vienas būdas įvertinti savo žinias ir įgūdžius – įregistruoti individualią veiklą pagal pažymą. Atliekant šią procedūrą reikia nurodyti, kokios srities paslaugas ketinate veikti ar kokia kita veikla galėtumėte verstis. Tai suteikia paskatą apmąstyti ir įvertinti, kokie gebėjimai gali tapti pajamų šaltiniu. Šis paprastas, internetu greitai atliekamas žingsnis naudingas dar ir dėl to, kad tokios pažymos vis tiek greičiausiai reikės, kad galėtumėte teisėtai gauti pajamas už savo veiklą ir mokėti mokesčius.
Svarstant apie būdus, kaip gauti papildomų pajamų, būtina įvertinti ir kitą galimą ir nepaprastai svarbų pajamų šaltinį – savo pomėgius ir hobius. Pasaulyje ir Lietuvoje yra daugybė įkvepiančių istorijų bei pavyzdžių, kaip laisvalaikio pomėgiai virto klestinčio verslo pagrindu. Žvejybai skirti sonarai „Deeper“, lietuviškos kosmetikos prekės ženklas „Manilla“ ir daugelis kitų pripažinimo sulaukusių prekių bei paslaugų savo kelią pradėjo kaip hobiai ir laisvalaikio užsiėmimas.
Tik šiuo atveju visiškai nebūtina iš karto galvoti apie įmonės kūrimą. Savo rankdarbius, kūrinius, gaminius visų pirma galima pamėginti pasiūlyti ir parduoti jau veikiančiose platformose, tokiose kaip „Etsy.com“, ar netgi tiesiog draugams ar pažįstamiems socialiniuose tinkluose. Dvejojate, ar norėsite šia veikla verstis tiek, kad galėtumėte gaminius tiekti dideliais kiekiais? Bet to dabar ir nereikia: pasiūlykite įsigyti nors vieną, kad pajustumėte, ar tai jums apskritai įdomu.
Savo verslo link mažais žingsneliais
Lygiai taip pat, mažais žingsneliais, galima pradėti tyrinėti ir dar vieną sritį, susijusią su turimų finansinių išteklių didinimu – investicijas. Pastebime, kad Lietuvoje vis dar gajus įsitikinimas, kad, norint pradėti investuoti, reikia turėti daug žinių ir pradinių lėšų. Matyti, kad vis daugiau gyventojų supranta, jog tai tikrai nėra būtina, o pradėti investuoti, kad ir papildomai gautas pajamas, šiais laikais yra gerokai paprasčiau.
Reguliariai investuodami palyginti nedideles sumas, gyventojai tiesiogiai ne tik ugdo naudingą finansinį įprotį, bet ir susipažįsta su investicijomis, įgyja tiesioginės investavimo patirties. Beveik neabejojame, kad daugelį jų ši patirtis paskatins investicijomis pradėti domėtis vis labiau, o kai kuriems tai ilgainiui gali tapti net ir pagrindine veikla.
Suprantama, dalindamasi šiomis mintimis tik užkabinau patį temos paviršių: sąžiningų, orių ir palyginti nesudėtingų būdų uždirbti papildomų pajamų yra gerokai daugiau. Vis dėlto, jeigu kas paprašytų duoti vienintelį patarimą, nuo ko pradėti, atsakyčiau: įvertinti savo žinias, įgūdžius ir pomėgius bei paieškoti būdų juos, skiriant šiek tiek laiko ir pastangų, paversti pinigais. Esu tikra, kad ir šių kelių paprastų principų visiškai pakanka, kad šiems metams baigiantis papildoma veikla besiverčiančių žmonių Lietuvoje būtų dvigubai daugiau negu pernai. O galbūt tarp šių žmonių atsiras ir tokių, kuriuos įgyta patirtis pastūmės kurti verslą, apie kurį artimiausiu metu išgirsime ir kuriuo galėsime didžiuotis visi.
Eglė Dovbyšienė, SEB banko valdybos narė, Mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovė
