Pasak žolininkės K. Šilinskienės, tai, kad sulos galima prisileisti žiemos metu – visiškai normalu, nes klevų sula pradeda tekėti, kai dienomis laikosi pliusinė temperatūra, o naktimis – nedidelis minusas – būtent taip ir nutiko sausio pabaigoje.
„Viskas priklauso nuo oro. Šiemet, sausio 28 dieną, kaimynas sako: „Žiūrėk, tau jau pribėgo sulos“. Ir iš tikrųjų, nes praeitą dieną buvo atlydys, buvo atleidę tą vieną dieną ir sulos pribėgo iš trijų klevų”, – džiaugiasi ji.
Prisileido daugiau kaip 3 litrus
Moteris pasakoja pradūrusi tris klevus ir, nors sula tekėjo ne iš visų medžių, moteriai pasisekė prisileisti daugiau kaip 3 litrus šio saldaus gėrimo.
„Iš vieno pribėgo beveik pilnas 3 litrų stiklainis, iš kito pusė, o iš trečio nieko. Tai reiškia, kad medžiai irgi kaip žmonės, vieni anksčiau prabunda, kiti vėliau, kitiems gal reikia daugiau šilumos ar šaknys jų kitaip išsidėstę“, – svarsto žolininkė.
Moteris atskleidžia kiekvienais metais sulos skanaujanti panašiu metu, o anksčiausiai jos yra prisileidusi sausio viduryje. Ji akcentuoja, kad viskas priklauso nuo oro temperatūros, todėl matyti, kad artimiausiu metu sulos galima nebesitikėti.
„Pasižiūrėjau, kad dabar orai bus nepalankūs, ne taip, kaip pernai, kai buvo tokia lengva žiema, sako, žiemos tada išvis nebuvo. Tikrai praeitais metais, sausio mėnesį, buvo daugiau dienų, kai buvo pliusinė temperatūra.
Tada tamsius klevų kamienus saulutė pašildo ir ta sula bėga. O šiemet žiūriu, kad čia tik vieną dieną taip buvo. Dabar dvi savaites į priekį temperatūra dieną bus -5, tai tikrai sulos nebus, tai ir stovi taip išgręžta.“
Viskas priklauso nuo oro
Žolininkė pasakoja, kad dažniausiai klevų sulos ji prisileidžia iki 10 litrų. Anot jos, įprastai klevų sula bėga prasidėjus atlydžiui iki kol išeina pašalas, o atšilus orams jau ima tekėti beržų sula.
„Aš gręžiu storus klevus, tai iš vieno klevo pribėga kokie du 3 litrų stiklainiai. Ryte atsikėlus, nueinu pasižiūrėti ir popiet, jeigu saulė stipriau šildo, nuolat pasižiūriu arba dedu didesnį stiklainį, 4–5 litrų. Iš vieno klevo prisileidžiu iki 10 litrų, bet tai yra labai nepastovu.
Klevų sula bėga žiemą, nes kai prasideda atlydys, išeina pašalas, klevų sula baigia bėgti. Tada pradedam leisti beržų sulą, tai irgi priklauso metai iš metų, kada tas pašalas išeina, kada pavasaris ateina“, – sako pašnekovė.
Nori išlaikyti tradiciją
Žolininkė nurodo, kad klevų sulą galima gerti tik šviežią, išlaikyti jos iki vasaros, deja, nepavyks. Užtat beržų sula bėga gausiau, tad jos galima prisileisti daugiau ir pasilikti atsargoms.
Moteris pasakoja klevų ir beržų sulą leidžianti ne tik dėl to, kad tai skanus ir vitaminų turintis gėrimas. Taip pat ji nori išlaikyti ir sulos gėrimo tradiciją, kurią, pasak K. Šilinskienės, puoselėjo mūsų senoliai:
„Sulą leisdavo nuo senų senovės ne tik lietuviai, bet ir baltarusiai, ukrainiečiai, latviai, visose platumose, kuriose auga klevai, beržai, nuo senų senovės buvo tradicija leisti sulą.
Dar dabar prisimenama, kad dėdavo į statines, užpildavo avižom. Aš irgi noriu pratęsti šią tradiciją, kuri yra labai svarbi liaudies kultūroje – sulos gėrimas pavasarį.“
Sulos nauda
Biomedicinos mokslų daktaras Artūras Sujeta teigia, kad sula išties yra naudingas gėrimas, nes šviežioje klevų ir beržų suloje yra palyginti nedaug cukraus.
„Beržų suloje būna apie 1–2 proc., o klevų apie 2–4 proc. cukraus. Tiesa, cukrinių klevų cukraus koncentracija gali būti net iki 10 kartų didesnė. Tačiau reikšmingo skirtumo tarp beržų ir klevų sulos poveikio sveikatai nėra“, – komentuoja jis.
Tačiau A. Sujeta atkreipia dėmesį, kad literatūroje ir moksliniuose tyrimuose daugiau kalbama apie beržų sulos naudą. Jis nurodo, kad beržų suloje yra daug mikroelementų, reikalingų žmogaus organizmui:
„Beržų sula turi daug mangano ir kitų maisto medžiagų, tokių kaip varis, geležis, chromas, cinkas, magnis, kalcis, kalis.“
Pasak pašnekovo, beržų sulos vartojimas gali būti naudingas ir plaukų bei odos būklei. Taip pat šis gėrimas žinomas kaip turintis antioksidacinių savybių.
„Išgėrus apie 300 mililitrų sulos, galima gauti iki 130 proc. mangano paros normos, kuris žinomas dėl savo savybių, reikalingų kaulinio audinio vystymuisi ir bendros jų būklės palaikymui.
Studijos rodo, kad manganas kartu su cinku, kalciu ir variu gali padėti senyvo amžiaus moterims neprarasti kaulinio audinio stuburo srityje“, – nurodo A. Sujeta. – Bet reikia suprasti, kad tokių tyrimų yra nedaug, nes tai nėra maisto papildas ar vaizdas“, – priduria jis.
Paklaustas, ar sulą galima paskaninti saldžiais priedais, A. Sujeta sako nerekomenduojantis to daryti:
„Galima paskaninti, bet nebūtina. Geriau gerti be jokių papildomų priedų.“
Sulą gali gerti ne visi
Biomedicinos mokslų daktaras įspėja, kad nors sula yra saugus gėrimas ir skanus būdas numalšinti troškulį, turintiems alergijų ar problemų su kepenimis, jos gerti nerekomenduojama.
„Pavienės studijos nustatė galimas odos alergijos rizikas dėl sulos vartojimo – alergiškiems žmonėms gali atsirasti niežulys. Kadangi sudėtyje gausu mangano, žmonėms gali iškilti rizika patirti jo perteklių.
Todėl sulos patarčiau nevartoti žmonėms, turintiems kepenų ligų. Jiems tikrai iškyla rizika patirti toksinį mangano poveikį“, – sako pašnekovas.
Mitai apie sulą
Kalbant apie sulą, A. Sujeta sako dažnai girdintis nuomonių, kad šis gėrimas padeda išvalyti organizmą. Tai, pasak specialisto, yra visiškas melas.
„Žmonės dažnai klaidinami, ypač jei jų sveikatos raštingumas yra žemas, kaip didelės dalies Lietuvos gyventojų. Mūsų kūnus išvalyti kasdien padeda kepenys, inkstai, buferiniai organai, kurie ir skirti šiai funkcijai. Jokia sula ar vaisių sultys, žinomos mokslui, neatlieka šios funkcijos.
Yra vaistiniai preparatai ir maisto papildai, palaikantys mūsų organų funkcijas arba jas stiprinantys. Maistas ir gėrimai gali ir veikia šių organų funkciją, bet ne pakeičia juos“, – įsitikinęs biomedicinos mokslų daktaras.
