Moterį jau paauglystėje domino psichologinė literatūra ir žmonių elgesio modeliai. Šis susidomėjimas vis labiau augo, o ir artimieji bei draugai neretai kreipdavosi į ją įvairiais rūpimais klausimais. Tad ji ėmėsi mokytis įvairių technikų ir taikyti jas tiek sau, tiek savo draugams, tačiau ne visų jų efektyvumas ją tenkino.
Prieš penkerius metus Zita, lankydamasi vienuose mokymuose, sužinojo apie emocijų paleidimo būdą ir iškart juo susidomėjo. Po pusantrų metų ji išvyko į Indiją ir, grįžusi iš kelionės, nusprendė su kitais dalintis emocijų paleidimo technikos paslaptimis ir padėti tiems, kuriems reikia pagalbos.
Nors emocijų paleidimas tikriausiai skamba kaip visų mus slegiančių jausmų, tokių kaip pyktis, nerimas, baimės, atsikratymas, Zita atskleidžia, kad iš tiesų ši technika veikia visai kitaip.
„Paleisti nereiškia atsikratyti. Todėl žmonės ateina į užsiėmimus, kad išmoktų priimti savo jausmus“, – šypsosi moteris.
Tikriausiai dažnu atveju pajutus neigiamas emocijas, su kuriomis nepavyksta susitvarkyti, išgirstume pasiūlymą apsilankyti pas psichologą ir pasikalbėti apie savo problemas. O štai emocijų paleidimo technika daug kam tikriausiai negirdėta. Kas tai?
Emocijų paleidimo technika yra vienas iš daugelio būdų sąmoningai, paprastai paleisti savo jausmus. Paleidę, išlaisvinę savo jausmus, kurie yra užspausti viduje, galite susigrąžinti ramybę, atsipalaidavimą ir energiją, kad galėtumėte kurti tai, ką norite turėti.
Emocijų paleidimo technikos kūrėjas Lesteris Levinsonas sakė, kad tai, kas mes esame – esame be jokių ribų. Mes galime daryti tai, ką norime daryti, būti tuo, kuo norime būti, ir turėti tai, ką norime turėti. Jeigu to negalime, vadinasi, mūsų viduje yra įsitikinimai, neleidžiantys to pasiekti. Paleidę šiuos įsitikinimus, galime ne tik pasiekti savo tikslą, bet ir vis labiau būti tuo, kas iš tikrųjų esame.
Papasakokite, kaip vyksta emocijų paleidimas? Kokių bėdų šių užsiėmimų metu atsikrato žmonės?
Pats procesas vyksta dialogo forma, nes pats paleidimas yra natūralus, netgi organiškas gebėjimas kiekvienam iš mūsų. Pavyzdžiui, jeigu pastebėsite, visi maži vaikai labai lengvai paleidžia emocijas. Jeigu vaikas bėgdamas nukrenta ir apsidairęs supranta, kad niekas nematė, kaip jis nukrito, tai jis atsistoja ir bėga toliau. Taip jis paleidžia situaciją, paleidžia su ja susijusias emocijas.
O mes užaugę apsikrauname įvairiais reikalais, rūpesčiais, darbais ir kuo jų daugiau – tuo ir gyvenimas būna sunkesnis. Emocijų paleidimo technikoje egzistuoja tam tikri klausimai, kurių žmogus turi savęs paklausti.
Yra penki ar šeši pagrindiniai paleidimo būdai, kuriuos žmogus pasirenka, atsižvelgdamas į norimą paleisti situaciją ar emociją. Kartais galima paleisti ir nieko savęs neklausiant, o tiesiog pastebėjus, kad tas jausmas yra mūsų kūne. Paleisti nereiškia atsikratyti. Todėl žmonės ateina į užsiėmimus, kad išmoktų priimti savo jausmus. Jie išmoksta atsipalaiduoti net ir su tuo, kas jų gyvenime buvo anksčiau. Tuomet pasikeičia žmogaus mąstymas ir sąmoningai pradeda keistis įpročiai. Dėl ko žmogus anksčiau jausdavosi įsitempęs, dabar jis tiesiog atsipalaiduoja.
Kokie tie pagrindiniai emocijų paleidimo būdai?
Paleidimas sveikinant jausmus „Ar galiu pasveikinti šį jausmą? Ar galiu leisti jam būti?“ Paleidimas sakant visiems jausmams „TAIP“ ir kartojant „TAIP“, kol jie atsipalaiduoja. Paleidimas per klausimą „Ar galiu tai paleisti“?
Paleidimas per sprendimą, tiesiog viduje nusprendus priimti jausmą/emociją ar nebesilaikyti/nekovoti su jausmu/emocija. Sprendimą lengviau priimti kai pamatome, kad dabartinis mūsų kovojimas su jausmais mums sukuria tik kančią.
Ir taip pat paleidimas per trūkumus. Yra 3 pagrindiniai poreikiai/trūkumai: tai noras kontrolės, noras saugumo, noras pritarimo. Pirmiausia, reikia savęs paklausti, iš kokio trūkumo ateina šis jausmas/emocija ar įsitikinimas. Tuomet antru klausimu paklausti, ar galiu paleisti tą trūkumą?
O ar kuriuos nors emocijų paleidimo pratimus mes patys galime atlikti namuose, be specialisto pagalbos?
Visus išvardintus būdus galima naudoti namuose. Paprasčiausias pratimas savęs klausti, ką aš dabar jaučiu, ir stebėti, kur tai jaučiasi kūne, bei priimti tuos pojūčius. Priėmus kūno pojūčius pamažu atsipalaiduoja ir pati emocija.
Kodėl svarbu išmokti paleisti emocijas ir nelaikyti visko savyje?
Augdami mes pradedame reikšti savo jausmus ir norus, tačiau jie ne visuomet būna patenkinami. Mes išgirstame draudimų ir priežasčių, kodėl negalime gauti to, ko norime ir priimame tai kaip tiesą, kuria patikime ir nesuabejojame jos tikrumu. Tačiau patikėję vaikystėje girdėtais draudimais, užaugę mes apsikrauname įvairiais reikalais, rūpesčiais, darbais, draudimais, įsitikinimais ir kuo jų daugiau, tuo ir gyvenimas būna sunkesnis.
Tai tampa našta ir tada nebemokame išties džiaugtis gyvenimu arba geriausiu atveju mokame džiaugtis tik trumpais jo momentais. Ir taip metai iš metų nešiodamiesi tą naštą mes pamirštame save. O ko noriu aš? Kaip aš noriu jaustis? Ko noriu ir kaip noriu gyventi? Tai našta, kurią tempiame kartu su savimi kiekvieną dieną. Su kiekviena emocija darosi vis sunkiau, nes ją dar lydi praeities prisiminimai ir nuoskaudos, kurie taip pat yra nepaleisti.
Emocijų paleidimo technika padeda šią naštą nusiimti, o kadangi ta našta gerokai palengvėja, kartu prašviesėja ir gyvenimas. Iš esmės pasikeičia žmogaus vidinė būsena – jis atsipalaiduoja ir išmoksta džiaugtis. Paleisti ar laikyti savyje – tai tik mūsų sprendimas ir kiekvienas iš mūsų renkamės, kas mums teikia daugiau džiaugsmo. Jei laikyti, tada galime gyventi laikydamiesi emocijų. Jeigu daugiau džiaugsmo ir atsipalaidavimo jaučiame paleidę – tada paleisti.
Su kokiomis problemomis susidūrę žmonės dažniausiai kreipiasi jūsų pagalbos?
Gyvenime viskas aplink mus yra santykiai, todėl žmonės į konsultaciją dažnai ateina su tikslu sukurti santykius. Žmonės organiškai ieško tokio santykio, kuriame galėtų jaustis laisvi ir laimingi. Tačiau viską turime pradėti nuo savęs, nuo sukurto santykio su savimi, kada mes pradedame žiūrėti į gyvenimą iš galios pozicijos, kada mes galime priimti, kas vyksta, ir susikurti, ko norime.
Tai apima praeities nuoskaudų, neišpildytų tėvų lūkesčių, baimių, kaltės, gėdos, pykčio ir kitų jausmų paleidimas. Kad mums pavyktų tai pasiekti, būtina sąlyga – atvirumas su savimi paleidžiant tuos įsitikinimus, kurie mus riboja, neleidžia jausti džiaugsmo ir lengvumo.
Tikriausiai susiduriate ir su sudėtingesniais atvejais, kai neigiamos emocijos žmogų yra jau itin stipriai paveikę ir giliai įsišakniję? Kiek laiko turi praeiti, kad žmogus pajaustų palengvėjimą?
Tai įvyksta labai individualiai. Kažkas pajaus, kad palengvėjimas jaučiasi kūne, kažkas, kad gali lengviau įkvėpti ir tai bus labai unikalu, nes kiekvienas iš mūsų skirtingai reaguojame ir priimame esamą situaciją. Žmogus paleidžia tai, kaip jaučiasi, kaip reaguoja. Pavyzdžiui, jeigu kažkas mus įžeidė, paleidžiame savo reakciją į šį įžeidimą, o ne patį įžeidimą. Tam laiko reikia labai individualiai. Sudėtingesniais atvejais gali būti, kad tai užtruks kiek ilgiau, kadangi žmogus ilgai nešiojosi emocijas. Dėl to šioje vietoje labai svarbu yra atvirumas ir ryžtas.
Reikėtų paklausti savęs, ar esate pasiryžęs tai daryti tol, kol galiausiai pajusite ramybę? O laikas, per kurį ji ateis, taip pat labiausiai priklauso nuo paties žmogaus ir nuo to, kaip stipriai jis yra prisirišęs prie savo emocijų. Kol giliai pasąmonėje jis norės kankintis, tol jis ir nepaleis tos emocijos. Kartais tai gali užtrukti 10 minučių, kartais – ir valandą arba dvi, bet tai jau sunkesniais atvejais. Vienoje situacijoje gali būti daug jausmų ir kiekvieną jų reikia paleisti iš eilės. Kuomet pavyksta atsipalaiduoti ir tai tampa tik prisiminimu, tuomet žmogus pagaliau pajunta visišką ramybę.
Kaip galime suprasti, kad emocijos jau „ima viršų“?
Kiekvienam žmogui jausis skirtingai. Kažkas galbūt jaučiasi nelaimingas, apatiškas, liūdnas, piktas ir eis ieškoti būdų, kaip būtų galima išmokti gyventi kitaip. Kiti, nors ir jaučia, kad dabar atsipalaidavę gyvena pilnavertį gyvenimą, norės dar labiau jį pagerinti. Tokiu būdu dar labiau pažins save bei savo poreikius ir tai padės išskleisti ir išlaisvinti viduje esantį potencialą, realizuojant save kitaip. Emocijos „ima viršų“ tada, kada jas slopiname ir bandome jomis atsikratyti.
Kokias emocijas mes galime paleisti? Ar, pavyzdžiui, įmanoma paleisti meilės jausmą? Juk labai dažnai žmonės išgyvena dėl skaudžių skyrybų...
Visas emocijas galima paleisti. Meilės jausmas yra mūsų kiekvieno viduje ir tam kito žmogaus nereikia. Tai pirmiausia turime paleisti tą meilės trūkumą, nes mūsų įsitikinimu mes patys neturime savyje meilės, ji yra kito žmogaus viduje. Padaryti tai galima tik aiškiai suvokus, kad meilės išorėje ir iš kitų žmonių ieškoti nereikia – tik tada ji ateis pati iš savęs. Kalbant apie išsiskyrimą, svarbu savęs paklausti, ko aš tikėjausi iš šių santykių, kaip ir ką tikėjausi gauti iš to žmogaus ir ko neturiu pats savyje.
Kai žmogus atsako į šiuos klausimus, jis supranta, kad visos jo svajonės, įsitikinimai ir įsivaizdavimai sugriuvo. Tačiau sugriuvo tai, kas buvo netikra ir iš trūkumo jausmo.
Kaip jūsų turimos žinios padeda jums asmeniniame gyvenime?
Kaip ir visi žmonės, aš lygiai taip pat jaučiu jausmus, bendrauju su žmonėmis, aplink mane vyksta daugybė situacijų. Aš dažnai stebiu savo emocijas ir savęs klausiu: ką aš jaučiu dabar? Leidžiu sau pamatyti koks tai jausmas ir jį atpalaiduoti sau pripažindama, kad aš taip jaučiuosi. Emocijų paleidimo praktika yra nuolat su manimi.
Ar jums lengvai pavyksta susitvarkyti su savo emocijomis?
Kai aš pajuntu pyktį, baimę, skausmą ar liūdesį, mano protas nekelia dramų, mano reakcija tiesiog būna rami ir adekvati. Nukrito labai daug situacijų vertinimo ir šios emocijos man jau nebedaro tokios didelės įtakos. Santykis su savimi tai nuolatinė atsipalaidavimo ir ramybės jausena.
Kaip pasikeitė Jūsų požiūris į gyvenimą, pradėjus mokyti emocijų paleidimo?
Mano požiūrį į gyvenimą pakeitė absoliučiai iš pagrindų. Per visą laiką, kai savo gyvenime taikau emocijų paleidimą, kardinaliai pasikeitė mano gyvenimas ir jo visos sritys. Aš supratau, kad ramybės niekur nereikia ieškoti – ji yra viduje ir jai jokių priežasčių neturi būti. Tai nereiškia, kad aš visada patiriu tik šią vieną būseną. Tikrai ne. Emocijos keičiasi, visi jausmai lieka, tačiau nebeliko kovos su jausmais ir emocijomis mano gyvenime, esu taikoje su visais jausmais ir emocijomis.
Ačiū už pokalbį.
