Sapnų psichologas Ianas Wallace sako: „Sapnas – tai lyg pati geriausia asmenukė. Tai būdas apdoroti visą mūsų daugiausiai pasąmoningai dienos metu įsisavintą informaciją. Esminė sapnų funkcija yra suprasti, analizuoti ir aiškintis emocinį gyvenimą. Karantino metu žmonės dažnai jaučiasi uždaryti ir nuolat jaudinasi dėl to, kas bus toliau. Tačiau jei jums pavyksta per sapnus identifikuoti, dėl ko nerimaujate, tai – jau pirmas žingsnis į nerimo suvaldymą.“
Praėjusiais metais Londono „King‘s College“ ir „Ipsos MORI“ atliktas tyrimas parodė, kad du iš penkių žmonių dažniau sapnuoja ryškesnius sapnus, nei įprastai, o moterų tarpe šis skaičius padidėjo net iki 43%. Maždaug kas antras iš apklaustųjų sakė, kad koronavirusas jiems kelia stresą ir verčia sapnuoti keistus sapnus.
Šiuos dalykus tiria įvairios mokslininkų grupės, nuo „Univesity College London“ tyrimų projekto apie sapnus per karantiną iki Londono muziejaus, kuris renka žmonių pasakojimus apie sapnus specialiai parodai.
Ianas sako, kad tokie pokyčiai vyksta dėl keleto priežasčių. Jis pasakoja: „Sutriko mūsų dienotvarkės – gal esame prastovose, gyvename karantino sąlygomis, nebesekame laiko, todėl sutriko ir mūsų miego režimas. Miego kokybė suprastėjo, todėl dažniau atsibundame ir geriau prisimename savo sapnus. Kita priežastis ta, kad sapnų paskirtis yra apdoroti emocijas, o šiuo metu visi gyvena dideliame nerime, nesame užtikrinti tuo, kas vyksta.“
Dažniausias koronaviruso įkvėptas sapnas – kad kažkas vejasi. Tačiau šį kartą persekiotojas yra beveidis. Antras dažniausias sapnas – kad esate užstrigę patalpoje, kuri vis traukiasi, o išeičių lieka vis mažiau, rašoma dailystar.co.uk
Ianas sako: „Jei sapnuojame, kad mus vejasi, tai simbolizuoja mūsų ambiciją, kurią turime gyvenime. Jei mus vejasi beveidė būtybė, vadinasi, stengiamės ją identifikuoti ir suprasti, ko mums reikia, kad pasiektume užsibrėžtą tikslą. Buvimas užstrigus ankštoje patalpoje anksčiau nebūdavo labai dažnas sapnas, bet dabar jis antras pagal dažnumą. Tai reiškia, kad jaučiamės ribojami. Toks sapnas labai dažnai pasitaiko žmonėms, kurie nerimauja dėl savo darbo sutarčių, karjeros galimybių ir finansinės perspektyvos.“
Trečias dažniausias koronaviruso laikų sapnas yra apie klaidingus skaičius – stengiamės kažkam paskambinti ar įeiti į pastatą, bet suvedame vis ne tą numerį. Tai reiškia, kad bandome su kažkuo komunikuoti, bet mums nepavyksta perduoti žinutės arba nesuprantame, ką mums sako kitas žmogus.
„Paprastai namuose ar darbovietėje mokame bendrauti, žinome, kuriuos mygtukus spausti, kad išgautume norimą rezultatą“, – sako Ianas. – „Bet dabar jaučiamės tokie atitolę, kad tai nebeveikia. Žmonės jaučia, kad labai sunku perduoti savo norimą žinutę. Tai taip pat susiję su neaiškiais signalais, kuriuos dažnai gauname iš valdžios – likite namuose, kur nors eikite, darykite tą, darykite aną.“
Paskutiniai du sapnai – tai sugedęs maistas ir tuščios lentynos bei tuščia darbovietė. Ianas paaiškino: „Maistas simbolizuoja saviraišką. Taigi, jei lentynos tuščios arba maistas sugedęs, galbūt jaučiame, kad saviraiškos galimybių nėra. Tuo tarpu tuščias darbovietes dažniausiai sapnuoja neseniai į pensiją išėję žmonės, bet dabar toks sapnas pasitaiko visos amžiaus grupėse. Nueinate į darbą, bet ten nieko nėra. Tai taip pat gali būti susiję su klaidingo numerio sapnu, kai vis bandote jį įvesti klaviatūra, bet nepavyksta.
Darbovietė simbolizuoja jausmą, kad darote kažką vertingo ir prasmingo. Jei savo galvoje niekaip nepavyksta patekti į darbovietę, turbūt jaučiate, kad neturite tikslo. Toks sapnas ypač dažnai pasitaiko savarankiškai dirbantiems žmonėms arba tiems, kurie šiuo metu yra prastovose. Tai reiškia, kad reikia atrasti būdą save vertinti.“
Ianas taip pat atskleidė, kad košmaras iš tiesų mažai kuo skiriasi nuo sapno.
Jis sakė: „Sapnus kuriame tam, kad išsiųstume sau patiems žinutę. Kas nutinka košmare – mes nekreipiame pakankamai dėmesio į jau gaunamas žinutes. Todėl košmaras taip bando patraukti mūsų dėmesį. Žmonės labai išsigąsta košmarų, bet tai – tik labai galingas emocijų apdorojimo būdas.“
