Sergančiųjų epilepsija mūsų šalyje yra apie 30 000. Šia liga gali susirgti bet kuris asmuo ir bet kuriame amžiaus tarpsnyje – ir vaikystėje, ir vyresniame amžiuje. Bent vieną epilepsijos priepuolį patiria beveik 10 proc. populiacijos, bet ja serga tik 1 proc. visos populiacijos žmonių.
Epilepsijos priepuolis kyla dėl perteklinės elektrinės audros smegenyse, tai būtų galima palyginti su griaustiniu ar žaibu giedrą dieną. Ištikus epilepsijos priepuoliui, žmogui prasideda traukuliai, jis nukrinta ant žemės, netenka sąmonės.
Ar sergantiems epilepsija saugu skiepytis COVID-19 vakcina?
Kiekvienais metais vasario antrąjį pirmadienį minima Europos epilepsijos diena. Šiandien, vasario 8 dieną, šia proga vyko konferencija, kurios metu buvo atsakyta į aktualius su epilepsija susijusius klausimus karantino metu.
Lietuvos epilepsija sergančių sąjungos „EPILĖ“ vadovė D. Balčikonienė pristatė apklausą, kurios metu buvo apklausta 108 žmonės, sergantieji epilepsija. Didelis dėmesys buvo skiriamas epilepsija sergančių asmenų savijautai pandemijos metu ir klausimui, ar sergantieji epilepsija turėtų pasiskiepyti COVID-19 vakcina.
Apklausos dalyvių buvo paklausta, ar jie planuoja skiepytis vakcina. Anot D. Balčikonienės, šio klausimo rezultatai nustebino, nes, visgi, didelė dalis žmonių, sergančių epilepsija, abejoja, ar skiepysis vakcina nuo COVID-19. Iš 108 apklaustųjų 27,8 proc. atsakė planuojantys skiepytis, teigė nesiskiepysiantys, o 40,7 proc. dar neapsisprendė, 31,5 proc. Tarp šių apklaustųjų 17 proc. jau yra sirgę COVID-19 infekcija.
„Žmonės nurodė, kad jiems trūksta informacijos, kad jie nepasitiki, nežino, koks bus ryšys su vaistu, tiki, kad gali būti daug neigiamų pasekmių“, – komentuoja D. Balčikonienė.
Atsakiusieji tvirtino, kad, jų nuomone, vakcina gali sukelti ilgalaikių nepageidaujamų reiškinių, nemano, kad vakcina gali sustabdyti COVID-19 plitimą, galvoja, kad, sergant epilepsija, skiepytis negalima. Gydytojos R. Mameniškienės teigimu, visuomenėje vis dar trūksta informacijos šia tema, todėl ji skuba nuraminti ir išvaikyti abejones.
„<...> Informacijos stoka, galbūt pokalbio su šeimos gydytoju stoka, galbūt ne visada paklausia ar pats gydytojas nepradeda kalbos apie vakciną, o nuomonė dėl skiepų visiems yra žinoma. Tikrai reikia skiepytis, nes pati liga yra daug baisesnė.
Sergantieji epilepsija sėkmingai skiepijasi nuo gripo, pneumokokinės infekcijos ir net yra duomenų, kad tie, kurie skiepijosi nuo gripo, pneumokokinės infekcijos, serga COVID-19 infekcija daug lengviau nei tie, kurie nesiskiepijo.
Aš tikrai rekomenduoju visiems skiepytis taip, kaip daro medikai, mokytojai, visa visuomenė. Ta vakcina nepaveiks smegenų elektrinio aktyvumo taip, kad priepuoliai nesustos“, – nurodo VUL Santaros klinikų Epileptologijos centro vadovė.
Psichologinė savijauta ir miego kokybė karantino metu
Apklausiant sergančiuosius epilepsija, taip pat buvo stengiamasi išsiaiškinti, kokia yra jų psichologinė būsena karantino metu ir kaip pasikeitė miego kokybė. D. Balčikonienė pastebi, kad šis klausimas karantino metu labai aktualus ne tik sergantiems epilepsija.
„Teko girdėti, kad psichologai nebepriima klientų, kadangi laisvų vietų neturi. Dėl miego kokybės pas neurologus taip pat kreipėsi žmonės, besiskundžiantys, kad sunku užmigti, kankina nemiga“, – komentuoja Lietuvos epilepsija sergančių sąjungos „EPILĖ“ vadovė.
Gydytoja R. Mameniškienė paantrina neretai girdinti apie prastą žmonių psichologinę savijautą ir miego kokybę karantino metu.
„Tas sėdėjimas namuose, neišėjimas į kiemą, nepabendravimas tiesiogiai tikrai trikdo psichologinę savijautą ir miegą. Dauguma nebegali užmigti vakare, prabunda daug kartų per naktį. Aišku, yra tų stebuklingų tabletyčių, kurios padeda užmigti ir išmiegoti daugiau valandų, bet mes nenorėtume, kad kiekvienas tą vartotų“, – pasakoja specialistė.
Ji teigia nerekomenduojanti vartoti medikamentų, padedančių užmigti, prieš tai neišbandžius įvairių miego higienai naudingų dalykų, tokių kaip pasivaikščiojimas ar atpalaiduojantys pratimai. Taip pat gydytoja atskleidė, ko reikėtų vengti, norint pagerinti miego kokybę:
„Vėlgi, reikia susiimti, reikia stengtis susitvarkyti savo miego higieną taip, kad galėtume užmigti. Nereikėtų dienos metu prigulti, nereikėtų prisivalgyti vakare, juk ne paslaptis, kad per šį karantiną nemaža dalis žmonių priaugo ir pakeitė drabužių dydžius. <…> Tas sėdėjimas namuose, valgymas, tonizuojančių arbatų, kavos gėrimas trikdo miego kokybę.
Iš tikrųjų yra atpalaiduojantys pratimai, padedantys užmigti, tas pasivaikščiojimo ritualas. Galbūt vienam geriau prieš miegą, kitam geriau popietėje. Mes rekomenduojame pirmiausia susitvarkyti tai ir tik tuo atveju, jeigu tai nepadeda, vartoti medikamentus.“
Ligos nereikia gėdytis
Sergančiųjų epilepsija taip pat buvo paklausta, kaip jie vertina visuomenės požiūrį į epilepsija sergančius asmenis. Daugiau kaip pusė (55,6 proc.) apklausos dalyvių atsakė, kad žinių apie ligą ir tolerancijos sergantiesiems vis dar trūksta.
Apie 38,9 proc. apklaustųjų atsakė, kad visuomenė šiek tiek žino apie ligą, dalis žmonių yra tolerantiški sergančiųjų atžvilgiu, 2,8 proc. pasisakė neturintys nuomonės ir tik 2,8 proc. mano, kad visuomenė yra plačiai informuota apie šią ligą.
Gydytojos R. Mameniškienės teigimu, toks sergančiųjų epilepsija požiūris pasikeistų, jiems patiems pradėjus labiau save mylėti ir savimi pasitikėti. Ir nors, anot specialistės, daugelį metų sergantieji epilepsija buvo laikomi apsėstaisiais, dabar požiūris yra pasikeitęs ir sergantieji dėl savo ligos neturėtų jausti jokios gėdos.
„Sužinojus tokią diagnozę, nereikėtų kišti galvos į smėlį, o tiesiog priimti tą ligą kaip savo draugą ir daryti viską, kad tų priepuolių nebūtų. Bendraujant su gydytoju, su kolegomis, ligos kolegomis ir aplinkiniais, su šeimos nariais.
Pirmiausia, tik patiems išėjus iš tos stigmos ir visuomenė pradės žiūrėti kitaip. <…> Sergantieji epilepsija gėdijasi savo ligos ir tai eina iš viduramžių, kas labai keista. Viduramžiais galvojome, kad tai yra demonų apsėsti žmonės, kad tai vienas kitas tik šventasis.
O dabar visi žino, kad tai yra tokia liga kaip ir kitos. Ir dėl to nereikėtų gėdytis. <…> Kai mes slepiame ligą, kai mes bėgame ir kišame galvą į smėlį, niekas taip ir nesužino, kaip tu gyveni, ką išgyveni, kokios pagalbos tau reikia“, – sako VUL Santaros klinikų Epileptologijos centro vadovė.
Kaip padėti žmogui, kurį ištiko epilepsijos priepuolis?
Sergantiems epilepsija gydytoja pataria nesigėdyti ir apie ligą pranešti darbovietėje, kad aplink esantys žmonės žinotų, kad jums bet kada gali prireikti pagalbos.
„Yra labai daug pavyzdžių, kai jaunimas ateina į darbą ir pasako: „Chebra, mane gali ištikti priepuolis.“ Ir ta chebra jį priima tokį, koks yra. Jie žino, kaip suteikti pagalbą, jeigu priepuolis įvyks. Aš galvoju, kad mums ir patiems reikia labai daug su savimi dirbti“, – sako ji.
O ką reikėtų daryti pamačius epilepsijos ištiktą žmogų? Anot gydytojos R. Mameniškienės, kiekvienas turėtų žinoti, kad priepuolio ištiktam žmogui neskauda.
Tuomet, nusiraminus, reikėtų paguldyti žmogų ant šono, patraukti nuo jo pavojingus daiktus ir stebėti, kiek laiko tęsiasi priepuolis. Jeigu traukuliai tęsiasi ilgiau nei 3 minutes – reikia kviesti greitąją medicinos pagalbą. Visą priepuolio laiką būkite kartu, kol žmogus atsigaus.
„Reikia žiūrėti į laikrodį ir įsiminti minutę. Nes jeigu įvyko priepuolis su traukuliais, kontakto sutrikimu, jis tęsiasi iki 1 minutės. Tik tas laikas ir baimė mums tą laiką ištęsia iki pusės valandos, valandos ar net daugiau. Reikia tik prižiūrėti, prilaikyti, kad, jeigu yra traukuliai, žmogus neužsigautų. Jeigu žmogui dideli traukuliai, reikėtų iškart po to paversti ant šono ir pabūti šalia, ir fiksuoti laiką.
Praėjus minutei ir traukuliams besitęsiant, reiktų galvoti, praėjus trims minutėms būtinai kviesti medikus, bet labai retais atvejais priepuoliai vyksta ilgiau nei 3 minutes. Tikrai nedidelė dalis tokių, kuriems reikia mediko pagalbos. Priepuolis tiesiog praeina. Pabūkime šalia, mylėkime”, – jautriai kalba gydytoja.
