Pasak echoskopuotojos, šeimos gydytojos Vidos Uzelienės, ultragarsu tiriami visi minkštieji žmogaus audiniai – dariniai odoje, kraujagyslės, nervai, raumenys, vidaus organai, sąnariai, sausgyslės, raumenys, taip pat galimos patologijos – augliai, cistos, akmenys, ieškoma uždegimo židinių, sustorėjimų, plyšimų, atsiradusio skysčio ir kitų simptomų, kurie gali būti tam tikros patologijos požymis.
Echoskopijos metu galima nustatyti įvairius minkštųjų audinių pakitimus. Esant sąnarių skausmams, dažnai pakitimai sąnariuose atspindi esamą patologiją. Pavyzdžiui, reumatoidinio artrito metu uždegimas vyrauja plaštakų, pėdų smulkiuosiuose, dažnas ir stambiuosiuose – kelio, peties – sąnariuose, pažeidžiamos ir sausgyslės.
Podagros, kuriai būdingas purino kristalų susikaupimas palei sausgysles ir sąnarį, echoskopinė išraiška jau kitokia. Todėl specifiniai echoskopiniai duomenys leidžia gydytojui patikimiau nustatyti diagnozę ir prognozuoti tolesnes paciento gyvenimo būdo, mitybos korekcijas ir gydymą.
Echoskopinis tyrimas yra nepakeičiamas raumenų, sausgyslių ar raiščių plyšimo diagnostikai. Gijimo metu jis suteikia galimybę stebėti audinių gijimo procesą, skysčių šalinimosi procesą.
Pasak gydytojos, nedelsiant turėtų būti tiriami odos ir poodiniai dariniai, apčiuopiami bet kurioje kūno dalyje. Kakle, pažastyse, krūtyse apčiuopiami darinukai, guzeliai dažnai gali būti klastingos ligos išraiška. Tyrimo metu galima diferencijuoti jų kilmę, esant poreikiui, echoskopo kontrolėje atlikti darinio biopsiją.
Karantininės ligos
V. Uzelienė pasakoja, kad pandemijos laikotarpiu ultragarso tyrimui atvykstančius pacientus galima suskirstyti į tris grupes.
Pirmajai grupei priskiriami pacientai, kuriems dėl pasikeitusios mitybos, dažno ir nesaikingo valgymo žarnyne išprovokuojamas maisto susikaupimas, žarnynas nebesugeba išsivalyti, žarnose sutrinka turinio judėjimas. Prisidėjus bakterijoms, išsivysto uždegiminės žarnyno ligos, kurios pasireiškia pilvo skausmu, pykinimu.
„Pastaruoju metu labai padažnėjo apendicitų, divertikulitų, žarnyno uždegiminių ligų, inkstų ir tulžies pūslės akmenligės priepuolių, sąnarių skausmų dėl podagros priepuolių. Dažnai pacientai atvyksta pavėluotai, po jau kelias dienas besitęsiančio skausmo, kai belieka tik chirurginis gydymas stacionare“, – dalinasi patirtimi gydytoja.
Kita grupė pacientų – sėdimą darbą dirbantys ir mažai judantys žmonės, besiskundžiantys pilvo, juosmens, šono skausmais. Dažnai echoskopuotojas gali apžiūrėti ir įvertinti paciento būklę vietoje ir nustatyti nugaros raumenų įtempimus ar kitų sistemų pakitimus. Tačiau nemažai daliai tokių pacientų reikalingas kompleksinis ištyrimas, o echoskopinis tyrimas dažnai būna pirmas, padedantis tikslingai nukreipti pas ginekologą, gastroenterologą, neurologą ar kitus specialistus.
Trečioji grupė – COVID-19 infekcija persirgę pacientai. Jie jaučia silpnumą, pykinimą, apetito stoką, neturi jėgų atlikti paprastų buitinių darbų. Echoskopijos tyrimas tokiu atveju labai svarbus. Remiantis atliktų tyrimų apžvalga, be plaučių pažeidimų, didelė dalis suaugusiųjų, persirgusiųjųCOVID-19, patiria ir rimtas vidaus organų komplikacijas. Daugiau nei pusei persirgusiųjų sunkia ir vidutine forma pažeidžiamos kepenys.
Echoskopijos metu matomas kepenų padidėjimas, pakitusi kepenų kraujotaka, kraujo tyrimuose stebimi ilgai išliekantys pakitę kepenų veiklos rodikliai. Kartu su kepenimis pažeidžiama ir tulžies pūslė bei latakai – formuojasi drumzlės, sutrinka tulžies patekimas į žarnyną. Todėl pacientus vargina pykinimas, sutrikęs apetitas ir virškinimas, vidurių užkietėjimas.
Ketvirtadaliui persirgusių sunkia ir vidutine COVID-19 infekcijos forma pacientų vystosi inkstų pažeidimai. Jie skundžiasi kraujospūdžio svyravimais, mažu šlapimo kiekiu. Po koronaviruso gydymo stacionare pacientai turėtų periodiškai stebėti inkstų rodiklius, atlikti inkstų echoskopinį tyrimą. Echoskopiškai stebimi inkstų pakitimai dažnai tiesiogiai siejasi su pacientų silpnumu, pykinimu, jėgų netekimu. Ultragarsinis tyrimas persirgusiems COVID-19 nurodo kelią ir kryptį tolimesniems tyrimams ar gydymui.
Grėsmingi simptomai
„Jei skausmas pilve atsiranda staiga ir tęsiasi iki 3 dienų, yra stiprėjantis, prisideda pykinimas ar viduriavimas ar priešingai, vidurių užkietėjimas, būtina kreiptis į gydytoją“, – pataria V.Uzelienė.
Pasak specialistės, ilgiau nei 3–5 dienas nevertėtų delsti kreiptis į gydytoją esant naujai atsiradusiam juosmens, nugaros, galvos skausmui, rankų tirpimui, galvos svaigimui pakeitus padėtį, nes tai gali būti grėsmingų ligų simptomai. Patvirtinti ar paneigti jų diagnozę galima tik atlikus ištyrimą.
„Siekiant išvengti pilvo ir kitų skausmų, turėtume atminti, kad mažiau judant reikia ir mažiau kalorijų. Svarbu valgyti reguliariai, nedideliais kiekiais, nemaišyti tarpusavyje nederančių maisto produktų. Patarčiau sumažinti miltinių, bulvinių patiekalų, saldumynų, kepinių kiekį, valgyti daugiau kruopų košių, troškintų daržovių, vaisių, riešutų, gerti vandens.
Labai naudingos ir iškrovos dienos, kai valgoma itin mažai, o geriama daug vandens. Nugaros skausmams sumažinti rekomenduoju mankštintis. Geriausia mankštintis nuolat. Kasdien atliekant bent po keletą pratimų suaktyvinama kraujotaka, taigi ir savijauta tampa geresnė“, – pataria gydytoja.
