Šeimos sveikata

Vaikų imunitetas – tema, kuriai tėvai skiria daug dėmesio. Tėtis Simonas Urbonas šį kartą „Tėvai paprastai“ studijoje kalbasi su šeimos klinikos P9 Vilniuje šeimos gydytoja Emile Tilindyte-Muliuoliene ir šokių trenere bei mama Gintare Slausgalviene.   Atvirame pokalbyje apie vaikų sveikatą pašnekovės dalijasi patirtimi, kaip valdyti situacijas, kai vaikai suserga, bei aptaria natūralius metodus, kurie padeda stiprinti vaikų imunitetą.

Pasirodo, kad kosulį provokuojančių veiksnių yra gan daug ir kartais dėl to būna nelengva nustatyti pagrindinę kosulio priežastį. Pasitaiko ir tokių atvejų, kai galutinė kosulio priežastis lieka  neaiški. Vis dėlto kosulys – vienas dažniausių pacientų skundų, dėl kurių kreipiamasi į šeimos gydytoją. Tad tikrai verta žinoti, dėl kokių priežasčių gali pradėti kamuoti šis nemalonus, varginantis ir gyvenimo kokybę prastinantis simptomas.

Dantų skausmas – kančia, kurios nesinori patirti nei vienam. Geriausia dantų skausmo prevencija – reguliariai atliekama profesionali burnos higiena ir apsilankymai gydytojo odontologo kabinete bei kruopšti kasdienė burnos ertmės priežiūra bei… sveika mityba. Vis dėlto jei nutinka taip, kad dantų skausmo deja, bet išvengti nepavyko, geriau nedelsti ir kuo skubiau kreiptis į specialistą.

Daugybė žmonių proto negalios bijo kur kas labiau nei fizinės negalios. Bet kuri iš jų (ar net abiejų rūšių negalios) gali užklupti senatvėje ir šiomis dienomis itin baiminamasi, kad kraujagyslinė demencija vis dažniau diagnozuojama net ir vidutinio amžiaus žmonėms.  Kraujagyslinė demencija paveikia ne tik žmogaus atmintį ar mąstymą, bet ir įvairiu laipsniu blogina žmogaus dėmesio koncentraciją bei orientaciją.

Ar žinojote, kad kasdienė higiena svarbi ne tik rankoms, kūnui, intymioms zonoms, bet ir nosies ertmėms? Joms, kaip ir visam kūnui, reikalingas kasdienis rūpestis, dėmesys ir puoselėjimas. Žinotina, kad teisingai atliekama nosies ertmių higiena padeda išvengti ne tik nosies gleivinės paburkimo, užgulimo ir išsausėjimo, bet ir sumažina kraujavimo iš nosies ertmių, bakterinių, virusinių, grybelinių infekcijų bei varginančių alergijos simptomų riziką.

Į nosį purškiamas ar lašinamas jūros vanduo tikrai nėra tik įprastas vanduo, kurį reikėtų nurašyti kaip rinkodaros triuką. Tai gali būti puiki ir natūraliai veikianti medicinos priemonė, kurią verta turėti kiekvienų namų vaistinėlėje, nepriklausomai nuo šeimos narių amžiaus ar lėtinių ligų, kuriomis jie gali sirgti.

Mūsų virškinimo sistema – tikrai sudėtinga, tačiau, be abejonės, ji mums labai svarbi, kad galėtume gyventi. Virškinimo sistemą sudarantys organai padeda iš maisto pasiimti organizmui reikalingas maistines medžiagas, skysčius, vitaminus bei mineralus, tačiau šis procesas negali įvykti be sudėtingų etapų, kurių metu maiste esančios medžiagos suskaidomos į paprastesnes medžiagas, jau galinčias patekti į kraują ir vykdyti tolimesnę „misiją“ – prisidėti prie ląstelių augimo, atsinaujinimo, energijos...

Astma – tai lėtinė liga, kuri paprastai asmenį kamuoja visą gyvenimą, t.y., nuo jos bent jau kol kas nepasveikstama. Dažniau ji prasideda dar vaikystėje, tačiau pirmasis dusulio priepuolis gali ištikti ir vyresniame amžiuje.

Raumenų skausmas – tai raumeninių skaidulų pažeidimo požymis. Šiose skaidulose dėl tam tikrų priežasčių gali atsirasti mikro įtrūkimų, o sunkesniais atvejais gali susiformuoti ir rimtų įplyšimų, kai pažeistą vietą tenka operuoti.

Ar žinote, kokių būna burnos opelių ir kaip sau padėti, kad jos užgytų greičiau? Mūsų pateiktos priemonės padės apsisaugoti ir nuo atkryčių, nes, kaip rodo statistika, daugybė žmonių kenčia ne tik nuo retkarčiais susiformuojančių aftinių opų, bet ir nuolatinio jų pasikartojimo.

Ar žinojote, kad raumenis gali skaudėti ir dėl patiriamo per didelio streso bei nervinės įtampos? O ar žinote, kas yra miozitas ir kad raumenų skausmas ne taip jau ir retai susijęs su venų varikoze? Apie tai ir dar daugiau – šiame straipsnyje, kuriame didžiausias dėmesys skiriamas mūsų judėjimui taip svarbiems raumenims.  Stresas ir įtampa veikia visą kūną.

Nosies gleivinės problemų atsirasti gali ne tik šaltuoju, bet ir šiltuoju metų laiku, kai dėl karščio, saulės poveikio, sumažėjusios oro drėgmės, padidėjusios žiedadulkių ir kitų kietųjų dalelių koncentracijos ore išsausėja nosies gleivinė bei sutrinka normali jos gleivinės funkcija. Kad nosies gleivinės funkcija iš tiesų sutriko, praneša tokie simptomai kaip nosies užsikimšimas, išsausėjimas, gleivinės kraujavimas, sloga ar net sinusitas.

Kruopšti slaugomo paciento higiena, turtinga bei maistinga mityba ir apsauga nuo pragulų – trys labai svarbūs dalykai, kuriuos reikia žinoti kiekvienam, atliekančiam šią svarbią misiją. Pakalbėkime apie tai plačiau. Slaugomo paciento higiena turi būti ypatingai kruopšti Žinotina, kad gulinčio paciento kūno išskiriami skysčiai sudaro puikią terpę daugintis bakterijoms ir formuotis praguloms. Pragulų susiformavimo rizika ypatingai padidėja karštuoju metų laikotarpiu.

Vingio parke, šalia estrados, praeidami galėsite pastebėti įspūdingą meninę instaliaciją, kuri primena, kad net ir gražiausiomis akimirkomis gamtoje reikia išlikti atsargiems ir sąmoningiems. Šis įspėjimas yra skirtas atkreipti jūsų dėmesį į erkių keliamą pavojų ir būtinybę laikytis saugumo priemonių gamtoje. Erkės – mažyčiai, bet itin pavojingi parazitai, tykantys miško glūdumoje, pievose ir net miesto žaliosiose zonose. Jos gali sukelti rimtų sveikatos problemų tiek žmonėms, tiek gyvūnams.

Antihistaminiai arba plačiau visuomenei kaip vaistai nuo alergijos žinomi preparatai šiomis dienomis ypatingai dažnai vartojami lėtinės dilgėlinės ir alerginio rinito gydymui. Skaičiuojama, kad šių vaistų suvartojimas tik augs, tad pacientams labai svarbu rinktis kuo naujesnius vaistinius preparatus, kurie turi mažiau nepageidaujamų poveikių ir mažiau kenkia darbingumui.

Ar žinojote, kad vitaminas D vadinamas saulės vitaminu tikrai ne be reikalo? Būtent saulė padeda organizmui gauti pakankamai aktyvaus vitamino D. Deja, bet ne tokiuose saulėtuose pasaulio kraštuose šio vitamino daugybei žmonių trūksta. Manoma, kad vien Lietuvoje jo stokoja apie 90 proc. gyventojų. Ar žinote, kuo organizmui svarbus vitaminas D? Kai kurios jo funkcijos gali Jus labai nustebinti – pakalbėkime apie tai plačiau.

Dar vieniems mokslo metams einant į pabaigą, apžvelgiame, kaip ugdymo įstaigoms sekėsi dalyvauti Vaisių ir daržovių bei pieno ir pieno produktų vartojimo skatinimo vaikų ugdymo įstaigose programoje, kuriai įgyvendinti teikiama Europos Sąjungos finansinė parama. Apie šią iniciatyvą, prisidedančią prie vartojimo įpročių keitimo, kalba Žemės ūkio agentūros, kitų institucijų atstovai bei programos dalyviai.

Vaikelio gimimas kiekvienai šeimai suteikia didelį džiaugsmą ir laimę. Ne išimtis ir panevėžiečio 27-erių Luko Kudrešovo šeima.  Policijos pareigūnas prieš daugiau nei pusmetį susilaukė pirmagimio Marko, tačiau nė akimirkai nesitikėjo, kad pirmagimio sūnaus gimimas taps rimtu išbandymu jam ir jo žmonai, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Neabejojame, kad kiekvienas iš mūsų svajojame apie aštrų protą iki pat gilios senatvės ir net nesusimąstome, koks didelis turtas yra turėti puikią atmintį, gebėjimą mokytis ir įsiminti naują informaciją bei džiaugtis puikia orientacija. Vis dėlto gali nutikti taip, kad vieną dieną aštriu protu džiaugtis nebegalėsime, tačiau net ir senyvame amžiuje kraujagyslinė demencija paprastai neužklumpa netikėtai – ji vystosi ilgą laiką ir protiniai gebėjimai dažniausiai silpnėja po truputį.

Šienligė ir lėtinė dilgėlinė kamuoja vis daugiau pacientų. Skaičiuojama, kad paskutiniais dešimtmečiais sergamumas šiomis ligomis tik auga ir panašu, kad be antihistamininių preparatų išsiversti pavyks tikrai ne visiems gyventojams.

Kenčiate nuo sunkaus užmigimo ir ankstyvo prabudimo? O galbūt jau dienos pradžioje jaučiatės pavargę, nes, panašu, ir vėl nepavyko tinkamai pailsėti? Nesijaudinkite, Jūs ne vieni. Net apie 80 procentų asmenų gali kentėti nuo lengvesnių ar sunkesnių miego sutrikimų, o net iki 100 proc. bent kartą ar kelis kartus savo gyvenime yra turėję miego sutrikimų.

Teigiama, kad mažiausiai 90 proc. mūsų geografinėje platumoje gyvenančių žmonių organizme stipriai trūksta vitamino D šaltuoju metų laiku, o šiltuoju metų laiku tik kas antras asmuo gali pasigirti normaliu vitamino D kiekiu organizme. Taigi ką galime padaryti, kad šiame saulės primirštame krašte mums stipriai netrūktų vitamino D? Vitaminas D – labai svarbus Vitaminas D žmogaus organizmui svarbus ne vienu aspektu.

Ir vėl artėja šventės, ir vėl atėjo baimė, kad persivalgysite? Pateikiame Jums visiškai paprastų, bet labai veiksmingų patarimų, kurie, neabejojame, padės nepersivalgyti per didžiausias pavasario šventes. Jokiais būdais nepraleiskite pusryčių. Pirma taisyklė, kurią turite žinoti – net ir šventinėmis dienomis būtina maitintis reguliariai.

Virškinimo sistema yra viena iš svarbiausių mūsų organizmo sistemų. Ji atsakinga už maisto skaidymą, maisto medžiagų įsisavinimą ir šalinimą iš organizmo. Prasta, nevisavertė mityba šiai sistemai gali pakenkti, padidinti įvairių neužkrečiamųjų ligų tikimybę, taip neigiamai paveikiant ir gyvenimo kokybę. Norint išlaikyti sveiką, sklandžiai veikiančią virškinimo sistemą, reikia laikytis sveiko gyvenimo būdo įpročių ir tinkamai maitintis.

Nugaros skausmas - vienas iš dažniausiai pasitaikančių skausmo atvejų, kuris gali lemti suprastėjusią gyvenimo kokybę ar sumažėjusį darbingumą. Tokio tipo skausmas neretai būna nugaros raumenų patempimo pasekme, su kuria gali susidurti tiek aktyviai sportuojantys, tiek dirbantys sėdimą darbą asmenys. Beveik visiems žmonėms tenka bent kartą gyvenime susidurti su šia problema, ir lengva ranka į ją numoti nesigauna, ypač jei skausmas laikui bėgant išlieka ir jo intensyvumas nesumažėja.

Pogimdyvinė depresija yra viena iš dažniausiai moteris po gimdymo veikiančių emocinių problemų. Neseniai Lietuvą sukrėtusi istorija apie galimai savo vaikus nuskandinusią mamą, kuri šiuo metu gydosi psichiatrinėje ligoninėje, sukrėte nemažai šalies gyventojų.​​​ Ar tai pogimdyvinės depresijos pasekmės – nėra žinoma, tačiau laiku nepastebėta arba nesuprasta pakitusi mamos būklė gali daryti įtaką ne tik motinai, bet ir naujagimiui bei šeimai.

Kosulys yra refleksinis ir energingas iškvėpimas per burną, kada susitraukia kvėpuojamieji raumenys ir iš kvėpavimo tako pasišalina įvairios medžiagos bei svetimkūniai . Kosulys gali būti sausas arba drėgnas. Sausas kosulys dažniausiai pasireiškia virusinės kvėpavimo takų infekcijos pradžioje, kai žmogus nieko neatkosti. Drėgnas kosulys atsiranda, kai atkosėjami skrepliai, su kuriais iš kvėpavimo takų pašalinami ligos sukėlėjai.

Jau fiksuojama gripo sezono pradžia, taip pat kasdien aptinkama vis daugiau koronaviruso atvejų. Deja, šaltojo sezono sveikatos problemos neaplenkia ir pačių mažiausiųjų.

Didelis cukraus ir druskos kiekis gali lemti įvairius sveikatos sutrikimus, todėl žmonės atidžiau stebi savo mitybos įpročius ir į gaminamus patiekalus deda mažiau šių ingredientų. Visgi, net bandantys vengti šių priedų dažnai nežino, kad galimai jų suvartoja per daug. Kuriuose mūsų kasdien vartojamuose produktuose slepiasi dideli cukraus ir druskos kiekiai, pasakoja ekspertas.

Artėjantis šaltasis sezonas daugeliui asocijuojasi su peršalimo ligomis, tad norint nuo jų apsisaugoti puolama ieškoti įvairių imunitetą stiprinančių būdų ir priemonių. Grūdinimasis – vienas iš efektyvių būdų sustiprinti imunitetą ir tapti atsparesniems peršalimo ir virusinėms ligoms. Nuo ko pradėti grūdinti organizmą ir kaip tai daryti teisingai, atsako vaistininkė. „Grūdinimasis yra organizmo imuninės sistemos stiprinimas.

Lietuvoje daugėjant susirgimų COVID-19 infekcija, daliai gyventojų ji nebeatrodo tokia pavojinga kaip ankstesniais metais, tad susirgus reaguojama ramiau. Sveikatos specialistai sako pastebintys, kad per pandemiją susiformavęs įprotis greitaisiais testais pasitikrinti, ar atsiradę peršalimo simptomai nėra koronavirusas, išliko, ir primena, ką daryti pablogėjus savijautai ar susirgus.

Siekdamas padėti Lietuvos gyventojams maitintis sveikiau, prekybos tinklas „Lidl“ pagerino dar dešimties populiarių privačių prekių ženklų produktų sudėtis, kuriose nuo šiol – mažiau pridėtinės druskos ir pridėtinio cukraus. Per metus šiems produktams gaminti bus sunaudota 309 kg mažiau pridėtinio cukraus bei 220 kg pridėtinės druskos.

Išgirdus, kad vaikui diagnozuotas autizmo spektro sutrikimas, tėvams neretai kyla klausimų ir pasvarstymų, ar autizmo spektro sutrikimas išgydomas? O galbūt, įdėjus daug pastangų, vaikas gali išaugti šį sutrikimą ir gyventi visiems įprastą gyvenimą? Nors autizmo spektro sutrikimas įrašytas į Tarptautinį ligų klasifikacijos katalogą TLK-10 ir turi kodą, tačiau vaikų raidos specialistai ir medikai sutinka – tai nėra liga, kurią būtų galima išgydyti.

Tyrimai rodo, kad suvalgius kivį vieną valandą prieš miegą, gali pagerėti jūsų miego kokybė. Nesvarbu, ar kurį laiką kamuojanti nemiga, ar laiko perstūmimas trukdo jūsų kasdienybei, kokybiško miego svarba yra visiškai neginčijama. Miego trūkumas gali padidinti rimtų sveikatos problemų, įskaitant diabetą, demenciją ir širdies priepuolius, riziką. Laimei, vienas mažas vaisius gali jums padėti pagerinti miegą. Saldžiai aštraus skonio kivis yra daugiau nei malonaus skonio užkandis.

Apskaičiuota, kad iki 84 proc. suaugusiųjų tam tikru gyvenimo laikotarpiu jaučia juosmens skausmą. Pasak Medicinos diagnostikos ir gydymo centro Reabilitacijos ir sporto medicinos centro kineziterapeutės Viktorijos Šatės, iš asmenų, kuriuos nugaros skausmas priverčia ieškoti gydytojo pagalbos, maždaug 60 proc. taip pat vargina kojos skausmas, tirpimas ir nugaros skausmas, pereinantis į kojas, simptomų plitimas nuo nugaros link kelio, pėdos ar iki kojų pirštų.

Sveikos mitybos galia yra augalinės cheminės medžiagos ir junginiai, slypintys vaisiuose, daržovėse, ankštiniuose augaluose ir riešutuose. Mitybos specialistas pasidalino įžvalgomis apie tris senėjimą stabdančias maistines medžiagas, kurios gali padėti prailginti jūsų gyvenimo trukmę ir duoti naudos sveikatai. Nėra jokių abejonių, kad sveika mityba gali padėti pagrindus ilgam ir sveikam gyvenimui.

Plačiai žinoma, kad Alzheimerio liga prasideda smegenyse gerokai anksčiau iki pirmųjų simptomų atsiradimo. Štai kodėl tyrimais bandoma tiksliai nustatyti būdus, kurie galėtų padėti anksti nustatyti šią protą niokojančią būklę. Taip būtų galima nusipirkti brangaus laiko įsikišti ir kontroliuoti tokius rizikos veiksnius kaip dieta ar aukštas kraujospūdis. Laimei, nauji tyrimai rodo, kad akyse galime pastebėti pirmųjų požymių, rašo express.co.uk.

Termometro stulpeliui kylant į viršų, aktyviai judėti ir ieškoti maisto pradeda erkės. Nuo ankstyvo pavasario ir vėlyvo rudens tęsiasi aktyviausias erkių gyvavimo laikotarpis, kurio metu jos dauginasi ir ieško maisto. Įsisiurbimo rizika auga, kai stovyklaujama gamtoje, laikas leidžiamas miškuose ir parkuose, vaikštoma po pievą. Ypač dažnas atvejis, kai „pasigaunama“ erkių – kontaktuojant su naminiais gyvūnais, kurie leidžiami į lauką.

Netekus vieno danties neretai numojama ranka ir manoma, kad kol tai nesukelia nepatogumų, tai nėra reikalo kreiptis į gydytojus. Vis dėlto, pasak odontologijos klinikos „Balta lapė“ gydytojos odontologės Monikos Čereškaitės, atidėlioti nevalia, kadangi delsiant per ilgai gresia rimtos problemos ir negalavimai ateityje. Vizitas pas odontologą dažnai atidėliojamas Visi puikiai suprantame, kad rūpintis dantimis – būtina, tačiau dažnas tai daro netinkamai.

Didelis cholesterolio kiekis gali tapti širdies ir kraujagyslių ligų priežastimi. Todėl šios riebios medžiagos kiekio sumažinimas taip pat gali sumažinti vienų mirtiniausių ligų riziką. Laimei, tyrimų metu atrastas vienas maisto produktas, kuris gali padėti tai padaryti. Nepriklausomai nuo to, ar jais apibarstote salotas, ar dedate į pudingą, riešutai yra daugiau nei traškus užkandis.

Ilgos eilės pas gydytojus specialistus – opi šių dienų problema. Vis dėlto ligonių kasų gaunami gyventojų paklausimai dėl eilių taip pat rodo, kad neišnaudojame visų galimybių pas gydytojus patekti greičiau. Mat ne visi žino, kad galima pasirinkti ir kreiptis į gydytoją bei gydymo įstaigą, kurioje eilė yra trumpesnė.

Nealkoholinė suriebėjusių kepenų liga (NAFLD) gali progresuoti iki tokios rimtos stadijos, kai negydomas randinis audinys trukdo organui tinkamai veikti. Tai žinoma kaip cirozė, kuri gali tapti pavojinga gyvybei. Laimei, tyrimai rodo, kad  padėti gali česnakai. Nesvarbu, ar juos naudojate kaip pagrindą makaronų padažui ar tepate ant skrebučio – česnakai yra daugiau nei prieskonis ar kvapas.

Jau šį savaitgalį Lietuva pereis prie vasaros laiko – naktį iš kovo 25 į 26 d. laikrodžius turėsime persukti valanda į priekį. Specialistai tikina, kad būtent šis laiko sukimas daliai gyventojų labiausiai išbalansuoja miego ritmą, nes užmigti ir keltis anksčiau nei įprasta – itin sudėtinga. „Eurovaistinė internete“ farmacininkė Renata Mardosienė dalijasi sąrašu natūralių preparatų, kurie gali padėti sustyguoti miego režimą, ir pataria, kaip juos vartoti teisingai.

Mažinant administracinę naštą gydytojams ir didinant sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą pacientams, Sveikatos apsaugos ministerija praneša inicijuojanti slaugytojų ir kitų šeimos gydytojų komandos narių atsakomybės ir teisių plėtimą. Ministerija siūlo slaugytojams suteikti teisę tam tikrais atvejais išrašinėti receptus, taip pat leisti išduoti laikinojo nedarbingumo pažymėjimus ir išrašyti siuntimus prevencinėms programoms ir profilaktiniams patikrinimams.

Dantų netekimą neretai lydi ne tik fizinis, bet ir psichologinis diskomfortas. Vis dėlto, šiais laikais odontologai jau gali pasiūlyti inovatyvų, saugų ir kasdienybę palengvinantį sprendimą – dantų implantus. Plačiau apie dantų netekimo sukeliamas problemas ir dažniausius mitus, susijusius su dantų implantais, pasakoja odontologijos klinikos „Balta lapė“ gydytoja odontologė Monika Čereškaitė.

Apie parodontozę sklando galybė mitų. Neretai manoma, kad ši liga nepagydoma. Vis dėlto, tokiai nuomonei skuba prieštarauti odontologijos namų „Balta lapė“ gydytoja Monika Čereškaitė. Pasak specialistės, parodontozė gali būti išgydoma, o ją pastebėjus kaip įmanoma anksčiau – prognozės gali būti labai geros, tačiau didžioji dalis atsakomybės tenka pacientui, nes tik nuo jo pastangų priklauso, ar liga atsinaujins.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) primena, kad Lietuvoje žarnyno infekcijomis žmonės serga ištisus metus, tačiau kai kurios iš jų pasižymi ir tam tikru sezoniškumu. Virusinių žarnyno infekcijų atvejų dažniau pasitaiko žiemos-pavasario sezonais. Norovirusai – viena dažniausių gastroenterito (virškinamojo trakto uždegimo) priežasčių ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje.

Praėjusį mėnesį britų dainininkė Stacey Solomon sukėlė diskusijas apie tai, kaip dažnai reikia skalbti patalynę. Dabar savo žodį šia tema taria ir kitos įžymybės. Dainininkė ir populiarus žiniasklaidos veidas Kerry Katona prisipažino, kad patalynę keičia tik kas dvi savaites. Buvusi „Atomic Kitten“ dainininkė (42 m.) rašė savo skiltyje žurnale „New! Magazine“: „Gyvenu dideliame name, kuriame daug vaikų, todėl nėra lengva.

Žiemai artėjant prie pabaigos, neretas, laukdamas bundančio pavasario, pasijunta pristigęs jėgų ir energijos. Šiuo laikotarpiu dažnai išgirstame ir įvairių pasvarstymų, jog organizmas galbūt išseko per ilgą žiemą ar jame baigiasi sukauptos vitaminų atsargos. Tačiau ar tikrai per žiemą išsieikvoja mūsų gyvybiniai resursai ir kaip sulaukti pavasario žvaliems, pranešime spaudai kalbamasi su Medicinos diagnostikos ir gydymo centro šeimos gydytoju Viliumi Rajecku.