• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Šiuolaikinis gyvenimo tempas vis dažniau verčia aukoti miegą – dėl darbo, studijų ar tiesiog streso. Tačiau medikai įspėja: net kelių valandų miego trūkumas gali turėti rimtų pasekmių mūsų sveikatai.

Šiuolaikinis gyvenimo tempas vis dažniau verčia aukoti miegą – dėl darbo, studijų ar tiesiog streso. Tačiau medikai įspėja: net kelių valandų miego trūkumas gali turėti rimtų pasekmių mūsų sveikatai.

REKLAMA

Šeimos gydytojas Irmantas Aleksa įspėja, kad net kelios neišmiegotos naktys gali sutrikdyti žmogaus savijautą ir darbingumą.

Kiek miego iš tiesų reikia?

Pasak I. Aleksos, žmogaus organizmui būtinos mažiausiai bent septynios valandos miego per naktį, kad jis galėtų tinkamai pailsėti.

„Idealu būtų aštuonios valandos, tačiau daugeliui tai sunkiai pasiekiama. Todėl mes, gydytojai, dabar visada rekomenduojame nemiegoti trumpiau nei septynias valandas – tai minimalus poilsio kiekis, reikalingas kūno atsistatymui“, – aiškina gydytojas.

REKLAMA
REKLAMA

Miego trūkumo pasekmės pasireiškia greitai

Pasak jo, miego trūkumo poveikis pasireiškia jau po kelių naktų, ypač jei žmogus kurią nors naktį visai neužmiega arba dažnai prabunda.

REKLAMA

„Per dvi ar tris paras žmogus jau gali jausti stiprų nuovargį, dėmesio sutrikimus, emocinį nestabilumą. Jei miego trūkumas tampa lėtinis, atsiranda imuniteto sutrikimų, dažnesni peršalimai, raumenų ar galvos skausmai“, – sako I. Aleksa.

Ilgainiui neišsimiegojęs žmogus tampa mažiau darbingas, sunkiau susikaupia ir praranda motyvaciją, gali kilti psichologinių problemų.

REKLAMA
REKLAMA

Kam dažniausiai pasireiškia nemiga?

Mediko teigimu, dažniausiai su nemiga susiduria vyresnio amžiaus žmonės, nes jie linkę pasnausti dieną, dėl ko atėjus nakčiai sunkiau užmiega.

„Pagyvenę žmonės dažnai skundžiasi, kad naktį negali miegoti, nes dieną jau būna pasiilsėję. Tokiu atveju kartais prireikia net medikamentinio gydymo“, – aiškina gydytojas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Tačiau nemiga taip pat dažnai vargina ir jaunus žmones – ypač tuos, kurie patiria didelį stresą moksluose ar darbe.

Studentai, dirbantys intensyviai ar išgyvenantys emocinius sunkumus, dažnai išbalansuoja savo miego-būdravimo ritmą.

Nors kai kurie dieną bandydami atsigauti nusnūsta, tai nepadeda, nes organizmas vis tiek nėra pilnai pailsėjęs“, – teigia I. Aleksa.

REKLAMA

Kava ir melatoninas – trumpalaikiai sprendimai

Pasak gydytojo, kai kurie žmonės bando kovoti su mieguistumu vartodami kofeiną, tačiau tai tik laikinai užmaskuoja nuovargį.

„Kava tarsi užblokuoja adenozino receptorius – medžiagos, kuri verčia mus miegoti. Tačiau kai kavos poveikis praeina, susikaupęs adenozinas suveikia dar stipriau, todėl jaučiamės visiškai išsekę“, – aiškina medikas.

REKLAMA

Norint atkurti sveiką miego ritmą, I. Aleksa rekomenduoja melatoniną ar žolelių preparatus, tokius kaip valerijonas ar raminančios arbatų mišinių formos. Visgi jis įspėja:

„Valerijoną reikėtų vartoti atsargiai – ilgainiui jis gali sukelti net laikinų atminties sutrikimų.“

Ilgalaikis miego trūkumas – kelias į rimtesnes ligas

Jei žmogus nuolat neišsimiega, gydytojas įspėja: pasekmės gali būti rimtos.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Lėtinis miego trūkumas lemia nuotaikų svyravimus, gali išsivystyti depresija, o imuninė sistema taip pat tampa silpnesnė – žmonės dažniau serga peršalimo ar virusinėmis ligomis“, – sako gydytojas.

I. Aleksa pabrėžia, kad miegas nėra prabanga, o būtinybė, ir kiekvienas turėtų skirti jam tiek pat dėmesio, kiek mitybai ar fiziniam aktyvumui.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų