Transportas

Akylesni vilniečiai galėjo pastebėti, kad viešajame transporte atsiranda nauji komposteriai. Mat nuo gegužės mėnesio pradės veikti nauja e. bilieto sistema, rašoma susisiekimo įmonės JUDU puslapyje.  Kaip teigia JUDU, sistema veiks vartotojo paskyros pagrindu „account based“ (ABT). Klientai turės galimybę bilietus persikelti iš vienos JUDU/Vilniečio kortelės į kitą. Naujiena – ne tik komposteriai. Atsinaujins m.Ticket programėlė ir JUDU savitarna. Esminis pokytis – bilietų žymėjimas.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad kartu su mokesčių pertvarka siūlant mažinti lengvatą įmonėms už perkamus brangius automobilius, tai padėtų pažaboti tuos, kurie juos perka įmonės vardu, bet naudojasi asmeniniams tikslams.

Sprendimas paskirti Agnę Belickaitę „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) grupės korporatyvinių reikalų direktore buvo priimtas skaidriai, tačiau po kilusių diskusijų bus kreiptasi į išorės auditorius, kad šie įvertintų atrankos procedūras, trečiadienį pranešė bendrovės direktorius Egidijus Lazauskas.

Prieš mėnesį „Bolt“ pristatė automobilių dalijimosi paslaugą. Anksčiau Vilniuje tokias paslaugas jau teikė „CityBee“ ir „Spark“. MadeinVilnius.lt palygino kainas ir sužinojo, kuri programėlė turi geriausią pasiūlymą. Pigiausiai atsieis kelionė „Spark“ automobiliu. Pigiausių automobilių nuoma prasideda nuo 15 centų už minutę ir vos 5 centus už kiekvieną kilometrą. Didžiausia minutės kaina „Sparke“ siekia 27 centus ir 23 centus už kiekvieną nuvažiuotą kilometrą.

Vyriausybė trečiadienį patvirtino magistralės „Via Baltica“ ruožo nuo sankryžos su keliu Kaunas–Prienai–Alytus iki Kauno rajono ribos susisiekimo komunikacijų vystymo planui. Lietuvos automobilių kelių direkcijai ruošiantis rekonstruoti šią atkarpą, bus galima pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūras. Beveik 7 km ilgio ruožą numatoma rekonstruoti į automagistralę – joje neliks vieno lygio sankryžų, apsisukimų, bus nutiestas jungiamasis kelias, pranešė Susisiekimo ministerija.

Automobilio techninė apžiūra už 50 eurų – senas, bet iki galo, matyt, taip ir neišnykstantis smulkios korupcijos būdas. Siekiant jos išvengti yra taikoma daugybė griežtų priemonių: pakartotiniai patikrinimai, vaizdo medžiaga, įspėjimai, baudos, atleidžiami darbuotojai. Vis tik žmonės iki šiol randa būdų, kaip visa tai apeiti. Vieno autoserviso atstovas atskleidė, kiek žmonių techninę apžiūrą bando praeiti už kyšį, kokiais atvejais jiems tai pavyksta ir kaip šis procesas atrodo.

Dyzelino išmetamųjų dujų apdorojimo programinė įranga, kuri išsijungia temperatūrai nukritus žemiau tam tikros ribos, yra neteisėta, o tokių automobilių savininkai turi teisę reikalauti kompensacijų, antradienį paskelbė ES Teisingumo Teismas (ESTT), atverdamas duris naujai ieškinių bangai „dyzelgeito“ skandale.

Lietuvos kelių policijos tarnyba primena dviračių ir elektrinių paspirtukų vairuotojams, kad jie yra viešojo judėjimo dalyviai. Jiems galioja nustatytos taisyklės, o už jų nesilaikymą skiriamos baudos. Elektrinių paspirtukų vairuotojams, ypač tiems, kurie tik ruošiasi pradėti savo keliones elektriniais paspirtukais, reikia žinoti, kad Kelių eismo taisyklėse elektrinių paspirtukų vairuotojai priskiriami prie dviračių vairuotojų, jiems taikomos tos pačios taisyklės.

Paskutinį kovo mėnesio sekmadienį prasidės naujasis aviacijos vasaros sezonas. Oro bendrovės šiemet Lietuvos oro uostuose keleiviams pasiūlys daugiau nei 80 tiesioginių reguliarių krypčių. Tarp planuojamų maršrutų – tiek verslo keleiviams patrauklios kryptys, tiek poilsiautojų pamėgti Europos miestai, tinkami poilsinėms ir pažintinėms kelionėms, rašoma pranešime žiniasklaidai.  „Pirmaisiais metų mėnesiais stebėjome išskirtinius aviacijos atsigavimo tempus.

Magistralėje Vilnius-Kaunas-Klaipėda šalia uostamiesčio netrukus prasidės tilto per geležinkelį rekonstrukcija, kurią už 6,7 mln. eurų (su PVM) atliks Latvijos bendrovė „LNK Industries“, skelbia portalas „Atvira Klaipėda“. Lietuvos automobilių kelių direkcija su bendrove tilto rekonstrukcijos ir panduso statybos sutartį pasirašė vasario pabaigoje, darbai turėtų būti atlikti per pusantrų metų.

Lietuvoje kas mėnesį įregistruojama tūkstančiai naudotų ir naujų transporto priemonių ar nekilnojamojo turto (NT) objektų. Tačiau ne visi gyventojai atkreipia dėmesį į būtinybę atlikti prievolę – sumokėti mokesčius, kurių dydis kiekvienam pardavėjui gali būti skirtingas. Tiesa, kai kas griebiasi ir gudrybių tam, kad mokestinės prievolės išvengtų.

Į Lietuvos miestų gatves šią savaitę vėl sugrįžta el. paspirtukai, praneša „Bolt“. Platformos atstovų teigimu, paspirtukai miestų gatves pasieks palaipsniui, o sulaukus paskutiniųjų žiemiškų orų pasispardymų – dar bus laikinai deaktyvuojami. „Šįkart žiema buvo pakankamai švelni, todėl vos pakilus termometro stulpeliui, sulaukdavome nekantrių vartotojų klausimų.

Vilniaus miesto savivaldybė ragina neeksploatuojamų (nenaudojamų), be priežiūros paliktų transporto priemonių savininkus jomis pasirūpinti ir kuo skubiau jas pašalinti iš bendrojo naudojimo vietų. Be priežiūros paliktos stovėti transporto priemonės ne tik apriboja kitų vairuotojų galimybes naudotis bendromis vietomis automobiliams statyti, bet ir yra opi problema aplinkosauginiu požiūriu.

TV6 laida „Gazas dugnas“ ir toliau apžvelgia lietuvių pamėgtus naudotus automobilius, o šįsyk šmaikštieji laidos vedėjai Izidorius Paukštys ir Paulius Garkauskas išbandė ne pirmos jaunystės „Mercedes-Benz“ E klasės automobilį. Laidos kūrėjai išbandė ketvirtos kartos „Mercedes-Benz“ W212 sedaną, kuris taip pat turi vadinamąjį „facelift'ą“ (liet. atnaujintas modelis). „Jis atrodo kaip visiškai kitas modelis.

Lietuvos aviacijos entuziastams ir sportininkams nuo liepos gali nebereikėti registruoti didesnių orlaivių kitose šalyse – tai bus galima daryti ir Lietuvoje. Tai leistų orlaivių savininkams sutaupyti ir pinigų, ir laiko.  Seimas šią savaitę priėmė svarstyti atitinkamas Aviacijos įstatymo pataisas, kurias inicijuoja grupė Seimo narių iš įvairių frakcijų.

Valdžios atstovai užsimojo keisti naudotų padangų surinkimo tvarką. Tad jeigu nauji pakeitimai įsigaliotų, vairuotojams tektų susimokėti papildomą mokestį.  Šiuo metu kiekvienas vairuotojas senas padangas gali grąžinti atgal į prekybos vietą, jeigu jos buvo įsigytos naujos. Be to, nereikalingas padangas galima palikti ir autoservisuose, o vienas gyventojas taip pat turi teisę 5 padangas per metus priduoti stambiagabaričių atliekų aikštelėse.

„Lietuvos geležinkelių“ (LTG) Grupės krovinių vežimo bendrovei „LTG Cargo“ sulaukus bendrovės „Uosto vartai“ kreipimosi, kuriuo prašoma viešai patikslinti šių metų kovo mėnesį LTG verslo atsparumo direktoriaus Edvino Kerzos paskelbtą informaciją, įmonė skelbia patikslinimą.

Lietuva nori paskatinti Lenkijos kelių tiesimo įmones dalyvauti dideliuose kelių infrastruktūros projektuose Lietuvoje ir kviečia dalyvauti rangovų konkursuose. Susisiekimo ministerijos ir Kelių direkcijos atstovai per vizitą Lenkijoje strateginius šalies projektus pristatė infrastruktūros ministerijos, Generalinės kelių direkcijos ir rangovų atstovams, pranešė Kelių direkcija.

Ketvirtadienį virš Lietuvos pastebėtas ratus sukantis lėktuvas, kuris galimai pakilo iš Zoknių aerodromo. Skaitytojas Rimantas (tikrasis vardas redakcijai žinomas – red. past.) teigė, kad, stebėdamas lėktuvų skrydžius internetiniame puslapyje „Flightradar24.com“, jis pastebėjo Lietuvos teritorijoje ratus besukantį lėktuvą.  Nors detalios informacijos „Flightradar24.com“ apie CL60 lėktuvo skrydžio maršrutą nepateikia, galima matyti, kad CL60 galimai pakilo iš Zoknių aerodromo.

Lietuvoje kuriasi Italijos transporto, ekspedijavimo ir logistikos grupė „Codognotto“, veikianti 20-yje pasaulio šalių. Bendrovės filialas Lietuvoje įregistruotas kovo 14-ąją, rodo Registrų centro duomenys. Italijos verslo naujienų portalas „Nord Est Economia“ sausio pabaigoje skelbė, kad dėl plėtros į Lietuvą ir Turkiją „Codognotto“ šiemet planuoja pasiekti 380 mln. eurų apyvartą, o investicijos sieks kelis milijonus eurų.

Pagėgių savivaldybės kelyje Pagėgiai–Gudai–Sartininkai uždaromas eismas tiltu per Juodupę pablogėjus jo būklei, transportas kreipiamas apylanka rajoniniais keliais, penktadienį pranešė Automobilių kelių direkcija. Sprendimas uždaryti eismą priimtas atlikus tilto apžiūrą ir nustačius avarinę tilto perdangos būklę. Tilto rekonstrukcija jau buvo pradėta, tačiau prieš pradedant numatytus darbus, jis buvo įrašytas į Kultūros vertybių registro sąrašą.

Elektromobilių įkrovimo tinklą Lietuvoje valdanti „Ignitis“ grupės įmonė „Ignitis On“ ruošiasi plėtrai Baltijos šalyse – įmonė ketina savo tinklą sparčiai diegti ne tik Lietuvoje, bet Latvijoje bei Estijoje. Tam bendrovėje „Ignitis“ įkurtas naujas elektrinio mobilumo departamentas, o jo vadovu tapo Eimantas Balta, pastaruosius  metus dirbęs tarptautinėje technologijų įmonėje „Bolt“, kur buvo atsakingas už dalijimosi paslaugų plėtrą Baltijos šalyse.

Siekiant iki 2024 m. pagerinti ir praplėsti Lietuvos ir Lenkijos pasienio vietovių kelių infrastruktūrą, Lazdijų ir Kalvarijos rajonuose numatoma sutvarkyti apie 13 km valstybinės reikšmės pasienio kelių ruožų. Penktadienį įsigaliojus Lietuvos automobilių kelių direkcijos ir projektuotojų pasirašytoms sutartims, netrukus bus pradėtas projektuoti valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr.

Lietuvoje visų rūšių transportu paskutinį 2022 metų ketvirtį vežta 31,2 mln. tonų krovinių – 24 proc. mažiau nei tuo pačiu metu 2021-aisiais. Krovinių vežimas jūrų transportu per metus sumažėjo 36,4 proc., vidaus vandenų transportu – 12,2 proc., geležinkeliais – 46,1 proc., automobilių keliais – 10,6 proc., penktadienį skelbia Valstybės duomenų agentūra. Visų rūšių transporto krovinių vežimo apyvarta per šį laiką sumažėjo 19,9 proc. Kelių transportas sudarė 87,4 proc.

„Lietuvos geležinkelių“ (LTG) grupės krovinių vežimo bendrovė „LTG Cargo“ stabdo sutartis su Klaipėdos uosto krovos bendrove Birių krovinių terminalas (BKT), dalyvavusia vežant ir kraunant baltarusišką karbamidą apeinant Vakarų sankcijas.  „Šią savaitę „LTG Cargo“ oficialiu raštu informavo BKT, jog iki išsamaus patikrinimo stabdomos su bendrove sudarytos sutartys“, – BNS pranešė LTG.

Būsto kainos Latvijoje paskutinį praėjusių metų ketvirtį, palyginti su tuo pat laikotarpiu metais anksčiau, pakilo 9,1 proc., pranešė nacionalinė statistikos tarnyba, remdamasi išankstiniais duomenimis. Naujos statybos būstas brango 19,4 proc., tuo tarpu senesnės statybos būstas – tik 6,6 procento. Per metų ketvirtį (ketvirtąjį praėjusių metų, palyginti su trečiuoju) būsto kainos šalyje sumažėjo vidutiniškai 0,2 procento. Kainos pirminėje būsto rinkoje kainos ūgtelėjo 8,6 proc.

Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidento ir bendrovės Klaipėdos konteinerių terminalo vadovo Vaidoto Šileikos teigimu, Rumunijos verslo pastangos dėl „vidurinio koridoriaus“ plėtros Klaipėdai neatrodo tiek grėsmingos, kiek kaimyninės Latvijos siekis perimti kuo daugiau Centrinės Azijos krovinių, penktadienį rašo portalas „Verslo žinios“. „Tų šalių srautas nėra didelis, bet šiuo laiku mums jis yra gana svarbus, nes bendros tendencijos nėra geros.

„Bolt“ reikalaujant iš pavėžėtojų anglų kalbos žinių, Valstybinė kalbos inspekcija ragina įpareigoti juos mokėti ir lietuviškai.  Savo raginimą komisija paskelbė po to, kai susisiekimo paslaugų platforma „Bolt“ trečiadienį pranešė, kad užsienio šalyje išduotą vairuotojo pažymėjimą registracijai pateikiantys vairuotojai nuo šiol privalės turėti ir bazinių anglų kalbos žinių sertifikatą. Tas pats reikalavimas galios ir sulaukus keleivių atsiliepimų dėl kalbos barjero.

Pastaraisiais metais mūsų šalis pasiekė nemažą pažangą eismo saugumo srityje – eismo įvykiuose žūsta vis mažiau žmonių. 2022-aisiais Lietuvos keliuose eismo įvykiuose žuvo mažiausiai (120) eismo dalyvių nuo 1990 metų. Žuvusiųjų skaičius, tekęs vienam milijonui gyventojų, – 42 (palyginti, 2021 metais – 52, 2001 metais – 203, 1991 metais – 316). Europos Sąjungoje milijonui gyventojų vidutiniškai tenka 46 žūtys keliuose, rašo Lietuvos kelių policijos atstovai.

Lietuvoje svarstant įvesti naują mokestį už padangų pridavimą stambiagabaričių atliekų aikštelėse, anksčiau buvo užsiminta ir apie idėją taikyti užstato mokestį jas įsigyjant. Taip pat siūlyta įrengti vadinamuosius padangomatus, kur žmonės galėtų atgauti savo užstato metu sumokėtus pinigus.

Naujos kartos automobilis. Neabejotinai būtent toks yra naujasis „Volkswagen ID.Buzz“. „Tesla“ gamintojui davus neblogą pagreitį, ir kiti transporto priemonių kūrėjai po truputį keliasi į „išmanių“ automobilių amžių, bandydami pranokti vienas kitą. Kartais tokie bandymai būti priekyje ir atrasti kažką naujo geriausiai yra apibūdinami posakiu „iš didelio rašto išėjo iš krašto“. Tačiau šį kartą visgi taip nenutiko, rašoma pranešime spaudai.

Panašu, kad kažkam maisto produktų pristatymo į namus [teko] palaukti. Pilaitėje, Vorupės gatvėje, „Barbora“ kurjeris įstrigo didžiulėje duobėje. Nuotrauka gyventojai pradėjo dalintis socialiniuose tinkluose. Joje matomas duobėje įstrigęs [maisto į namus pristatančios bendrovės]„Barbora“ automobilis ir šiek tiek tolėliau stovintis bei policijos laukiantis kurjeris. Įvykį patvirtino ir Vilniaus policija.

Registruojant transporto priemones įprastai numerio ženklai išduodami eilės tvarka, tačiau pastebima tendencija, jog automobilių savininkai pageidauja jiems patinkančių derinių ir renkasi vardinius numerio ženklus. Tiesa, ne visi prašomi deriniai išduodami – penktadalį visų prašymų „Regitra“ atmeta, rašoma pranešime žiniasklaidai.  Numerio ženklai, visų pirma, skirti tam, kad viešajame eisme būtų galima identifikuoti automobilius ir už juos atsakingus asmenis.

Kelių transporto kodekso pataisos, kuriomis siekiama pertvarkyti tolimojo susisiekimo autobusais rinką, Seimas priims kovą, teigia Ekonomikos komiteto pirmininkas konservatorius Kazys Starkevičius. Tai reiškia, kad kelionės tarpmiestiniais maršrutais nuo balandžio nesustos, o vežėjams nuo liepos galios naujos taisyklės. Rinkos senbuviams prie jų prisitaikyti numatytas pusantrų metų pereinamasis laikotarpis.

Seimo ekonomikos komitetas rrečiadienį toliau svarstys Kelių transporto kodekso pataisas, kuriomis siekiama pertvarkyti tolimojo susisiekimo autobusais rinką. Kodekso pataisomis, jas rengusios Susisiekimo ministerijos nuomone, siūlomas konkurencingas vežėjų patekimas į rinką – įmonės paslaugą galėtų teikti suderinusios leidimus su savivaldybės institucija, Lietuvos transporto saugos administracija (LTSA). Vežėjų naudojami autobusai taip pat turėtų atitikti papildomus kokybės reikalavimus.

Keleivių vežimo tarpmiestiniais maršrutais organizatoriams ir vežėjams baiminantis, kad dėl reformos nuo balandžio gali sutrikti kelionės, susisiekimo viceministras Mindaugas Tarnauskas sako, jog tokios situacijos būtų išvengta jei Seimas greitai priimtų Kelių transporto kodekso pataisas. Seimo ekonomikos komiteto pirmininko pavaduotojas Gintautas Paluckas sako, kad grėsmės nebevežti keleivių apskritai nėra.

„Ši žiema buvo išskirtinė tiek kritulių pikais, tiek didžiuliais temperatūrų svyravimais, tad siekdami užtikrinti nepertraukiamą judėjimą sostinės gatvėmis, bene kasdien vykdėme prevencinius ir išankstinius barstymus, o snygių metu kartais ištisas paras valėme sniegą verstuvais“, – sako „Grindos“ direktorius Andrius Griškevičius. Įmonės atsiųstame pranešime spaudai apžvelgiami šios žiemos rezultatai ir įdomiausi faktai.

Panevėžio rajono gyventojai kenčia dėl pažliugusių žvyro kelių, nuolat taiso automobilius ir nebežino, ko griebtis, kad situacija pasikeistų. Per žiemą žvyrkelių būklę itin pablogino dažna orų kaita bei atlydžiai. Pasak gyventojų, kelius išdarko ne tik gamta, bet ir sunkiasvorės transporto priemonės. Žmonės įsitikinę, keliuose pastatyti svorį ribojantys kelio ženklai vairuotojams nė motais, rašo naujienų portalas JP.

Seime – naujas siūlymas dėl pavežėjų. Parlamentarai įregistravo pataisas, numatančias, kad visi „Bolt“ dirbantys vairuotojai turėtų bendrauti su klientais valstybine šalies kalba, mat šiuo metu mokėti lietuviškai pavežėjams nėra būtina. Apie naująjį siūlymą feisbuke paskelbė Seimo narys liberalas Raimundas Lopata.  „Visi kas naudojasi „Bolt“ pavežėjų paslaugomis, pastebi, kad vis sunkiau sekasi susikalbėti su Bolt vairuotojais, nes šie nemoka lietuvių kalbos.

Kovo 1-ą dieną Europos Komisija pateikė pasiūlymus modernizuoti vairuotojo pažymėjimų taisykles, įvesti visoje ES galiojantį skaitmeninį vairuotojo pažymėjimą. Taip pat įvesti naujas nuostatas, pagal kurias būtų paprasčiau užtikrinti tarpvalstybinį eismo taisyklių laikymąsi, pranešama EK internetinėje svetainėje.

Tranzitinių skrydžių Rusijos oro erdvėje, įskaitant Transsibiro tranzito koridoriumi, 2022-aisiais sumažėjo 59 proc. iki 79,6 tūkst., pranešė Federalinė oro transporto agentūra („Rosaviacija“). Transsibiro tranzito koridorius suteikia galimybę užsienio aviakompanijoms užtikrinti greitesnį, mažiau degalų reikalaujantį oro susitiekimą tarp Europos ir Azijos.

Du populiarūs automobilių gamintojai susidūrė su neeiline problema – paviešinus vaizdo įrašą internetinėje erdvėje, atskleista, kaip galima gana nesunkiai pavogti jų automobilius. Dėl to jų vagysčių skaičius kai kur išaugo ir 80 proc.  Milijonai nukentėjusių klientų raginami kreiptis į gamintojo atstovus, kad problema būtų išspręsta.

Vairuotojai turi teisę pasirinkti norimus automobilio valstybinius numerius. Štai panorėjus įsigyti išskirtinius vardinius ženklus, prireiks ne tik pakloti 1,5 tūkst. eurų, bet ir išsiaiškinti, ar sudarytas raidžių junginys atitinka svarbius reikalavimus.

Bendrovė „LTG Link“ informuoja, kad nuo kovo 17 d., penktadienio, atnaujinamas traukinių eismas Vilnius–Šiauliai ir Kaunas–Šiauliai atkarpose, skelbia naujienų portalas „Rinkos aikštė“. Tai reiškia, jog šiais maršrutais jau galėsite keliauti kasdien, be jokių apribojimų, pagal iki elektrifikacijos darbų pradžios galiojusius traukinių tvarkaraščius. Įsibėgėjant geležinkelio elektrifikacijos projektui traukinių eismas šiais maršrutais buvo laikinai apribotas.

Naujasis Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) vadovas Marius Švaikauskas sako, kad įmonė privalo keisti požiūrį – nustoti dėl visų nesėkmių kaltinti per mažą finansavimą bei liautis prašyti papildomų pinigų iš valstybės biudžeto, kai jų galima rasti kitur. Penkerių metų kadencijai išrinktas M. Švaikauskas sako, kad nebūtų pretendavęs į šias pareigas, jeigu LAKD nebūtų tapusi akcine bendrove.

Neseniai Europos Parlamentas patvirtino anglies dioksido (CO2) emisijų mažinimo tikslus, numatančius, kad iki 2035 m. visoje bendrijoje, o taip pat ir Lietuvoje, būtų uždrausta pardavinėti šias dujas išmetančius naujus benzininius ir dyzelinius automobilius. Mažėjant jų skaičiui keistis turės ir degalinės. Degalinių tinklų atstovai paatviravo, kaip vertina tokį Europos Sąjungos (ES) sprendimą ir kaip jų verslas atrodys ateityje.

Prekybos centruose ir naujos statybos daugiabučiuose populiarėjančios požeminės stovėjimo aikštelės tampa užuovėja daugeliui vairuotojų – automobilis bent kuriam laikui išvaduojamas nuo netikėto pavasarinio sniego ar lietaus, malonu iš automobilio išlipti ir nesušlapti. Visgi šios aikštelės susijusios ir su incidentais, kurie kartais įvyksta primiršus vieną pagrindinių taisyklių ir gali kainuoti labai brangiai.

Pastarąją savaitę Europos Komisija pasiūlė nuo 2030 m. naujoms sunkiosioms transporto priemonėms taikyti griežtesnes išmetamo CO2 normas. Taip siekiama sumažinti transporto sektoriuje išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Todėl nuo 2030 m. visi nauji miesto autobusai privalės būti visiškai draugiški aplinkai. Tvarus viešasis transportas yra svarbi Europos Žaliojo kurso dalis.

Kol dauguma sostinės gyventojų laukia „Vilnius Connect” projekto įgyvendinimo, geležinkelio stotis jau dabar bando savo patalpas padaryti patrauklesnes gyventojams ir miesto svečiams. Pernai gruodį prasidėjęs pastato vidaus remontas bus užbaigtas dar šiemet. Tarp naujovių: ilgai laukta ir Europai įprasta prekybos ir maitinimo zona, praneša „Made in Vilnius“. „Remonto metu didžiausias dėmesys skiriamas pastato inžinerinėms sistemoms: vėdinimui, šildymui ir apšvietimui.