Vieno autoserviso atstovas atskleidė, kiek žmonių techninę apžiūrą bando praeiti už kyšį, kokiais atvejais jiems tai pavyksta ir kaip šis procesas atrodo. Jis papasakojo, kokius pokyčius pastebi ir kodėl tiek apžiūrų specialistai, tiek klientai vis dar gudrauja.
O techninių apžiūrų įmonių atstovo teigimu, nors korupcijos atvejų mažėja, dauguma žmonių kyšį vis dar laiko puikiu sprendimu.
Jis nurodė, kokios prevencinės priemonės yra taikomos, kas už tai gresia tiek darbuotojams, tiek automobilių savininkams.
Korupcijos prevencija nepadeda
Nuo praėjusių metų birželio 1 d. įsigaliojo naujos nuostatos techninei apžiūrai, susijusios su korupcijos prevencija. Jose nustatyta, kad transporto priemonėje neturi būti palikta pinigų ar kitų daiktų, kurie gali būti suprantami kaip bandymas papirkti techninės apžiūros kontrolierių.
Susisiekimo ministro pasirašytas įsakymas įpareigoja kontrolierių įspėti transporto priemonės savininką apie tokius paliktus daiktus, o pastebėjus juos arba savininkui atsisakius patraukti pašalinius daiktus – nutraukti techninę apžiūrą ir apie tai pranešti techninės apžiūros įmonės vadovui. Tokiu atveju pinigai už privalomosios apžiūros atlikimą – negrąžinami.
Vis dėlto, panašu, kad ši naujovė iki galo nepanaikino galimo piktnaudžiavimo techninių apžiūrų įmonėse.
Vieno Vilniaus autoserviso atstovas Edvinas (tikras vardas ir pavardė redakcijai žinomi) atskleidė, kad klientų automobilius techninei apžiūrai veža apie 10 kartų per savaitę. O iš jų esą kas dešimtas (t. y. apie 10 proc.) mėgina darbuotojus papirkti.
„Bet tik dėl to, kad kai kurie sako „nu maža kas, reikia palikti ir viskas“. Kažkokių tai labai kritinių, blogų dalykų niekas neima, niekas neveža“, – pridūrė pašnekovas.
Edvinas papasakojo, kad jo atstovaujamas autoservisas, kaip ir kiti kolegos, reklamuojasi, kad padeda praeiti techninę apžiūrą: „Tačiau ta reklama skirta ne tai pagalbai, kad mes pakišime kažką, įdėsime ir praeis. Mes siūlome, kad žmogus, atvažiavęs į servisą, neturės pats važiuoti į techninę apžiūrą – mes patys palydime tą mašiną, nuvažiuojame ir viską padarome.
O žmonės skambina su visai kitokia intencija, sako: va, aš čia nepraėjau, baltas lapas, 12 didelių trūkumų, duosiu kažkokį tai pinigą ir jūs čia praeikite. Ne, sakau, mes taip nedarome. Tokių daug skambinančių ir tenka juos tiesiog atsakyti.“
Autoserviso atstovo įsitikinimu, naujos nuostatos, įsigaliojusios nuo birželio mėnesio, visiškai nieko nepakeitė.
Lietuvos Techninės apžiūros įmonių asociacijos „Transeksta“ atstovo Renaldo Gabarto teigimu, korupcinio pobūdžio veikų skaičius niekada nėra tiksliai žinomas, nes jį nuslėpti stengiasi abi šalys: tiek nesąžiningai savo pareigas atliekantys techninės apžiūros stočių kontrolieriai, tiek nuslėpti transporto priemonės trūkumus siekiantys jų savininkai.
Jis neslepia, kad įsigaliojus nuostatoms radikalių pokyčių nebuvo – jos tiesiog formalizavo egzistuojančią techninės apžiūros įmonių darbo tvarką.
Anot pašnekovo, „Transparency International“ Lietuvos skyriaus atliekami tyrimai liudija, kad dauguma gyventojų (68 proc.) vis dar mano, kad kyšis padeda spręsti problemas:
„Nors tai mažiausias rezultatas nuo 2011 m., kai jų buvo 79 proc., akivaizdu, kad linkusių į korupciją žmonių tebėra daug – visuomenės požiūris į korupciją kinta sąlyginai lėtai.“
Klientai kyšį palieka „dėl viso pikto“
Kalbintas autoserviso atstovas įvardijo, kad slepiami automobilių trūkumai neva būna tokie smulkūs, kad didelės reikšmės tikrai neturi.
„Pavyzdžiui, žmogui rytoj reikia išvažiuoti į užsienį, techninė pasibaigusi, reikia greitai, tai dėl viso pikto. Tarkime, koks kablys neveikia, rozetė, kurios realiai net nenaudoja, gal dar kažkokia mažytė problema.
Mes autoservise visada pasižiūrime tas mašinas prieš apžiūrą, kad nebūtų nei pakaboje kažkokių stiprių defektų, kad ratas iškristų ar dar kas nors. Nevežame tokių, žinote, „lavonų“, – tikino pašnekovas.
Edvinas nurodė, kad standartiškas kyšis esą yra 50 eurų. Jo nuomone, ši „mada“ atsirado greičiausiai dėl to, kad žmonės nenori tvarkytis su automobiliu ir nori paprastai, lengvai praeiti.
Tačiau jis atkreipė dėmesį, kad laikai keičiasi ir dabar ne viskas taip lengvai praeinama.
„Dabar tiesiog yra tokių klientų, kurie sako, kad važiuodami visada įdeda tų pinigų, nesvarbu, ar mašina tvarkinga, ar ne. Sako, maža ką, aš palieku, kad praeitų. Jie patys pripažįsta, kad va, ten yra palikta. Nežinau, ar paima tuos pinigus, ar ne, nes aš ten nedalyvauju.
Iš tikrųjų nežinau, dėl ko žmonės nori iš pirmo karto praeiti. Nematau jokios problemos – ir du, ir tris, ir keturis kartus esu važiavęs. Kol važiuoji, tai dar kažkas išlenda. Pasitvarkai tą mašiną ir sau tvarkingai pravažiuoji“, – patarimais dalinosi autoserviso atstovas.
Anot jo, yra klientų, paliekančių pinigų, kurie neva atrodo kaip kyšis, bet galbūt tai – tiesiog arbatpinigiai, nes mašina būna tikrai tvarkinga. Niekas, net kontrolinis patikrinimas ar Lietuvos transporto apsaugos administracija, pašnekovo nuomone, negalėtų prisikabinti.
Edvino spėjimu, tokie klientai tikriausiai nuo senų laikų yra pratę palikti pinigų, kad būtų rami galva.
„Ir dėl tų nuostatų, kad nuo birželio negalima palikti jokių pinigų, esu gavęs tik vieną silpną įspėjimą, kai buvo kliento paliktos monetos po eurą, po du. Tie pinigai gulėjo, niekas jų neėmė.
Standartiškai tai arba palieki, arba paduodi vėliau. Niekas nededa pinigų matomoje vietoje. Deda, pavyzdžiui, peleninėje, dėtuvėje. Tai kiekvieno asmeninis sutarimas ir ta vieta dažniausiai būna uždaryta“, – kalbėjo pašnekovas.
Ar šis įprotis blogas, ar geras – nuomonės išsiskiria
Autoserviso atstovas neslėpė, kad kyšis techninei apžiūrai iš vienos pusės yra geras dalykas automobilių savininkams, kadangi nereikia stresuoti – iš pirmo karto galima praeiti ir važiuoti.
Tačiau tai, anot jo, gerai ir patiems darbuotojams, kadangi jų algos yra visiškai neatitinkamos ir per mažos.
„Dėl to galbūt jie patys ir įsitraukia į tai, ir ima tuos pinigus, net jei būna tvarkinga mašina. Juk jiems reikia vos ne visas kategorijas išsilaikyti – ir a, ir b, ir c, ir su sunkvežimiais dirba, visokios, sakykime, kenksmingos sąlygos, dūmai, visko čia prisikvėpuoja.
Dar tie kompiuteriai tikrinimui, ta pati saugos administracija. Daro tuos pakartotinius tikrinimus, darbuotojams sukelia stresą didelį. Bet, jei būtų pakankamai sukeltos tos algos, manau, nebūtų tų problemų – niekas nei imtų, nei duotų tų pinigų. Ir tvarkytumėmės tas mašinas“, – atviravo Edvinas.
Apžiūrų įmonių asociacijos atstovas turi kitokią nuomonę. Jo teigimu, vertėtų pamėginti įsivaizduoti situaciją, kai gydytojo kabineto duris pravėręs pacientas kalbą pradeda nuo prašymo: „Čia jums, daktare, 20 euriukų, bet labai prašau – nedarykite kardiogramos, nematuokite spaudimo ir jokių kraujo tyrimų“.
Toks elgesys, anot R. Gabarto, neišvengiamai pasėtų abejonių, ar žmogus neturi bėdų su galva.
„Tačiau kai kalba pakrypsta apie automobilių „sveikatą“, analogiška laikysena daugeliui neatrodo tas dalykas, dėl kurio reikėtų kvaršinti galvą. Skirtingų tyrimų duomenimis, vien tik dėl techninių priežasčių – „dingusių“ stabdžių, sugedusio vairo mechanizmo, sprogusios padangos ir pan. – įvyksta nuo 6 iki 10 proc. eismo nelaimių.
Kai žmonės įsisąmonins, kad bandymai „nusipirkti“ ramybę techninės apžiūros metu sukuria prielaidas avarijai, kurios visuomet kainuoja žymiai daugiau, nei tinkamas automobilio remontas ir juo labiau kyšis, tada korupcijos atvejų sumažės“, – kalbėjo pašnekovas.
Darbuotojų atleidimas, baudos, tikrinimai ir kitos griežtos priemonės
R. Gabartas pamini, kad visos techninės apžiūros įmonės nuolat analizuoja techninės apžiūros informacinės sistemos duomenis, atlieka kontrolinius transporto priemonių tikrinimus, atidžiau stebi tų kontrolierių darbą, kurių veiklos rezultatai ar fiksuojami transporto priemonių vertinimai stipriai skiriasi nuo statistinio vidurkio.
Asociacijos atstovas pridūrė, kad visose techninės apžiūros įmonėse veikia vidaus kokybės kontrolės sistema. Jos esmė – pagal tam tikrus algoritmus atliekami pakartotiniai automobilių patikrinimai siekiant įvertinti, ar kontrolieriai nedaro klaidų vertindami technikos „sveikatos“ būklę.
„Pernai tokių pakartotinių patikrinimų visose techninės apžiūros įmonėse buvo 1274. Rezultatas – 42 atvejų, kai kontrolieriai „praleido“ daugiau nei vieną techninę problemą ir už tai sulaukė nuobaudų.
Kita vertus, techninės apžiūros įmonių vadovai skirtinguose Lietuvos regionuose pastebi kintančius vairuotojų įpročius: prašymų „nepamatyti“ automobilio trūkumų mažėja, o kontrolierių fiksuojamų trūkumų žmonės nelaiko „priekabiavimu“ ir netgi dėkoja už perspėjimus, leidžiančius išvengti nelaimių keliuose“, – komentavo pašnekovas.
Jo teigimu, 2022-ųjų metų liepą įsigaliojo Susisiekimo ministro Mariaus Skuodžio įsakymas, šiek tiek koreguojantis ir papildantis Privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros atlikimo tvarkos aprašą.
Jame numatyta prievolė vaizdo stebėjimo priemonėmis fiksuoti visos patikros procedūras, vaizdo įrašus saugoti ir prireikus pateikti juos kontroliuojantiems pareigūnams.
Anot R. Gabarto, rūpinantis teikiamų paslaugų skaidrumu ir siekiant įsitikinti, kad transporto priemonė buvo pristatyta į įmonę, techninės apžiūros patalpų vaizdo stebėjimo sistemos ir lig šiol buvo įdiegtos praktiškai visose techninės apžiūros stotyse.
T. y. į „susitarimus“ linkę kontrolieriai puikai žino, kad bet kokių „lauktuvių“ priėmimas gali reikšti jo karjeros pabaigą:
„Paprastai iš teisėsaugos pareigūnų, atliekančių korupcinių veikų tyrimus, atskleidžiamos informacijos galima daryti prielaidą, kad paprastai per įvairius tarpininkus „susitarimai“ dėl techninės apžiūros stotyse „nepastebimų“ automobilio techninių trūkumų vyksta ne darbo metu ir ne techninės apžiūros įmonėse.“
Pašnekovas skaičiuoja, kad kiekvienais metais dėl kilusių abejonių kontrolierių kompetencija ar prarasto pasitikėjimo atleidžiama 10–12 techninės apžiūros centrų darbuotojų.
Kas gresia kyšį siūlantiems automobilių savininkams
R. Gabartas nurodo, kad šeštus metus Lietuvos techninės apžiūros įmonėse vykdoma itin aktyvi kampanija „Kyšiui NE“. Sulaukę pasiūlymo „susitarti“ ir „nepastebėti“ problemų kontrolieriai į techninės apžiūros informacinės sistemos (TAIS) protokolus padaro atitinkamą įrašą.
„Siūlymas, pažadas, susitarimas duoti kyšį arba kyšio davimas automobilių savininkui visais atvejais sukelia problemų laviną. Po kiekvieno bandymo įbrukti banknotą ar sulaukus užuominos apie būsimas dovanas, paslaugas bei kitas neteisėto atlygio formas, kontrolierius elektroniniame techninės apžiūros protokole padaro atitinkamą įrašą „GK“ („galima korupcija“).
Kitą kartą atvykus į techninės apžiūros centrą šis įrašas veikia tarsi signalizacija, perspėjanti apie akistatą su nesąžiningu žmogumi, kurio automobilis galimai kelia grėsmę kitiems eismo dalyviams. Su tokiu įrašu automobilio techninės apžiūros kortelėje teigiamą išvadą galima gauti tik po to, kai kontrolierius padarys nuotraukas, įrodančias, kad pirminės apžiūros metu fiksuoti techniniai trūkumai yra pašalinti“, – komentavo asociacijos atstovas.
Jis pridūrė, kad kasmet kyšius techninės apžiūros kontrolieriams bandančių duoti skaičius mažėja. Pernai tokių atvejų užfiksuota 985. Ankstesniais metais šis rodiklis siekdavo 1500–1800.
Pasak pašnekovo, jei automobilio savininkas net perspėtas apie bandymus papirkti nesiliauja provokuoti kontrolieriaus – techninė apžiūra tiesiog nutraukiama.
Tokiu atveju transporto priemonė turės būti pateikta privalomajai apžiūrai iš naujo tik pašalinus minėtus daiktus ar pinigus, o sumokėtas mokestis už privalomosios apžiūros atlikimą – negrąžinamas.
Be to, apie tokias situacijas bus pranešama techninės apžiūros įmonės vadovui, kuris, esant reikalui, apie galimos korupcijos atvejus informuos teisėsaugos pareigūnus.
Korupcijos procesas iš vidaus ir agresyvūs klientai
R. Gabartas pripažįsta, kad vis dar pasitaiko atvejų, kai atsisakius priimti kyšį transporto priemonių savininkai elgiasi agresyviai: „Grasina kontrolieriams, užsimena „žinau, kur gyveni“ ir netgi siūlo eiti į lauką „pasikalbėti vyriškai“.
Pernai apie konfliktiškus automobilininkus įmonių vadovai sulakė 132 pranešimų.“
Autoserviso atstovas taip pat nurodo, kad būna klientų, kurie supyksta, bet nieko nepadarysi.
„Principas yra toks, kad ne jie ten palieka pinigus, o mes. O po to jie atsiskaito. Bet būna, kai nepraeina, ir nėra kur dėtis. Nes tiek autoservise, tiek techninėje apžiūroje dirba žmonės ir kažko nedažiūri.
Lygtais atrodo, kad sutvarkei, bet paprastas dalykas – davažiuoji iki technikinės ir lemputė perdega. Negali visko numatyti. Sakai, atsiprašau, reikia sutvarkyti tuos dalykus ir tada tvarkaisi“, – įžvalgomis dalinosi Edvinas.
Jo teigimu, taip daro daug autoservisų. Viskas apžiūrima, pasakoma klientui, ką reikia tvarkyti. Anot pašnekovo, tada jau klientas arba sutinka tvarkyti viską, arba sako, ką sutvarkyti verta. Ir esą būna atvejų, kai dėl kitų smulkių gedimų autoservisas padeda klientams pravažiuoti techninę apžiūrą.
„Anksčiau, prisimenu, būdavo galima ir su supuvusiais kėbulais, visokias praveždavo. Visi užsimerkdavo – svarbu pinigus paimti. Dabar tie laikai baigėsi. Daug darbuotojų atleisti dėl šitų dalykų. Visi bijo, saugo savo darbo vietą ir tiesiog neima tų kyšių“, – teigė Edvinas.
Kokio dydžio kyšiai NEDARBINGUMO NUSTATYMO KOMISIJOJE?
Kokio dydžio kyšiai
SAVIVALDYBĖSE?
