Europa

Austrija trečiadienį pristatė skubų planą, kaip sumažinti savo priklausomybę nuo iš Rusijos importuojamų gamtinių dujų, tvyrant jų tiekimo nutraukimo tikimybei dėl Kremliaus vienašališko reikalavimo keisti atsiskaitymų tvarką bei dėl karo Ukrainoje augančios įtampos. Pagal šį planą Alpių valstybė sieks sumažinti iš Rusijos perkamų dujų dalį nuo 80 proc. iki 70 procentų.

Suomijos valstybinė dujų bendrovė „Gasum“ trečiadienį išplatino pranešimą, kuriuo perspėjo, jog gegužės 20-ąją arba gegužės 21-ąją Rusija gali nutraukti gamtinių dujų tiekimą į Suomiją vamzdynais. Tačiau pranešime pažymima, jog „Gasum“ dėl to kol kas negavo jokios informacijos nei iš „Gazprom export“, nei iš Rusijos perdavimo tinklų operatoriaus.

Socialiniame tinkle „Telegram“ išplito vaizdo įrašas iš Rygos, kuriame matyti, kaip praeivis atima Rusijos vėliavą iš pagyvenusio vyro, gatvėje šaukusio „Už Rusiją!“ ir „Už Donbasą!“. Latvijoje pastaruoju metu yra išaugusi socialinė įtampa dėl agresyvaus vietos prorusiškų veikėjų atsako į sprendimą demontuoti paminklą Sovietų Sąjungos kariams šalies sostinėje. Vaizdo įraše matyti vyras, kuris žygiuoja šaligatviu iškėlęs į viršų Rusijos vėliavą.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas antradienį per pokalbį su kolega iš Ukrainos Volodymyru Zelenskiu pasakė, kad ginklų tiekimas iš Paryžiaus „suintensyvės“, teigiama Eliziejaus rūmų pareiškime. „Jis patvirtino, kad Prancūzijos ginklų tiekimas bus tęsiamas ir artimiausiomis dienomis bei savaitėmis bus intensyvesnis, kaip ir humanitarinės įrangos tiekimas“, – sakoma pareiškime.

Suomija ir Švedija trečiadienį NATO būstinėje Briuselyje kartu pateiks paraiškas įstoti į Aljansą, pranešė Švedijos ministrė pirmininkė Magdalena Andersson. „Džiaugiuosi, kad einame tuo pačiu keliu ir galime tai daryti kartu“, – antradienį per bendrą spaudos konferenciją su Suomijos prezidentu Sauli Niinisto sakė M. Andersson.

JAV prezidentas Joe Bidenas ketvirtadienį Baltuosiuose rūmuose priims Suomijos ir Švedijos lyderius, ir aptars su jais istorines jų šalių paraiškas įstoti į NATO po Rusijos invazijos Ukrainoje.

Didžioji dauguma Suomijos parlamento narių antradienį per balsavimą parėmė iniciatyvą teikti paraišką dėl narystės NATO, pranešė suomių visuomeninis transliuotojas „Yle“. Paraiškos dėl narystės NATO teikimui pritarė 188, „prieš“ balsavo aštuoni parlamento nariai. Balsavime nedalyvavo trys deputatai.

Suomijai prabilus apie narystę NATO ir baiminantis galimos Rusijos agresijos, šalies valdžia parodė kaip atrodo bunkeriai. Tai milžiniškas slėptuvių tinklas, kuriame galima ne tik saugiai pasislėpti nuo mirtinų pavojų, bet ir patogiai leisti laiką. Helsinkyje yra net 500 požeminių saugyklų tinklas, kuris sutalpina faktiškai visus miesto gyventojus – apie 600 tūkst. žmonių.

NATO narė Turkija apkaltino Švediją ir Suomiją neišdavus jai dešimčių įtariamų „teroristų“, pirmadienį pranešė valstybinė žiniasklaida, šioms Šiaurės šalims pareiškus, kad sieks narystės kariniame aljanse. Po Rusijos invazijos į Ukrainą abi šalys oficialiai paskelbė ketinančios teikti paraiškas, tačiau Ankara pagrasino blokuoti bloko plėtrą. Visoms paraiškoms dėl narystės turi vienbalsiai pritarti 30 NATO narių.

Estijos, Latvijos ir Lietuvos užsienio reikalų ministrai sako skatinsiantys greitą Suomijos ir Švedijos stojimo į NATO protokolų ratifikavimą. Pirmadienį bendrą pareiškimą, palaikant minėtas šalis stojant į NATO – stipriausią ir sėkmingiausią Aljansą istorijoje, pasirašė trijų Baltijos šalių užsienio reikalų ministrai. „Mes padarysime viską, ko reikia, kad padėtų mūsų ilgamečiams Šiaurės šalių draugams jų kelyje į būsimą 32 valstybių Aljansą.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pirmadienį pareiškė, kad jo šalis nepritaria Suomijos ir Švedijos narystei NATO, ir dar kartą apkaltino šias valstybes neužimant aiškios pozicijos dėl kovos su terorizmu. „Mes neištarsime „taip“ toms (šalims), kurios taiko sankcijas Turkijai, kad jos įstotų į saugumo organizaciją NATO“, – pareiškė R. T. Erdoganas. Švedija nuo 2019 metų yra sustabdžiusi bet kokius ginklų pardavimus Turkijai dėl Ankaros karinės operacijos kaimyninėje Sirijoje.

Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas, balandį didele persvara laimėjęs rinkimus, pirmadienį buvo oficialiai prisaikdintas vyriausybės vadovu ir vėl užsipuolė Briuselį bei „savižudiškus“ Vakarus. Vengrija šiuo metu derasi su kitomis Europos Sąjungos narėmis, siekiančiomis prastumti rusiškos naftos draudimą dėl Maskvos invazijos į Ukrainą.

Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrai pirmadienį spaudė Vengriją nebesipriešinti dėl Maskvos karo Ukrainoje siūlomam rusiškos naftos embargui, bet Budapeštas nurodė tokio sprendimo kainą – 15 mlrd. eurų. Vengrija priešinasi daugumos ES narių remiamam Briuselio siekiui uždrausti Maskvai labai svarbų rusiškos naftos importą. Toks draudimas būtų esminis elementas bloko šeštajame sankcijų Rusijai pakete, bet Vengrija įrodinėja, kad tai labai smarkiai pakenktų jos ekonomikai.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pirmadienį paskyrė darbo ministrę Elisabeth Borne naująja šalies ministre pirmininke, sakoma Eliziejaus rūmų pranešime. Naujajai Prancūzijos vyriausybei pirmą kartą po daugiau kaip trijų dešimtmečių vadovaus moteris. Eliziejaus rūmai pranešė, kad E. Borne dabar bus turės suformuoti vyriausybę. E. Borne premjero poste keičia Jeaną Castexą, kuris anksčiau pirmadienį įteikė atsistatydinimo raštą prezidentui E. Macronui.

Senato respublikonų lyderis Mitchas McConnellas pirmadienį pareiškė, kad JAV nedels patvirtinti Švedijos prašymą dėl narystės NATO. Per spaudos konferenciją Stokholme M. McConnellas sakė, kad nors kitos Vakarų aljanso šalys gali greičiau patvirtinti Švedijos paraišką, jis neabejoja, kad JAV Kongresas ją greičiausiai patvirtins iki rugpjūčio. „Tikimės, kad tai bus padaryta greičiau nei su ankstesnėmis NATO paraiškomis“, – sakė M. McConnellas. „Tikimės ją patvirtinti iki rugpjūčio, – sakė jis.

Susigaudyti kitame mieste turistams kartais būna labai sunku, o kartais tai gali baigtis ir nelaime. Taip nutiko ir vienam turistui, sėdusiam prie visureigio vairo Italijos sostinėje Romoje. Romos policijos pareigūnai paviešino vaizdo įrašą, kuriame nufilmuota, kaip nuomuotu „Maserati“ visureigiu 37-erių turistas nuriedėjo ikoniškaisiais Ispanijos laiptais. Kaip matyti vaizdo įraše, vairuotojas nusuko ne į tą pusę ir ėmė važiuoti žemyn Ispanijos laiptais.

Europos Sąjunga pasirengusi finansuoti naftotiekio į Vengriją tiesimą – tai dar vienas bandymas įtikinti Budapeštą paremti ES šeštąjį sankcijų Rusijoje paketą ir įvesti embargą jos naftai, pirmadienį skelbia Ispanijos leidinys „El Pais“. Jis pažymi, jog dėl Budapešto balso ketinama perskirstyti finansavimą pagal planą „REPowerEU“, o Vengrija galės  importuoti naftą iš Rusijos laikinai – kol neturės naujos infrastruktūros.

Kremlius pirmadienį pareiškė, kad Suomijos ir Švedijos sprendimas įstoti į NATO nepagerins Europos saugumo. „Nesame įsitikinę, kad Suomijos ir Švedijos įstojimas į NATO kaip nors sustiprins ar pagerins saugumo architektūrą mūsų žemyne“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas. Suomija ir Švedija nusiteikusios atsisakyti dešimtmečius gyvavusios nesijungimo prie karinių blokų politikos ir įstoti į NATO, padidėjus nuogąstavimams dėl potencialios Rusijos agresijos.

Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis pareiškė, jog nėra jokių garantijų, jog 27 šalių Bendrijai pavyks greitai sutarti dėl naujų sankcijų Rusijai, nes nedidelė Vengrijos vadovaujama šalių grupė prieštarauja naftos embargui. Europos Komisija gegužės 4 dieną pristatė šeštąjį sankcijų Rusijai už karą Ukrainoje paketą, kuriame, be kita ko, numatytas embargas rusiškai naftai.

Rusija pirmadienį perspėjo, kad Suomijos ir Švedijos apsisprendimas stoti į NATO karinį aljansą yra „didelė klaida“. „Tai eilinė didelė klaida, atnešianti toli siekiančių pasekmių“, – Rusijos naujienų agentūros citavo užsienio reikalų ministro pavaduotoją Sergeju Riabkovą. „Bendras karinės įtampos lygis padidės, nuspėjamumo šioje srityje liks mažiau“, – pridūrė jis. – Gaila, kad sveikas protas aukojamas dėl kažkokių pamėkliškų idėjų, ką reikėtų daryti esant dabartinei padėčiai.

Suomijos ir Švedijos parlamentai pirmadienį pradėjo svarstyti abiejų šalių planus įstoti į NATO, kaimynėms ketinant jau šią savaitę pateikti paraiškas prisijungti prie Vakarų karinio aljanso, padidėjus Rusijos agresijos grėsmei. Suomija sekmadienį oficialiai paskelbė ketinanti įstoti į NATO, o Švedijos valdančioji partija irgi pranešė remianti narystę Aljanse, todėl tikėtina, kad abi šalys prašymus pateiks kartu.

Sekmadienį vykusiuose regioniniuose rinkimuose daugiausiai gyventojų turinčioje Vokietijos federalinėje žemėje – Šiaurės Reine-Vestfalijoje – šalies vyriausybės vadovo Olafo Scholzo socialdemokratai (SPD) smarkiai atsiliko nuo konservatyvios CDU, rodo rinkėjų apklausos. Jų duomenys, paskelbti po to, kai užsidarė balsavimo apylinkės, atskleidė, kad CDU surinko apie 35 proc., o SPD – maždaug 28 proc. balsų.

Šveicarijos rinkėjai sekmadienį pritarė pasiūlymams priversti srautinio transliavimo paslaugų teikėjus skirti dalį apyvartos Šveicarijos kinematografijai ir finansuoti Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros „Frontex“ plėtrą, tokiu būdu išvengiant naujo ginčo su Briuseliu, parodė pirmosios referendumo rezultatų prognozės. Rinkimų apylinkėms vidurdienį (13 val.

Latvija nuo gegužės 10 dienos nutraukė susitarimą, pagal kurį buvo leidžiama iš Baltarusijos tiesiogiai geležinkeliu gabenti karinius krovinius išsiuntimui į trečiąsias šalis per Latvijos uostus, sekmadienį pranešė portalas Delfi.lv, remdamasis Susisiekimo ministerijos informacija.

Prekyba elektros energija tarp žemyninės Rusijos ir Baltijos šalių iš esmės baigėsi nuo gegužės 1 dienos be jokių didesnių pareiškimų, šeštadienį pranešė Estijos perdavimo tinklų operatorė „Elering“. Pasak bendrovės vadovo Taavi Veskimagi, taip pat baigėsi Suomijos ir Rusijos prekyba elektra, bet patikino, kad pavojaus tiekimo saugumui Estijoje nėra. „Kita vertus, sumažėjus kiekvienai rinkoje pagamintai megavatvalandei (MWh), situacija tampa labiau įtempta.

Suomijos prezidentas Sauli Niinisto šeštadienį telefonu pasikalbėjo su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu dėl savo šalies ketinimų teikti paraišką įstoti į NATO, pranešė jo kanceliarija. „Pokalbis buvo tiesus ir atviras, jis vyko be apsunkinimų. Laikytasi pozicijos, kad svarbu vengti įtampos“, – prezidentūra citavo S. Niinisto ir pridūrė, kad pokalbį inicijavo Suomijos vadovas.

Latvių policija penktadienį per mitingą prieš sovietmečio paminklo nukėlimą Rygos centre sulaikė keturis asmenis, įskaitant europarlamentarę Tatjaną Ždanoką, vieną iš Latvijos rusų sąjungos (LKS) vadovų. Pasak policijos, vienas žmogus buvo sulaikytas, nes buvo įsisegęs už šalyje uždraustą Georgijaus juostelę, o likę trys – už dalyvavimą nesankcionuotame mitinge.

Švedijos narystė NATO sumažintų konfliktų Šiaurės Europoje riziką, teigiama penktadienį Švedijos parlamentinių partijų paskelbtoje saugumo politikos apžvalgoje. Švedų vyriausybė per kelias ateinančias dienas turėtų apsispręsti, ar teikti paraišką dėl stojimo į Aljansą. „Švedijos narystė NATO padidintų karinių konfliktų slenkstį ir taip turėtų atgrasomąjį poveikį Šiaurės Europoje“, – teigiama per Stokholme surengtą spaudos konferenciją pristatytoje ataskaitoje.

Suomija jau nusprendė tapti NATO nare. Tikimasi, kad tokį patį žingsnį žengs ir Švedija, o abi šalys jau surengė bendras diskusijas. Suomijos sprendimas prisijungti prie NATO, žinoma, jau sulaukė atsakomųjų Rusijos perspėjimų. Tad ko galima tikėtis iš Rusijos? Ką NATO plėtra reiškia Lietuvai? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Lietuvos ambasadorius NATO Deividas Matulionis ir buvęs Lietuvos kariuomenės vadas Arvydas Pocius.

Suomijos aukščiausio lygio politikai buvo įspėti, kad Rusija jau penktadienį gali nutraukti gamtinių dujų tiekimą šiai prie NATO prisijungti besiruošiančiai Skandinavijos valstybei, skelbia Suomijos leidinys „Iltalehti“. Jis tvirtina, kad Suomijos vyriausybė kol kas šios informacijos niekaip nekomentavo, ir pabrėžia, kad jei rusiškų gamtinių dujų tiekimas būtų nutrauktas, tai sukeltų „gana rimtų problemų“ kai kurioms pramonės šakoms ir maisto produktų gamybai.

Slovėnijoje per sprogimą ir gaisrą vienoje chemijos įmonėje žuvusių žmonių skaičius, mirus vienam sužeistam darbininkui, padidėjo iki šešių, penktadienį pranešė šalies žiniasklaida. Anksti ketvirtadienį sprogus cisternai įsiplieskė gaisras dervų gamybos įmonėje, esančioje Kočevės savivaldybėje, maždaug už 60 km į pietus nuo sostinės Liublianos.

Vokietijos vicekancleris ir ekonomikos ministras Robertas Habeckas (Robertas Habekas) pareiškė, kad kitą žiemą Vokietija galėtų apsieiti be rusiškų gamtinių dujų. „Jei mes iki metų pabaigos visiškai užpildysime saugyklas, jei du iš keturių mūsų išnuomotų SGD laivų bus prijungti prie tinklo ir jei rimtai pataupysime energiją, tuomet, jei Rusija nutrauktų dujų tiekimą, galėtume kaip nors išgyventi žiemą“, – interviu leidiniui „Wirtschaftswoche“ sakė R. Habeckas.

Europos Komisija (EK) rengia 195 mlrd. eurų vertės priemonių paketą, kaip iki 2027-ųjų atsikratyti Europos Sąjungos priklausomybės nuo Rusijos iškastinio kuro ir nustatyti naujus, ambicingesnius atsinaujinančiosios energijos gamybos bei energijos taupymo tikslus, skelbia naujienų agentūra „Bloomberg“. Jos žiniomis, „RePowerEU“ priemonių paketas bus pristatytas gegužės 18 dieną.

Bulgarija susitarė dėl suskystintų gamtinių dujų (SGD) importo iš JAV mažesnėmis kainomis po išdujinimo nei Rusijos vamzdynais eksportuojamų, skelbia „Bulgarian News Agency“, remdamasi vyriausybės spaudos tarnyba.

Tokijuje viešinti Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen ketvirtadienį pareiškė, kad Rusija, įsiveržusi į Ukrainą, kelia „didžiausią tiesioginę grėsmę“ tarptautinei tvarkai.

Europos Sąjungoje nuo kitos savaitės atšaukiamas reikalavimas dėl apsauginių kaukių dėvėjimo lėktuvuose bei oro uostuose, trečiadienį pranešė Bendrijos aviacijos agentūra, žemyne slūgstant pandemijai.  ES aviacijos saugos agentūra (EASA) nurodė, kad pagal naujas rekomendacijas, parengtas drauge su Europos ligų prevencijos ir kontrolės centru (ECDC), oro linijų bendrovės vis tiek galės tam tikrais atvejais reikalauti, kad keleiviai ir įgulos nariai [kaukėmis] dengtų burną ir nosį.

Europos Komisija trečiadienį pasiūlė naujas taisykles, įpareigojančias interneto paslaugų teikėjus išaiškinti vaikų pornografiją savo tinkluose, pranešti apie ją ir ją pašalinti. Plane raginama Hagoje įkurti europinį kovos su vaikų lytiniu išnaudojimu centrą, dirbsiantį su Europolu. „Šiandien mums nesiseka apsaugoti vaikų“, – įspėjo už vidaus reikalus atsakinga eurokomisarė Ylva Johansson (Ilva Johanson). 2021 metais buvo pranešta apie 85 mln.

Prancūzija iškėlė bylą Tarptautinės kriminalinės policijos organizacijos – Interpolo – prezidentui Ahmedui Nasserui al Raisi iš Jungtinių Arabų Emyratų dėl kaltinimų kankinimu ir savavališku kalinimu, kuriuos pateikė du toje šalyje sulaikyti britai, trečiadienį pranešė tyrimui artimas šaltinis.

Ukrainos užsienio reikalų ministras antradienį pareiškė, kad jo šalies narystė Europos Sąjungoje žemynui yra „karo ir taikos“ klausimas. „Noriu pabrėžti, kad Ukrainos narystė ES yra karo ir taikos Europoje reikalas“, per spaudos konferenciją sakė diplomatijos vadovas Dmytro Kuleba.

Nors vartotojų kainos euro zonoje sparčiai kyla, Europos Centrinio Banko (ECB) vadovė Christine Lagarde atmetė profsąjungos raginimus susieti euro zonos centrinio banko darbuotojų darbo užmokestį su infliacija. Darbuotojų atlyginimų indeksavimas pagal infliaciją „nėra pageidautinas ir to neketinama daryti“, parašė Ch. Lagarde gegužės 5 dieną darbuotojams išsiųstame tarnybiniame pranešime, su kuriuo pavyko susipažinti naujienų agentūrai AFP.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pirmadienį pareiškė, kad prireiks „dešimtmečių“, kol tokia kandidatė kaip Ukraina įstos į ES, ir pasiūlė prie bloko sukurti platesnę politinę demokratinių valstybių bendruomenę. „Net jeigu suteiktume jiems kandidatės statusą rytoj, – sakė jis, kalbėdamas apie Ukrainą, – visi puikiai žinome, kad leidimo jiems įstoti (į Bendriją) procesas užtruks kelerius metus, tiesą sakant, neabejotinai kelis dešimtmečius.

Švedijos valdantieji socialdemokratai pirmadienį pareiškė, kad partija gegužės 15 dieną paskelbs savo poziciją dėl to, ar šalis turėtų pateikti paraišką dėl narystės NATO. Socialdemokratams pritarus narystei Aljanse, būtų atvertas kelias Švedijai pateikti paraišką dėl prisijungimo. „Partija savo poziciją paskelbs gegužės 15-ąją“, sekmadienį, naujienų agentūrai AFP sakė socialdemokratų atstovė spaudai Julia Grabe.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen praėjusios savaitės pabaigoje paragino atgaivinti naujo dujotiekio, kuris sujungtų Ispaniją ir Prancūziją, projektą ir pavadino šią jungtį ypatingai svarbiu elementu siekiant mažinti priklausomybę nuo rusiškos energijos. „Dabar visa Europa sutinka, kad mes privalome mažinti savo priklausomybę nuo rusiško iškastinio kuro“, – pareiškė ji Barselonoje.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba turi žinią tarptautinei bendruomenei: ragina kuo skubiau įkurti tribunolą, kuris tirtų Rusijos karo nusikaltimus Ukrainoje. Šio atskiro tribunolo steigimas parodytų, kad tarptautinė teisė yra „gyvas organizmas“, tikino politikas. Penktadienį konferencijoje „Baudžiamoji atsakomybė už agresiją prieš Ukrainą. Kaip įvykdyti teisingumą?“ D. Kuleba kreipėsi į tarptautinės teisės atstovus.

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas penktadienį piktai užsipuolė Europos Komisijos vadovę Ursulą von der Leyen, pareiškęs, kad ji „kėsinasi“ į Europos Sąjungos vienybę, siūlydama uždrausti rusiškos naftos importą.    V. Orbanas sakė, kad naftos embargu peržengiama „raudona linija“.   „Europos Komisijos pirmininkė tyčia ar netyčia pasikėsino į sukurtą Europos vienybę“, – sakė premjeras per valstybinį radiją.

Ginkluota gauja ketvirtadienį vidury baltos dienos apiplėšė mados namų „Chanel“ laikrodžių ir juvelyrinių dirbinių butiką šalia Vandomo aikštės Paryžiaus centre, pranešė policija naujienų agentūrai AFP. Per apiplėšimą niekas nenukentėjo. Plėšikų grobio vertė kol kas nežinoma.  Policija nurodė, kad mažiausiai vienas iš keturių kaukėtų ir šalmus dėvėjusių plėšikų turėjo automatą. Tuo metu viena liudininkė sakė, kad kiti plėšikai taip pat buvo ginkluoti automatais.

Europos Parlamentas ketvirtadienį pareiškė, kad Turkija „sąmoningai sužlugdė“ savo galimybes įstoti į Europos Sąjungą savo sprendimu įkalinti prezidento Recepo Tayyipo Erdogano kritiką Osmaną Kavalą. Europarlamentarai priėmė teisiškai neįpareigojančią rezoliuciją, kuria griežtai pasmerkė praėjusią savaitę Stambulo teismo O. Kavalai paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę dėl prieštaringai vertinamų kaltinimų bandymu nuversti vyriausybę.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas trečiadienį vakare Paryžiuje priima Indijos ministrą pirmininką Narendrą Modi deryboms ir „darbo vakarienei“, tikėdamasis atitraukti Naująjį Delį nuo Rusijos dėl Maskvos invazijos į Ukrainą. N. Modi Eliziejaus rūmų kieme pasitiko E. Macronas su žmona Brigitte, ir prezidentai pozavo nuotraukoms žiniasklaidai.

Vengrija trečiadienį perspėjo negalinti pritarti Europos Sąjungos siūlymui uždrausti rusiškos naftos importą, nes toks žingsnis „visiškai sugriautų“ šalies energijos tiekimo saugumą. Pasiūlymas „negali būti atsakingai palaikytas tokia forma, mes negalime atsakingai už jį balsuoti“,  savo „Facebook“ puslapyje paskelbtame vaizdo pranešime sakė užsienio reikalų ministras Peteris Szijjarto.