Europa

Lenkijos ir Slovakijos dujų perdavimo tinklų jungties statyba baigta gegužės 26-ąją, skelbia Lenkijos radijas. „Lenkijos ir Slovakijos dujotiekių tinklus sujungęs vamzdynas baigtas statyti, pildomas dujomis. Birželio pradžioje planuojamas pirmasis bandomasis srautas“, – teigiama Lenkijos dujų perdavimo tinklų operatoriaus „Gaz-System“ pranešime.

Suomijos ministrė pirmininkė Sanna Marin ketvirtadienį viešėdama Kijeve sakė, kad po įsiveržimo į Ukrainą Rusijai prireiks dešimtmečių, kad pataisytų savo reputaciją pasaulyje. Per spaudos konferenciją su Ukrainos vyriausybės vadovo Denysu Šmyhaliu Suomijos premjerė pavadino Rusijos karą prieš Ukrainą „lūžio tašku“ Europai. Pasak jos, šis karas „iš esmės pakeitė Europos saugumo aplinką ir mūsų požiūrį į Rusiją“. „Pasitikėjimas prarastas ištisoms kartoms“, – sakė S. Marin.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį apkaltino Rusiją vykdant „akivaizdžią genocido politiką“ jo šalies rytiniame Donbaso regione. Maskvos pajėgų puolimas Donbase gali padaryti šį regioną „negyvenamą“, pabrėžė V. Zelenskis ir apkaltino Rusiją trokštant paversti Rytų Ukrainos  miestus pelenais.

Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui nebus leista diktuoti taikos, kuria turi būti užbaigtas karas Ukrainoje, sąlygų, nes jis šio konflikto „nelaimės“, ketvirtadienį pareiškė Vokietijos kancleris Olafas Scholzas. Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios vasario 24 dieną jau žlugo visi Kremliaus vadovo strateginiai tikslai, O. Scholzas sakė per Pasaulio ekonomikos forumą (PEF) Šveicarijos kalnų kurorte Davose.

Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) vadovė Ngozi Okonjo-Iweala paragino valstybes neblokuoti ir neriboti pagrindinių maisto produktų tarptautinio tiekimo, Rusijos invazijai į Ukrainą smarkiai padidinus įtampą pasaulio maisto rinkose. „Stengiamės pasakyti narėms ir dėl eksporto draudimų, ribojimų, kad jos laikytųsi santūriai“, – sakė N. Okonjo-Iweala žurnalistams Pasaulio ekonomikos forume Davose. „Nenorime, kad tai paaštrėtų ir lemtų kainų šuolį“, – pabrėžė ji.

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas trečiadienį pareiškė, kad jo vyriausybė įves nenumatyto papildomo pelno mokestį įmonėms, kovodama su karo Ukrainoje sukeltu kainų kilimu ir siekdama finansuoti papildomas išlaidas gynybai. Pranešimas, kurį V. Orbanas paskelbė socialinio tinklo „Facebook“ vaizdo įraše, pasirodė praėjus dienai po nepaprastosios padėties įvedimo dėl iššūkių, lemiamų karo kaimyninėje Ukrainoje.

Šalyse, kuriose beždžionių raupai nėra endeminiai, patvirtinta jau 219 užsikrėtimo šia virusine liga atvejų, sakoma pranešime, trečiadienį vakare paskelbtame Europos Sąjungos ligų kontrolės tarnybos. Jau keliolika šalių, kuriose beždžionių raupai nėra įprastas susirgimas, pranešė savo teritorijose patvirtinusios mažiausiai po vieną užsikrėtimo atvejį, nurodoma Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ELPKC) pranešime apie epidemiologinę padėtį.

Europos Sąjunga trečiadienį pasiūlė naujas taisykles, kurios apsunkintų Rusijos oligarchų galimybes apeiti sankcijas ir sudarytų sąlygas konfiskuoti jų turtą, kad iš jo būtų galima finansuoti karo draskomos Ukrainos atstatymą. „Kol Rusijos agresija Ukrainoje tęsiasi, svarbiausia, kad ES ribojamosios priemonės būtų visiškai įgyvendinamos, o šių priemonių pažeidinėjimas negalėtų atsipirkti“, – sakoma Europos Komisijos (EK) pareiškime.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas trečiadienį pareiškė, kad Prancūzija supranta amerikiečių pyktį dėl šaudynių Teksaso pradinėje mokykloje, per kurias žuvo mažiausiai 19 vaikų ir du mokytojai.

Popiežius Pranciškus trečiadienį sakė, kad jam „veria širdį“ šaudynės Teksaso mokykloje, ir pasmerkė prekybą ginklais. „Man veria širdį dėl žudynių Teksaso pradinėje mokykloje. Meldžiuosi už žuvusius vaikus, suaugusiuosius ir jų šeimas“, – sakė jis po savaitinės bendrosios audiencijos. „Atėjo laikas pasakyti „gana“ beatodairiškai prekybai ginklais. Visi pasiryžkime užtikrinti, kad tokios tragedijos daugiau nebegalėtų vykti“, – pridūrė pontifikas.

Dėl Europos Sąjungos (ES) sankcijų Rusijai ir Baltarusijai Lietuvoje įšaldytos jau 13-kos įmonių lėšos ir akcijos. Jų sąraše atsidūrė dar trys įmonės – „Vydmantai wind park“, „IDS Borjomi Europe“ ir „BMZ-Baltija“.  Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba (FNTT) skelbia, kad Rusijos valstybinės energetikos monopolijos „Inter RAO“ kontroliuojamos elektros tiekėjos „Inter RAO Lietuva“ grupės įmonės „Vydmantai wind park“ lėšos įšaldytos dėl sąsajų su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.

Buvęs Vokietijos kancleris Gehardas Schroederis besitęsiančio viešo spaudimo fone pareiškė atsisakantis narystės Kremliaus kontroliuojamo dujų giganto „Gazprom“ stebėtojų taryboje. „Prieš kurį laiką atsisakiau kandidatūros į „Gazprom“ stebėtojų tarybą.

Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas, pirmadienį atvykęs į Europos Sąjungos lyderių susitikimą, perspėjo, kad blokas dar nepasiekė kompromiso su Budapeštu dėl Rusijos naftos embargo. Europos diplomatai parengė pranešimą, kuriuo siūloma, jog Vengrija būtų laikinai atleista nuo draudimo importuoti rusišką naftą. Tikimasi, kad šis sprendimas bus priimtas per dviejų dienų viršūnių susitikimą Briuselyje.

Europos Sąjungos Taryba antradienį priėmė reglamentą dėl laikino Bendrijos prekybos su Ukraina liberalizavimo ir lengvatų papildymo, vieneriems metams atšaukiant muitus visam Ukrainos eksportui į ES. ES Tarybos pranešime spaudai pažymima, kad šiomis priemonėmis ES siekia iš esmės paremti Ukrainos ekonomiką.

Europos Sąjungos susitarimas dėl bendro rusiškos naftos embargo gali būti pasiektas „per kelias dienas“, vėlai pirmadienį pareiškė Vokietijos ekonomikos ministras, bloko narėms sunkiai sekantis pasiekti konsensusą dėl tokio boikoto.

Į skandalus įsivėlęs buvęs Ispanijos karalius Juanas Carlosas I pirmadienį Madride aplankė savo sūnų, dabartinį monarchą Felipe VI per prieštaringai vertinamą kelionę į tėvynę po dvejų metų, savanoriškai praleistų tremtyje. Susitikimas įvyko einant į pabaigą pirmajai buvusio karaliaus kelionei atgal į Ispaniją. Juanas Carlosas 2020 metų rugpjūtį persikėlė į Jungtinius Arabų Emyratus po virtinės finansinių skandalų, sutepusių jo reputaciją.

Lenkija nusprendė pasitraukti iš 1993 metų susitarimo su Rusija dėl dujotiekio Jamalas-Europa, pirmadienį pranešė Lenkijos klimato ir aplinkosaugos ministrė Anna Moskwa. „Rusijos agresija prieš Ukrainą patvirtino Lenkijos vyriausybės pasiryžimą paversti šalį visiškai nepriklausoma nuo rusiškų dujų. Visada žinojome, kad „Gazprom“ nėra patikimas partneris“, – per „Twitter“ socialinį tinklą paskelbė A. Moskwa.

Paryžiuje prie Kataro ambasados pirmadienį per susirėmimą su neįvardintu asmeniu buvo nužudytas misijos apsaugos darbuotojas, pranešė Prancūzijos prokurorai. Susirėmimas įvyko prieš 7 val. ryto vietos (8 val. Lietuvos) laiku priešais ambasadą 8-ame Paryžiaus rajone, naujienų agentūrai AFP nurodė su įvykiu susipažinęs šaltinis. „Apsaugos darbuotojo mirtį gaubiančios aplinkybės dar turės būti nustatytos“, – sakoma prokurorų pranešime.

Ankstesnius beždžionių raupų protrūkius stebėję ekspertai teigė, kad juos pribloškė neseniai Europoje ir Šiaurės Amerikoje išplitęs virusas, skelbia independent.co.uk. Beždžionių raupų infekcijos istoriškai buvo registruojamos tik tarp žmonių, susijusių su centrine ir Vakarų Afrika.

Pasaulio politikos ir verslo elitas pirmadienį grįžta į Davosą po dvejų metų pertraukos, kurią teko padaryti dėl COVID-19 pandemijos, tačiau krizės nebuvo išvengta ir šįkart, nes Rusija surengė invaziją į Ukrainą. Keturias dienas truksiančiame Pasaulio ekonomikos forume (PEF), kurio šiųmetinė tema yra „Istorija kryžkelėje“, kaip manoma, vyraus diskusijos, susijusios su šio konflikto politiniais ir ekonominiais padariniais.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas paragino švedų premjerę Magdaleną Andersson  imtis „konkrečių priemonių“, jog šalyje būtų nutraukta parama „teroristinėms grupuotėms“. Apie valstybių lyderių pokalbį telefonu šeštadienį pranešė Turkijos prezidentūra.

Vokietijoje beveik 40 žmonių buvo sužeisti, iš jų keletas – sunkiai, penktadienį siaučiant viesului vakariniame Paderborno mieste, pranešė policija ir ugniagesių brigada. Policijos atstovas nurodė, kad viesulas, susidaręs per šiam metų laikui neįprastą šilumos pliūpsnį, padarė reikšmingos žalos šiame Šiaurės Reino-Vestfalijos žemės mieste. Miesto ugniagesių tarnyba per „Twitter“ pranešė, kad buvo „sužeisti 38 žmonės, kai kurie – sunkiai“. Nukentėjusieji buvo išvežti į ligoninę.

Rusija šeštadienį sustabdė gamtinių dujų tiekimą Suomijai, pranešė suomių valstybinė valstybinė dujų bendrovė „Gasum“, Helsinkiui atsisakius patenkinti Maskvos reikalavimą mokėti rubliais už eksportuotojos „Gazprom“ tiekiamas dujas. Vakarų šalys paskelbė griežtų finansinių sankcijų Rusijai, vasario 24 dieną pasiuntusiai savo pajėgas į Ukrainą.

Už Ženevos oro uosto perimetro tvoros penktadienį kilus dideliam gaisrui, buvo sutrikdyti skrydžiai į Ženevą ir iš jos, naujienų agentūrai AFP sakė antro judriausio Šveicarijos oro uosto atstovas. Iš statybvietės, kur ateityje turėtų būti prieglobsčio prašytojų centras, iš pradžių buvo matyti rūkstantys juodi dūmai. „Dėl gaisro kilimo ir tūpimo tako pakraštyje tūpimas ir kilimas sustabdytas nuo 17 val. 35 min. (vietos, 18 val. 35 min.

Penktadienį Austrija panaikino faktinį draudimą homoseksualiems, biseksualiems vyrams ir transseksualiems asmenims tapti kraujo donorais ir taip „užbaigė diskriminaciją iš praeito amžiaus“, pranešė Sveikatos apsaugos ministerija. Kanada, Prancūzija, Ispanija, Italija, Izraelis, Jungtinė Karalystė ir Jungtinės Valstijos per pastaruosius metus taip pat pakeitė arba sušvelnino kraujo donorystės taisykles.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas penktadienį pareiškė, kad kalbasi su Vakarų šalių lyderiais apie Ankaros prieštaravimą, kad į NATO įstotų Švedija ir Suomija, kurias ji kaltina suteikiant prieglobstį kurdų kovotojams. Vasarį Rusijos pradėtas karas Ukrainoje pakeitė politikų ir visuomenių nuomonę dėl galimybės įstoti į Aljansą abiejose Šiaurės šalyse, kurios istoriškai laikėsi neprisijungimo politikos.

Britų užsienio reikalų sekretorė Liz Truss penktadienį paskelbtame interviu sukritikavo Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono idėją apie „Europos politinę bendruomenę“, kuri apimtų ne tik Europos Sąjungą, bet ir Jungtinę Karalystę. Buvęs Prancūzijos prezidentas Francois Mitterrand'as 1989 metais, kai griuvo Berlyno siena, pirmą kartą pasiūlė įsteigti Europos tautų konfederaciją, ir nors ši idėja sulaukė susidomėjimo, ji taip ir nebuvo įgyvendinta.

Suomijos dujų perdavimo tinklų operatorė „Gasgrid Finland“ penktadienį pranešė su JAV bendrove „Excelerate Energy“ pasirašiusi suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo laivo „Exemplar“ nuomos sutartį dešimčiai metų. Skelbiama, jog jo pajėgumų pakaks Suomijos ir Estijos dujų poreikiams patenkinti, o tai panaikins jų priklausomybę nuo rusiškų dujų.

Vokietijos finansų ministras Christianas Lindneris penktadienį atmetė bet kokios formos bendrą Europos Sąjungos skolinimąsi, kuris padėtų padengti didžiules karo draskomos Ukrainos atstatymo išlaidas, tokią idėją iškėlus aukšto rango Bendrijos pareigūnams. Ch. Lindneris, pirmininkavęs Vokietijoje vykusioms Didžiojo septyneto (G-7) finansų ministrų deryboms, per kurias šalys pasižadėjo išskirti 19,8 mlrd. dolerių (18,7 mlrd.

Dmitrijus Medvedevas, anksčiau vieną kadenciją Vladimirą Putiną pakeitęs Rusijos prezidento poste, o dabar aukštas pareigas užimantis saugumo pareigūnas, pareiškė, kad Vakarai neturėtų tikėtis, jog Rusija tęs maisto tiekimą, jei dėl karo Ukrainos Maskvai bus ir toliau taikomos niokojančios sankcijos. „Mūsų šalis yra pasirengusi visiškai įvykdyti savo įsipareigojimus.

Prancūzija, Belgija ir Vokietija penktadienį pranešė apie pirmuosius užsikrėtimo beždžionių raupais atvejus, prisidėdamos prie virtinės kitų Europos bei Šiaurės Amerikos valstybių, nustačiusių šios virusinės ligos, endeminės kai kuriose Afrikos dalyse, atvejų. Beždžionių raupai buvo diagnozuoti 29 metų vyrui Il de Franso regione, apimančiame sostinę Paryžių, penktadienį pranešė Prancūzijos sveikatos apsaugos pareigūnai.

Buvęs Vokietijos kancleris Gehardas Schroederis po viešo spaudimo pasitrauks iš Rusijos naftos milžinės „Rosneft“ direktorių tarybos, penktadienį paskelbė kompanija.

Taisyklės, draudžiančios Europos Sąjungos (ES) vyriausybėms per daug išlaidauti, dėl karo Ukrainoje liks sustabdytos iki 2023 metų pabaigtos, ketvirtadienį pareiškė naujienų agentūros AFP šaltiniai. Viešųjų išlaidų taisyklių taikymą bloko narių vyriausybėms Europos Komisija sustabdė 2020 metų kovą, kai blokas dėl COVID-19 pandemijos apribojimų nugrimzdo į giliausią nuosmukį nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį gynė savo idėją kurti „Europos politinę bendruomenę“, kuriai priklausytų į Europos Sąjungą siekiančios įstoti valstybės, teigdamas, kad tokia struktūra nebūtų alternatyva narystei bloke. Gegužės 9 dieną E. Macronas sukėlė ažiotažą Ukrainoje savo pareiškimu, kad karo draskomai šaliai gali prireikti „dešimtmečių“, kad įstotų į ES.

Mirė graikų kompozitorius Vangelis, ketvirtadienį pranešė Graikijos premjeras Kiriakas Micotakis. Kompozitoriui, sukūrusiam garso takelius tokiems filmams kaip „Bėgantis skustuvo ašmenimis“ (Blade Runner) ir „Ugnies vežimai“ (Chariots of Fire), buvo 79 metai. „Vangelio Papatanasiju (Vangelis Papathanassiou) nebėra su mumis, – „Twitter“ parašė ministras pirmininkas. – Muzikos pasaulis neteko tarptautinio (artisto) Vangelio.“ Kompozitorius gimė 1943-iųjų kovo 29-ąją.

Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis ketvirtadienį pareiškė manąs, kad Varšuva netrukus gaus lėšas, skirtas atsigavimui nuo COVID-19, kurias Europos Sąjunga užblokavo dėl susirūpinimo, kaip šioje šalyje laikomasi teisinės valstybės principo. „Jau artimiausiais mėnesiais šie pinigai pradės plaukti iš ES biudžeto“, – žurnalistams sakė M. Morawieckis. Praėjusią savaitę Lenkija paskelbė, kad baigė derybas su Briuseliu dėl užblokuotų lėšų – maždaug 35 mlrd. eurų.

JAV prezidentas Joe Bidenas ketvirtadienį priėmė vizito atvykusius Suomijos ir Švedijos lyderius, taip rodydamas tvirtą paramą jų siekiams įstoti į NATO, kad apsisaugotų nuo potencialios Kremliaus agresijos. Per pompastišką renginį su raudonu kilimu ir garbės sargyba J. Bidenas priėmė švedų premjerę Magdaleną Andersson ir suomių prezidentą Sauli Niinisto, jiems vos prieš kelias dienas išreiškus norą prisijungti prie JAV vadovaujamo karinio aljanso.

Suomių prezidentas Sauli Niinisto ketvirtadienį pareiškė, kad Helsinkis atsižvelgs į visus susirūpinimą Turkijai keliančius klausimus, susijusius su Suomijos kandidatūra į NATO, ir pasmerkė „terorizmą“ – pagrindinį Ankaros keliamą klausimą. „Smerkiame visų formų terorizmą ir aktyviai kovojame su juo“, – sakė S. Niinisto žurnalistams, stovėdamas šalia JAV prezidento Joe Bideno, kuris ryžtingai palaikė Suomijos ir Švedijos siekį įstoti į NATO.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas ketvirtadienį pareiškė, kad Turkijos iškelti „nuogąstavimai“ dėl Švedijos ir Suomijos prašymų įstoti į karinį aljansą yra sprendžiami. „Žinoma, sprendžiame Turkijos išsakytus nuogąstavimus“, kad rastume „susitarimą, kaip judėti į priekį“, sakė J. Stoltenbergas Kopenhagoje vykusioje konferencijoje.

Europos Parlamento ir Europos Vadovų Tarybos derybininkai ketvirtadienį pasiekė susitarimą dėl naujo reglamento, kuriuo nustatomas įpareigojimas iki 2022 metų lapkričio 1 dienos užtikrinti minimalų dujų saugyklų pripildymo 80 proc. lygį, pranešė Parlamento spaudos tarnyba. Pagal susitarimą, valstybės narės ir operatoriai turėtų stengtis pasiekti 85 proc. pripildymo lygį. Paskesniems metams nustatomas 90 proc.

Europos Parlamentas ketvirtadienį paragino visas sankcijas, paskelbtas Rusijai dėl įsiveržimo į Ukrainą, taikyti ir Maskvą remiančiam Minskui. Priimta teisiškai neįpareigojančia rezoliucija europarlamentarai pasmerkė Baltarusijos, suteikusios Rusijos pajėgoms placdarmą įsiveržiant į kaimyninę šalį, vaidmenį šiame kare.

Vokietija ketvirtadienį panaikino buvusiam kancleriui Gerhardui Schroederiui suteiktas oficialias privilegijas, įvertinusi, kad atsisakydamas nutraukti ryšius su Rusijos energetikos milžinėmis jis nesilaikė savo pareigų. „Koalicinės parlamentinės frakcijos padarė išvadas dėl buvusio kanclerio ir lobisto Gerhardo Schroederio elgesio, atsižvelgiant į Rusijos invaziją į Ukrainą“, – nusprendė parlamentas. „Buvusio kanclerio biuro darbas stabdomas“, – priduriama pranešime.

Ankara nepritars Švedijos ir Suomijos stojimui į NATO, ketvirtadienį paskelbtame vaizdo įraše kategoriškai pareiškė Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas. „Pasakėme savo atitinkamiems draugams, kad pasakysime „ne“ Suomijos ir Švedijos stojimui į NATO, ir toliau eisime šiuo keliu“, – turkų jaunimo grupei sakė R. T. Erdoganas vaizdo įraše, skirtame Ataturko (Atatiurko) atminimo, jaunimo ir sporto dienai paminėti.

Ukrainos stojimas į Europos Sąjungą negali būti paspartintas net ir atsižvelgiant į šalies padėtį dėl Rusijos karinės invazijos, ketvirtadienį pareiškė Vokietijos kancleris Olafas Scholzas. Jis pridūrė, kad blokas turi rasti „spartų ir pragmatišką“ būdą padėti Kyjivui. „Kelias į ES negali būti sutrumpintas“, – sakė O. Scholzas ir pažymėjo, kad bet kokios išlygos Ukrainai būtų nesąžiningo Vakarų Balkanų valstybių, taip pat siekiančių narystės Bendrijoje, atžvilgiu.

Kroatijos prezidentas Zoranas Milanovičius trečiadienį pareiškė norįs, kad jo šalis pasektų Turkijos pavyzdžiu ir bandytų užkirsti kelią Švedijai ir Suomijai įstoti į NATO. Z. Milanovičius su Kroatijos ministru pirmininku Andrejumi Plenkovičiumi yra įsivėlęs į aštrų žodinį ginčą dėl keleto klausimų, įskaitant tai, ar pritarti trečiadienį Švedijos ir Suomijos pateiktoms NATO paraiškoms.

Europos Sąjunga trečiadienį pareiškė, kad sieks sukurti „Europos geopolitinę bendriją“, kuri būtų tarsi laukiamasis su privilegijomis kaimyninėms šalims, norinčioms ateityje prisijungti prie bloko. Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas Charles'is Michelis pažadėjo, kad šis projektas bus pradėtas įgyvendinti apytiksliai šių metų viduryje. Tokiu būdu jis sukonkretino idėją, kurią praėjusią savaitę Europos Parlamentui pateikė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas.

JAV prezidentas Joe Bidenas trečiadienį išreiškė tvirtą paramą Suomijos ir Švedijos siekiui įstoti į NATO ir pasiūlė JAV paramą „agresijos“ atveju paraiškų teikimo proceso metu. „Jungtinės Valstijos dirbs su Suomija ir Švedija, kad išliktų budrios prieš bet kokias grėsmes mūsų bendram saugumui ir atgrasytų nuo agresijos ar agresijos grėsmės ir jai pasipriešintų“, kol svarstomos jų paraiškos, teigė J. Bidenas.

Provyriausybinis Turkijos laikraštis trečiadienį pranešė, kad Ankara parengė sąrašą iš 10 reikalavimų, kuriuos, kaip pranešama, ji prašys Švedijos ir Suomijos įvykdyti prieš pritardama jų narystei NATO. Laikraštis „Sabah“ paskelbė sąrašą, kuriame abi Šiaurės šalys raginamos nutraukti bet kokią finansinę paramą su Kurdistano darbininkų partija (PKK) susijusioms grupuotėms ir Sirijos kurdų kovotojams, kuriuos Ankara laiko susijusiais su uždrausta grupuote.

Čekijos vyriausybė vienbalsiai pritarė Suomijos ir Švedijos narystei NATO, praėjus vos kelioms valandoms po to, kai šios šalys pateikė savo prašymus. Ministras pirmininkas Petras Fiala trečiadienį pareiškė, kad palankiai vertina Šiaurės šalių sprendimą prisijungti prie Aljanso. Jis pridūrė, kad jų kariuomenės visiškai atitinka visus būtinus stojimo kriterijus. Stojimo protokolus dar turi ratifikuoti abeji Čekijos parlamento rūmai, o tai turėtų įvykti netrukus.