Europa

Italijos premjeras Mario Draghi pasveikino Prancūzijos prezidentą Emmanuelį Macroną , kai prognozės parodė, jog jis sekmadienį užsitikrino antrą kadenciją. „Emmanuelio Macrono pergalė per Prancūzijos prezidento rinkimus yra puiki naujiena visai Europai“, – sakoma italų lyderio pranešime. Prancūzija ir Italija su partnerėmis statys „stipresnę, teisingesnę Europą, galinčią veikti nepriklausomai ir nugalėti didelius mūsų laikų iššūkius, pradedant karu Ukrainoje“, sakė M. Draghi.

Rinkimų prognozėms parodžius, Vokietijos kancleris Olafas Scholzas sekmadienį pasveikino Prancūzijos prezidentą Emmanuelį Macroną, kad jis per rinkimų antrąjį ratą užsitikrino antrą penkerių metų kadenciją, įveikęs varžovę iš kraštutinės dešiniosios stovyklos Marine Le Pen. „Jūsų rinkėjai šiandien pasiuntė stiprų pasitikėjimo Europa balsą. Džiaugiuosi, kad tęsime mūsų gerą bendradarbiavimą“, – per tviterį parašė O. Scholzas.

Rinkimų dienos apklausos rodo, kad Slovėnijoje sekmadienį įvykusiuose parlamento rinkimuose opozicijoje esantys liberalai tvirtai pirmauja prieš valdančiuosius dešiniuosius, ministro pirmininko Janezo Janšos vadovaujamus populistus. Apklausų agentūros „Mediana“, visuomeninio transliuotojo „Slovenia“ bei komercinio kanalo „Pop TV“ paskelbti apklausų rezultatai rodo, kad opozicinis liberalų ir žaliųjų „Laisvės judėjimas“ (GS) galėjo surinkti 35,8 proc.

Europos Sąjungos aukščiausio rango pareigūnai sekmadienį pasveikino Prancūzijos prezidentą Emmanuelį Macroną, kai prognozės parodė, jog jis užsitikrino antrąją kadenciją. „Galime kliautis Prancūzija dar penkerius metus“, – per „Twitter“ parašė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis. „Džiaugiuosi, kad galėsime tęsti mūsų puikų bendradarbiavimą“, – savo tviterio žinutėje jam antrino Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas sekmadienį užsitikrino antrą kadenciją šiame poste, įveikęs kraštutinių dešiniųjų lyderę Marine Le Pen. Centristas E. Macronas antrajame ture surinko apie 58,6 proc. balsų, o M. Le Pen – 41,4 proc., rodo oficialūs Vidaus reikalų ministerijos rezultatai. E. Macronas yra pirmasis Prancūzijos prezidentas per du dešimtmečius, išrinktas antrai kadencijai.

Rinkėjų aktyvumas Prancūzijos prezidento rinkimų antrajame ture 17 val. Paryžiaus laiku (18 val. Lietuvos laiku) siekė 63,2 proc. ir buvo daugiau kaip dviem procentiniais punktais mažesnis nei tuo pat metu per 2017-ųjų prezidento rinkimų antrąjį turą, pranešė Vidaus reikalų ministerija.

Sekmadienio vidurdienį (13 val. Lietuvos laiku) rinkėjų aktyvumas antrajame Prancūzijos prezidento rinkimų ture siekė 26,4 proc. – buvo beveik dviem procentiniais punktais mažesnis nei 2017 metų antrajame prezidento rinkimų ture tuo pačiu metu, pranešė Vidaus reikalų ministerija. Tačiau rinkėjų aktyvumas yra didesnis nei balandžio 10 dieną vidurdienį fiksuoti 25,5 procento.

Lenkijos pietuose šeštadienį per nelaimingą atsitikimą dingusių kalnakasių ieškantys gelbėtojai rado vieną žuvusį darbininką, tačiau kitų devynių rasti nepavyko, sekmadienį pranešė kasyklą valdanti įmonė „Jastrzebska Spolka Weglowa“ (JSW). „Kalnakasys buvo nugabentas į gelbėtojų bazę, kur gydytojas patvirtino jo mirtį“, – sakoma JSW pranešime. Jis buvo pirmasis iš keturių šeštadienį aptiktų kalnakasių, tačiau su kitais vis dar nepavyksta susisiekti, priduriama jame.

Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas pirmadienį lankysis Turkijoje, kuri yra svarbi tarpininkė, siekianti užbaigti Rusijos karą prieš Ukrainą, o po to vyks į Maskvą ir Kyjivą, sakoma JT pranešime. „Generalinis sekretorius lankysis Ankaroje, Turkijoje, kur balandžio 25 dieną jį priims prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas“, – vėlai šeštadienį pranešė JT.

Slovėnai sekmadienį eina prie balsadėžių parlamento rinkimuose, kuriuose, kaip prognozuojama, vyks įtempta kova tarp konservatoriaus ministro pirmininko Janezo Janšos ir politikos naujoko Roberto Golobo. Rinkimai vyks Slovėnijoje paaštrėjus politiniams nesutarimams. Apžvalgininkai sako, kad šis balsavimas lems, ar valstybėje dar labiau įsigalės dešiniojo populizmo tendencijos, ar ji visgi grįš prie tradiciškai nuosaikios politinės pusiausvyros.

Prancūzijoje sekmadienį vyksta prezidento rinkimų antras turas, kuriame dėl valstybės vadovo posto varžosi centristas Emmanuelis Macronas ir kraštutiniųjų dešiniųjų lyderė Marine Le Pen. Balsavimas vyksta po įnirtingos kampanijos, per kurią Prancūzijos kraštutiniai dešinieji labiausiai priartėjo prie valdžios.

Europos Sąjunga šeštadienį baigė rengti naują reglamentą, skirtą įpareigoti technologijų milžines šalinti žalingu laikomą turinį, žengdama dar vieną žingsnį griežtesnio tokių įmonių veiklos reglamentavimo link.

Pietų Lenkijos anglių kasykloje šeštadienį įvykus nelaimei dingo dešimt darbininkų, pranešė ją valdanti įmonė. Tai jau antras incidentas Lenkijos anglių kasykloje per kelias dienas.  „Gelbėtojams nepavyksta susisiekti su dešimčia žmonių“ Zofiuvkos kasykloje, informavo įmonė „Jastrzebska Spolka Weglowa“ (JSW).  Pasak bendrovės, kasyklą 3 val. 40 min. (4 val. 40 min. Lietuvos laiku) supurtė požeminis smūgis, sukėlęs metano nuotėkį.

Europos Sąjunga ir Jungtinės Valstijos penktadienį pareiškė, kad bet kokia Pekino parama Rusijos karui Ukrainai ar pagalba Maskvai apeiti Vakarų sankcijas pakenktų ryšiams su Kinija. JAV valstybės sekretoriaus pavaduotoja Wendy Sherman ir Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) generalinis sekretorius Stefano Sannino ketvirtadienį ir penktadienį surengė plataus masto derybas Briuselyje.

Praėjus lygiai dviem mėnesiams nuo karo Ukrainoje pradžios, sekmadienį Prancūzijoje – lemiamas prezidento rinkimų etapas. Ekspertai prognozuoja įtemptą kovą tarp dabartinio šalies prezidento Emmanuelio Macrono ir kraštutinės dešinės lyderės, simpatizuojančios Kremliaus režimui – Marine Le Pen. Pastarosios laimėjimas, pasak ekspertų, gali ant plauko pakabinti ne tik Europos Sąjungos, bet ir NATO likimą.

Europos Centrinis Bankas (ECB) greičiausiai nutrauks savo kiekybinio skatinimo programą trečiojo ketvirčio pradžioje, ketvirtadienį pareiškė banko viceprezidentas Luisas de Guindosas, o tai atvers kelią šiuo metu rekordiškai mažų palūkanų normų didinimui.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas trečiadienį per televizijos transliuotus prezidento rinkimų debatus pliekė savo varžovę, kraštutinių dešiniųjų lyderę Marine Le Pen, už jos ryšius su Rusija ir tvirtino, kad ji yra „priklausoma“ nuo Kremliaus.

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis trečiadienį pareiškė, kad blokas padarys viską, ką gali, kad padėtų Rusijos užpultai Ukrainai laimėti karą. „Nesate vieni. Mes su jumis. Ir padarysime viską, kas įmanoma, kad paremtume jus ir užtikrintume, kad Ukraina laimėtų karą“, – per spaudos konferenciją su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu sakė Kyjive viešintis Ch. Michelis. Jis pridūrė, kad Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui nepavyks suskaldyti Europos Sąjungos.

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas, anksčiau šį mėnesį užsitikrinęs ketvirtą kadenciją, ketvirtadienį lankysis Vatikane, trečiadienį paskelbė pats premjeras.  „Savo pirmojo oficialaus vizito po rinkimų vyksiu į Vatikaną, kur rytoj susitiksiu su popiežiumi Pranciškumi“, – socialiniame tinkle „Facebook“ parašė nacionalistinių pažiūrų V. Orbanas.

Rusijos ir Baltarusijos ambasadoriai buvo paprašyti nedalyvauti kitą mėnesį vyksiančiame renginyje, skirtame paminėti vienos Austrijoje veikusios nacių koncentracijos stovyklos išvadavimo metinėms, antradienį pranešė renginio organizatoriai.

Prancūzijos premjeras Jeanas Castexas antradienį pareiškė, kad Emmanuelio Macrono pergalės prezidento rinkimuose atveju jo vyriausybė pateiks atsistatydinimo prašymą, kad suteiktų „naują postūmį“ valstybės vadovo centristų partijai prieš birželį vyksiančius rinkimus. Sekmadienį E. Macrono laukia įtempta kova su kraštutinių dešiniųjų politike Marine Le Pen.

Lenkijos sostinėje Varšuvoje vienoje bažnyčioje žmonės buvo maloniai nustebinti kunigo poelgio. Jo veiksmai buvo nufilmuoti ir pasidalinti socialiniuose tinkluose, kur dabar sulaukia begalės internautų dėmesio.

Ukrainos valdžia negaili kritikos Europos Sąjungai dėl lėto ginklų tiekimo. Šįkart pratrūko vienas iš Volodymyro Zelenskio patarėjų. Jis tvirtina, kad Ukraina negauna tokių ginklų, kokių prašo, o amunicijos tiekimas tęsiasi per ilgai.

Maskva penktadienį pranešė, kad Europos Sąjungos atstovybės Rusijoje 18 darbuotojų buvo paskelbti nepageidaujamais asmenimis ir privalo palikti šalį. „ES delegacijos prie Rusijos 18 darbuotojų buvo paskelbti personae non gratae ir turės artimiausiu metu palikti Rusijos Federacijos teritoriją“, – sakoma Užsienio reikalų ministerijos pranešime.

Čekų politikas feisbuke pasigyrė „šventiniu stalu“, ant kurio matyti ir sumuštiniai su Z raidės forma išdėliotu sūriu. Sulaukęs aršios aplinkinių kritikos Bronislavas Kalvoda savo žinutę ištrynė, tačiau tai neišgelbėjo jo nuo policijos apsilankymo ir raginimų pasitraukti. Parlamentaras jau nušalintas nuo Semilo regiono Transporto bei viešosios tvarkos komisijos pirmininko pareigų. Jam taip pat rekomenduojama palikti savivaldos atstovo postą.

Vokietijos federalinė vyriausybė planuoja per artimiausią dešimtmetį investuoti iki 3 mlrd. eurų į keturių plaukiojančių suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) importo terminalų projektų įgyvendinimą, pranešė visuomeninė transliuotoja „Deutsche Welle“. Naujienų agentūros DPA duomenimis, Vokietijos finansų ministerija jau pritarė tokioms investicijoms, prieš tai nepasitarusi su Bundestago biudžeto komitetu.

Prancūzijos kraštutinės dešiniosios stovyklos lyderė Marine Le Pen trečiadienį pareiškė, jog siektų atkurti glaudesnius ryšius tarp NATO ir Rusijos, taip pat išvesti Paryžių iš Aljanso karinės vadovybės, jeigu per rinkimus įveiktų prezidentą Emmanuelį Macroną. Balandžio 24 dieną M. Le Pen susigrums su E. Macronu per prezidento rinkimų antrąjį ratą. Vėliausios apklausos rodo, kad dabartinis valstybės vadovas išlaiko pastovią, bet nedidelę populiarumo persvarą.

Italijos skiepijimo nuo COVID-19 kampanija užkirto kelią maždaug 150 tūkst. mirčių ir kone perpus sumažino mirštamumą, trečiadienį paskelbė nacionalinis sveikatos apsaugos institutas ISS. Vakcinos taip pat užkirto kelią 8 milijonams COVID-19 atvejų, daugiau kaip 500 tūkst. hospitalizacijos atvejų ir daugiau kaip 55 tūkst. gydymo intensyviosios slaugos skyriuose atvejų, sakoma ISS ataskaitoje.

Švedijos premjerė Magdalena Andersson yra nusiteikusi jau šių metų vasarą pateikti šalies prašymą stoti į NATO. Suomija taip pat svarsto galimybę stoti į Vakarų gynybinį aljansą. Įtakingas švedų leidinys „Svenska Dagbladet“, remiantis šaltiniais valdžioje, skelbia, kad Švedija ruošiasi pateikti prašymą birželio 29-30 dienomis Madride organizuojamo NATO aljanso šalių susitikimo metu. Analogiškus pranešimus paskelbė ir Suomija.

2010 metų aviakatastrofą prie Smolensko, per kurią žuvo tuometinis Lenkijos prezidentas, sukėlė lėktuve buvę sprogstamieji įtaisai, antradienį paskelbė speciali Lenkijos tyrimo komisija. Per tą lėktuvo katastrofą Rusijos vakaruose be prezidento Lecho Kaczynskio žuvo dar 95 žmonės. Oficiali delegacija skrido į atminimo renginius Katynėje, kur palaidoti tūkstančiai lenkų kariškių, 1940 metais sušaudytų Sovietų Sąjungos NKVD.

Lenkijos prokurorai pareiškė kaltinimus karo policijos sulaikytą ir šnipinėjimu Rusijai įtariamą vyrą, antradienį pranešė Lenkijos visuomeninis radijas. Įtariamąjį, 18 metų Lenkijoje gyvenantį Rusijos pilietį, teismas sugrąžino kardomajam kalinimui trims mėnesiams, Nacionalinę valstybinę prokuratūrą citavo radijas.

Rusijos karas Ukrainoje, o ne dėl to Maskvai įvestos sankcijos, skatina pasaulinę maisto krizę, pareiškė Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas. „Tai formuoja [maisto] nepriteklių. Jie bombarduoja Ukrainos miestus ir provokuoja badą pasaulyje“, – kalbėjo Josepas Borrellis, pirmininkavęs bloko užsienio reikalų ministrų susitikimiui pirmadienį.

Stokholmo valdančioji partija pirmadienį pradėjo vidaus diskusiją, ar šalis turėtų prašyti narystės NATO. Nors dar prieš kelis mėnesius toks svarstymas būtų neįsivaizduojamas, padėtį keičia dėl Rusijos invazijos į Ukrainą auganti visuomenės parama narystei gynybiniame Aljanse.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pirmadienį pradėjo dvi savaites truksiančią lemiamą kampaniją, ruošdamasis valstybės vadovo rinkimų antrajam ratui, kuriame susigrums su kraštutinės dešiniosios stovyklos lydere Marine Le Pen. Sekmadienį įvykusio rinkimų pirmojo turo galutiniai rezultatai rodo, kad E. Macronas pirmauja, surinkęs 27,85 proc. balsų, o M. Le Pen liko antra, gavusi 23,15 proc. balsų.

Pasibaisėję Rusijos karių veiksmais Ukrainoje Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrai pirmadienį pradėjo diskusijas dėl šešto sankcijų paketo, bet surasti konsensusą darosi vis sunkiau. „Diskutuoti apie Ukrainą neabejotinai reiškia diskutuoti apie mūsų sankcijų veiksmingumą“, – Liuksemburge žurnalistams sakė bloko užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis, atvykęs į užsienio reikalų ministrų susitikimą.

Rusijos laukia „irimas“ dėl vis griežtesnių Vakarų šalių sankcijų, o Ukraina turi „europinę ateitį“, penktadienį viešėdama Kyjive pareiškė Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen. „Rusiją apims ekonominis, finansinis ir technologinis irimas, o Ukraina žygiuoja į europinę ateitį“, – per bendrą spaudos konferenciją su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu sakė Europos Sąjungos vykdomosios valdžios institucijos vadovė. „Jūsų kova taip pat yra mūsų kova.

Europos Sąjunga įvedė sankcijas dviem suaugusioms Rusijos prezidento Vladimiro Putino dukterims, sakė du ES pareigūnai. Sankcijos Marijai Voroncovai ir Katerinai Tichonovai yra naujų priemonių prieš Rusiją dėl jos invazijos Ukrainoje dalis. ES M. Voroncovą ir K. Tichonovą įtraukė į atnaujintą asmenų, kuriems taikomas turto įšaldymas ir kelionių draudimas, sąrašą.

Europos Sąjunga ketvirtadienį pranešė patvirtinusi Rusijos anglių embargą, taip pat uždarysianti Bendrijos uostos šios šalies laivams dėl Maskvos karo prieš Ukrainą. Vienas šaltinis Prancūzijoje, šiuo metu pirmininkaujančioje blokui, sakė, kad šie žingsniai bus pagrindinės priemonės „labai svariame“ penktajame sankcijų Maskvai pakete. Į naują paketą taip pat įtraukti 10 mlrd.

Europos Sąjungai (ES) ruošiantis įvesti penktąjį sankcijų paketą Kremliui, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis Bendrijos nares ragina atsisakyti ir rusiškų dujų bei naftos importo. Taip jis kalbėjo po Briuselyje dvi dienas trukusio NATO užsienio reikalų ministrų susitikimo, Ukrainoje maždaug pusantro mėnesio tęsiantis Maskvos invazijai. „Mūsų pagrindinis tikslas – padėti Ukrainai laimėti karą.

Europos Centrinio Banko (ECB) vadovė Christine Lagarde (Kristin Lagard) ketvirtadienį, likus savaitei iki euro zonos centrinio banko posėdžio, pranešė, kad jai diagnozuota koronavirusinė infekcija. „Šįryt man testu buvo patvirtinta COVID-19. Esu pasiskiepijusi, įskaitant ir sustiprinamąją dozę, ir, laimei, mano simptomai yra palyginti lengvi“, – parašė tviteryje 66 metų Ch. Lagarde. „Kol visiškai pasveiksiu, dirbsiu iš namų Frankfurte. Poveikio ECB veiklai tai neturės.

Europos Komisija trečiadienį oficialiai nurodė Maltai nutraukti savo „auksinių pasų“ schemą turtingiems užsienio investuotojams ir pagrasino priešingu atveju kreiptis į Europos Sąjungos teismą.

Suomijos muitininkai praėjusį savaitgalį areštavo tris vertingų meno kūrinių siuntas, vežtas į Rusiją, trečiadienį paskelbė pareigūnai. Įtariama, kad meno kūriniai buvo siunčiami pažeidžiant Europos Sąjungos sankcijas. Siuntose yra „darbų, kurių negalima įvertinti, jie – neįkainojami“, spaudos konferencijoje sakė  muitinės tarnybos direktorius Hannu Sinkkonenas. Tačiau jis nurodė, kad draudimo tikslu meno kūriniai buvo įvertinti didesne nei 42 mln. eurų suma.

Italija „vadovausis Europos Sąjungos (ES) sprendimais“ dėl naujų sankcijų Rusijai, įskaitant galimą dujų embargą, pareiškė šalies ministras pirmininkas Mario Draghi. „Tai nėra šiuo metu svarstoma galimybė, bet padėtis nuolat keičiasi“, – po trečiadienį įvykusio ministrų kabineto posėdžio pareiškė jis žurnalistams. Italija yra itin priklausoma nuo rusiškų dujų. Šalis importuoja 95 proc. suvartojamų dujų ir maždaug 40 proc. šio kiekio gauna iš Rusijos.

Vokietija trečiadienį atsisakė plano nuo gegužės 1-osios atšaukti reikalavimą dėl privalomo karantino koronavirusu užsikrėtusiems žmonėms, sveikatos apsaugos ministrui Karlui Lauterbachui pareiškus, kad jis „suklydo“.      „COVID-19 nėra peršalimas. Taigi, turi būti toliau taikoma izoliacija užsikrėtimo atveju.

NATO mielai ir greitai priimtų Suomiją ir Švediją, jei jos nuspręstų pateikti paraiškas dėl stojimo, trečiadienį sakė šio karinio aljanso civilinis vadovas, Rusijos karui Ukrainoje smarkiai padidinus narystei pritariančių suomių ir švedų skaičių. Karinė organizacija taip pat galėtų būti pasirengusi suteikti saugumo garantijas šioms šalims, jei bet koks galimas narystės siekis supykdytų Rusiją, sakė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.

Vokietijos anglių importuotojų asociacijos vadovas teigia, kad rusiškos akmens anglys gali būti pakeistos anglimis iš JAV, Pietų Afrikos, Australijos, Kolumbijos, Mozambiko ir Indonezijos, pranešė Vokietijos visuomeninė transliuotoja „Deutsche Welle“. Vokietijos anglių importuotojai spėja, kad visas rusiškų anglių importas tiekimu iš kitų šaltinių gali būti pakeistas jau iki šių metų pabaigos.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas trečiadienį atmetė Lenkijos ministro pirmininko kritiką dėl reguliariai vykstančių derybų su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis pirmadienį pareiškė, kad ištisas valandas trukę E. Macrono pokalbiai telefonu su V. Putinu, kurį jis dėl brutalaus karo prieš Ukrainą lygino su Adolfu Hitleriu, nedavė jokios naudos.

Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad Europos Komisijos (EK) pasiūlytas naujas sankcijų Rusijai paketas yra silpnas ir neturės didelės įtakos užkirsti kelią Rusijai finansuoti karą Ukrainoje.  „Turbūt tikrai Europos Sąjunga galėtų padaryti daugiau. Galima sutikti, kad iš dalies dėl dujų tiekimo Europa yra pažeidžiama, bet kalbant apie naftos produktus, tikrai turi būti ir privalo būti daroma žymiai daugiau.

Europos Sąjungos lyderiai trečiadienį paskelbė, kad blokas netrukus turės įvesti sankcijas visam rusiškų angliavandenilių eksportui, apkaltinę Maskvą karo nusikaltimais Ukrainoje, ypač Bučos mieste. Pareiškimai buvo padaryti Europos Parlamente Prancūzijos mieste Strasbūre, ES rengiantis skelbti penktą sankcijų paketą, kuriuo turi būti nutrauktas anglių importas iš Rusijos, o NATO ir Didžiojo septyneto (G-7) užsienio reikalų ministrams susirinkus Briuselyje koordinuoti tolesnių veiksmų.