„Tai eilinė didelė klaida, atnešianti toli siekiančių pasekmių“, – Rusijos naujienų agentūros citavo užsienio reikalų ministro pavaduotoją Sergeju Riabkovą.
„Bendras karinės įtampos lygis padidės, nuspėjamumo šioje srityje liks mažiau“, – pridūrė jis. – Gaila, kad sveikas protas aukojamas dėl kažkokių pamėkliškų idėjų, ką reikėtų daryti esant dabartinei padėčiai.“
S. Riabkovas sakė, kad Suomijos ir Švedijos saugumas šiuo žingsniu nebus sustiprintas ir kad Maskva imsis atsakomųjų priemonių.
„Jos neturėtų turėti jokių iliuzijų, kad mes su tuo tiesiog susitaikysime“, – pabrėžė jis.
Suomija ir Švedija nusiteikusios atsisakyti dešimtmečius gyvavusios nesijungimo prie karinių blokų politikos ir įstoti į NATO, padidėjus nuogąstavimams dėl potencialios Rusijos agresijos.
Suomiją, kuri turi 1,3 tūkst. km ilgio sieną su Rusija, Maskva perspėjo, kad imsis „atitinkamų žingsnių“.
Suomijos prezidentas Sauli Niinisto šeštadienį telefonu kalbėjosi su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu apie savo šalies planus prašyti NATO narystės.
Kremlius paskelbė, kad V. Putinas Suomijos karinio neutraliteto atsisakymą laiko klaida.
Suomija sekmadienį oficialiai paskelbė ketinanti įstoti į NATO, o Švedijos valdančioji partija irgi pranešė remianti narystę Aljanse, todėl tikėtina, kad abi šalys prašymus pateiks kartu.
