Europa

Rusijos karinis sraigtasparnis trečiadienį pažeidė Suomijos oro erdvę, pranešė suomių Gynybos ministerija, šaliai svarstant vis labiau tikėtina tampančią galimybę paduoti paraišką dėl narystės NATO. Suomijos premjerė Sanna Marin trečiadienį pareiškė, kad Helsinkiui pateikus prašymą – su kaimynine Švedija ar be jos – stojimo procesas galėtų būti užbaigtas kuo greičiau.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) vadovas trečiadienį, kitą dieną po to, kai buvo nutekintas JAV Aukščiausiojo Teismo daugumos nuomonės dėl abortų projektas, pareiškė, jog saugių abortų galimybė gelbsti žmonių gyvybes.

 Estijos ir Suomijos dujų perdavimo tinklų operatoriai „Elering“ ir „Gasgrid Finland“ pasirašė sutartį dėl plaukiojančio suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo bendros nuomos ir bendro valdymo, kad būtų galima užtikrinti patikimą abiejų šalių apsirūpinimą dujomis ir atsisakyti jų tiekimo vamzdynais iš Rusijos. „Elering“ valdybos pirmininkas Taavis Veskimagis pabrėžė, kad šis susitarimas suteikia aiškumo svarbiausiai SGD tiekimo grandžiai – plaukiojančiam terminalui.

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis trečiadienį pažadėjo, kad Europos Sąjunga padidins karinę pagalbą Moldovai, šios Ukrainos kaimynės promaskvietiškų separatistų kontroliuojamame regione įvykus virtinei mįslingų išpuolių. „Šiais metais planuojame reikšmingai padidinti savo paramą Moldovai, aprūpindami jos ginkluotąsias pajėgas papildoma karine įranga“, – šioje šalyje viešintis Ch. Michelis sakė per bendrą spaudos konferenciją su prezidente Maia Sandu.

Europos Sąjungos pareigūnai antradienį vėlai vakare perdavė valstybėms narėms naujų sankcijų Rusijai už jos tęsiamą karinę agresiją prieš Ukrainą  plano projektą, tačiau kai kurios šalys siekia išimčių dėl jame numatyto naftos embargo. Keli ES pareigūnai ir Europos diplomatai Briuselyje naujienų agentūrai AFP sakė, kad dėl šio plano esama nesutarimų. Jis buvo priimtas tik vėlai vakare dėl vienos iš valstybių narių pozicijos.

 Latvijoje antradienį sutriko kai kurių valstybinių įstaigų tinklalapių darbas. Paveiktose svetainėse popietę buvo rodomas pranešimas, kad turinys nepasiekiamas dėl techninių priežasčių. Tokių tinklapių veikimą prižiūrintis Latvijos valstybinis radijo ir televizijos centras (LVRTC) sakė BNS, kad sutrikimai yra techninio pobūdžio, o ne kibernetinės atakos padariniai.

Prancūzijoje dėl vieno didžiausių per daugelį metų paukščių gripo protrūkių nuo lapkričio buvo paskersta rekordiškai daug – net 16 mln. – vištų, ančių ir kitų naminių paukščių, pranešė šalies žemės ūkio ministerija. Nuo 2015 metų šalis susidūrė su keliomis paukščių gripo epidemijomis, tačiau jos daugiausia siautėjo šalies pietvakariuose, kur auginamos antys pelningai kepenėlių paštetų gamybai.

Europos Sąjunga pirmadienį įspėjo valstybes nares pasirengti galimam visiškam rusiškų dujų tiekimo nutraukimui, pabrėždama, kad blokas nenusileis Maskvos reikalavimui už importą mokėti rubliais. Pasak pareigūnų, Europos Komisija (EK) antradienį pasiūlys valstybėms narėms naują sankcijų paketą, skirtą nubausti Kremlių už invaziją į Ukrainą, įskaitant embargą rusiškai naftai.

Pagal naują Europos Sąjungos sankcijų paketą dėl Rusijos invazijos į Ukrainą „daugiau rusų bankų“ bus atriboti nuo tarptautinio tarpbankinių atsiskaitymų tinklo SWIFT, pirmadienį pranešė Bendrijos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis. „Bankininkystės sektoriuje daugiau Rusijos bankų turės palikti SWIFT“, – per vizitą Panamoje sakė J. Borrellis.

Suomijos bendrovių konsorciumas pirmadienį paskelbė, kad nutraukia sutartį su Rusijos valstybine korporacija „Rosatom“ dėl trečiosios atominės elektrinės Suomijoje statybos, tokį sprendimą motyvuodamas rizikomis, susijusiomis su karu Ukrainoje. Projektą vystančios bendrovės pranešime „Fennovoima“ nurodoma, kad tokį sprendimą lėmė tai, kad „Rosatom“ padalinys „RAOS Project“ pastaraisiais smarkiai vėlavo įgyvendinti projektą ir nesugebėjo įvykdyti sutartimi prisiimtų įsipareigojimų.

Ispanijos vyriausybė pirmadienį pranešė, kad šalies premjero Pedro Sanchezo ir gynybos ministrės Margaritos Robles mobilieji telefonai buvo šnipinėjami pasitelkiant programinę įrangą „Pegasus“ per „neteisėtą ir išorinę“ intervenciją. Izraelyje sukurta „Pegasus“, platinta tik vyriausybių agentūroms, gali būti įdiegta į mobiliuosius telefonus vartotojui nežinant ir suteikti galimybę skaityti visus pranešimus, sekti vartotojo buvimo vietą ir prisijungti prie telefono kameros bei mikrofono.

Danija ir Švedija pirmadienį iškvietė Rusijos ambasadorius, rusų žvalgybiniam lėktuvui pažeidus abiejų šalių oro erdvę, sekmadienį pranešė Kopenhaga ir Oslas. Pasak pareigūnų, lėktuvas vėlai penktadienį įsibrovė į danų oro erdvę į rytus nuo Danijai priklausančios Bornholmo salos Baltijos jūroje, o paskui įskrido į Švedijos oro erdvę.

Europos Sąjunga pagal naują sankcijų Rusijai už invaziją į Ukrainą paketą siūlys palaipsniui uždrausti rusiškos naftos importą, sekmadienį pranešė šaltiniai. Europos Komisija, rengianti Bendrijos taikomas sankcijas, šiuo metu ruošia atitinkamą dokumentą, kuris jau trečiadienį gali būti pateiktas 27 valstybėms narėms, sakė diplomatai.

Europos Komisija, rengianti šeštąjį sankcijų Rusijos paketą, siūlys Europos Sąjungos valstybėms narėms palaipsniui atsisakyti rusiškos naftos, sekmadienį pranešė šaltiniai. Naująjį sankcijų paketą 27 ES narėms EK planuoja pristatyti ateinantį trečiadienį, sakė diplomatai. Keletas jų teigė, kad embargas rusiškai naftai tapo įmanomas po to, kai Vokietija, kuri priešinosi šiai priemonei, laikydama ją pernelyg trikdančia ir galinčia pakenkti jos ekonomikai, ryžosi politiniam sprendimui.

Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros „Frontex“ vykdomasis direktorius Fabrice'as Leggeri (Fabrisas Ležeri) įteikė atsistatydinimo prašymą, naujienų agentūrai AFP penktadienį pranešė informuotas šaltinis. Pasak šaltinio, „Frontex“ valdančioji taryba penktadienį „išnagrinės“ šį klausimą.

Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos užsienio reikalų ministrai penktadienį Rygoje sutarė, kad per NATO viršūnių susitikimą Madride bus siekiama patvirtinti sprendimus dėl gynybos adaptacijos ir esminio gynybos sustiprinimo rytiniame Aljanso flange.

Jungtinės Karalystės vyriausybė penktadienį paskelbė dislokuojanti maždaug 8 tūkst. karių pratyboms Rytų Europoje, kad pademonstruotų jėgą Rusijai įsiveržus į Ukrainą. Mėnesius truksiančiose pratybose šalyse nuo Suomijos iki Šiaurės Makedonijos taip pat dalyvaus sąjungininkės, tarp jų Prancūzija ir JAV, sakoma gynybos pareigūnų pareiškime. Britanija pratyboms dislokuoja 72 tankus „Challenger 2“, 120 šarvuotųjų kovos mašinų, taip pat pabūklų, sraigtasparnių ir dronų.

JAV prezidentas prezidentas Joe Bidenas ketvirtadienį sakė, kad jo šalis neleis Rusijai naudotis „dujų šantažu“ spausti Vašingtono sąjungininkes Europoje ir žlugdyti sankcijas, įvestas Maksvai už invaziją į Ukrainą. „Neleisime Rusijai bauginimu arba šantažu išsisukti nuo šių sankcijų. Neleisime jiems naudotis savo nafta ir dujomis, kad išvengtų padarinių už savo agresiją“, – pabrėžė J. Bidenas.

Europos Sąjunga deda daug pastangų, kad įtikintų Bulgariją ir Šiaurės Makedoniją užbaigti savo nesutarimus ir atverti kelią Šiaurės Makedonijos ir Albanijos deryboms dėl narystės Bendrijoje, ketvirtadienį pareiškė aukšto rango ES pareigūnas.

Lenkijos kariuomenė perspėja gyventojus apie numatomą aktyvų karinės technikos judėjimą dalyje šalies regionų nuo gegužės 1-osios ir prašo internete neviešinti karių ar karinės technikos judėjimo. „Nuo gegužės 1-osios faktiškai visos šalies keliuose vyks karinės technikos judėjimas dėl karinių pratybų, kurios vyksta pagal Lenkijos kariuomenės ginkluotųjų pajėgų pasirengimo programą“, – skelbiama kariuomenės tinklapyje.

Viduržemio jūroje nuskendęs vyno krovinį gabenęs senovinis prekybos laivas, kurio liekanos gulėjo dugne netrikdomos ilgiau kaip 2 000 metų, galiausiai buvo aptiktos archeologų, bet vėliau – apgadintos ir išgrobstytos, trečiadienį pranešė Prancūzijos tarnybos. Laivas, gavęs sąlyginį pavadinimą „Fort Royal 1“, netoli Kanų miesto Prancūzijos Rivjeroje veikiausiai nuskendo II šimtmetyje prieš mūsų erą. Šios liekanos buvo aptiktos 2017 metais.

Vokietijos vyriausybė nemano, kad Rusija, vien tik dėl jos papildomų nepagrįstų reikalavimų nutraukusi gamtinių dujų eksportą į Lenkiją ir Bulgariją, išliko patikima energijos išteklių tiekėja, skelbia visuomeninė transliuotoja „Deutsche Welle“, cituodama federalinės vyriausybės atstovą Steffeną Hebestreitą.

Vokietija pasirašė su Lenkija susitarimą dėl iš Saudo Arabijos importuojamos naftos perkrovimo Gdansko uoste bei jos perpumpavimo vamzdynais į perdirbimo gamyklas Vokietijoje, pranešė Lenkijos radijas. Anot ekspertų, šis susitarimas leis Vokietijai prisijungti prie Rusijos naftos importo blokados, vykdant tarptautines sankcijas dėl karo Ukrainoje. Pagal šį susitarimą Lenkija ir Vokietija taip pat padės viena kitai, jei Europos Sąjunga įvestų embargą rusiškai naftai.

Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sanchezas trečiadienį pažadėjo, jog bus „atskaitingas“ dėl įtarimų, kad Madridas sekė dešimtis katalonų separatistų veikėjų naudodamas prieštaringai vertinamą šnipinėjimo programą.

Europos Sąjungos pareigūnai trečiadienį pareiškė, kad baigiantis „ūmios“ COVID-19 pandemijos etapui 27 valstybių blokas turi toliau skirti dėmesį gyventojų skiepijimui, testavimui ir stebėjimui. „Žengiame į naują pandemijos etapą, pereiname nuo nepaprastosios padėties režimo prie nuoseklesnio COVID-19 valdymo. Tačiau privalome išlikti budrūs“, –  savo pareiškime perspėjo Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen. „Žinome kelią į priekį.

Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen trečiadienį perspėjo ES importuotojus, kad atsiskaitymai už rusiškas dujas rubliais, kaip reikalauja Kremlius, pažeistų sankcijas. Aukščiausia Briuselio pareigūnė žurnalistams pažymėjo, kad jei į tiekimo sutartis nėra įtrauktas susitarimas dėl mokėjimų rubliais, ES įmonės neturi nusileisti spaudimui mokėti Rusijos nacionaline valiuta. „Tai būtų sankcijų pažeidimas, taigi didelė rizika įmonėms“, – perspėjo U. von der Leyen.

Europos Komisija trečiadienį pasiūlė sustabdyti visų importo muitų taikymą produkcijai iš Ukrainos, taip siekiant padėti šios šalies ekonomikai atsilaikyti prieš Rusijos karinę agresiją. „Šiuo plataus masto žingsniu siekiama padėti padidinti Ukrainos eksportą į ES. Tai palengvintų sunkią Ukrainos gamintojų ir eksportuotojų padėtį Rusijos karinės invazijos akivaizdoje“, – teigiam EK pranešime.

Danija, vasarį panaikinusi visus su koronaviruso pandemija susijusius suvaržymus, antradienį pranešė stabdanti plataus masto vakcinacijos nuo COVID-19 kampaniją. Danijos sveikatos apsaugos valdyba pabrėžė, kad epidemiologinė padėtis yra kontroliuojama, o vakcinacijos rodikliai yra aukšti, o šalyje „padėtis yra gera“. „Todėl mes baigiame masinės vakcinacijos nuo COVID-19 programą“, – sakoma valdybos Infekcinių ligų departamento direktorės Bolette Soborg (Boletės Soborg) pranešime.

Europos Komisija trečiadienį inicijavo prieš Vengriją anksčiau niekada nenaudotą procedūrą, pagal kurią Budapeštui dėl demokratijos standartų pažeidimo gali būti nutrauktas finansavimas. Biudžeto ir administravimo eurokomisarui Johannesui Hahnui leista nusiųsti Vengrijos vyriausybei „rašytinį pranešimą“ ir taip pradėti teisinės valstybės mechanizmo taikymą, sakė EK vicepirmininkas Margaritis Schinas.

Lenkijos specialiosios tarnybos trečiadienį pranešė sulaikiusios rusą ir baltarusį, įtariamus šnipinėjimu Rusijos naudai. „Įtariamuosius sulaikė karo policija... Jiems abiem pareikšti kaltinimai“, – nurodė Lenkijos specialiųjų tarnybų atstovas Stanislawas Zarynas (Stanislavas Žarynas) savo pranešime.

Lenkijos valstybinė dujų įmonė PGNiG trečiadienį patvirtino, kad Rusijos milžinė „Gazprom“ „visiškai sustabdė“ dujų tiekimą Lenkijai vamzdynu Jamalas–Europa. „Nepaisant to, kad PGNiG vykdo visus įsipareigojimus pagal Jamalo sutartį, šių metų balandžio 27 dieną „Gazprom“ sustabdė gamtinių dujų tiekimą“, – sakoma Lenkijos grupės pranešime. „Gamtinių dujų tiekimo apribojimas yra Jamalo sutarties pažeidimas.

Europos Sąjungos (ES) gyventojams artimiausiais metais užteks maisto, sako Lietuvoje viešintis už žemės ūkį atsakingas Europos Komisijos narys. Tačiau Januszas Wojciechowskis teigia, jog ateityje reikės stiprinti maisto gamybą, mažinti priklausomybę nuo trąšų importo.  „Kalbant apie apsirūpinimą maistu, ES trumpojoje perspektyvoje nematome problemų, noriu tai pareikšti labai užtikrintai.

Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis antradienį paragino Ankarą paleisti į laisvę turkų aktyvistą Osmaną Kavalą, pareiškęs, kad „labai apgailestauja“ dėl jam paskirtos įkalinimo iki gyvos galvos bausmės už bandymą nuversti vyriausybę. Kiek anksčiau panašią poziciją išsakė Prancūzija, Vokietija ir Jungtinės Valstijos, taip pat išreiškusios apgailestavimą dėl Stambulo teismo pirmadienį paskelbto nuosprendžio.

Europos Sąjunga yra arčiau politinio susitarimo dėl embargo rusiškai naftai, bet ne gamtinėms dujoms, pareiškė Europos Komisijos vicepirmininkas ir prekybos komisaras Valdis Dombrovskis. Jis sakė, kad Europos Komisija šiuo metu rengia naują sankcijų Rusijai paketą, kuris apima naftos tiekimą, tai yra galimybę atsisakyti rusiškos naftos arba papildomų tarifų ar mokesčių jai įvedimą.

Vokietija suteiks leidimą tiekti tankus Ukrainai, antradienį naujienų agentūrai AFP pranešė šaltinis vyriausybėje, o tai būtų aiškus Berlyno atsargios politikos dėl karinės paramos Kyjivui pokytis. Šaltinis teigė, kad apie tai oficialiai bus pranešta vėliau antradienį per tarptautinį gynybos ministrų susitikimą JAV Ramšteino oro pajėgų bazėje.

193 Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos valstybės antradienį balsuos dėl rezoliucijos, pagal kurią penkios nuolatinės Saugumo Tarybos narės turės ateityje pagrįsti savo veto naudojimą. Diskusijos apie veto reformą vyksta retai ir būna prieštaringos, tačiau jas atgaivino Rusijos invazija į Ukrainą.

Lenkijai bus pristatomos trumpojo nuotolio „žemė-oras“ klasės raketų sistemos pagal pirmadienį sudarytą susitarimą su Europos ginklų gamybos grupės MBDA dukterine įmone Jungtinėje Karalystėje.

Vokietijos socialdemokratų partijoje (SDP) pirmadienį didėjo spaudimas pašalinti iš savo gretų buvusį pirmininką ir buvusį šalies kanclerį Gerhardą Schroederį dėl jo nenoro nutraukti verslo ryšius su Rusija.

Užsitikrinęs dar penkerius metus Prancūzijos prezidento poste Emmanuelis Macronas ketina iškart grįžti prie vidaus ir užsienio politikos darbų, bet netrukus jo laukia itin svarbūs parlamento rinkimai, ir juose jam gali būti sunku išsaugoti savo daugumą. Naujienų agentūra AP apžvelgia, kas dabar laukia E. Macrono. Inauguracijos ceremonija Konstitucinė Taryba trečiadienį turi paskelbti oficialius prezidento rinkimų rezultatus. Tą pačią dieną E. Macronas surengs ministrų kabineto posėdį.

Kinijos vadovas Xi Jinpingas pirmadienį pasveikino Prancūzijos prezidentą Emmanuelį Macroną su perrinkimu antrai kadencijai, prisijungdamas prie pasaulio lyderių sveikinimų po jo pergalės prieš kraštutinių dešiniųjų lyderę Marine Le Pen. E. Macronas yra pirmasis Prancūzijos prezidentas per du dešimtmečius, užsitikrinęs antrąją kadenciją.

Prieš mažiau nei tris mėnesius buvęs elektros energijos bendrovės vadovas Robertas Golobas neturėjo partijos, kuri galėtų dalyvauti rinkimuose. Dabar R. Golobas turėtų tapti naujuoju Slovėnijos ministru pirmininku, kai nedidelė žaliųjų partija, kurios vairą jis perėmė, surinko daugiau nei trečdalį balsų sekmadienį vykusiuose parlamento rinkimuose, suduodama naujausią smūgį dešiniajam populizmui Europoje.

Europos ir pasaulio lyderiai suskubo sveikinti Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono su jo perrinkimu ir kraštutinių dešiniųjų lyderės Marine Le Pen pralaimėjimu sekmadienio rinkimuose.

Vokietijos ekonomika šiais metais gali susitraukti beveik 2 proc., jei situacija Ukrainoje dar labiau paaštrės, skelbia visuomeninė transliuotoja „Deutsche Welle“, cituodama šalies centrinį banką. Rusijos karinės agresijos prieš Ukrainą poveikis Vokietijos ekonomikai pradiniame etape veikiausiai bus ribotas. Tačiau jei padėtis toliau blogės, Vokietijos bendrasis vidaus produktas (BVP) gali sumažėti beveik 2 proc., teigiama Bundesbanko naujausioje apžvalgoje.

Paryžiaus centre policininkai atidengė ugnį į jų link lėkusį automobilį ir nušovė du jame buvusius žmones, naujienų agentūrai AFP pranešė šaltinis policijoje, praėjus vos kelioms valandoms po Emmanuelio Macrono pergalės Prancūzijos prezidento rinkimuose. Transporto priemonė kiek po vidurnakčio važiavo Paryžiaus Naujuoju tiltu, bet atsisakė sustoti prie policijos patikros posto. Automobiliui lekiant pareigūnų link, šie pradėjo šaudyti, sakė minėtas šaltinis.

Prancūzams antrai kadencijai perrinkus dabartinį prezidentą Emmanuelį Macroną, Europa gali lengviau atsikvėpti, sako BNS kalbinti politologai. Anot jų, ateinančius penkerius metus galima tikėtis iki šiol buvusios Prancūzijos užsienio politikos tęstinumo: reikšmingą dėmesį vieningai Europos Sąjungos politikai, NATO stiprinimui, jis Ukrainos karo kontekste ypač aktualus Lietuvai ir kitoms Rytų Europos šalims.

JAV prezidentas Joe Bidenas sekmadienį pasveikino Prancūzijos vadovą Emmanuelį Macroną su perrinkimu ir pavadino Paryžių „svarbiu partneriu kovojant su pasauliniais iššūkiais“. „Tikiuosi, kad ir toliau glaudžiai bendradarbiausime, įskaitant paramą Ukrainai, demokratijos gynimą ir kovą su klimato kaita“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė J. Bidenas.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas tapo pirmuoju užsienio lyderiu, paskambinusiu Prancūzijos prezidentui Emmanueliui Macronui, kad pasveikintų jį su perrinkimu antrai kadencijai, pranešė Berlynas. „Federalinis kancleris ir prezidentas patvirtino savo ketinimą tęsti artimus ir pasitikėjimu grindžiamus ryšius tarp Vokietijos ir Prancūzijos, be kita ko, atsižvelgiant į dabartinius iššūkius, tokius kaip Rusijos agresyvus karas Ukrainoje“, – sakoma O. Scholzo kanceliarijos pranešime.

Europos ir pasaulio lyderiai suskubo sveikinti Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono su jo prognozuojamu perrinkimu ir kraštutinių dešiniųjų lyderės Marine Le Pen pralaimėjimu sekmadienio rinkimuose. Europos Sąjunga „Galime kliautis Prancūzija dar penkerius metus“, – per „Twitter“ parašė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas sekmadienį pažadėjo ieškoti atsako į pyktį, jaučiamą rinkėjų, per rinkimus parėmusių jo varžovę Marine Le Pen, kraštutinės dešiniosios stovyklos lyderę. Valstybės vadovas, kuriam prognozuojama likti Eliziejaus rūmų šeimininku dar penkerius metus, sakė, kad jo nauja kadencija skirsis nuo ankstesnės. „Privalu rasti atsakymą į pyktį ir nesutarimus, paskatinusius daugelį mūsų tėvynainių balsuoti už kraštutinius dešiniuosius.