Europa

Danijos kairiojo sparno blokas, vadovaujamas ministrės pirmininkės Mette Frederiksen, per rinkimus užsitikrinęs vienos vietos persvarą parlamente, trečiadienį kreipėsi į centristus dėl bendradarbiavimo.   Antradienį vakare skaičiuojant balsus atrodė, kad M. Frederiksen penkių partijų „raudonasis“ blokas praras savo daugumą parlamente, tačiau įskaičiavus paskutinius balsus paaiškėjo, kad kairieji šiaip ne taip užsitikrino 87 reikiamas vietas Danijos pagrindinėje teritorijos dalyje.

Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen tarsi politinės dramos „Valdžios tvirtovė“ epizode per antradienį vyksiančius parlamento rinkimus kovos dėl išlikimo valdžioje. Apklausos rodo, kad nė vienas iš dviejų pagrindinių blokų nesurinks daugumos 179 vietų Danijos parlamente. Kairiajam „raudonajam blokui“, kuriam vadovauja M. Frederiksen socialdemokratai, apklausos žada 49,1 proc. balsų arba 85 mandatus, o dešiniųjų partijų „mėlynajam“ blokui – 40,9 proc. balsų arba 72 mandatus.

Ispanijos policija paskelbė nustačiusi ir sulaikiusi vyrą, kuris sugadino Šventojo Kryžiaus ir Eulalijos katedrų fasadus išpaišęs juos Rusijos karo prieš Ukrainą simboliais. Pasirodo, kad tai yra 57-erių Rusijos pilietis, kilęs iš Donbaso regiono. Kataloniečių pareigūnų pranešime skelbiama, kad Barselonoje siautęs vyras paišė pastatus ir kitus miesto objektus karo simboliais, svastikomis ir grasinančiomis žinutėmis rusų kalba.

Vilniuje pirmadienį viešintis Graikijos premjeras Kiriakas Micotakis apkaltino Turkiją keliant įtampą Egėjo jūros regione. Taip jis kalbėjo po susitikimo su Lietuvos ministre pirmininke Ingrida Šimonyte. „Informavau premjerę apie besitęsiančią įtampą Egėjo jūros regione, kurią išprovokavo Turkijos veiksmai ir eskalacinė retorika, kuri, deja, kenkia stabilumui ir saugumui“, – žurnalistams sakė K. Micotakis.

Graikijos premjeras Kiriakas Micotakis sako palaikantis idėją siekti Rusijos atsakomybės už nusikaltimus Ukrainoje, bet tiksliai nenurodė, ar palaikytų Lietuvos siūlymą kurti specialųjį tribunolą Rusijos vadovams.  „Jei karo nusikaltimai yra įvykdyti ir jei yra pakankamai įrodymų, kad tai yra karo nusikaltimai, sakyčiau, kad tie, kurie įvykdė šiuos nusikaltimus, turėtų būti patraukti atsakomybėn.

Latvijoje per tris šių metų ketvirčius sudeginta 5,862 teravatvalandės (TWh) gamtinių dujų – 33,4 proc. mažiau nei per tą laikotarpį pernai, pranešė nacionalinė statistikos tarnyba. Praėjusį mėnesį jų poreikis šalyje buvo 49,3 proc. menkesnis nei pernai rugsėjį – 374,1 tūkst. megavatvalandžių (MWh). Dujų vartojimo metinis augimas šiais metais buvo užfiksuotas tik rugpjūtį – 27,2 proc. iki 432,2 tūkst. MWh. Liepą jų paklausa per metus sumažėjo 66,8 proc. iki 201,7 tūkst.

Daugpilyje sekmadienio vakarą vienoje iš miesto aikščių buvo imtasi sovietinio paminklo nukėlimo darbų. Vietą apsupo policijos pajėgos, apie 200 ten buvusių žmonių buvo paprašyta pasitraukti iš teritorijos už policijos pakabintos juostos ribos. Nepaisant to, kai kurie asmenys reiškė savo nepasitenkinimą ir elgėsi agresyviai. Dalį jų teko sulaikyti – viso policija išsivedė 37 asmenis.

Suomija gali leisti NATO dislokuoti branduolinius ginklus pasienyje su Rusija, jei bus ratifikuotas šalies prašymas prisijungti prie Aljanso, skelbia leidinys „Newsweek“, remdamasis Suomijos spauda.

Lenkijoje – neeilinė vagystė. „Nexta“ praneša, kad Katovicų mieste buvo pavogtas tramvajus, kurio vertė siekia 7 mln eurų.  Vyras sumanė duoti tramvajui ir neegzistuojančios linijos numerį – 33. Vagis su tramvajumi nuvažiavo link kaimyninio Chožovo. Maža to, 25 metų vyras ne šiaip kvailiojo, o dar ir nusprendė pavėžinti keleivius. Skelbiama, kad nieko neįtariantys žmonės stotelėse vis įlipdavo į vogtą tramvajų ir iš jo išlipdavo.

Didžiosios Britanijos konservatorių parlamentaras ir Gynybos atrinkto komiteto pirmininkas Tobiasas Ellwoodas pareiškė, kad Rusijos kaltinimas Didžiajai Britanijai susprogdinus dujotiekį „Nord Stream“ Baltijos jūroje yra „tyčinė provokacija“, kuria siekiama eskaluoti įtampą už Ukrainos ribų. Jis taip pat perspėjo, kad JK turėtų tikėtis tolesnių Rusijos veiksmų po to, kai ji ėmė svaidytis nebūtais kaltinimais.

Nuo tada, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, Europos Sąjunga įšaldė rusų turto už maždaug 17 mlrd. eurų, šeštadienį paskelbtame interviu sakė už teisingumą atsakingas Europos Komisijos narys Didier Reyndersas. Nuo liepos, kai D. Reyndersas skelbė apie maždaug 13,8 mlrd. eurų „iš oligarchų ir kitų subjektų“, ši suma išaugo. „Iki šiol įšaldytas 90 asmenų turtas, daugiau kaip 17 mlrd. eurų septyniose valstybėse narėse, įskaitant 2,2 mlrd.

Jungtinės Karalystės gynybos ministerija šeštadienį atmetė Rusijos teiginius, esą britų specialistai dalyvavo išpuoliuose prieš dujotiekį „Nord Stream“ Baltijos jūroje ir Rusijos Juodosios jūros laivyną okupuotame Kryme esančiame Sevastopolyje. Gynybos ministerija socialiniame tinkle „Twitter“ parašė: „Rusijos gynybos ministerija, norėdama nukreipti dėmesį nuo savo katastrofiško neteisėtos invazijos į Ukrainą valdymo, griebiasi melagingų, epinio masto teiginių.

Lenkija penktadienį pasirinko JAV atominės energetikos bendrovę „Westinghouse“ statyti savo pirmajai atominei elektrinei, šaliai siekiant sustiprinti savo energetinį saugumą tvyrant įtampai su Rusija dėl Ukrainos. „Westinghouse“ pasiūlymas pranoko Prancūzijos EDF ir Pietų Korėjos KHNP pasiūlymus dėl daugiamilijardinio sandorio, nors Lenkija neatmetė galimybės ateityje skelbti daugiau tokių konkursų.

Jungtinės Tautos penktadienį pareiškė, kad yra „labai susirūpinusios“ dėl Rusijos įstatymų leidėjų uždegtos žalios šviesos siūlymui sugriežtinti 2013 metų „LGBTQ propagandos“ įstatymą, ir paragino juos atšaukti šį teisės aktą. Ketvirtadienį Rusijos parlamento žemieji rūmai – Valstybės Dūma – nubalsavo už įstatymo sugriežtinimą, Maskvai mėginant stiprinti „tautinę dvasią“, kol jos pajėgos kovoja Ukrainoje.

Kipro policija penktadienį panaudojo ašarines dujas po to, kai perpildytame migrantų priėmimo centre kilo gaisras, kilus susirėmimams, kuriuos sukėlė skirtingų tautybių asmenų ginčas, pranešė pareigūnai. Vienam asmeniui prireikė gydymo ligoninėje, nes jis buvo sužeistas sostinės Nikosijos pakraštyje esančioje Purnaros migrantų stovykloje. Žmonės svaidė vieni į kitus akmenis ir daiktus, todėl daugelis paniškai bėgo, o ugniagesiai skubėjo gesinti gaisro.

Latvijos teismas penktadienį už šnipinėjimą baltarusių karinei žvalgybai skyrė Baltarusijos piliečiui aštuonerių metų kalėjimo ir dar trejų metų lygtinę bausmę. Paskelbus visą nuosprendį, jį bus galima apskųsti per dešimt dienų. Kaip pranešama, Valstybės saugumo tarnyba (VDD), bendradarbiaudama su Karinės žvalgybos ir saugumo tarnyba, vasario 15 dieną sulaikė Baltarusijos pilietį, įtariamą šnipinėjimu savo šalies specialiosioms tarnyboms.

Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Rishi Sunakas penktadienį gynė savo sprendimą nedalyvauti kitą mėnesį vyksiančiame COP27 aukščiausiojo lygio susitikime dėl klimato kaitos, sakydamas, kad turi sutelkti dėmesį į „neatidėliotinas“ ekonomines problemas.

Vilniuje pirmadienį lankysis Graikijos premjeras Kiriakas Micotakis. Graikijos Vyriausybės vadovas atvyksta į Lietuvą premjerės Ingridos Šimonytės kvietimu, jis taip pat susitiks su prezidentu Gitanu Nausėda. Kaip BNS informavo Prezidentūra, su G. Nausėda K. Micotakis aptars dvišalius santykius, bendradarbiavimą NATO įgyvendinant viršūnių susitikime Madride priimtus sprendimus.

Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Rishi Sunakas ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas penktadienį per pirmąjį pokalbį nuo tada, kai R. Sunakas pradėjo eiti pareigas, susitarė dėl glaudesnio bendradarbiavimo siekiant užkirsti kelią migrantams perplaukti Lamanšo sąsiaurį, pranešė Dauningo gatvė.

 Naujoji Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni kitą savaitę Briuselyje susitiks su Europos Sąjungos vadovais, įskaitant Europos Komisijos pirmininkę Ursulą von der Leyen, penktadienį pranešė abi pusės. G. Meloni, kurios kraštutinių dešiniųjų partija „Italijos broliai“ (it. Fratelli d'Italia, FdI) praėjusį mėnesį laimėjo rinkimus, kitą ketvirtadienį susitiks su „Europos institucijų vadovais“, pranešė jos biuras Romoje. Jis nenurodė, su kuo konkrečiai susitiks premjerė.

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas lapkričio 4 dieną lankysis Turkijoje, kur vyks derybos dėl beveik užbaigto Suomijos ir Švedijos stojimo į Aljansą proceso, penktadienį naujienų agentūrai AFP sakė vienas turkų pareigūnas.

Spalio mėnesį Ugandoje užfiksuotas naujas mirtino Ebolos viruso protrūkis. Apie tai feisbuke pranešė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Vilniaus departamento vadovė Rolanda Lingienė. „Negeros naujienos, švelniai kalbant. Kol kas toli nuo mūsų, laimei. Ugandoje – naujas Ebolos viruso protrūkis, sėjantis mirtį beveik kas antram užsikrėtusiam“, – rašo gydytoja apidemiologė.

Nuo kibernetinių atakų ketvirtadienį nukentėjo Slovakijos ir Lenkijos parlamentai; dėl to sutriko Slovakijos įstatymų leidžiamojo organo balsavimo sistema, pranešė abiejų šalių institucijos. „Ataka buvo daugiakryptė, taip pat ir iš Rusijos Federacijos vidaus“, – sakoma Lenkijos Senato pareiškime. Lenkijos Senato pirmininkas Tomaszas Grodzkis sakė, kad tai gali būti susiję su trečiadienį vykusiu Senato balsavimu dėl rezoliucijos, kuria Rusija pripažįstama teroristiniu režimu.

Nyderlandų policija suėmė tris asmenis po to, kai ketvirtadienį Hagoje esančiame Mauricheiso muziejuje klimato aktyvistai nusitaikė į Jano Vermeerio paveikslą „Mergina su perlo auskaru“, pranešė policija ir muziejus. Du žmonės prisiklijavo prie paveikslo, o dar vienas užliejo nežinomos medžiagos, tačiau kūrinys buvo už stiklo ir nenukentėjo, sakoma muziejaus pareiškime naujienų agentūrai AFP.

Vokietijos koalicinė vyriausybė trečiadienį leido Kinijos įmonei įsigyti mažesnį nei buvo planuota iš pradžių Hamburgo uosto terminalo akcijų paketą, kancleriui Olafui Scholcui atmetus raginimus visiškai uždrausti kontroversišką pardavimą dėl saugumo sumetimų.  Pagal pasirinktą kompromisą, dėl kurio susitarė ministrų kabinetas, Kinijos laivybos milžinei „Cosco“ bus leista įsigyti „mažiau nei 25 proc.

Naujasis švedų ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas trečiadienį pasikalbėjo telefonu su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu, kurio šalis vilkina Švedijos prisijungimo prie NATO procesą. Pokalbį U. Kristerssonas pavadino „konstruktyviu“. Socialiniame tinkle „Twitter“ jis taip pat parašė „laukiantis netrukus įvyksiančio vizito į Ankarą“, bet išsamesnės informacijos nepateikė. Įstojimas į NATO yra vienas iš naujosios Švedijos vyriausybės prioritetų.

Vokietija trečiadienį atvėrė kelią įteisinti nedidelio kiekio marihuanos įsigijimą ir laikymą rekreaciniais tikslais, taip pat jos gamybą. „Šiandien federalinis ministrų kabinetas susitarė dėl pagrindinių punktų, susijusių su kontroliuojamu kanapių platinimu suaugusiesiems rekreaciniais tikslais“, – spaudos konferencijoje sakė sveikatos apsaugos ministras Karlas Lauterbachas.

Nyderlandų užsienio reikalų ministerija trečiadienį pranešė, kad tiria pranešimus, jog Kinija šioje Europos šalyje įsteigė du nelegalius policijos centrus, kuriuos pasitelkia disidentams persekioti. Nyderlandų žiniasklaida pranešė, kad Amsterdame ir Roterdame esantys Kinijos centrai tariamai siūlė diplomatinę pagalbą, tačiau jie nebuvo deklaruoti Nyderlandų vyriausybei.

Latvijos Ortodoksų Bažnyčia (LOB) per neseniai įvykusį sinodą pasirašė kreipimąsi į Rusijos Ortodoksų Bažnyčios vadovą Kirilą su prašymu suteikti jai nepriklausomos Bažnyčios statusą, antradienį pranešė Latvijos televizija (LTV). Kreipimasis priimtas dėl LOB įstatymo pakeitimų, nustatančių jos nepriklausomybę. Praėjusią savaitę įvykusio LOB sinodo dalyviai paprašė patriarcho Kirilo kanoniškai išspręsti Latvijos Bažnyčios statuso klausimą.

Švedijos kraštutinių dešiniųjų partijos, pagrindinės naujosios dešiniųjų vyriausybės sąjungininkės, vadovas yra vienintelis šalies partijų lyderis, nepakviestas į šių metų iškilmingą Nobelio premijos įteikimo ceremoniją, antradienį pranešė organizatoriai. Jimmie Akessono antiimigracinė ir nacionalistinė Švedijos demokratų (SD) partija ilgą laiką buvo laikoma politiniu pariju, bet per rugsėjį įvykusius visuotinius rinkimus surinko 20,5 proc. balsų ir tapo antra pagal dydį šalies partija.

Naujoji Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni antradienį pažadėjo sustabdyti iš Afrikos valtimis atvykstančius migrantus, gelbėjimo tarnybai perspėjus, kad daugiau kaip 1 300 žmonių susidūrė su sunkumais Viduržemio jūroje.

Naujoji italų ministrė pirmininkė Giorgia Meloni antradienį, parlamente dėstydama savo vyriausybės prioritetus, pareiškė, kad „Italija yra visiška Europos ir Vakarų pasaulio dalis“. Ji teigė, kad jos tikslas „nėra sulėtinti ar sabotuoti Europos integraciją“, bet padaryti ją veiksmingesnę sprendžiant krizes. G. Meloni pabrėžė, kad Italija „ir toliau bus patikima NATO partnerė remiant Ukrainą“, kilus susirūpinimui dėl jos koalicijos partnerių prorusiškos pozicijos.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas antradienį pareiškė, kad Ukrainos atstatymas yra „kartų užduotis“, kuri turi būti pradėta vykdyti nedelsiant, nors Rusijos invazija tęsiasi. „Ant kortos pastatyta ne kas kita, kaip naujo Marshallo plano XXI amžiui sukūrimas – tai kartų užduotis, kuri turi būti pradėta vykdyti dabar“, – sakė O. Scholzas, Berlyne atidarydamas tarptautinę Ukrainos atstatymo konferenciją.

Švedijos centro dešiniųjų vyriausybė įvykdys visus reikalavimus pagal susitarimą su Turkija dėl stojimo į NATO, o užsienio politikoje sutelks dėmesį į artimiausias kaimynines šalis, atsisakydama ankstesnės administracijos „feministinės užsienio politikos“, pirmadienį pareiškė šalies diplomatijos vadovas.

Vokietijos prezidentas Frankas-Walteris Steinmeieris antradienį atvyko į Kyjivą iš anksto neskelbto vizito, patvirtino jo atstovė. Tai pirmoji jo kelionė į šią šalį nuo vasario, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą. Prezidento nuotrauką Ukrainos sostinės geležinkelio stotyje socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbė jo atstovė spaudai Cerstin Gammelin. „Mūsų solidarumas yra nesunaikinamas ir toks išliks. Federalinis prezidentas Steinmeieris atvyko į Ukrainą“, – rašė ji.

Graikijoje užsienio turistų srautai šiais metais smarkiai išaugo, nepaisant sparčiai didėjančios infliacijos ir karo Ukrainoje, rodo pirmadienį paskelbta oficialia statistika. Visgi skaičiai išliko mažesni už rekordinius 2019 metų priešpandeminius lygius, padėjusius atgaivinti nuo turizmo priklausomą šalies ekonomiką po ilgus metus trukusios krizės. Nuo sausio iki rugpjūčio pabaigos 19,12 mln. užsienio turistų atvyko į šią Pietų Europos šalį, pranešė Graikijos bankas.

Popiežius Pranciškus pirmadienį Vatikane susitiko su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu ir aptarė karą Ukrainoje. 85 metų Pranciškus dėl skaudančio kelio ramsčiavosi lazdele, tačiau atrodė linksmas, kai bendravo su E. Macronu ir pozavo nuotraukoms su Prancūzijos vadovu ir jo žmona Brigitte. Jie aptarė „konfliktą Ukrainoje, ypatingą dėmesį skirdami humanitarinei padėčiai“, sakoma Vatikano pareiškime. Taip pat „atsižvelgta buvo į Kaukazo regioną, Vidurio Rytus ir Afriką“, teigiama jame.

Bet kokie Kinijos ir Taivano santykių pokyčiai turi vykti taikiai, pirmadienį pareiškė į savarankišką salą atvykęs Vokietijos įstatymų leidėjas, praėjus dviem dienoms po to, kai Kinijos valdančioji komunistų partija savo chartiją papildė potencialios Taivano nepriklausomybės atmetimu. Vokietijos parlamento delegacija, daugiausia akcentuodama žmogaus teises, pirmadienį susitiko su Taivano prezidente Tsai Ing-wen jos biure.

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis pirmadienį pasveikino būsimąjį Jungtinės Karalystės ministrą pirmininką Rishi Sunaką, pabrėždamas, kad bendrų iššūkių akivaizdoje reikia „stabilumo“. „Sveikiname Rishi Sunaką tapus JK ministru pirmininku. Dirbti kartu yra vienintelis būdas įveikti bendrus iššūkius, o stabilumo užtikrinimas yra raktas [norint] juos įveikti“, – platformoje „Twitter“ rašė C. Michelis.

Rumunijos gynybos ministras Vasile Dincu pirmadienį paskelbė atsistatydinantis po kritikos bangos už komentarą, kad karas Ukrainoje gali baigtis tik taikos derybomis su Rusija.

Europos Komisija (EK) jau prieš kelis mėnesius įspėjo Vokietiją dėl Kinijos investicijų į Hamburgo uostą, šeštadienį naujienų agentūrai AFP teigė su šiuo klausimu susipažinęs šaltinis, kancleriui Olafui Scholcui susilaukus kritikos dėl tariamo pritarimo sandoriui.  Šaltinis patvirtino dienraščio „Handelsblatt“ publikacijoje paskelbtą informaciją, kad EK pavasarį nepritarė Berlyno sprendimui Kinijos laivybos milžinei „Cosco“ perduoti 35 proc.

 Euro zonoje ekonominė veikla spalį toliau traukėsi, tuo metu didžiausia ES ekonomika Vokietija, regis, nenumaldomai artėja prie recesijos, pirmadienį parodė atidžiai stebimo tyrimo rezultatai.  „S&P Global“ sudaromas Pirkimo vadybininkų indeksas (PMI) spalį nukrito iki 47,1 punkto, palyginti su 48,1 punkto rugsėjį, nes sparčiai auganti infliacija ir aukštos energijos kainos skaudžiai smogė Europai.  Mažesnis nei 50 punktų rodiklis rodo ekonomikos susitraukimą.

Naujoji Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni sekmadienį, pirmąją savo oficialią darbo dieną, žengė pirmuosius žingsnius tarptautinėje arenoje, susitikusi su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu.

Politologas Andrejus Piontkovskis sako, kad vietoje Rusijos prezidento Vladimiro Putino G-20 viršūnių susitikime gali dalyvauti Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas. Politologas spėja, kad netgi S. Lavrovas veikiausiai prisijungtų nuotoliniu būdu.  Eksperto teigimu, V. Putinas bijos dalyvauti susitikime. „Man atrodo, kad [Putinas] neateis. Žiūrėk, vakar susitiko su vadinamaisiais mobilizuotais kariais.

Italijos kraštutinių dešiniųjų lyderė Giorgia Meloni penktadienį paskirta naująja Italijos ministre pirmininke, tapusi pirmąja moterimi, vadovausiančia Italijos vyriausybei. Neofašistines šaknis turinti jos partija „Italijos broliai“ (it. Fratelli d'Italia, FdI) – euroskeptiška ir nusistačiusi prieš imigraciją – iškovojo pergalę rugsėjo 25 dieną vykusiuose visuotiniuose rinkimuose, tačiau jai reikia partnerių, kad ji galėtų suformuoti vyriausybę.

Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen penktadienį pareiškė, jog Europos Sąjunga rengia planus, kad kitais metais Ukrainai suteiktų 1,5 mlrd. eurų per mėnesį ekonominės pagalbos. Kalbėdama po ES šalių vadovų susitikimo, U. von der Leyen sakė, kad Ukraina paprašė tarptautinių donorų užtikrinti „stabilų, patikimą ir nuspėjamą“ makroekonominės paramos srautą.

Praėjus daugiau nei 30 metų po Geležinės uždangos griūties, Suomija dėl Maskvos karo Ukrainoje planuoja statyti spygliuotos vielos tvorą pasienyje su Rusija, kuri dar labiau atskirs Rytus nuo Vakarų.  Suomija, kuri yra pateikusi paraišką įstoti į NATO, šią savaitę paskelbė apie visapusišką parlamento paramą dėl dabartinės medinės tvoros pakeitimo tvirtesne konstrukcija, kuri padės užkirsti kelią rusų ir migrantų patekimui į šalies teritoriją. Suomija turi daugiau kaip 1,3 tūkst.

Jungtinės Karalystės vyriausybė ketvirtadienį įvedė sankcijas trims Irano generolams ir ginklų įmonei dėl to, kad Rusija puolė Ukrainą iranietiškais dronais, ir taip prisidėjo prie naujų Europos Sąjungos sankcijų.

Turkų prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas priėmė naujojo Švedijos ministro pirmininko prašymą Turkijoje surengti derybas, kurių tikslas – įveikti Ankaros prieštaravimus Stokholmo ir Helsinkio siekiui įstoti į NATO, penktadienį pranešė vietos žiniasklaida. „Naujasis Švedijos ministras pirmininkas paprašė susitikimo.