Vokietijos parlamento delegacija, daugiausia akcentuodama žmogaus teises, pirmadienį susitiko su Taivano prezidente Tsai Ing-wen jos biure. Parlamentarai išreiškė susidomėjimą, kaip Taibėjus ketina elgtis su komunistinės milžinės grasinimais.
„Taivanas iš tikrųjų susiduria su karinėmis grėsmėmis“, – teigė delegacijos vadovas Peteris Heidtas.
„Vokietijos požiūriu, bet kokie status quo pakeitimai Taivano sąsiauryje, jei tokių bus, privalo būti pagrįsti taikiomis priemonėmis ir negali būti vienašališki“, – sakė jis.
Pekinas laiko Taivaną savo teritorijos dalimi ir neslepia pretenzijų vieną dieną šią savarankišką salą, esančią maždaug 160 km nuo Kinijos rytinės pakrantės, susigrąžinti, prireikus – jėga.
Kinijos komunistų partijos centrinis komitetas paskutinę didelio kongreso, kuriame šalies lyderis Xi Jinpingas buvo išrinktas generaliniu sekretoriumi dar vienai penkerių metų kadencijai, dieną, šeštadienį, į partijos konstituciją įtraukė pareiškimus dėl „tvirto prieštaravimo Taivano nepriklausomybės siekiantiems separatistams ir jų atgrasymo“.
„Atkreipiame dėmesį į Xi Jinpingo mėginimus įbauginti Taivaną 20-ajame Kinijos partijos kongrese“, – sakė P. Heidtas
„Taip pat atkreipiame dėmesį į Pekino reakciją po Nancy Pelosi apsilankymo Taivane“, – pridūrė jis, turėdamas omenyje didelio masto karines pratybas, surengtas po JAV Atstovų Rūmų pirmininkės N. Pelosi vizito liepos mėnesį.
Tsai Ing-wen savo pastabose neminėjo Komunistų partijos konstitucijos pataisų.
Tačiau taivaniečių Žemyninių reikalų taryba šeštadienį paskelbė pareiškimą, kuriuo paragino komunistinę Kinijos vyriausybę atsisakyti senojo invazijos ir konfrontacijos mąstymo, pranešė Taivano centrinė naujienų agentūra.
Pareiškime teigiama, kad nesutarimai turėtų būti išspręsti taikiu būdu.
Savaitę trukusio Kinijos partijos kongreso pradžioje Xi Jinpingas pareiškė, kad Pekinas ir toliau sieks taikaus „susivienijimo“ su Taivanu, tačiau neišsižadėjo galimo jėgos panaudojimo.
Abi pusės atsiskyrė 1949 metais po pilietinio karo.
Taivano žemyninių reikalų taryba savo ruožtu atsakė, kad 23 mln. salos gyventojų turi teisę patys nuspręsti dėl savo ateities, ir paragino Rytų Azijos milžinę nustoti primetinėti savo politinę sistemą bei naudoti karinę prievartą.
Vokietijos delegacija atvyko įTaivaną sekmadienį ir, manoma, išvyks trečiadienį. Tai jau antroji Vokietijos parlamentinė grupė, šį mėnesį besilankanti Taivane.
