Užsienio reikalų ministras Tobias Billstromas sakė, kad naujoji vyriausybė pritaria Ankaros susirūpinimui dėl Kurdistano darbininkų partijos (PKK), kuri Turkijoje, Europoje ir Jungtinėse Valstijose laikoma teroristine organizacija.
„Švedijos vyriausybė nedarys jokių nesąmonių, kai kalbama apie PKK, – interviu naujienų agentūrai AP sakė T. Billstromas. – Mes visiškai laikomės politikos, kuri reiškia, kad teroristinės organizacijos neturi teisės veikti Švedijos teritorijoje.“
Turkija vilkina istorinį Švedijos ir Suomijos siekį įstoti į NATO, susirūpinusi, kad šios dvi šalys, ypač Švedija, tapo saugiu prieglobsčiu PKK nariams ir su ja susijusioms grupuotėms.
Pagal susitarimo memorandumą, kurį per birželį vykusį NATO aukščiausiojo lygio susitikimą pasirašė ankstesnė kairiojo sparno Švedijos vyriausybė, Stokholmas ir Helsinkis įsipareigojo neremti kurdų grupuočių Sirijoje, kurios, Turkijos teigimu, yra susijusios su PKK, ir panaikinti ginklų embargą Turkijai, įvestą po jos įsiveržimo į Šiaurės Siriją 2019 metais.
Jie taip pat sutiko imtis „neišspręstų įtariamųjų terorizmu deportacijos ar ekstradicijos prašymų“, kas pasirodė esanti komplikuota užduotis dėl plačios terorizmo apibrėžties Turkijoje, kur kovos su terorizmu įstatymai taikomi siekiant susidoroti su prezidento Recepo Tayyipo Erdogano (Redžepo Tajipo Erdohano) oponentais.
„Viskas, kas įrašyta trišaliame memorandume ir dėl ko susitarė visos trys šalys, turėtų būti įvykdyta, turi būti įvykdyta visų trijų šalių“, – sakė T. Billstromas ir pridūrė, kad „viskas taip pat turi būti padaryta teisiškai saugiai“.
PKK nuo 1984 metų tęsia sukilimą prieš Turkijos valstybę, jau pareikalavusį dešimčių tūkstančių gyvybių.
Stokholmo universiteto Turkijos studijų instituto direktorius Paulas Levinas (Polas Levinas) sakė, kad naujoji vyriausybė, palyginti su ankstesniu socialdemokratų ministrų kabinetu, gali turėti pranašumą santykiuose su Ankara, nes ji neturi tokių pačių ryšių su kurdų diaspora Švedijoje.
Tačiau Švedijos valdžios institucijų ir teismų nepriklausomumas „nustato galimų veiksmų ribas, taip pat ir tarptautinė teisė“, sakė P. Levinas.
Gegužę Švedija ir Suomija drauge pateikė paraiškas įstoti į NATO, po Rusijos invazijos į Ukrainą nutarusios atsisakyti ilgametės nesijungimo prie karinių blokų politikos.
Suomijos ir Švedijos narystės NATO dokumentus jau ratifikavo 28 iš 30 NATO narių.
Šių dviejų šalių įstojimo į aljansą paraiškų savo parlamentams ratifikuoti dar neperdavė tik Vengrija ir Turkija.
Švedija, kaip ir dauguma Europos šalių, prasidėjus karui aiškiai stojo Ukrainos pusėn, tiekdama jos ginkluotosioms pajėgoms prieštankinius ginklus, automatus ir priešlaivines raketas. Ukraina taip pat paprašė Švedijos suteikti artilerijos sistemą „Archer“ ir nešiojamą oro gynybos sistemą RBS-70.
T. Billstromas sakė, kad naujoji vyriausybė dar nepriėmė sprendimo dėl šių prašymų.
„Esame pasirengę stengtis suteikti kuo daugiau pagalbos Ukrainos vyriausybei jos didvyriškoje kovoje su Rusijos pajėgomis, – sakė ministras. -Pamatysime, kai tinkamai įvertinsime šiuos klausimus.“
Buvęs migracijos ministras T. Billstromas yra konservatyvios Nuosaikiųjų partijos, kuri praėjusią savaitę sudarė koalicinę vyriausybę su centro dešiniųjų liberalais ir krikščionimis demokratais, aukšto rango narys. Naujoji vyriausybė remiasi prieš imigraciją nusiteikusių Švedijos demokratų, su kuriais parengė bendrą politinę platformą, numatančią griežtus imigracijos apribojimus ir kovą su organizuotu nusikalstamumu, parama.
T. Billstromas taip pat pažadėjo koreguoti Švedijos užsienio santykius, daugiausia dėmesio skiriant Šiaurės Europai. Tradiciškai Švedija siekė tarptautiniu mastu save pristatyti kaip „humanitarinę supervalstybę“, gana dosniai remiančią besivystančias šalis visame pasaulyje ir tvirtai įsipareigojusią Jungtinėms Tautoms.
„Tai nereiškia, kad nesidomėsime likusiu pasauliu – toli gražu“, – sakė švedų diplomatijos vadovas, pažymėdamas, kad anksčiau pirmadienį jis sakė kalbą JT dienos renginyje, skirtame 1945-ųjų JT chartijos metinėms paminėti.
„Tačiau, kai kalbama apie šiuos perkalibravimus, kurių siekiame, tiesa, kad dėmesys bus nukreiptas kitur, – sakė jis. – Ir Šiaurės šalys, Baltijos šalys ir Europos Sąjunga bus tos trys perkalibravimo atramos.“
Be to, naujoji Švedijos vyriausybė atsisakys „feministinės užsienio politikos“, kurią 2014 metais nustatė ankstesni valdantieji. Nuo to laiko šią etiketę pradėjo naudoti kitos šalys, įskaitant Kanadą, Prancūziją, Ispaniją ir Vokietiją.
„Manome, kad lygios vyrų ir moterų teisės yra svarbios, tačiau vartoti sąvoką „feministinė užsienio politika“ reiškia, kad kartais nukreipiamas dėmesys nuo to, kas iš tiesų svarbu. Jūs labiau akcentuojate etiketę nei tikrąjį turinį“, – sakė T. Billstromas.
