Europa

Prieš pat vidurnaktį baigėsi trumpas Rusijos ambasadoriaus vizitas Lenkijos užsienio reikalų ministerijoje. „Efektyviai, tyliai, nespaudžiant rankų“, – keturias minutes trukusį susitikimą apibūdina Lenkijos užsienio reikalų ministerijos pareigūnas, kurį cituoja Lenkijos radijas RMF FM. Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis vėlų antradienio vakarą paskelbė, kad į Lenkijos užsienio reikalų ministeriją buvo iškviestas Rusijos Federacijos ambasadorius.

„Pagal vizualinius nuolaužų požymius, lapkričio 15 dieną į Lenkijos teritoriją nukritusi raketa galėjo būti sparnuotoji raketa „Ch-101“. Apie tai pranešė „Polsat News“ korespondentas Mateuszas Liachovskis po pokalbio su dviem kariniais ekspertais. Žurnalisto teigimu, vienas jo šaltinių – karinis specialistas ne iš Ukrainos ar Lenkijos, o antrasis – su Ukrainos gynybos ministerija susijęs ekspertas.

Antradienį virš Lenkijos oro erdvės skridęs NATO lėktuvas susekė šalyje nusileidusią raketą, antradienį CNN sakė Aljanso karinis pareigūnas. „Žvalgybos duomenys su [raketos] radaro vėžėmis buvo perduoti NATO ir Lenkijai“, – CNN cituoja NATO karinį pareigūną. NATO orlaiviai nuolat stebi Ukrainą nuo pat Rusijos invazijos pradžios. Antradienį virš Lenkijos skridęs lėktuvas sekė įvykius Ukrainoje.

JAV prezidentas Joe Bidenas po skubaus pasaulio lyderių susitikimo pareiškė, kad „mažai tikėtina“, jog raketa, dėl kurios Lenkijoje įvyko sprogimai ir žuvo du žmonės, buvo paleista iš Rusijos. Šį JAV lyderio pareiškimą cituoja „The Guardian“. J. Bidenas pabrėžė, kad pirmiausia nori išsiaiškinti, „kas atsitiko“, o tada nuspręsti dėl „kito žingsnio“. Paklaustas, ar raketa buvo paleista iš Rusijos, Bidenas sakė: „Yra išankstinė informacija, kuri tai paneigia.

JAV kol kas nematė duomenų, kurie prieštarautų teorijai, kad Lenkijos teritorijoje nukritusią raketą paleido ukrainiečių pajėgos, nurodo Baltieji rūmai. Vis dėlto Vašingtonas pabrėžia, kad galutinė atsakomybė už šį incidentą tenka Maskvai, kuri antradienį stipriai atakavo Ukrainą.

Prancūzija atmetė 44 iš 234 migrantų, kuriuos Viduržemio jūroje išgelbėjo nevyriausybinės organizacijos laivas „Ocean Viking“, prieglobsčio prašymus, antradienį pranešė vidaus reikalų ministras Geraldas Darmaninas. Migrantai bus sugrąžinti į savo kilmės šalis, nurodė jis. Praėjusį penktadienį laivui buvo leista prisišvartuoti Prancūzijos Tulono uoste po to, kai Italija neleido jam įplaukti į savo uostus.

JAV prezidentas Joe Bidenas antradienį susitiko su naująja Italijos kraštutinių dešiniųjų lydere Giorgia Meloni ir sutarė toliau remti Ukrainos gynybą nuo Rusijos, pranešė Baltieji rūmai. Savo pirmąjį susitikimą vadovai surengė Indonezijos Balio saloje vykstančio Didžiojo dvidešimtuko (G-20) viršūnių susitikimo, kurio darbotvarkėje dominuoja Rusijos invazijos į Ukrainą tema, kuluaruose.

Iranas antradienį griežtai sukritikavo naujas Europos Sąjungos sankcijas, kurios jam buvo paskelbtos dėl protestų malšinimo, ir pagrasino į jas atsakyti. „Priklausydami nuo sankcijų europiečiai praranda bet kokį racionalumą ir rimtumą“, – teigė Užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Nasseras Kanani pareiškime, kurį cituoja oficialioji naujienų agentūra IRNA. „Iranas veiksmingai ir ryžtingai atsakys į nekonstruktyvius Europos veiksmus“, – pridūrė jis.

Europos Sąjunga pirmadienį įvedė sankcijas dar 29 Irano pareigūnams ir trims organizacijoms dėl žiauraus protestų, kilusių po Mahsos Amini mirties, malšinimo. Tarp tų, kam įvestos vizų išdavimo draudimo ir turto įšaldymo sankcijos, atsidūrė Irano vidaus reikalų ministras Ahmadas Vahidi ir Irano sausumos pajėgų vadas Kiyumarsas Heydari. Keturi M. Amini sulaikiusio būrio nariai taip pat buvo įtraukti į „juodąjį“ sąrašą.

Prancūzija ir Jungtinė Karalystė pirmadienį pasirašė naują susitarimą dėl bendradarbiavimo siekiant sustabdyti migrantus, mažomis valtimis plaukiančius per Lamanšo sąsiaurį į Angliją ir keliančius didžiulę dvišalę įtampą. Pagal susitarimą 2022–2023 metais Jungtinė Karalystė sumokės Prancūzijai 72,2 mln. eurų, kad Paryžius galėtų 40 proc. padidinti šiauriniuose paplūdimiuose patruliuojančių saugumo pajėgų skaičių, pranešė Prancūzijos vidaus reikalų ministerija.

Slovėnai sekmadienį pirmąja šalies prezidente moterimi išrinko su buvusia Jungtinių Valstijų pirmąja ponia Melania Trump siejamą teisininkę Natašą Pirc Musar. Du milijonus gyventojų turinčios Europos Sąjungos šalies prezidento rinkimų antrajame ture N. Pirc Musar, remiama centro kairiųjų vyriausybės, įveikė buvusį užsienio reikalų ministrą, konservatyvios politikos veteraną Anže Logarą.

Vokietijos ekonomikos ministras Robertas Habeckas perspėja šalies pramonės milžines netapti priklausomomis nuo Pekino. Tačiau panašu, kad Rusijos pavyzdys daugeliui nepadėjo išmokti pamokų apie verslo santykių su autokratinėmis šalimis pavojus, rašo „Der Spiegel“. Prieš kelias savaites Vokietijos pramonės lyderiai susirėmė su R. Habecku.

Iranietis, kadaise 18 metų įstrigęs Paryžiaus oro uoste ir įkvėpęs Steveną Spielbergą sukurti filmą, kuriame vaidino Tomas Hanksas, šeštadienį mirė viename iš Charles de Gaulle oro uosto terminalų, pranešė oro uosto atstovas. Mehranas Karimi Nasseri mirė dėl natūralių priežasčių oro uosto 2F terminale šeštadienį prieš pat vidurdienį, pareiškė atstovas naujienų agentūrai AFP.

Vokietijai susidūrus su pragyvenimo išlaidų krize, tūkstančiai žmonių šeštadienį susirinko į protesto akciją Berlyne ir reikalavo, kad vyriausybė suvaldytų maisto kainas bei labiau apmokestintų turtinguosius. Kairiųjų pažiūrų organizacijoms paraginus gyventojus protestuoti prieš kylančias kainas ir brangstančią nuomą, į demonstraciją susirinkę žmonės surengė eitynes Vokietijos sostinėje. Ir policija, ir organizatoriai pareiškė, kad protesto akcijoje dalyvavo mažiausiai 3 tūkst. žmonių.

Valensijos oro uostas Rytų Ispanijoje šeštadienį buvo priverstas trumpam stabdyti skrydžius, žaibui trenkus į kilimo ir tūpimo taką, kuris po ne vieną valandą trukusios liūties taip pat buvo apsemtas potvynio vandens, pranešė oro uosto atstovai. Vėlai penktadienį prasidėjusi audra į rytinį pakrantės regioną atnešė stiprų vėją ir liūtį, kuri ankstyvą šeštadienio rytą dar įsismarkavo. Oro eismas Valensijos oro uoste iš pradžių buvo sustabdytas apie 10 val.

Kasmet Varšuvoje nacionalistų grupių rengiama Nepriklausomybės dienos eisena daug metų būdavo proga kraštutiniams dešiniesiems pademonstruoti lenkų pasididžiavimą, bet per šiemetinį renginį daug kalbėta apie Ukrainą. „Hitleris miręs, bet Putinas gyvas ir kartoja istoriją su ukrainiečiais“, – per penktadienio eiseną sakė 95 metų Stanislawas Fidurskis, į pensiją išėjęs pulkininkas. Pasak jo, Lenkija galėtų suformuoti didesnę valstybę su Ukraina.

Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni penktadienį pasmerkė „agresyvią Prancūzijos vyriausybės reakciją“ į Romos atsisakymą priimti migrantų gelbėjimo laivą. Paryžius priėmė laivą „Ocean Viking“ ir jame esančius 234 migrantus, tačiau savo ruožtu pareiškė, kad sustabdys ankstesnį planą priimti 3,5 tūkst. pabėgėlių, šiuo metu esančių Italijoje, ir paragino kitas Europos Sąjungos valstybes nares pasekti šiuo pavyzdžiu.

ES penktadienį perspėjo, kad šią žiemą euro zona panirs į recesiją, Briuseliui dėl aukštų energijos kainų padidinus infliacijos prognozes 2022 ir 2023 metams.  Europa susidūrė su ekonominiais sukrėtimais, kuriuos sukėlė Rusijos invazija į Ukrainą, paskatinusi energijos kainų šuolį ir smogusi vartotojų išlaidoms visame žemyne.

Estijos vyriausybė ketvirtadienį perdavė parlamentui svarstyti įstatymo projektą, kuriame siūlo pašalinti sovietinius paminklus iš šalies viešųjų erdvių, aiškindama, kad, Ukrainoje tęsiantis Rusijos invazijai, tokie paminklai kursto neapykantą. Kaimyninės Latvijos parlamentas jau yra nubalsavęs už tai, kad iki lapkričio vidurio būtų pašalintos visos likusios sovietmetį šlovinančios statulos, atminimo lentos ir bareljefai.

Italijos vidaus reikalų ministras Matteo Piantedosi ketvirtadienį pareiškė, jog Prancūzijos pareiškimai, kurių šalis pažėrė sutikusi priimti migrantų laivą, kuriam nebuvo leista prisišvartuoti Italijoje, yra „visiškai nesuvokiami“. Prancūzijos vidaus reikalų ministras Geraldas Darmaninas ketvirtadienį pareiškė, kad Paryžius leis migrantų gelbėjimo laivui „Ocean Viking“ išlaipinti jame esančius žmones kariniame uoste Tulone.

Europos Sąjunga ketvirtadienį pareiškė, kad nepripažins Rusijos pasų, išduotų žmonėms Maskvos aneksuotuose Ukrainos regionuose. Šis žingsnis, apimantis ir dvi rusų kontroliuojamas Sakartvelo teritorijas, reiškia, kad šių regionų gyventojams išduoti Rusijos kelionės dokumentai negali būti naudojami vizoms gauti ar įvažiuoti į Šengeno zoną.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen ketvirtadienį paskelbė apie Moldovai skiriamą 250 mln. eurų finansinę pagalbą įveikti energetikos krizei, kilusiai po Rusijos invazijos į Ukrainą. „Europos solidarumas su Moldova yra nepajudinamas“, – pabrėžė U. von der Leyen, per bendrą su Moldovos prezidente Maia Sandu spaudos konferencijoje Kišiniove pristatydama „energetinės paramos paketą“. EK paaiškino, kad šis paketas apima 100 mln. eurų grantą (negrąžintiną paskolą) ir 100 mln.

Švedijos užsienio reikalų ministras Tobias Billstromas ketvirtadienį pareiškė, kad „netrukus“ vyks į Turkijos sostinę Ankarą, kad paragintų turkus greičiau patvirtinti Skandinavijos šalies paraišką dėl stojimo į NATO. „Švedija uoliai dirba siekdama greitai ir sklandžiai įstoti į NATO“, – po susitikimo su Vokietijos užsienio reikalų ministru Berlyne surengtoje spaudos konferencijoje sakė T. Billstromas. „Netrukus šį rudenį vyksiu į Ankarą tęsti diskusijų su savo kolegomis“, – teigė jis.

Latvijos ambasadorius Rusijoje Maris Riekstinis buvo iškviestas į Rusijos užsienio reikalų ministeriją, kur jam buvo pareikštas „ryžtingas protestas“ dėl sovietinių paminklų nukėlimo ir „neteisėtų veiksmų rusiškos nuosavybės atžvilgiu“, pranešė rusų ministerija. „Pabrėžta, kad visa atsakomybė už šiuos ir kitus priešiškus veiksmus tenka latviams. Pasiliekame teisę imtis atsakomųjų žingsnių, taip pat ir asimetrinių... [Juos] Ryga tikrai pajus“, – sakoma Rusijos URM pareiškime.

Prancūzija leis migrantų gelbėjimo laivui „Ocean Viking“ išlaipinti jame esančius žmones kariniame uoste Tulone, ketvirtadienį sakė vidaus reikalų ministras Geraldas Darmaninas. Italijos atsisakymą leisti laivui įplaukti į kurį nors uostą jis pavadino nesuvokiamu.

Žmonių, siekiančių tarptautinės apsaugos Europoje, skaičius yra didžiausias nuo to laiko, kai prieš septynerius metus prieglobsčio žemyne ieškojo gerokai daugiau nei milijonas žmonių, ir toks srautas gali pernelyg apkrauti šalių prieglobsčio suteikimo sistemas, trečiadienį paskelbė Europos Sąjungos prieglobsčio agentūra (EUAA). Rugpjūčio mėnesį prieglobsčio 27 ES šalyse ir Norvegijoje bei Šveicarijoje paprašė apie 84,5 tūkst. žmonių.

Nacionalinis Italijos geofizikos ir vulkanologijos institutas pranešė, kad Adrijos jūros pakrantę ties centriniu Markės regionu supurtė 5,7 balo žemės drebėjimas, privertęs panikuojančius gyventojus išbėgti į gatves.  Instituto teigimu, žemės drebėjimo židinys buvo jūroje 8 km gylyje; jis įvyko kiek po 7 val. vietos (8 val. Lietuvos) laiku. Skelbiama, kad drebėjimas buvo jaučiamas Italijos sostinėje Romoje, o po kelių minučių Markės regioną sukrėtė 4 balų stiprumo pakartotinis smūgis.

Prancūzija trečiadienį paragino Italiją „atlikti savo vaidmenį“ abiem šalims ginčijantis, kuri turėtų priimti laivą su 234 migrantais. Ginčas kilo dėl pagalbos laivo „Ocean Viking“, kuris, nuo spalio pabaigos nesulaukęs leidimo prisišvartuoti Italijoje, išplaukė iš Sicilijos vandenų į Prancūziją. Europos labdaros organizacijos „SOS Mediterranee“ laivas su Norvegijos vėliava kreipėsi į Prancūziją, kad ši jį priimtų, ir buvo tikimasi, kad ketvirtadienį jis priplauks Korsiką.

Europos Sąjunga antradienį išplėtė sankcijas Mianmaro chuntai – jos taikomos dar 19 asmenų ir subjektų, įskaitant ministrą ir vyriausiąjį teisėją. ES Taryba paskelbė priemones Mianmarui dėl „besitęsiančio smurto eskalavimo ir šiurkščių žmogaus teisių pažeidimų po karinio perversmo prieš dvejus metus“. Tai buvo penktasis ES sankcijų paketas pietryčių Azijos šaliai, kurią kariuomenė valdo nuo 2020 metų, kai kariškiai įvykdė perversmą prieš civilinę vyriausybę, vadovaujamą Aung San Suu Kyi, kuri ...

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas po antradienį įvykusio susitikimo su naujuoju Švedijos ministru pirmininku Ulfu Kristerssonu pranešė, kad vėliau šį mėnesį bus surengtas dar vienas susitikimas. U. Kristerssonas antradienį siekė įtikinti Turkijos prezidentą oficialiai pritarti Švedijos stojimui į NATO. „Tikimės pamatyti pozityvesnį vaizdą, kai į mėnesio pabaigą Stokholme bus organizuotas šis bendras susitikimas“, – vėliau sakė R. T. Erdoganas, nenurodydamas konkrečios datos.

Automobilių gamintojai „Fiat Chrysler“ antradienį aukščiausiame Europos Sąjungos (ES) teisme pavyko užginčyti Europos Komisijos (EK) nurodymą, kuriuo buvo reikalaujama grąžinti Liuksemburgo valstybei 30 mln. eurų (30 mln. JAV dolerių), nesumokėtų pritaikius ginčytas mokesčių lengvatas.

Prancūzijos prokurorai Marselyje antradienį pranešė pradėję vieno prancūzų kardinolo atžvilgiu tyrimą dėl vaiko lytinio išnaudojimo po to, kai jis viešai prisipažino dėl „smerktinų“ veiksmų prieš keturiolikmetę mergaitę devintajame XX amžiaus dešimtmetyje.

ES antradienį paskelbė visiškai sustabdysianti bevizį režimą Vanuatu piliečiams, nes Ramiojo vandenyno salų valstybė taiko „auksinių pasų“ schemą, pagal kurią investuotojams šalies pilietybė suteikiama mainais už investicijas.  Bevizis režimas bus sustabdytas nuo 2023 metų vasario, pranešė Europos Vadovų Taryba, atstovaujanti 27 ES valstybėms narėms.  Sprendimu bus išplėstas dalinis režimo sustabdymas, imtas taikyti nuo šių metų kovo, kai problemos nepavyko išspręsti derybomis.

Europos Sąjunga (ES) pirmadienį pagrasino imtis atsakomųjų priemonių prieš Jungtines Valstijas dėl subsidijų elektromobilių pramonei, suteikiančių pranašumą vietos gamintojams.  ES nerimauja dėl Vašingtono priimto „Infliacijos mažinimo įstatymo“, pagal kurį bus skirta daug lėšų žaliosios energijos iniciatyvoms ir bus taikomos mokesčių lengvatos JAV pagamintiems elektromobiliams su šalyje pagamintomis baterijomis įsigyti.

Naujoji Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni padidino kitų metų valstybės biudžeto deficito prognozę, atsižvelgdama į priemonių, skirtų padėti namų ūkiams ir įmonėms susidoroti su didėjančiomis energijos kainomis, finansavimą.  Kaip ir kitų Europos tautų, italų laukia atšiauri žiema, o sąskaitos už energiją didės augant palūkanų normoms ir infliacijai.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pirmadienį paragino JAV, Kiniją ir kitas ne Europos turtingąsias šalis sumokėti savo dalį, kuri padėtų besivystančioms šalims kovoti su klimato kaita.  Šis E. Macrono raginimas pasigirdo Jungtinių Tautų aukščiausiojo lygio susitikimo klimato klausimais COP27 kuluaruose.

Humanitarinės grupės sekmadienį pareiškė, kad Italija pažeidė tarptautinę teisę, atsisakydama įsileisti iš jūros ištrauktus migrantus, o Vokietijos labdaros organizacija pareiškė, kad imsis teisinių veiksmų prieš Romą. Gelbėjimo laivams Katanijoje laukiant leidimo išlaipinti visus iki paskutinio žmogaus, migrantų gelbėjimo karštoji linija pranešė, kad dar apie 500 žmonių susidūrė su sunkumais pavojingame Viduržemio jūros migracijos kelyje.

Europos Sąjunga (ES) šeštadienį pasmerkė „neteisėtų“ Šiaurės Korėjos raketų paleidimų virtinę ir paragino pasaulį duoti „tvirtą ir vieningą atsaką“, įskaitant visavertį JT sankcijų įgyvendinimą.

Pietų Italijoje šeštadienį sudužus sraigtasparniui, žuvo septyni juo skridę žmonės, įskaitant turistų iš Slovėnijos šeimą, pranešė italų žiniasklaida. Sraigtasparnis iš radarų ekranų dingo Kastelpagano di Apričenoje, kaimo vietovėje Apulijos regione.

Prancūzijos kraštutinių dešiniųjų partija „Nacionalinis sambūris“ (RN) šeštadienį išrinko savo vadovu 27 metų kylančią politikos žvaigždę Jordaną Bardellą, kuris taps Marine Le Pen įpėdiniu ir sieks, kad RN priartėtų prie pagrindinės srovės politinių jėgų. M. Le Pen protežė J. Bardellos pergalė buvo prognozuota. Jis laimėjo partijos narių balsavimą surinkęs 85 proc. balsų ir aplenkė pietinio Perpinjano miesto merą Louis Aliot, už kurį balsavo 15 proc. partiečių.

Nyderlandų vyriausybė uždraudė britų sąmokslo teoretikui Davidui Icke'ui dvejus metus atvykti į šalį bei į visą Europos Sąjungos Šengeno erdvę, baimindamiesi, kad jis gali „trikdyti viešąją tvarką“. D. Icke'as tvirtina, kad šį sprendimą priėmė „fašistinis Nyderlandų režimas“ bei savo internetinėje svetainėje publikavo laišką, kuris ketvirtadienį buvo atsiųstas Nyderlandų teisingumo ir saugumo ministerijos sekretoriaus Erico van der Burgo (Eriko van der Biurgo) vardu.

Europoje dujų kaina artimiausiais mėnesiais kris dar 30 proc. Europai pavyko pasiekti būseną, kai pasiūla pradeda viršyti paklausą: rinkoje dujų jau daugiau negu yra būtina užtikrinti vartojimą. Nepaisant Rusijos pastangų sukelti dirbtinę energetikos krizę, kol kas šiems planams nelemta išsipildyti, rašoma „Goldman Sachs“ analitikų ataskaitoje. Europoje dujos šiuo metu kainuoja 120 eurų už MWh, tačiau jau 2023-ųjų pirmąjį ketvirtį atpigs iki 85 eurų už MWh, rašoma UNIAN.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas teigė, kad penktadienį vykusiose derybose Kinijos prezidentui Xi Jinpingui pasakė, jog nori, kad Pekinas pasinaudotų savo „įtaka“ Maskvai, siekiant sustabdyti karą Ukrainoje. „Prezidentui Xi [Jinpingui] pasakiau, kad Kinijai svarbu pasinaudoti savo įtaka Rusijai, – sakė O. Scholzas. – Rusija turi nedelsiant nutraukti atakas, nuo kurių kasdien kenčia civiliai gyventojai, ir pasitraukti iš Ukrainos.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas penktadienį priėmė Vokietijos kanclerį Olafą Scholzą, atvykusį į Pekiną, abiem šalims siekiant stiprinti ekonominį bendradarbiavimą per vizitą, kuris sukėlė kritikos dėl didėjančios Berlyno priklausomybės nuo galingosios Azijos valstybės. O. Scholzas yra pirmasis Didžiojo septyneto (G-7) lyderis, apsilankęs Kinijoje nuo koronaviruso pandemijos, kuri privertė antrąją pasaulio ekonomiką uždaryti sienas, o Xi Jinpingą vengti asmeninės diplomatijos, pradžios.

Vokietija trečiadienį patvirtino energijos kainų lubas – svarbiausią didžiulio 200 mlrd. eurų (198 mlrd. JAV dolerių) paramos paketo, skirto padėti su energetikos krize susidūrusiems namų ūkiams ir įmonėms, priemonę. „Šių pasekmių ir didelių iššūkių šaltinis yra [Rusijos prezidento Vladimiro] Putino karas“, – spaudos konferencijoje pareiškė Vokietijos kancleris Olafas Scholzas.

Lenkija trečiadienį, praėjus vos kelioms dienoms, kai vyriausybė paskelbė pasirinkusi JAV atominės energetikos bendrovę „Westinghouse“ savo pirmajai atominei elektrinei statyti, pranešė, jog statyba atsieis apie 20 mlrd. eurų (20 mlrd. JAV dolerių). Trečiadienį Varšuvoje vykusiame ministrų kabineto posėdyje buvo oficialiai priimtas sprendimas pasirinkti amerikiečių įmonę „Westinghouse“. Tarp kandidačių dar buvo Prancūzijos EDF ir Pietų Korėjos KHNP.

Naujoji Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni ketvirtadienį Briuselyje pirmą kartą po išrinkimo susitiks su Europos Sąjungos vadovais. Skelbiama, kad darbotvarkėje turėtų dominuoti energetikos krizės tema.  G. Meloni, kraštutinių dešinųjų partijos „Italijos broliai“ (it.

Lenkijos vyriausybė trečiadienį paskelbė, kad siekiant užkirsti kelią nelegaliam sienos kirtimui palei Rusijos Kaliningrado srities ribą bus statoma tvora. Lenkijos gynybos ministras Mariuszas Blaszczakas apie tokį sprendimą paskelbė Varšuvoje kilus susirūpinimui, kad Rusija planuoja organizuoti migrantų srautą į Lenkiją. „Oro uostas Kaliningrade dabar priima lėktuvus iš Vidurinių Rytų ir Šiaurės Afrikos.

Danijos kairiojo sparno blokas, vadovaujamas ministrės pirmininkės Mette Frederiksen, per rinkimus užsitikrinęs vienos vietos persvarą parlamente, trečiadienį kreipėsi į centristus dėl bendradarbiavimo.   Antradienį vakare skaičiuojant balsus atrodė, kad M. Frederiksen penkių partijų „raudonasis“ blokas praras savo daugumą parlamente, tačiau įskaičiavus paskutinius balsus paaiškėjo, kad kairieji šiaip ne taip užsitikrino 87 reikiamas vietas Danijos pagrindinėje teritorijos dalyje.