Europa

Vokietija pirmadienį pareiškė, kad ji skubina Ukrainai seniai žadėtų oro gynybos sistemų, galinčių apsaugoti visą miestą, siuntimą, Rusijai raketomis smogus virtinei savo kaimynės miestų.

Europos Sąjunga mano, kad Rusijos raketų atakos prieš civilius Ukrainoje „prilygsta karo nusikaltimui“, pirmadienį pareiškė bloko užsienio politikos vadovo Josepo Borrellio atstovas spaudai. „Beatodairiškai taikantis į žmones, bailiai ir siaubingai mėtant raketas į civilius taikinius, iš tiesų dar labiau eskaluojama situacija“, – sakė atstovas spaudai Peteris Stano. „ES kuo griežčiausiai smerkia šiuos siaubingus išpuolius prieš civilius gyventojus ir civilinę infrastruktūrą.

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas pirmadienį pasmerkė Rusijos „siaubingas ir beatodairiškas atakas“ prieš civilius taikinius Ukrainoje ir pažadėjo toliau remti Kyjivą. „Kalbėjausi su (Ukrainos) užsienio reikalų ministru Dmytro Kuleba ir pasmerkiau siaubingas ir beatodairiškas Rusijos atakas prieš Ukrainos civilinę infrastruktūrą“, – tviteryje parašė J. Stoltenbergas. „NATO ir toliau rems drąsius Ukrainos žmones, kovojančius su Kremliaus agresija, tiek laiko, kiek reikės“, – pridūrė jis.

Rusija skelbia jau dalinai atvėrusi apgadintą Krymo tiltą eismui. Tuo metu Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas šeštadienį pareiškė, kad atsakymų dėl Krymo tilto sprogimo reikėtų ieškoti Rusijoje. Šis tiltas jungia Krymo Kerčės ir Rusijos Tamano (Krasnodaro krašto) pusiasalius.

Norvegijos Nobelio komitetas, penktadienį paskelbęs šių metų taikos premijos laureatus, pareiškė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas užgniaužia žmogaus teises. Nors komitetas teigė, kad šių metų premija nėra tiesioginė žinia V. Putinui, jis pavadino jo vyriausybę autoritarine valdžia, kuri vykdo represijas prieš žmogaus teisių gynėjus.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen penktadienį išreiškė pagarbą šiais metais Nobelio taikos premija apdovanotų Ukrainos, Rusijos ir Baltarusijos teisių gynėjų „drąsai“. „Nobelio premijos komitetas pripažino išskirtinę moterų ir vyrų, besipriešinančių autokratijai, drąsą. Jie rodo tikrąją pilietinės visuomenės galią kovojant už demokratiją“, – socialiniame tinkle „Twitter“ rašė U. von der Leyen.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas penktadienį pasveikino šių metų Nobelio taikos premijos laureatus iš Baltarusijos, Ukrainos ir Rusijos kaip „nepalaužiamus žmogaus teisių gynėjus Europoje“. „Alesius Bialiackis, Rusijos žmogaus teisių organizacija „Memorial“ ir Ukrainos žmogaus teisių organizacija „Pilietinių laisvių centras“: Nobelio taikos premija pagerbti nepalaužiami žmogaus teisių gynėjai Europoje.

Penktadienį Prahoje susirinkę ES lyderiai sieks įveikti nesutarimus bei surasti būdų kovoti su sparčiai didėjančiomis energijos kainomis, kurias paskatino Rusijos karas Ukrainoje.  Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis prisijungs prie ES lyderių iš Kyjivo vaizdo ryšio priemonėmis, blokui tikintis rasti galimybių toliau teikti ekonominę ir karinę paramą jo šaliai bei išlaikyti griežtą poziciją Maskvos atžvilgiu.

Kroatija kitąmet atsiųs karių į Lietuvoje, Rukloje, dislokuotą NATO tarptautinį batalioną, penktadienį pranešė šios šalies užsienio reikalų ministras. „Kitas planuojamas dislokavimas Lietuvoje įvyks 2023 metais“, – penktadienį spaudos konferencijoje sakė Gordanas Grličius-Radmanas. Kroatija du kartus yra skyrusi savo karių NATO priešakinių pajėgų batalionui Lietuvoje – kuopa (apie 190 karių su „Patria“ kovos mašinomis) buvo dislokuota Rukloje 2018 ir 2020 metais.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį paragino savo kolegą iš Turkijos Recepą Tayyipą Erdoganą kovoti su sankcijų, įvestų Rusijai dėl jos karo prieš Ukrainą, apeidinėjimu. E. Macronas „pabrėžė Europos sankcijų režimų svarbą stabdant Rusijos mėginimus aštrinti padėtį ir paragino kovoti su bet kokiomis jų vengimo strategijomis“, po derybų viršūnių susitikimo Prahoje kuluaruose pareiškė Prancūzijos prezidentūra.

Jungtinės Karalystės ministrė pirmininkė Liz Truss ketvirtadienį taisė santykius su Prancūzija, nors dar prieš kelias savaites sakė, kad „neaišku“, ar prezidentas Emmanuelis Macronas yra Britanijos draugas, ar priešas. Tokiu dviprasmišku atsakymu per JK Konservatorių partijos lyderio rinkimų kampaniją L. Truss įtiko euroskeptiškiems toriams.

Europos Sąjunga (ES) ketvirtadienį įvedė naują sankcijų paketą Rusijai, išplėtusi draudimus prekybai ir asmenims dėl Maskvos įvykdytos keturių okupuotų Ukrainos regionų aneksijos. Šiomis priemonėmis, kurios įsigaliojo paskelbus jas oficialiajame bloko leidinyje, taip pat numatoma nustatyti visame pasaulyje gabenamos rusiškos naftos kainų viršutinę ribą, tačiau tik po to, kai Didžiojo septyneto (G-7) šalių grupė suderins detales.

Su Europos lyderiais susitinkantis prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį Prahoje pareiškė, kad parama Rusijos užpultai Ukrainai yra „prioritetas numeris vienas“. Taip jis kalbėjo Čekijoje, atvykęs į Europos politinės bendruomenės, kurią sudaro Europos Sąjunga ir dar 17 jai nepriklausančių Europos šalių, susitikimą. „Parama Ukrainai – prioritetas numeris vienas. Mūšio lauke ant kortos pastatytas ir Europos likimas.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pareiškė, kad ketvirtadienį Prahoje surengtas 44 valstybių Europos politinės bendrijos steigiamasis susitikimas parodė žemyno „vienybę“ kovojant su Rusijos karo Ukrainoje padariniais. „Pirmiausia siekiama bendrai įvertinti mūsų Europai daromą įtaką ir parengti bendrą strategiją“, – sakė E. Macronas aukščiausiojo lygio susitikimo pradžioje.

Vokietijos sostinėje – geopolitinį atspalvį turinti berniuko žūtis. Naktį išjungus gatvių apšvietimą per dviračio avariją žuvo vaikas, o su mirtimi susieta paralelė – Berlynas taupo elektrą ištikus energijos stygiui dėl nutraukto Rusijos dujų tiekimo.

Latvijos parlamentas ketvirtadienį perdavė komitetams svarstyti įstatymo projektą dėl Latvijos ir Baltarusijos tarpvyriausybinio susitarimo dėl investicijų skatinimo ir apsaugos nutraukimo. Šis susitarimas buvo sudarytas pagal Konvenciją dėl valstybių ir kitų valstybių fizinių bei juridinių asmenų investicinių ginčų sprendimo.

Ukrainos, Jungtinės Karalystės ir Turkijos vadovai ketvirtadienį kartu su Europos Sąjungos vadovais dalyvauja Europos politinės bendrijos viršūnių susitikime, kurio tikslas – suvienyti žemyną Rusijos agresijos akivaizdoje. Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono sumanymu Prahoje vykstantį susitikimą Briuselis apibūdino kaip „politinio koordinavimo platformą“ 44 skirtingoms dalyvaujančioms šalims.

Graikijos pakrančių apsaugos tarnyba ketvirtadienį pranešė paėmusi 15 žmonių iš dviejų nuskendusių migrantų laivelių palaikus ir ieškanti dar keliolikos žmonių. 15 afrikiečių kilmės moterų palaikai buvo paimti netoli Lesbo salos. Prie jos rytinių pakrančių pučiant stipriam vėjui nuskendo valtis, kurioje buvo apie 40 žmonių, valstybinei televizijai ERT sakė pakrančių apsaugos tarnybos atstovas Nikas Kokalas.

Europos Sąjunga susitarė dėl naujų sankcijų Rusijai po to, kai Maskva aneksavo keturis okupuotus Ukrainos regionus, trečiadienį pranešė blokui pirmininkaujanti Čekija. Naujausias paketas – jau aštuntas nuo Rusijos invazijos vasarį – šiuo metu yra tvirtinamas ir, jei nebus prieštaravimų, bus paskelbtas ir įsigalios ketvirtadienį, socialiniame tinkle „Twitter“ pranešė ES pirmininkaujanti Čekija.

Dėl ketvirtadienį Prahoje rengiamo Europos politinės bendrijos viršūnių susitikimo perspektyvų ir tikslų kyla rimtų klausimų, taip pat ir dėl to, ar galimybė suburti senąjį žemyną Rusijos agresijos akivaizdoje nėra tik tuščios šnekos. Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono sumanytas vienos dienos susitikimas suburs 27 Europos Sąjungos lyderius, įskaitant ir platesnę kaimynystę – Jungtinę Karalystę, Turkiją ir Ukrainą.

Slovėnijos parlamentas antradienį priėmė pataisą, leidžiančią tos pačios lyties poroms tuoktis ir įsivaikinti. Slovėnija tapo pirmąja Rytų Europos šalimi, priėmusi tokį sprenimą.    Į tokį Slovėnijos sprendimą sureagavo Seimo narė Ieva Pakarklytė. „Variantai, kas toliau nutiks Slovėnijoje: a) Apokalipsė b) Krachas c) Badas d) Niekas, žmonės ir toliau gyvens kaip gyveno, tik dalis žmonių jausis oriau ir bus labiau apsaugoti teisiškai“, – rašė parlamentarė.

Latvijos ministras pirmininkas Krišjanis Karinis, ėmęsis iniciatyvos formuoti naują valdančiąją koaliciją, sakė manantis, kad galima visai kadencijai suformuoti stabilią vyriausybę, bet nesąs įsitikinęs, kad visi to nori.

Praėjus devyneriems metams po greitojo traukinio katastrofos, per kurią žuvo 80 ir buvo sužeista daugiau kaip 140 žmonių, trečiadienį prasideda svarbus teismo procesas, kuriame bus sprendžiama dėl atsakomybės už didžiausią per beveik aštuonis dešimtmečius Ispanijoje įvykusią traukinio katastrofą. 2013 metų liepos 24 dieną traukinys, važiavęs iš Madrido, nuvažiavo nuo bėgių po staigaus posūkio Santjago de Kompostelos miesto, esančio šiaurės vakarų Galisijos regione, pakraštyje.

Suomija antradienį nugriovė paskutinę viešoje vietoje esančią sovietų lyderio Vladimiro Lenino statulą. Susimąsčiusio lyderio su ranka ant smakro bronzinis biustas buvo nuimtas nuo postamento ir išvežtas sunkvežimiu, kai kuriems tai pasitinkant su šampanu rankose, o vienam vyrui protestuojant su sovietine vėliava. „Vienos žiauriausių pasaulyje valdymo sistemų – sovietinio komunizmo – įkūrėjo statulos pašalinimas iš gatvės yra puikus dalykas“, – sakė 77 metų Matti Leikkonenas, stebėjęs procesą.

ES Parlamentas antradienį priėmė naują įstatymą, pagal kurį nuo 2024 metų pabaigos USB-C tipo jungtis taps standartine jungtimi nedideliuose elektroniniuose prietaisuose – išmaniuosiuose telefonuose, planšetiniuose kompiuteriuose ir fotoaparatuose.

Estijos vyriausybė antradienį paskelbė ketinanti išleisti 10 metų trukmės tarptautinių obligacijų. Pajamos iš obligacijų bus panaudotos valdžios sektoriaus deficito padengimui šių ir kitų metų pabaigoje, taip pat likvidumo rezervo papildymui, pareiškė finansų ministerija. Obligacijų emisijos apimtis ir pajamingumas bus nustatyti išleidimo metu ir priklausys tiek nuo rinkos palūkanų normų, tiek nuo vertybinių popierių paklausos.

Vokietijos energetikos milžinė RWE antradienį pranešė apie planus paankstinti tikslą nutraukti anglių naudojimą elektros gamyboje, sustiprėjus nerimui, kad Vokietijos ketinimams atsisakyti iškastinio kuro pakenks Rusijos karo Ukrainoje sukelta energetikos krizė. Rusijai apribojus dujų eksportą į Vokietiją, Berlynas buvo priverstas imtis radikalaus sprendimo bent jau laikinai iš naujo įjungti anglimis kūrenamas jėgaines.

Europos Sąjungos (ES) lyderiai šią savaitę įvyksiančiame aukščiausiojo lygio susitikime rengiasi paprašyti Europos Komisijos (EK) parengti pasiūlymą dėl importuojamų dujų kainos viršutinės ribos nustatymo, kad būtų galima pažaboti kainas, rašoma pareiškimo projekte, su kuriuo pirmadienį susipažino naujienų agentūra AFP.

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis antradienį pasmerkė Šiaurės Korėjos sprendimą paleisti vidutinio nuotolio balistinę raketą virš Japonijos teritorijos ir pareiškė, kad blokas solidarizuojasi su Tokijumi ir Seulu. „Griežtai smerkiame Šiaurės Korėjos sąmoningą bandymą kelti pavojų regiono saugumui, paleidžiant balistinę raketą virš Japonijos. Tai nepateisinama agresija ir akivaizdus tarptautinės teisės pažeidimas“, – per „Twitter“ parašė Ch. Michelis.

Du Europos Komisijos (EK) nariai pirmadienį sukritikavo Vokietiją dėl jos 200 mlrd. eurų vertės plano, kurį šalis parengė siekdama įveikti dabartinę energijos kainų krizę, ir paragino ieškoti bendro europinio sprendimo. Prancūzijos ir Italijos atstovai Europos Komisijoje pareiškė, kad dėl Berlyno plano, kuriuo bus siekiama padėti vokiečių vartotojams ir įmonėms, „kyla klausimų“ dėl sąžiningumo.

Bulgarijoje sekmadienį įvykusių visuotinių rinkimų negalutiniai rezultatai rodo, kad buvusio premjero Boiko Borisovo konservatorių partija atsidūrė pirmoje vietoje, tačiau, analitikų teigimu, mažai tikėtina, kad šie rinkimai užbaigs blogiausią šalies politinį periodą nuo komunizmo eros pabaigos.

Prancūzijos teisingumo ministras Ericas Dupond'as-Moretti turės stoti prieš teismą byloje dėl interesų konflikto, pranešė jo advokatai. Teisininkai nurodė, kad iškart apskundė tokį sprendimą.

Suskaičiavus visus balsus paaiškėjo, kad savaitgalį vykusius Latvijos parlamento rinkimus laimėjo ministro pirmininko Krišjanio Karinio provakarietiška centristinė partija. Surinkti duomenys iš visų 1 055 rinkimų apylinkių, įskaitant informaciją apie rinkėjų balsavimo biuleteniuose padarytas žymas dėl tam tikrų kandidatų.

Latvijoje rinkimus laimės ministro pirmininko Krišjanio Karinio provakarietiška centristinė partija, o rusakalbių mažumos remiamos partijos patyrė didelę nesėkmę, rodo oficialūs rinkimų rezultatai. Sekmadienį suskaičiavus daugiau kaip 97 proc. balsų, pirmauja K. Karinio partija „Naujoji vienybė“, kurią palaikė 18,9 proc. rinkėjų. Toliau rikiuojasi opozicinė Žaliųjų ir valstiečių sąjunga (ŽVS) su 12,5 proc.

Latvijos prezidentas Egilas Levitas pirmadienį pakvies į Rygos pilį per šeštadienį įvykusius parlamento rinkimus į Saeimą išrinktų partijų atstovus. Apie tai valstybės vadovas sekmadienį pranešė socialiniuose tinkluose. Per tą susitikimą bus aptariami uždaviniai naujai vyriausybei. E. Levitas padėkojo balsus atidavusiems latviams, jo žodžiais, pademonstravusiems, kad visuomenė neabejinga šalies ateičiai. Suskaičiavus daugiau kaip 97 proc.

Latvijoje šeštadienį įvykusiuose parlamento rinkimuose daugiausia balsų gali gauti partijos „Naujoji vienybė“ ir „Jungtinis sąrašas“ bei Žaliųjų ir valstiečių sąjunga (ŽVS), rodo rinkėjų apklausa, kurią prie rinkimų apylinkių atliko naujienų agentūra BNS, Rygos Stradinio universitetas ir visuomeniniai transliuotojai Latvijos televizija bei Latvijos radijas. Apklausos duomenimis, patekimo į parlamentą 5 proc.

Latvijoje šeštadienį prasidėjo parlamento rinkimai, pranešė Centrinė rinkimų komisija (CRK), šalyje tvyrant nerimui dėl kaimyninės Rusijos karo prieš Ukrainą. Visos rinkimų apylinkės atsidarė be jokių incidentų, BNS pranešė Centrinės rinkimų komisijos (CVK) atstovė Laura Krastinia. 8 val. vietos (ir Lietuvos) laiku prasidėjęs balsavimas baigsis 20 valandą.

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas penktadienį surengtoje spaudos konferencijoje dar kartą patvirtino paramą karo niokojamai Ukrainai.  Pasak NATO vadovo, agresorė šiandieną suteikė daugiau priežasčių svarstyti Ukrainą kaip NATO dalį, kalbėdamas apie anksčiau šiandieną Rusijoje oficialiai aneksuotas neteisėtai okupotas Ukrainos dalis.  J. Stoltenbergas pažymėjo, kad NATO niekada nepripažins agresoriaus aneksuotų teritorijų.

Estijos ekonomikos ministrė Riina Sikkut pareiškė, kad kilusi „trintis“ su Suomija dėl sutarto suskystintų gamtinių dujų (SGD) plaukiojančios saugyklos ir pakartotinio dujinimo įrenginio būsimo bazavimo perša išvadą, kad Estijai reikia savo tokio laivo statomame Paldiskio terminale. „Vyriausybė kol kas to nesvarstė, tačiau artimiausiu metu tai padarys“, – interviu visuomeniniam transliuotojui ERR sakė ministrė.

Latvijos parlamentas (Saeima) priėmė vyriausybės pateiktą įstatymą dėl nacionalinės svarbos objekto statuso suteikimo būsimam suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) importo terminalui Skultės uoste, jo jungčiai su šalies dujų perdavimo sistema ir susijusiems statiniams. Šio įstatymo tikslas – išvengti administracinių ir biurokratinių kliūčių bei neaiškumų, galinčių trukdyti įgyvendinti projektą.

Dvi pirmaujančios Prancūzijos elektros energijos tiekėjos šią žiemą pasiūlys premijas namų ūkiams, kurie sumažins vartojimą kylančių kainų ir galimų tiekimo sutrikimų fone.  Rusija sumažino dujų eksportą į Europą, reaguodama į Vakarų šalių sankcijas, paskelbtas dėl karo prieš Ukrainą, o daugelis Prancūzijos branduolinių reaktorių, tenkinančių apie 70 proc. šalies elektros energijos poreikio, yra išjungti dėl saugumo patikrinimų ar remonto darbų.

Suomija oficialiai apsisprendė uždaryti sieną rusų turistams naktį į rugsėjo 30-ąją. Šalies atstovai pirmadienį paskelbė, kad praėjęs savaitgalis buvo rekordinis šiais metais kalbant apie į šalį atvykstančius rusus. Rekordinį į Suomiją atvykstančių rusų skaičiaus padidėjimą nulėmė Maskvos paskelbta dalinė mobilizacija. „Praėjusį savaitgalį eismas prie rytinės sienos buvo intensyviausias šiais metais“, – naujienų agentūrai AFP sakė Mertas Sasioglu iš Suomijos sienos apsaugos tarnybos.

Vokietijos aplinkos apsaugos agentūra (Umweltbundschutz – UBA) skelbia, kad dėl gamtinių dujų nuotėkių iš Rusijos eksporto vamzdynų Baltijos jūroje „Nord Stream 1“ ir „Nord Stream 2“ bus išmesta beveik 7,5 mln. tonų anglies dioksido ekvivalento, o tai atitinka beveik 1 proc. Vokietijos metinės CO2 emisijos.

Lenkijos ministrų kabinetas patvirtino 2023 metų valstybės biudžeto įstatymo projektą, kuriuo numatytas išlaidų gynybai didinimas iki 97 mlrd. zlotų (kiek daugiau 20 mlrd. eurų), arba 3 proc. kitąmet tikėtino bendrojo vidaus produkto (BVP) vertės, pranešė Lenkijos radijas. Ateinantiems metams suplanuotos 604,4 mlrd. zlotų (126 mlrd. eurų) valstybės iždo įplaukos ir 669,4 mlrd. zlotų (140 mlrd. eurų) išlaidos, 65 mlrd. zlotų (14 mlrd. eurų) deficitas.

Švedijos saugumo tarnyba (SAPO) trečiadienį pranešė, kad tirs nepaaiškinamus sprogimus ir nuotėkius „Nord Stream“ dujotiekio vamzdynuose Baltijos jūroje ir pavadino juos „sabotažu sunkinančiomis aplinkybėmis“. SAPO perėmė tyrimą iš policijos, nes „jis gali būti susijęs su sunkiu nusikaltimu, kuris bent iš dalies gali būti nukreiptas prieš Švedijos interesus“, sakoma jos pareiškime ir priduriama, kad „negalima atmesti, jog už to slypi užsienio galia“. Europos Sąjunga mano, kad šią savaitę dviej...

Seismologams pranešus apie sprogimus prie „Nord Stream“ dujotiekių, Europos vadovai antradienį pareiškė, kad labiausiai tikėtina nuotėkių šiuose Baltijos jūros dugnu iš Rusijos į Europą nutiestuose dujotiekiuose priežastis yra sabotažas. Europos Komisijos pirmininkė Ursula Von der Leyen teigė, kad nuotėkius nulėmė sabotažas. Ji pagrasino „griežčiausiu įmanomu atsaku“ į bet kokį tyčinį kenkimą Europos energetikos infrastruktūrai.

 Savaitgalį vykusiuose visuotiniuose rinkimuose Giorgios Meloni kraštutinių dešiniųjų partija „Italijos broliai“ (it. Fratelli d'Italia) surinko 26 proc. balsų, o jos dešiniojo sparno koalicija užsitikrino aiškią daugumą parlamente, rodo antradienį paskelbti galutiniai rezultatai. Jos sąjungininko Matteo Salvini vadovaujama antiimigracinė „Lyga“ (it. Lega) gavo 8,8 proc. balsų, rodo Vidaus reikalų ministerijos duomenys.

ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis sekmadienį pareiškė, kad Irane vykdomas antivyriausybinių protestų malšinimas yra „nepateisinamas“ ir „nepriimtinas“, Teheranui pažadėjus be „jokio atlaidumo“ slopinti dėl jaunos kurdės mirties šalyje kilusius neramumus. Bendrijos vardu paskelbtame pareiškime J. Borrellis pabrėžė: „Europos Sąjungai ir jos valstybėms narėms plačiai paplitęs ir neproporcingas jėgos naudojimas prieš nesmurtinių protestų dalyvius yra nepateisinamas ir nepriimtinas.

Jungtiniai Arabų Emyratai sekmadienį pasiekė su Vokietija „energetinio saugumo“ susitarimą dėl suskystintų gamtinių dujų (SGD) ir dyzelino tiekimo, Berlynui ieškant naujų energijos šaltinių, kurie pakeistų nebeimportuojamus rusiškus išteklius.