Europa

Policija išardė didžiulį narkotikų „superkartelį“, kontroliavusį trečdalį Europos prekybos kokainu, ir įvairiose šalyse suėmė 49 asmenis, įskaitant šešis pagrindinius įtariamuosius Dubajuje, pirmadienį pranešė Europolas. Per didžiulę tarptautinę operaciją konfiskuota 30 tonų narkotikų, suimta asmenų Prancūzijoje, Ispanijoje, Belgijoje ir Nyderlanduose, sakoma Europos Sąjungos policijos agentūros pranešime.

Lenkija reikalauja, kad Europos Sąjunga įvestų papildomas sankcijas Rusijos eksporto naftotiekiui „Družba“, skelbia Lenkijos žiniasklaida, cituodama agentūrą „Bloomberg“. „Družba“ yra pagrindinis rusiškos naftos eksporto į Europą kelias.

Slovėnai sekmadienį vykusiame referendume pritarė įstatymo projektui, kuriuo siekiama sumažinti politinę įtaką ir atkurti šios Europos Sąjungos šalies visuomeninės televizijos redakcinę nepriklausomybę. Žiniasklaidos ir pilietinės organizacijos pasmerkė, jų nuomone, šališką „RTV Slovenija“ – pagrindinio šalies visuomeninio transliuotojo, kuriame dirba daugiau nei 2 000 žmonių – įvykių nušvietimą. Dabartinę jo vadovybę paskyrė buvusi konservatorių vyriausybė.

Prancūzijos ministrė pirmininkė Elisabeth Borne ir Vokietijos kancleris Olafas Scholzas praėjusį penktadienį Berlyne pasirašė tarpvalstybinį susitarimą dėl abipusės pagalbos abiem šalims apsirūpinant gamtinėmis dujomis ir elektros energija, pranešė Prancūzijos „Le Figaro“. Pasak leidinio, Prancūzija padės Vokietijai prasidedančią žiemą sumažinti dujų stygių, nutrūkus jų tiekimui iš Rusijos, o Vokietija padės Prancūzijai apsirūpinti elektra.

Ainažiuose, Latvijos šiaurėje, šeštadienio vakarą įvykus Estijos keleivinio autobuso avarijai, žuvo vairuotojas, o trys žmonės sunkios būklės paguldyti į ligoninę, teigė Latvijos priešgaisrinė ir gelbėjimo tarnyba. Sekmadienį vakare pareigūnai pranešė, kad autobusu važiavo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų nariai. „Lapkričio 26 dienos vakare netoli Ainažių įvyko rimtas eismo įvykis, per kurį žuvo Estijos gynybos pajėgų užsakomąjį reisą vykdžiusio autobuso vairuotojas.

Lengvas pasivaikščiojimas po Antverpeno deimantų rajoną tunka maždaug penkias minutes. Tačiau į šį vos vieno kvadratinio kilometro lopinėlį antrajame pagal dydį Belgijos mieste patenka 86 proc. viso pasaulio neapdorotų deimantų.

Italijos gelbėtojai sekmadienį pietinėje Iskijos saloje ieškojo apie dešimt dingusių žmonių po to, kai dėl nuošliaužos žuvo mažiausiai vienas žmogus, vyriausybė numačius surengti nepaprastąjį posėdį. Ankstų šeštadienio rytą per nedidelį Kazamičola Termės miestelį nusirito purvo ir nuolaužų banga, užgriuvusi mažiausiai vieną namą ir nešusi automobilius į jūrą, pranešė vietos žiniasklaida ir gelbėjimo tarnybos.

Vaizdo stebėjimo kamerų ir apsaugininkų apsuptame bunkeryje, paslėptame už 24 centimetrų storio gelžbetoninės sienos, tvyro „žolės“ kvapas. Šis bunkeris yra įkurtas vienoje pramoninėje aikštelėje Leunoje, Vokietijos Saksonijos-Anhalto žemėje. Aplink nėra jokių ženklų, leidžiančių suprasti, kas slypi viduje. Visi, kurie nori įeiti, turi dėvėti apsauginį kostiumą, užsidėti kelias plaukų ir kojų apsaugas, ir netgi nusidezinfekuoti užsimautas gumines pirštines.

Italijos Iskijos saloje dėl liūčių nuslinkus nuošliaužai, šeštadienį dingo apie dvylika žmonių, pareiškė šalies vidaus reikalų ministras, paneigęs ankstesnius pranešimus apie aštuonis žuvusiuosius. Pasak žiniasklaidos ir gelbėjimo tarnybų, Kazamičiola Termės miestelyje paryčiais nuslinkusi purvo nuošliauža palaidojo mažiausiai vieną namą ir nubloškė į jūrą jos kelyje buvusius automobilius.

Europos šalių vidaus reikalų ministrai penktadienį pritarė Europos Sąjungos planui geriau koordinuoti atvykstančių migrantų srautų valdymą po to, kai tarp Italijos ir Prancūzijos kilo įnirtingas ginčas dėl pabėgėlių gelbėjimo laivo. Prancūzija apkaltino Italiją nesilaikius jūrų teisės, kai Roma anksčiau šį mėnesį į savo uostus neįsileido nevyriausybinės organizacijos laivo „Ocean Viking“ su migrantais.

Prancūzijos pietuose penktadienį sudužus iš Šveicarijos į Monaką skridusiam civiliniam sraigtasparniui, žuvo du vyrai – pilotas ir Rusijos verslininkas, pranešė pareigūnai. Regiono pareigūnas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga, sakė, kad po avarijos, įvykusios netoli Nicos miesto apie 14 val. vietos (15 val.

Europos Parlamentas ketvirtadienį priėmė rezoliuciją, kuria smerkiamos nesiliaujančios represijos prieš demokratinę opoziciją Baltarusijoje. EP griežtai smerkia nepagrįstus ir politiškai motyvuotus nuosprendžius daugiau kaip 1 400 politinių kalinių Baltarusijoje, tarp jų vadinamojo Autuchovičiaus dvyliktuko nariams, sakoma rezoliucijoje, paskelbtoje EP interneto svetainėje.

Europos Komisija kol kas nepripažįsta, jog Vengrija įvykdė pakankamas antikorupcines reformas, kad būtų galima panaikinti 7,5 mlrd. eurų jai skirtų ES lėšų embargą, ketvirtadienį pranešė pareigūnai. Oficiali Europos Sąjungos vykdomosios valdžios institucijos pozicija dėl pinigų atblokavimo bus paskelbta po Komisijos narių susitikimo, „galbūt kitą savaitę“, sakė Komisijos atstovė spaudai Dana Spinant.

Ispanijos parlamentas ketvirtadienį patvirtino kairiosios pakraipos vyriausybės 2023 metų biudžetą, į kurį įtrauktos rekordinės išlaidos socialinėms reikmėms, skirtos padėti namų ūkiams susidoroti su sparčiai augančia infliacija.  Įstatymų leidėjai 187 balsais „už“ ir 156 balsais „prieš“ patvirtino biudžetą, kuris taps paskutiniuoju premjero Pedro Sanchezo (Pedro Sančeso) vyriausybės parengtu biudžetu prieš visuotinius rinkimus, kurie turėtų įvykti iki kitų metų pabaigos.

Latvija per tris šių metų ketvirčius pagamino 47,521 mln. litrų alkoholinių gėrimų, neskaitant alaus – 12,8 proc. daugiau nei pernai sausį-rugsėjį, pranešė Latvijos valstybės pajamų tarnyba. Tarpinių alkoholio produktų, kuriuose alkoholio koncentracija neviršija 15 proc., gamyba išaugo 32,6 proc., o 15-22 laipsnių stiprumo – 33,1 procento. Vynų gamyba padidėjo 24,1 procento. Didesnio nei 6 laipsnio stiprumo fermentuotų gėrimų gamyba sumenko 6,3 proc., silpnesnių – augo 11 procento.

Lenkų vyriausybė apsigalvojo dėl priešraketinės sistemos, kurią Vokietija pasiūlė atsiųsti Lenkijai, ir dabar sako, kad ją verčiau reikėtų perduoti Ukrainai.  Manoma, kad šis pasiūlymas Berlynui gali būti nepriimtinas, nes tai reikšmingai padidintų NATO dalyvavimą Ukrainoje.  Netikėtą Lenkijos atsaką į Berlyno pasiūlymą palankiai įvertino Ukraina, trokštanti apsaugoti savo oro erdvę nuo Rusijos raketų krušos.

Kai Lenkijos pasienio mieste nukrito čia užklydusi raketa, nusinešusi dviejų žmonių gyvybes, galima Lenkijos vyriausybės reakcija kai kuriuos Europos lyderius neramino nė ką mažiau nei tikimybė, kad šį išpuolį surengė Rusija.

Vengrija, atsisakiusi prisidėti prie Europos Sąjungos pagalbos Ukrainai paketo, nusiųs karo alinamai šaliai 187 mln. eurų finansinę paramą, ketvirtadienį pranešė vyriausybė. Ministras pirmininkas Viktoras Orbanas pasipriešino bendram 18 mlrd. eurų vertės ES paramos Ukrainai paketui 2023 metams, ir dėl to sulaukė naujų kaltinimų, kad kenkia 27 narių bloko vienybei.

Vilniuje ketvirtadienį viešintis Rumunijos prezidentas Klausas Iohannisas (Klausas Johanisas) sako besitikintis, kad gruodžio pradžioje Bukareštas taps pilnateisiu Šengeno zonos nariu, nors tam dar iš dalies priešinasi kai kurios Europos Sąjungos narės. „Manau, kad tai yra įmanoma, manau, kad turime pakankamai laiko išspręsti visas problemas.

Slovakijoje ketvirtadienį vyksiančiame keturių Vidurio Europos šalių vadovų susitikime gali būti iš naujo apibrėžtas regioninis aljansas, patiriantis įtampą dėl skirtingų požiūrių į karą Ukrainoje. Pastaraisiais mėnesiais Višegrado ketverto (V4) – Lenkijos, Čekijos, Slovakijos ir Vengrijos – bloke atsirado tam tikrų nesutarimų dėl vangios Vengrijos paramos Ukrainai Rusijos invazijos metu.

Visos Europos miestai trečiadienį buvo paraginti siųsti atsarginius generatorius Ukrainai, kad po rusų išpuolių prieš elektros infrastruktūrą padėtų šaliai išgyventi žiemą. Europos Parlamento pirmininkei Robertai Metsolai paraginus Europos Sąjungos nares pristatyti karo nuniokotai rytinei kaimynei gyvybiškai reikalingą įrangą, Ukrainos elektros tinklas vėl buvo bombarduojamas. Maskvai taikantis į itin svarbią infrastruktūrą, milijonams ukrainiečių nutrūko elektros energijos tiekimas.

Jungtinė Karalystė, Prancūzija ir Vokietija antradienį pasmerkė Irano branduolinės programos plėtrą, Jungtinių Tautų atominės energijos priežiūros institucijai patvirtinus, kad Teheranas dar labiau sodrina uraną. Antradienį Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) patvirtino, kad Iranas savo Fordo gamykloje pradėjo sodrinti uraną iki 60 procentų. „Generalinis direktorius Rafaelis Mariano Grossi šiandien pareiškė, kad Iranas pradėjo gaminti labai prisodrintą uraną.

Kai Lenkijos prezidentas telefonu kalbėjosi apie raketos sprogimą Lenkijos Pševoduvo kaime su žmogumi, kurį laikė savo Prancūzijos kolega, iš tikrųjų jis kalbėjosi su vienu rusų pokštininku. Prezidento Andrzejaus Dudos biuras antradienį patvirtino praėjusią savaitę įvykusį pokalbį po to, kai internete pasklido dviejų rusų pokštininkų paskelbtas garso įrašas. Ši pora jau yra apgavusi nemažai aukšto rango asmenų ir, kaip manoma, turi ryšių su Rusijos saugumo tarnybomis.

Latvijos prezidentas Egilas Levitas „Naujosios vienybės“ partijos politiką ir dabartinį ministrą pirmininką Krišjanį Karinį antradienį oficialiai paskyrė į premjero postą. E. Levitas spaudos konferencijoje paskelbė apie K. Karinio paskyrimą ir pridūrė, kad vėliau antradienį pasirašys atitinkamą dokumentą.

Graikijos pakrančių apsauga pranešė, kad antradienį po dramatiškos gelbėjimo operacijos, kurią apsunkino kone štorminis vėjas, laivas su šimtais migrantų buvo saugiai nutemptas į Graikijos Kretos salą.  Naujienų agentūrai AFP pakrančių apsaugos tarnybos atstovė sakė, kad prieglobsčio prašytojai „buvo atplukdyti į uostą ir dar neišlipo“ iš laivo. Žvejybai skirtas laivas prisišvartavo mažame Kretos Paleochoros uoste.

Vokietijos prokurorai antradienį pranešė siekiantys dvejų metų lygtinės bausmės 97 metų buvusiai nacių koncentracijos stovyklos sekretorei. Anot jų, tai vienas iš paskutinių tokio pobūdžio teismo procesų. Prokurorė Maxi Wantzen šiaurinio Icehojės miesto apygardos teisme pareiškė, kad Irmgard Furchner yra kalta dėl bendrininkavimo 1943–1945 metais „žiauriai ir piktavališkai nužudant“ per 10 tūkst. žmonių Štuthofo stovykloje tuo metu vokiečių okupuotoje Lenkijoje.

Europos Sąjunga (ES) antradienį patvirtino svarbų teisės aktą, kuriuo siekiama padidinti moterų skaičių tarp biržinių bendrovių direktorių.  Strasbūre posėdžiavę ES įstatymų leidėjai po dešimtmetį trukusių derybų pasirašė ilgai lauktą įstatymą.  Naujosiomis taisyklėmis siekiama, kad iki 2026 metų liepos mėnesio ne mažiau kaip 40 proc. nevykdomųjų direktorių pareigų, arba trečdalį visų direktorių postų biržinėse įmonėse užimtų moterys.

Švedijos valdžios institucijos antradienį pranešė, kad buvo suimti dar du šnipinėjimu įtariami asmenys, iš kurių vienas kaltinamas „grubia neteisėta žvalgybine veikla prieš Švediją ir užsienio galią“. Švedijos prokuratūra trumpame pareiškime nurodė, kad suėmimai buvo įvykdyti antradienio rytą. Ji nenurodė kitos susijusios šalies. Švedijos saugumo agentūra pranešė, kad operacija, kurios metu buvo atliekamos ir kratos namuose, buvo vykdoma padedant policijai ir Švedijos ginkluotosioms pajėgoms.

Nuo rugsėjo 19 dienos, kai įsigaliojo įvažiavimo į Latviją apribojimai, į šalį teisėtai atvyko 15 108 Rusijos piliečiai, naujienų agentūrai LETA pranešta Valstybės sienos apsaugos tarnyboje. Nuo rugsėjo 19 dienos, kai įsigaliojo vyriausybės sprendimas uždrausti ne pirmo būtinumo keliones iš Rusijos, jos piliečių srautas į Latviją sumažėjo 38 proc.

Kalėdoms jau ruošiasi ne tik Lietuva, bet ir kitos Europos šalys. Štai Paryžiuje sužibo Eliziejaus laukų alėja. Tiesa, šiais metais įvairios lemputės sostinę puoš savaitę trumpiau nei įprastai, nes miestas taupo. Tačiau net ir taupydamas jis atrodo kaip tikra pasakų karalystė, pilna ir mažų, ir didelių kalėdinių eglučių. Plačiau apie tai – TV3 žinių reportaže. Paryžiuje prasideda Kalėdos – sužibo Eliziejaus laukų alėja.

Vokietija pirmadienį paragino Turkiją „proporcingai“ reaguoti ir laikytis tarptautinės teisės po to, kai Ankara sudavė aviacijos smūgių kurdų kovotojų bazėms Sirijos ir Irako šiaurėje. „Civiliai gyventojai visada turi būti apsaugoti“, – vyriausybės pasitarime sakė Vokietijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Christoferis Burgeris.

Vokietija pasiūlė Lenkijai naikintuvų „Eurofighter“ ir gynybos sistemų „Patriot“, kad padėtų jai ginti savo oro erdvę, sakė vokiečių gynybos ministrė Christine Lambrecht. Jos komentarus pirmadienį paskelbė Vokietijos laikraščiai.

Lenkijos užsienio reikalų ministerijos atstovai oficialiai patvirtino, kad atsisako priimti į šalyje vyksiančias ESBO derybas Rusijos atstovą Sergejų Lavrovą. Kalbėdamas Lenkijos televizijos eteryje šalies viceministras Pawelas Jablonskis patvirtino griežtą šalies poziciją Rusijos politikų atžvilgiu ir pareiškė, kad tokiems veikėjams ESBO susitikimuose nėra vietos. „Dabar, mūsų manymu, Rusija turi būti absoliučiai maksimaliai izoliuota visose tarptautinėse platformose.

JK vyriausybė sekmadienį paneigė žiniasklaidoje pasirodžiusį pranešimą, neva ji siekia glaudesnių ryšių su Europos Sąjunga (ES), praėjus vos trejiems metams po išstojimo iš bloko.  Leidinys „The Sunday Times“ pacitavo neįvardytą ministrą, neva sakiusį, kad vyriausybė palaiko santykius su 27 valstybes vienijančia ES, kurie yra panašūs į Šveicarijos ir bloko santykius.

Lenkijoje šeštadienį įvyko vienos iš dviejų anksčiau šią savaitę įvykusio raketos sprogimo aukos laidotuvės; manoma, kad incidentas, kai raketa nukrito į viename kaime netoli Ukrainos sienos, buvo nelaimingas atsitikimas. Varšuva ir NATO teigė, kad sprogimą greičiausiai sukėlė Ukrainos oro gynybos raketa, paleista siekiant atremti Maskvos ataką, tačiau pabrėžė, kad galiausiai atsakomybė tenka Rusijai, vasarį užpuolusiai savo kaimynę.

Per Jungtinių Tautų derybas dėl klimato kaitos COP27 šeštadienį pasiektas susitarimas dėl fondo, skirto pažeidžiamų šalių, nukentėjusių nuo ekstremalių oro sąlygų, patiriamiems nuostoliams padengti, sukūrimo, pranešė Europos Sąjungos šaltinis.

Suomijos užsienio reikalų ministras šeštadienį Bahreine vykstančioje konferencijoje pareiškė, kad po Rusijos invazijos į Ukrainą Suomijos prašymas įstoti į NATO buvo „natūralus žingsnis“. Rusijai įsiveržus į Ukrainą, Švedija ir Suomija gegužės mėnesį atsisakė dešimtmečius trukusio karinio neprisijungimo politikos ir ėmė siekti narystės NATO. Visos 30 NATO valstybių narių, išskyrus Vengriją ir Turkiją, ratifikavo Suomijos narystę, kuriai reikia vienbalsio pritarimo.

Europos Komisijos pirmininkės pavaduotojas Fransas Timmermansas šeštadienį pareiškė, kad mieliau rinktųsi scenarijų, kad Jungtinių Tautų COP27 derybos dėl klimato kaitos neturėtų jokio rezultato, nei kad jis būtų blogas. Tai jis pareiškė Bendrijai atmetus šių metų derybų šeimininko Egipto pasiūlymą dėl susitarimo kaip nepakankamai ambicingą mažinti anglies dvideginio išmetimą.

Latvijoje penktadienį minimos 104-osios nepriklausomybės paskelbimo metinės. „Latvijos nepriklausomybės paskelbimo diena – tai metas, kai galime atsigręžti atgal ir pamąstyti apie tai, ką pasiekėme – apie visus gerus dalykus, apie tai, kaip mes, kaip šalis, vystėmės iki šiol ir kaip tai darysime ateityje“, – sakė Latvijos prezidentas Egilas Levitas, sveikindamas žmonės šventės proga. Jis pabrėžė, kad Latvijos gyventojai turi būti vieningi.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas penktadienį paragino Azijos šalis prisijungti prie „didėjančio konsensuso“ prieš karą Ukrainoje, sakydamas, kad šis karas yra ir „jūsų problema“. E. Macronas Ramiojo vandenyno regiono šalių aukščiausiojo lygio susitikimo kuluaruose verslo lyderiams sakė, kad Prancūzija stengiasi „pasiekti vis didesnį sutarimą, kad pasakytų, jog šis karas yra ir jūsų problema, nes jis sukels daug destabilizacijos“....

Tarp Prancūzijos ir Italijos kilus ginčui dėl jūroje išgelbėtų migrantų atvykimo, Europos Sąjungos (ES) vidaus reikalų ministrai kitą savaitę susitiks derybų dėl šios krizės, naujienų agentūrai AFP pranešė diplomatai. Briuseliui mėginant išspręsti šį ginčą, lapkričio 25 dieną bus surengtas neeilinis Vidaus reikalų tarybos posėdis. „Ministrai svarstys dabartinę padėtį visuose migracijos maršrutuose“, – pareiškė ES Tarybai pirmininkaujanti Čekija.

Nyderlandų teisėjai ketvirtadienį paskelbė nuosprendį byloje dėl reisu MH17 skridusio oro bendrovės „Malaysia Airlines“ lėktuvo numušimo virš Ukrainos 2014 metais: trys kaltinamieji pripažinti kaltais, jiems skirtos įkalinimo iki gyvos galvos bausmės, o dar vienas asmuo buvo išteisintas. Visi jie buvo teisiami už akių.

Italijos vyriausybė pranešė, kad naujoji premjerė Giorgia Meloni trečiadienį Didžiojo dvidešimtuko (G-20) viršūnių susitikimo kuluaruose susitiko su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu ir priėmė jo kvietimą apsilankyti Kinijoje.  Indonezijos kurortinėje Balio saloje vykusiame G-20 susitikime Kinijos lyderis ir Italijos premjerė susitiko pirmą kartą. Šis Xi Jinpingo pasirodymas viršūnių susitikime buvo tik antrasis jo vizitas užsienyje nuo COVID-19 pandemijos pradžios.

Ramiojo vandenyno regiono valstybių lyderiai ketvirtadienį atskrenda į Bankoką, kur vyks viršūnių susitikimas, skirtas aptarti atsigavimo nuo pandemijos strategiją ir pasaulinės ekonomikos suirutės, išprovokuotos karo Ukrainoje, valdymą. Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir Saudo Arabijos sosto įpėdinis Mohammedas bin Salmanas kartu su kitais Azijos ir Ramiojo vandenyno šalių ekonominio bendradarbiavimo (APEC) forumo narių vadovais, kurių bus 21, dalyvaus aukšto lygio derybose.

Europos Komisija trečiadienį pranešė raginanti Europos Sąjungos Tarybą nedelsiant priimti reikiamus sprendimus, kad Bulgarija, Rumunija ir Kroatija galėtų visapusiškai dalyvauti Šengeno erdvėje, atsižvelgdama į reikšmingus šių trijų Europos Sąjungos valstybių pasiekimus taikant Šengeno taisykles.

Nyderlandų teisėjai ketvirtadienį turi paskelbti nuosprendį keturiems vyrams, kaltinamiems dėl reisu MH17 skridusio oro bendrovės „Malaysia Airlines“ lėktuvo numušimo virš Ukrainos 2014 metais. Netoli Schipholio oro uosto, iš kurio pakilo reiso MH17 lėktuvas, įsikūrusio teismo sprendimas bus paskelbtas 13 val. 30 min. vietos (14 val. 30 min.

Antradienio vakarą raketos smūgis į Lenkijos kaimą, esantį netoli sienos su karo draskoma Ukraina, pražudė du civilius. Dėl susidariusios situacijos NATO ambasadoriai trečiadienį pradėjo skubias derybas, o pati Lenkija po antradienio raketų smūgių prašo konsultacijų pagal ketvirtąjį NATO straipsnį. Ką ši situacija reiškia? Ar įmanoma nuo tokių įvykių apsisaugoti? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Linas Linkevičius ir Vaidotas Malinionis.

Indonezijos prezidentas trečiadienį sakė, kad derybos dėl bendros Didžiojo dvidešimtuko (G-20) viršūnių susitikimo deklaracijos buvo labai sunkios, tačiau pasveikino lyderių susitarimą. Prezidentas Joko Widodo kurortinėje Balio saloje surengė dvi dienas trukusias derybas, kurias temdė karas Ukrainoje, prieš perduodamas estafetę kitų metų šeimininkei Indijai.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas trečiadienį paragino Kiniją, su kurios lyderiu buvo susitikęs diena anksčiau, vaidinti „didesnį tarpininkavimo vaidmenį“, kad būtų išvengta Rusijos karo Ukrainoje eskalavimo. „Kinija ateinančiais mėnesiais gali vaidinti didesnį tarpininkavimo vaidmenį, drauge su mumis“, – sakė E. Macronas. Jis pridūrė, kad per antradienio derybas su kinų prezidentu Xi Jinpingu aptarė galimybę kitų metų pradžioje apsilankyti Kinijoje.