Rusijai įsiveržus į Ukrainą, Švedija ir Suomija gegužės mėnesį atsisakė dešimtmečius trukusio karinio neprisijungimo politikos ir ėmė siekti narystės NATO.
Visos 30 NATO valstybių narių, išskyrus Vengriją ir Turkiją, ratifikavo Suomijos narystę, kuriai reikia vienbalsio pritarimo. Vengrija yra pareiškusi, kad parems Suomijos paraišką.
Tačiau Turkija vilkina istorinį Švedijos ir Suomijos siekį įstoti į NATO, susirūpinusi, kad šios dvi šalys, ypač Švedija, tapo saugiu prieglobsčiu Kurdistano darbininkų partijos (PKK) nariams ir su ja susijusioms grupuotėms.
Suomijos diplomatijos vadovas Pekka Haavisto (Peka Havistas) kasmetinėje konferencijoje Bahreine teigė, kad sprendimą pateikti paraišką dėl narystės NATO lėmė „drastiški mūsų saugumo aplinkos pokyčiai“.
„Kreipimasis dėl narystės NATO buvo natūralus žingsnis“, – pridūrė jis.
2004 metais Suomija pareiškė, kad pasinaudos vadinamąja „NATO galimybe“, jei jos saugumo aplinka „smarkiai pasikeistų“, sakė užsienio reikalų ministras.
„O kas galėtų būti dramatiškesnis pokytis nei jūsų kaimyno išpuolis prieš 50 milijonų gyventojų turinčią šalį?“ – klausė P. Haavisto.
Penktadienį Suomija pristatė planą, kaip sustiprinti savo sienos su Rusija saugumą, įskaitant 200 km ilgio tvoros tiesimą.
Suomijos pasienio apsaugos tarnybos pareigūnai nurodė, kad pradinis tvoros 3 kilometrų ilgio segmentas bus įrengtas sienos kirtimo punkte rytiniame Imatros mieste iki 2023 metų vasaros. Tęsiant statybą, galiausiai bus įrengta iki 200 km bendro ilgio užtvara.
Suomija turi daugiau kaip 1,3 tūkst. km ilgio bendrą sieną su Rusija.
Suomijos ministrė pirmininkė Sanna Marin (Sana Marin) spalį sakė, kad įstatymų leidėjai yra pasiekę sutarimą dėl tvoros įrengimo siekiant užtverti tam tikras sienos su Rusija dalis. Tvoros statyba, apytikriais vertinimais, kainuotų apie 380 mln. eurų, o projektas būtų užbaigtas iki 2026 metų.
Pasak S. Marin, pagrindinis tvoros tikslas būtų padėti pasieniečiams stebėti pasienį ir užkirsti kelią galimai didelio masto neteisėtai migracijai.
