Bet nepaisant žiauraus karo Ukrainoje, dėl kurio deimantų rinka prarado milijardus dolerių, Belgija ir toliau importuoja šiuos brangakmenius iš Rusijos, nors ir daug mažesniais kiekiais.
Europos Sąjunga sustabdė rusiškos anglies importą, mažina iš šios valstybės importuojamos naftos kiekius ir nebeperka daugybės prekių, kaip kad auksas, ikrai bei degtinė. Tačiau deimantai į sankcijų sąrašus vis nėra įtraukiami. Tai dar labiau stebina dėl to, kad ši prekyba liečia tik vieną Europos Sąjungos narę – Belgiją – kuri visuomet teigė neblokuosianti naujų draudimų.
Prekyba tęsiasi neatsižvelgiant į moralinį Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio spaudimą. Kovo mėnesį Belgijos parlamentui jis sakė, kad taika „yra daug brangesnė už deimantus.“
Mainai tęsiasi, nepaisant fakto, kad Rusijos deimantų kompanija „Alrosa“ yra kontroliuojama Rusijos valstybės. Rusija ir Jakutijos respublika – regionas tolimoje Sibiro šiaurėje, kuriame veikia didžioji dauguma įmonės kasyklų – kartu kontroliuoja 66 proc. „Alrosa“ akcijų.
„Alrosa“ generalinis direktorius Sergejus Sergejevičius Ivanovas buvo vienas pirmųjų oligarchų, kuriam Jungtinės Amerikos Valstijos įvedė sankcijas dar pirmąją Rusijos invazijos į Ukrainą dieną. Jo tėvas, buvęs Rusijos gynybos ministras Sergejus Borisovičius Ivanovas, kuriam taip pat buvo pritaikytos JAV sankcijos, Vašingtone yra laikomas vienu artimiausių V. Putino bendražygių.
Remiantis vidiniais įmonės dokumentais ir Europos Komisijos informacija, ši bendrovė finansavo kovinį povandeninį laivą B-871, pavadintą „Alrosa“. Povandeninis laivas „Alrosa“ birželį sugrįžo į jūrą po aštuonis metus trukusių atnaujinimų. Kaip pranešė Rusijos valstybinė naujienų agentūra „Tass“, jų metu laivas buvo papildytas sparnuotomis „Kalibr“ raketomis.
Pagal „The Guardian“ gautą juodraštį, rugsėjį Europos Sąjungos pareigūnai pateikė šio laivo finansavimo faktą kaip priežastį deimantų kasybos įmonei pritaikyti europines sankcijas. Tačiau galutinėje šio dokumento versijoje „Alrosa“ dingo iš sankcionuotų įmonių sąrašo. „Tai keistas sprendimas, – sakė vienas Europos Sąjungos diplomatas. – Deimantai buvo minimi Europos Komisijos pasiūlyme, o tada, likus kelioms valandoms iki dokumento priėmimo, gavome informacijos, kad jų ten nebėra.“
Lenkija ir Baltijos valstybės vėl ragina įtraukti deimantus į devintąjį Europos Sąjungos sankcijų paketą, kuris, kaip žada pareigūnai, turėtų būti įvestas dar iki metų pabaigos.
JAV yra uždraudusi ne industriniams tikslams naudojamų deimantų importą iš Rusijos, o Jungtinė Karalystė sankcijas „Alrosa“ įvedė dar kovo mėnesį. Tačiau nė viena iš šių valstybių nevykdo tokios aktyvios prekybos deimantais kaip Belgija.
Deimantų prekyba Antverpene prasidėjo dar XV amžiuje. Remiantis Antverpeno pasaulinio deimantų centro (AWDC) prekybos asociacijos skaičiais, šiame nedideliame rajone deimantus perka ir parduoda maždaug 1 700 įmonių ir 4 500 tarpininkų.
Nors susiduria su aršia Indijos ir Artimųjų Rytų konkurencija, Antverpeno miestas didžiuojasi novatoriškais amatininkais ir prekybininkais. 1919 m. Belgijos matematikas ir gemologas Marcelis Tolkowskis apskaičiavo, kad norint geriausiai atskleisti deimanto blizgesį, reikia 57-ių briaunelių. M. Tolkowskio forma – briliantas – dabar blizga ant sužadėtuvių žiedų, pakabukų ir kitų juvelyrinių dirbinių visame pasaulyje.
Vieną lapkričio rytą Hoveniersstraat gatve – viena pagrindinių šiame rajone, kurioje yra daugybė biržų, prekybos biurų, juvelyrų ir policijos automobilių – vaikščiojo juodais portfeliais nešini vyrai. Nors deimantų industrija vis labiau skaitmenizuojama, joje dirbantys žmonės teigia, kad tikrąją deimanto vertę galima įvertinti tik apžiūrėjus neapdorotą brangakmenį pro mikroskopą.
Prieš invaziją į Ukrainą, 25 proc. visų neapdorotų deimantų Antverpene buvo atvežti iš Rusijos. Remiantis Belgijos nacionalinio banko statistika, 2021 m. Belgija iš Rusijos importavo deimantų už 1,8 mlrd. eurų, o per pirmuosius aštuonis 2022 m. mėnesius atsivežė brangakmenių už 1,2 mlrd. eurų. Prekyba 2022 m. primena amerikietiškus kalnelius: birželį importas staiga išaugo iki 393,8 mln. eurų, o vėliau smarkiai krito. Šių metų rugpjūtį į Belgiją iš Rusijos buvo importuota deimantų už 35,9 mln. eurų – 83 proc. mažiau nei praeitų metų rugpjūtį, kai buvo importuota deimantų už 215,4 mln. eurų.
AWDC atstovas spaudai Tomas Neysas teigė, kad birželio mėnesio pakilimą lėmė sandoriai, kurie „jau buvo beveik pabaigti dar prieš prasidedant karui.“ Prasidėjus konfliktui, pramonė susidūrė su nežinomybe, todėl daugybė milijoninių sandorių pakibo ore. „Nedidelė grupelė advokatų tris mėnesius tyrė, ar visi sudaryti sandoriai yra tinkami, ar jie atitinka kintančias JAV ir Europos Sąjungos taisykles. Jie turėjo ieškoti logistinių sprendimų“, – pasakojo atstovas spaudai.
Nepaisant staigaus pardavimų smukimo nuo birželio, T. Neysas atmeta importo draudimo galimybę. Pasak jo, Antverpenas turi likti „atviras kompanijoms, neturinčioms kitų pasirinkimų. Mums yra svarbiausia, kad šios įmonės gautų galimybę prisitaikyti prie naujosios rinkos.“
Jis tikino, kad didžiosios kompanijos turi pakaitalus rusiškiems deimantams, „tačiau mažesniems prekiautojams tai labai sudėtinga“. Atstovas pridūrė, kad kai kurie nišiniai sektoriai neturi jokio pakaitalo deimantams iš Rusijos. Pavyzdžiui, iš čia atgabenti brangakmeniai yra chirurginių akių skalpelių standartas.
ADWC skaičiavimais, sustabdžius importą iš Rusijos, gali būti prarasta apie 10 000 darbo vietų: 4 000 tiesioginių ir 6 000 netiesioginių.
Filipas Reyniersas, Antverpene įsikūrusio tyrimų instituto „International Peace Information Service“ direktorius, tiki, kad šie skaičiai yra pasenę ir išpūsti, kadangi jie yra paremti 12-os metų senumo tyrimu. (AWDC teigia, kad jų duomenys yra pagrįsti 2021 m. atliktu tyrimu, tačiau neatsakė į prašymus pateikti šią informaciją).
Belgijos pareigūnai privačiai yra perspėję Europos Sąjungą dėl galimo darbo vietų praradimo. Bet Belgijos vyriausybė tvirtina niekada nesiekusi blokuoti sankcijų. „Mūsų šalis niekada neblokavo priemonių, susijusių su deimantų sektoriumi“, – kovo mėnesį sakė Belgijos ministras pirmininkas Alexanderis De Croo. Belgijos valdininkai tikina, kad jie savo nuomonės nepakeitė. Tačiau, remiantis vienu šaltiniu, kai į paskutinį sankcijų paketą buvo įtraukta „Alrosa“, Belgija balsavimo metu susilaikė. Tai paneigtų Europos Sąjungos skleidžiamą žinią, kad bendrija turi vieningą požiūrį į karą Ukrainoje. Vėliau šis sankcijų paketas buvo priimtas vienbalsiai. Tiesa, jame nebebuvo minima „Alrosa“.
Belgija nėra vienintelė valstybė, ieškanti išimčių savo pramonei. Į naftos embargą neįsitraukė Vengrija, Slovakija ir Čekija. Italija (ir Belgija) atidėjo tam tikrų Rusijos plieno gaminių importo uždraudimą, tikindamos, kad taip kyla rizika prarasti daugybę darbo vietų. Kai kurios šalys pritaria Belgijos argumentams. Rusiškų deimantų uždraudimas „pakenktų mums, nes visa prekyba nukeliautų į Indiją“, sako vienas vyresnysis Europos Sąjungos diplomatas.
Tačiau sankcijų vanagai yra negailestingi. „Belgijai reiktų ne tik kalbėti, bet ir veikti – remti Ukrainą ne tik skambiais ir mielais pareiškimais, bet ir rasti drąsos pasidalinti sankcijų skausmu, kurį jaučia jos Europos Sąjungos partnerės“, – pareiškė kitas Europos diplomatas.
F. Reyniersas mano, kad Belgijos kova dėl neutralumo nebuvo prasminga. „Belgija turėtų pasisakyti už sankcijas, nes ji yra tuo suinteresuota šalis... Nesvarbu, ar tai, kaip jie pagrindžia sankcijų blokavimą yra tiesa, ar ne, mums atrodo, kad tai yra klaidinga pozicija, – sakė ekspertas.
Jo manymu, Belgija turėtų imtis iniciatyvos, kadangi ji stengiasi pavaizduoti save kaip lyderę kovoje prieš kruvinus deimantus: „Konkurencinėje kovoje su tokiais centrais kaip Dubajus, Antverpenas ir Belgija visuomet pateikdavo save kaip etišką centrą.“
Antverpeno deimantų pramonė tikina, kad tokia strategija tik paskatintų prekiautojų deimantais persikėlimą iš Belgijos į Artimuosius Rytus arba Indiją, kur prekyba su Rusija toliau vyksta. „Tai nėra koks nekonkretus perspėjimas: taip kyla rizika, kad visa 40 mlrd. eurų metinė apyvarta nukeliaus į Indiją arba Dubajų ir jie taps didžiausiais prekybos centrais“, – aiškino T. Neysas.
„Ar tikrai protinga pakenkti sau taip, kad sugriautume savo pačių ekonomiką? – klausė T. Neysas. – Dėl ko? Kad atiduotume tai šalims, kurios bendradarbiavime su Rusija nemato jokių problemų? Taip tik apdovanotume šalis, kurios elgiasi priešingai nei mes norėtume.“
Belgijos vyriausybė ginasi, kad draudimas prekiauti rusiškais deimantais turėtų būti daug platesnis – jis turėtų apimti ir apdirbtus brangakmenius. JAV įvesto deimantų draudimo kritikai pažymi, kad ši priemonė netrukdo rusiškų deimantų importui per Indiją, kurioje jie yra supjaustomi ir nupoliruojami, taip paverčiant juos „indiškais“ deimantais.
Belgijos ministro pirmininko atstovas spaudai atkreipia dėmesį į smarkų prekybos rusiškais deimantais smukimą nuo birželio mėnesio. „Dabar yra ieškoma galimybių sumažinti šį rodiklį iki nulio, tačiau tai bus pasiekta tik veikiant kartu, – teigė atstovas. – Jeigu mes tikrai norime nutraukti pinigų tekėjimą į Rusiją, tai galime padaryti sustabdę ne tik prekybą neapdorotais deimantais, bet ir nustojus pirkti bei pardavinėti pjaustytus ir nušlifuotus brangakmenius. Tačiau toks sprendimas gali būti priimtas tik pasitarus su didžiausių rinkos žaidėjų atstovais.“
Europos Komisija atsisakė pakomentuoti, kodėl „Alrosa“ buvo išbraukta iš paskutiniojo sankcijų paketo. Paklausus apie deimantų įtraukimą į ateities priemonių sąrašą, atstovas spaudai atsakė: „Visus sprendimus dėl naujų sankcijų įvedimo valstybės narės priima vienbalsiai ministrų taryboje, o ten vykstančios diskusijos yra konfidencialios. Tačiau nevertėtų atmesti jokių galimybių.“
Vienas Antverpeno juvelyras tvirtino, kad prekyba jau prieš tai buvo griežtai apribota. „Savo deimantus gauname iš pardavėjų, kurie dabar, labiau nei bet kada anksčiau, deda daugybę pastangų, kad išsiaiškintų, kokia yra neapdorotos medžiagos kilmė, ir ar ji buvo išgauta etiškai“, – pasakojo Peteris Poussenieris, šiame rajone turintis papuošalų parduotuvę ir dirbtuves.
Pasak jo, deimantų pramonė jau ir taip buvo reguliuojama griežčiau nei visos kitos: „Deimantai reprezentuoja su turtais susijusias svajones, todėl žmonės yra daug labiau kritiški.“
Kitas Antverpeno juvelyras teigė nežinantis tikslios savo deimantų kilmės. „Niekada negali žinoti, – sakė Davidas, trečios kartos juvelyras, atsisakęs atskleisti savo pavardę. Nors jis nemano, kad rusiškų deimantų uždraudimas paveiktų jo verslą, jis tikino negalintis palaikyti sprendimo, kuris pakenktų Antverpeno prekybininkams. „Verslas yra verslas, karas yra karas. Nenorėčiau iš kito atimti jo duonos.“
