Europa

Portugalijos policija sekmadienį pranešė, kad kilus ginčui tarp konkuruojančių balandžių augintojų vienas vyras nušovė tris žmones, o paskui ginklą nukreipė į save. Į pietus nuo Lisabonos esančio Setubalio policijos komisarė Andreia Goncalves papasakojo apie konfliktą tarp keturių 30–60 metų amžiaus vyrų ir teigė, kad vienas iš jų prieš nusišaudamas nužudė kitus. Ji apibūdino mirtiną incidentą kaip „pavienę situaciją“, susijusią su neišspręstu klausimu tarp vyrų.

Netoli aerodromo Ispanijos šiaurės rytuose sekmadienį susidūrus dviem ultralengviesiems lėktuvams, žuvo keturi keleiviai, pranešė regiono pareigūnai. Miškingoje vietovėje netoli Mojos aerodromo, esančio Į šiaurę nuo Barselonos, ugniagesiai rado degantį vieną lėktuvą, apie kurį pranešė liudininkas, matęs, kaip jis prarado aukštį ir sudužo, pranešė Katalonijos regiono vyriausybė. „Užgesinę gaisrą, ugniagesiai rado du negyvus žmones ultralengvajame lėktuve“, – sakoma pranešime.

Europos šalių pediatrai neslepia nerimo dėl vaikams skirtų vaistų, įskaitant antibiotikus ir vaistus nuo astmos, trūkumo, kuris, anot jų, kelia grėsmę vaikų sveikatai. Laiške sveikatos apsaugos ministrams, su kuriuo šeštadienį susipažino naujienų agentūra AFP, gydytojai pabrėžė, jog „būtina skubiai rasti greitą, patikimą ir ilgalaikį“ vaistų atsargų problemų Europoje „sprendimą“. „Dėl vaistų trūkumo visoje Europoje kyla grėsmė mūsų vaikų ir mūsų jaunuolių sveikatai“, – įspėjo gydytojai.

Berlynas žada toliau tęsti NATO rytinio sparno stiprinimą, tačiau pabrėžia, kad konkrečius žingsnius dėl vokiečių brigados buvimo Lietuvoje aptars ministerijos. Tokį komentarą Vokietijos vyriausybė pateikė BNS paprašyta pakomentuoti Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos pasisakymą, jog po susitikimo su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu sutarta dėl laipsniško vokiečių brigados dislokavimo Lietuvoje. „Federalinė vyriausybė ir toliau daug prisidės prie rytinės NATO dalies stiprinimo.

Berlynas ketvirtadienį paskyrė pirmąjį per daugiau nei du dešimtmečius konservatyvių pažiūrų merą po to, kai Krikščionių demokratų sąjunga (CDU) įveikė valdančiąją kairiojo sparno koaliciją. 50-metis Kai Wegneris, buvęs draudimo agentas, užaugęs miesto Špandau rajone, buvo prisaikdintas meru po to, kai vietos parlamentas balsavimu patvirtino jo paskyrimą.

Lenkijos ginkluotės agentūra penktadienį pranešė pasirašiusi 1,9 mlrd. svarų (2,15 mlrd. eurų) vertės vertės oro gynybos kontraktą su Europos ginklų gamybos grupės MBDA padaliniu Jungtinėje Karalystėje. Vyriausybinės agentūros pranešime nurodoma, kad pagal kontraktą bus pristatyta 44 raketų sistemos „CAMM iLauncher“, keli šimtai raketų CAMM ir papildomos įrangos. Pasak MBDA, tai didžiausia Europoje trumpojo nuotolio oro gynybos įsigijimo programa NATO šalyse.

Prezidentas Gitanas Nausėda, penktadienį su Italijos vadovu ir šalies vicepremjeru aptaręs pasirengimą NATO viršūnių susitikimui ir Baltijos šalių saugumą, sako buvęs maloniai nustebintas jų panašia į Lietuvos pozicija Ukrainos atžvilgiu. Jis taip pat sakė matantis, kad Italija „tikrai nėra skeptiškai nusiteikusi“ dėl aiškesnių NATO narystės perspektyvų Ukrainai.

Popiežius Pranciškus penktadienį lankydamasis Budapešte ragino susigrąžinti Europos dvasią ir atsisakyti nesutarimų augant nacionalizmui ir vykstant Rusijos agresijai Ukrainoje.  Penktadienį pontifikas atvyko į Vengriją trijų dienų vizito ir susitiko su nacionalistinių pažiūrų ministru pirmininku Viktoru Orbanu. Daugeliu atvejų V. Orbano pažiūros prieštarauja Katalikų Bažnyčios vadovo nuostatoms.

Danijos dienraštis „Information“ penktadienį pranešė, kad prieš pat rugsėjo mėnesį „Nord Stream“ dujotiekius pažeidusius paslaptingus sprogimus netoli šių Baltijos jūros dugnu nutiestų vamzdynų buvo nufotografuotas Rusijos karinio jūrų laivyno povandeninių operacijų laivas. Laikraštis teigė, kad povandeninių gelbėjimo operacijų laivas SS-750 buvo nufotografuotas Baltijos jūroje keturios dienos prieš sprogimus dujotiekiuose, jungiančiuose Rusiją su Vokietija.

Vengrijos kariuomenės vadas ketvirtadienį buvo atleistas iš pareigų, rodo prezidentės dekretas. Sprendimo priežastys nenurodomos. Tai dar vienas pastarųjų mėnesių pokytis šios NATO narės ginkluotosiose pajėgose.  Pranešama, kad šiais metais buvo atleisti keli šimtai karininkų ir karinės žvalgybos pareigūnų, kai nacionalistinių pažiūrų ministro pirmininko Viktoro Orbano vyriausybė sausį priėmė įstatymą, suteikiantį gynybos ministrui įgaliojimus atleisti vyresnius nei 45-erių asmenis.

Propagandinio portalo „Sputnik Litva“ redaktorius Maratas Kasemas ketvirtadienį už užstatą paleistas iš Latvijos kalėjimo, pranešė naujienų agentūra „Regnum“, remdamasi „Sputnik“ užsienio naujienų platforma socialiniame tinkle „Telegram“. Prieš M. Kasemo teismą bus taikomas namų areštas ir policijos priežiūra. Jam nurodyta nuo 23 val. iki 7 val. būti namuose, kuriuos yra registruotas, taip pat du kartus per savaitę prisistatyti policijai.

Europos Sąjunga rems būsimas taikos derybas tarp Kolumbijos vyriausybės ir Kolumbijos revoliucinių ginkluotųjų pajėgų (FARC) disidentų grupių, trečiadienį sakė bloko diplomatijos vadovas. „Man padarė įspūdį tai, ką prezidentas [Gustavo] Petro nori daryti su savo visiškos taikos projektu, – teigė Josepas Borrellis. – Europos Sąjunga lydės šį procesą visais įmanomais būdais, politiškai ir ekonomiškai.“ J. Borrellis antradienį atvyko į Kolumbiją, kur dešimtmečius siautėjo smurtas.

Rusijos vykdomas priverstinis Ukrainos vaikų perkėlimas prilygsta genocidui, teigiama ketvirtadienį Europos Tarybos parlamentinės asamblėjos priimtoje rezoliucijoje.

Berlynas vertins savo galimybes prisidėti prie oro gynybos Baltijos regione stiprinimo, sako prezidentas Gitanas Nausėda. Po susitikimo su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu ketvirtadienį jis BNS patvirtino išsakęs tokį Lietuvos pageidavimą. „Asmeniškai Vokietijos kanclerio paklausiau, ar jie mato tokią galimybę oro gynybos sistemos rotaciniu pagrindu dislokuoti Lietuvoje, prisidėti tam tikrais elementais.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad sutarimas dėl Ukrainos narystės NATO perspektyvų bus vienas sudėtingiausių klausimų, ruošiantis liepą Vilniuje vysiančiam Aljanso viršūnių susitikimui. „Tai bus vienas iš tų klausimų, kuriais reiks dirbti, ko gero, labiausiai per šiuos likusius mėnesius iki NATO viršūnių susitikimo“, – BNS ketvirtadienį Berlyne sakė šalies vadovas. Jis pabrėžė, kad kol kas vieningo sutarimo tarp Aljanso narių nėra.

Suomijos konservatorių lyderis Petteri Orpo, šį mėnesį laimėjęs visuotinius rinkimus, ketvirtadienį sakė, kad planuoja formuoti koalicinę vyriausybę ir kad joje bus per rinkimus antroje vietoje likusi kraštutinių dešiniųjų Suomių partija. „Oficialios derybos dėl vyriausybės... prasidės gegužės 2-ąją Luomų rūmuose“, – žurnalistams sakė konservatyvios Nacionalinės koalicijos lyderis P. Orpo.

Lenkijos prokurorai ir saugumo tarnybos tiria miškuose centrinėje šalies dalyje rastas kažkokio karinės aviacijos objekto liekanas, ketvirtadienį sakė teisingumo ministras Zbigniewas Ziobro. Lenkijos saugumo tarnyboms galioja aukšto laipsnio parengtis dėl Rusijos karo kaimyninėje Ukrainoje. Tačiau Gynybos ministerija socialiniame tinkle „Twitter“ tikino, kad objektas, rastas netoli Zamoscio ir Bydgoščiaus už maždaug 265 km į šiaurės vakarus nuo Varšuvos, nekelia pavojaus gyventojams.

NATO sąjungininkai ir partneriai nusiuntė Ukrainai 1 550 šarvuočių ir 230 tankų, kad padėtų užpultai šaliai atkovoti savo teritorijas iš Rusijos pajėgų, ketvirtadienį sakė NATO vadovas Jensas Stoltenbergas. Ši pagalba, teikiama nuo karo pradžios praėjusių metų vasarį, sudaro daugiau kaip 98 proc. Ukrainai pažadėtų kovos mašinų, spaudos konferencijoje sakė J. Stoltenbergas. „Iš viso apmokėme ir aprūpinome daugiau kaip devynias naujas ukrainiečių šarvuočių ir tankų brigadas.

Briuselis palankiai įvertino trečiadienį įvykusį Kinijos vadovo Xi Jinpingo ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio pokalbį telefonu, kuris, kaip manoma, buvo pirmasis jų pokalbis nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios. „Tai svarbus, seniai pavėluotas, bet pirmas Kinijos žingsnis vykdant savo, kaip Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos narės, pareigas“, – sakė Europos Komisijos atstovas spaudai Ericas Mameris.

Ateitis su Rusija neįmanoma tol, kol karo nusikaltėliai nebus teisiami, trečiadienį kreipdamasis į Latvijos parlamento narius pareiškė Estijos prezidentas Alaras Karis. Savo kalboje A. Karis pabrėžė Rusijos sukelto karo Ukrainoje žiaurumą, teigdamas, kad ant kortos pastatytas ne tik Ukrainos likimas, bet ir tai, kokiame pasaulyje gyvensime ateityje. Latvija ir Estija daro viską, kad sąjungininkai ir partneriai visada būtų pasirengę padėti Ukrainai, sakė jis.

Europos Komisija (EK) siūlo vaistų reformą, kad vaistų būtų galima lengviau įsigyti ir jie būtų pigesni, teigiama EK atstovybės Lietuvoje pranešime žiniasklaidai. Trečiadienį Europos Komisija pasiūlė pataisyti ES farmacijos srities teisės aktus. Ja siekiama, kad šie aktai taptų aktualesni, lankstesni ir pritaikyti ES gyventojų ir įmonių poreikiams. Pataisius teisės aktus, vaistų bus daugiau, jų bus galima lengviau įsigyti ir jie bus pigesni.

Rusijos diplomatijos vadovas antradienį pareiškė, kad Europos Sąjunga „rekordiškai sparčiai militarizuojasi“ ir, jo žodžiais tariant, agresyviai siekia sulaikyti jo šalį. Užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas spaudos konferencijoje pareiškė neabejojantis, kad dabar tarp ES ir NATO yra labai mažas skirtumas.

Norvegijos užsienio reikalų ministerija antradienį išreiškė susierzinimą dėl to, kad Švedija iškart nepranešė apie Norvegijos teritorijoje sudužusią tiriamąją raketą. Incidentas sukėlė retą dviejų kaimynių ginčą. Iš Kirunoje Švedijos šiaurėje esančio raketų poligono ir tyrimų centro „Esrange“ anksti pirmadienį paleista raketa rėžėsi į kalno šlaitą Norvegijos šiaurinėje Molselvo savivaldybėje, maždaug už 10 km nuo artimiausios gyvenvietės.

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock pirmadienį nedalyvavo Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdyje, nes „nenorėjo klausytis posėdžiui pirmininkavusio Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo melo“. Apie tai rašo Vokietijos leidinys „Bild“, remdamasis šaltiniais Vokietijos diplomatiniuose sluoksniuose.

Švedija išsiunčia iš šalies penkis Rusijos diplomatus, antradienį pranešė šalies diplomatijos vadovas. Užsienio reikalų ministras Tobias Billstromas sakė, kad „jų veikla mūsų teritorijoje buvo nesuderinama su jų, kaip diplomatų, statusu“. URM nenurodė, kokia tai veikla. Rusijos ambasadorius Švedijoje Viktoras Tatarincevas atsisakė komentuoti šiuo klausimu. Prieš metus Švedija išsiuntė tris Rusijos ambasados darbuotojus, kai kelios kitos šalys irgi išsiuntė rusų diplomatų.

Estijos ministrė pirmininkė Kaja Kallas pirmadienį, lankydamasi Ukrainos Žytomyro mieste, išsakė savo viltį, kad dar šiemet gali prasidėti derybos su Kyjivu dėl narystės Europos Sąjungoje.  K. Kallas susitikimo su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu metu teigė, kad šalis privalo dėti visas pastangas, siekdama įgyvendinti narystės ES standartus.  „Tai bus sunkus procesas, o reikalavimai turi būti įvykdyti 100 procentų“, – teigė premjerė.

Prancūzijos vyriausybė per pirmadienį numatytą susitikimą su Kinijos ambasadoriumi Paryžiuje išreikš griežtą priekaištą dėl jo pastabų apie buvusias sovietines valstybes, pranešė Užsienio reikalų ministerija.

Ispanijos fašistinės Falangistų partijos įkūrėjo palaikai pirmadienį bus iškelti iš didingos bazilikos, kurioje kadaise ilsėjosi buvusio diktatoriaus (Fransisko Franko) palaikai, ir perlaidoti nedideliame kape. Operacija pradėta po to, kai buvo patvirtintas įstatymas, skirtas 1936–1939 metų pilietinio karo ir po jo sekusių diktatūros dešimtmečių palikimui šalinti.

Vokietijos klimato aktyvistai pirmadienio rytą Berlyno gatvėse prisiklijuodami prie dangos bandė sustabdyti eismą. Aktyvistai iš grupės „Paskutinė karta“ (Letzte Generation) per pastaruosius vienus metus ne kartą blokavo kelius visoje Vokietijoje, taip bandydami spausti vyriausybę, kad ji imtųsi drastiškesnių veiksmų prieš klimato kaitą. Keliais atvejais aktyvistai prisiklijavo prie kelių, papiktindami vairuotojus ir išprovokuodami konservatyvių politikų kaltinimus ekstremizmu.

Europos Komisija patvirtino antrąjį paketą paramos penkių Europos Sąjungos valstybių narių ūkininkams, patyrusiems nuostolių dėl pigių žemės ūkio produktų importo iš Ukrainos, skelbia Lenkijos radijas. Antrojo tokios paramos paketo, kuriam dar turės pritarti ES narės, dydis – 100 mln. eurų, o didžiausią dalį jos gaus Lenkija – 39 mln. eurų. Rumunijos ūkininkams skiriama kiek daigiau nei 30 mln. eurų, Vengrijos – apie 15 mln. eurų, Bulgarijos – beveik 10 mln. eurų, Slovakijos – 5 mln. eurų.

2022 metais Europos karinės išlaidos augo rekordiniu greičiu ir po Rusijos invazijos į Ukrainą pasiekė nuo Šaltojo karo laikų neregėtą lygį, rodo pirmadienį paskelbtos tyrimo išvados. Stokholmo tarptautinio taikos tyrimų instituto (SIPRI) duomenimis, dėl padidėjusių išlaidų Europoje pasaulio karinės išlaidos buvo rekordinės aštuntus metus iš eilės ir sudarė 2,24 trilijono JAV dolerių (apie 2,04 trilijono eurų) – 2,2 proc.

Latvija atsakė į Ukrainos prašymą dėl priešlėktuvinių raketų ir priėmė sprendimą padovanoti visas likusias Latvijos kariuomenės turimas priešlėktuvines sistemas „Stinger“, sakė Latvijos gynybos ministrė Inara Murniece (Inara Mūrniecė) Ramšteine, Vokietijoje vykusiame Ukrainos gynybos kontaktinės grupės posėdyje. Tuo tarpu Portugalija nusprendė suteikti Ukrainai penkis gelbėjimo ir medicininius šarvuočius.

Paryžiaus teismas penktadienį už akių nuteisė Libano ir Kanados pilietį Hassaną Diabą kalėti iki gyvos galvos už 1980 metais įvykdytą sinagogos sprogdinimą, per kurį žuvo keturi žmonės. Teismas atsižvelgė į prokurorų prašymą skirti didžiausią įmanomą bausmę 69-erių H. Diabui, kuris šiuo metu yra Kanados universiteto profesorius. Prokurorai apibendrindami teigė, kad nėra jokių abejonių, jog H. Diabas, vienintelis įtariamasis, yra atsakingas už šį išpuolį.

Prie Bulupės upės netoli Rygos Buolderajos rajono buvo pastebėtas rudasis lokys, naujienų agentūrai LETA pranešė Gamtos apsaugos agentūros atstovė Elina Ezerina. Atrodo, kad lokys traukia į Kemerių nacionalinį parką, sakė E. Ezerina. Lokiai per trumpą laiką gali nukeliauti labai didelius atstumus, įveikdami net tokias gamtines kliūtis kaip upės. Rudieji lokiai (Ursus arctos) Latvijoje yra saugoma rūšis. Lokių patelės gali sverti iki 150 kg, o patinai – iki 300 kilogramų.

Praėjusiais metais Europa išgyveno pačią karščiausią vasarą per visą skaičiavimo istoriją. Meteorologai vis labiau įsitikinę, kad gamtos stichija kartosis ir šiais metais, skelbia BBC. Sausra ir karščiai Europoje grasina vaisių derliui, didinti kainas parduotuvėse, o upes paversti netinkamas jūreivystei. Maža to, yra ir dar liūdnesnė karščių pasekmė – neabejotinai išaugsiantis žmonių mirtingumas.

Europos Sąjunga penktadienį pranešė, kad planuoja galimą savo piliečių evakuaciją iš Sudano sostinės, kai tik bus saugu tai padaryti. Chartume jau beveik savaitę vyksta ginkluoti susirėmimai. „Stengiamės koordinuoti operaciją, kad mūsų civiliai būtų išgabenti iš miesto, kur šiuo metu susidarė itin pavojinga situacija. Ieškome įvairių galimybių, kaip išvežti žmones, – sakė vienas aukšto rango ES pareigūnas.

Vokietijoje penktadienį buvo beveik visiškai sustojęs geležinkelių eismas, darbuotojams visoje šalyje pradėjus streiką dėl atlyginimų padidinimo, kuris leistų kompensuoti išaugusios infliacijos poveikį. Dėl darbuotojų trūkumo nevažiavo „beveik visi traukiniai“, ištuštėjusioje Berlyno centrinėje stotyje žurnalistams sakė nacionalinės geležinkelių operatorės „Deutsche Bahn“ atstovas spaudai Achimas Staussas. Pasak transporto sektoriaus profsąjungos EVG, atstovaujančios maždaug 230 tūkst.

Jungtinės Karalystės ministro pirmininko pavaduotojas Dominicas Raabas atsistatydino penktadienį, praėjus mažiau nei 24 valandoms po to, kai buvo pateikta ataskaita dėl įtarimų jam engus valstybės tarnautojus. D. Raabas, kuris taip pat pasitraukė iš teisingumo sekretoriaus pareigų, atsistatydinimo laiške teigė, kad jaučia „pareigą priimti tyrimo pasekmes“, tačiau atkreipė dėmesį, kad per tyrimą buvo atmesti visi, išskyrus du, jam pareikšti kaltinimai.

Prancūzijoje didžiosios maisto pristatymo platformos ir maisto išvežiotojų atstovai ketvirtadienį pasiekė susitarimą dėl minimalaus valandinio atlyginimo, pranešė darbuotojų profsąjunga FNAE. FNAE, atstovaujanti savarankiškai dirbantiems asmenims – asmenims, kurie dviračiais ar paspirtukais pristato klientams per tokias platformas kaip „Deliveroo“ ir „Uber Eats“ užsakytą maistą į namus, – bus mokamas mažiausiai 11,75 euro (12,85 JAV dolerio) atlyginimas už valandą.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas patvirtino, jog Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis priėmė jo kvietimą dalyvauti liepą Vilniuje vyksiančiame NATO viršūnių susitikime ir jame dalyvaus. „Su prezidentu Zelenskiu aptarėme pasirengimą būsimam NATO viršūnių susitikimui Vilniuje liepos mėnesį.

JAV prezidentas Joe Bidenas ir Prancūzijos lyderis Emmanuelis Macronas ketvirtadienį pademonstravo pastangas mažinti įtampą po prancūzų prezidento pastabų dėl Taivano, taip pat dėl Europos saugumo ryšių su Vašingtonu. Po telefoninio pokalbio Baltieji rūmai ir Eliziejaus rūmai paskelbė atskirus pranešimus. Juose teigiama, kad abiejų šalių prezidentai aptarė balandžio pradžioje įvykusį valstybinį E. Macrono vizitą į Kiniją, kur jis kelias valandas bendravo su prezidentu Xi Jinpingu.

Rusija kelia grėsmę ne tik rytiniame Aljanso sparne, todėl būtų neteisinga koncentruoti pajėgumus viename regione, sako NATO karinio komiteto vadovas Robas Baueris. „Dėl Rusijos puolimo Ukrainoje dabar daug dėmesio skiriame rytiniam sparnui, tačiau Rusija iš esmės yra visur aplink mus – kosmose, kibernetinėje erdvėje, Arktyje, Atlanto vandenyne, Viduržemio jūroje ar Afrikoje. Ne tik rytiniame sparne“, – Lietuvos žurnalistams Briuselyje sakė admirolas.

Europos Sąjungos sienų apsaugos agentūra „Frontex“ ketvirtadienį oficialiai pradėjo dislokuoti savo pajėgas Šiaurės Makedonijoje, taip išplėsdama savo veiklą už bloko ribų jau penktoje šalyje. Daugiau nei 100 sienos apsaugos pareigūnų padės nacionaliniams patruliams palei pietinę šalies sieną su Graikija, kur po to, kai praėjusiais metais buvo sušvelninti pandemijos apribojimai, suaktyvėjo kontrabanda.

Visoje Italijoje keleiviai ketvirtadienį liko įstrigę po to, kai vienam traukiniui nuvažiavus nuo bėgių buvo atšaukta dešimtys maršrutų, įskaitant greitųjų traukinių keliones tarp šalies šiaurės ir pietų. Apie 2 val. 20 min. vietos (3 val. 20 min. Lietuvos) laiku tarp Florencijos ir Bolonijos nuo bėgių nuvažiavus krovininio traukinio vagonui niekas nenukentėjo, vyksta tyrimas dėl priežasčių.

Vos už kelių metrų nuo judrios traukinių stoties, pačioje Paryžiaus širdyje esančiame senoviniame nekropolyje mokslininkai atkasė 50 kapų, kurie suteikia retą galimybę pažvelgti į Liutecijos, kuri egzistavo šiuolaikinės Prancūzijos sostinės vietoje, gyvenimą prieš beveik 2000 metų. Per daugelį metų vykdant kelių tiesimo darbus ir net XX amžiaus aštuntajame dešimtmetyje statant „Port-Royal“ stotį istoriniame kairiajame Senos krante, kažkokiu būdu nepavyko aptikti senovinio nekropolio.

Prancūzijos prezidentą Emmanuelį Macroną trečiadienį Rytų Prancūzijoje garsiai nušvilpė minios, kai jis pirmą kartą po nepopuliarios pensijų reformos pasirašymo išvyko į vieną regioną, pranešė naujienų agentūros AFP korespondentas. Selestos miestelio Elzaso regione gyventojai skandavo šūkius „Macronai, atsistatydink!“, o keli susirinkusieji jį asmeniškai iškeikė, įskaitant vieną vyrą, kuris apkaltino jį dėl, jo žodžiais tariant, korumpuotos vyriausybės.

Dabartinis Latvijos prezidentas Egilas Levitas sako norįs siekti antros kadencijos šiame poste. Tai jis sakė žurnalistams trečiadienį po susitikimo su ministru pirmininku Krišjaniu Kariniu.

Latvijos valdančiojoje koalicijoje dirbanti konservatyvioji partija „Nacionalinis susivienijimas“ nusprendė kelti dabartinio šalies prezidento Egilo Levito kandidatūrą perrinkimui į šias pareigas. Dauguma „Nacionalinio susivienijimo“ tarybos narių balsavo už E. Levito kandidatūrą, po partijos posėdžio sakė jos lyderis Raivis Dzintaras. Verslininkas ir „Jungtinio sąrašo“ įkūrėjas Uldis Pilenas kol kas yra vienintelis kandidatas, paskelbęs apie savo dalyvavimą Latvijos prezidento rinkimuose.

Europos Parlamentas antradienį nubalsavo už tai, kad Kosovo piliečiams nuo kitų metų pabaigos būtų leista be vizų atvykti į Europos Sąjungą. Kosovas, buvusi Serbijos provincija tuometinėje Jugoslavijoje, yra paskutinė Vakarų Balkanų teritorija, kuriai netaikomas bevizis režimas Šengeno erdvėje. Po 1998–1999 metų karo nepriklausomybę iškovojusiai teritorijai ši reforma reikš dar vieną žingsnį visiško pripažinimo link ir taps postūmiu įsilieti į Europą.