Užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas spaudos konferencijoje pareiškė neabejojantis, kad dabar tarp ES ir NATO yra labai mažas skirtumas.
S. Lavrovas sakė, kad neseniai buvo pasirašyta deklaracija, kurioje, anot jo, iš esmės teigiama, kad 31 narę turintis NATO karinis aljansas užtikrins 27 nares turinčios ES politinės ir ekonominės organizacijos saugumą.
Jis, matyt, turėjo omenyje sausio 19 dienos ES ir NATO deklaraciją dėl strateginės partnerystės, kurioje Rusijos įsiveržimas į Ukrainą 2022 metų vasario 24 dieną vadinamas didžiausia grėsme euroatlantiniam saugumui per pastaruosius dešimtmečius.
Joje šis įvykis vadinamas svarbiu euroatlantinio saugumo ir stabilumo momentu ir raginama glaudžiau bendradarbiauti ES ir NATO, kad būtų galima atremti kylančias grėsmes saugumui. Taip pat dokumente teigiama, kad tai padės sustiprinti saugumą Europoje ir už jos ribų. Be to, joje skatinamas kuo aktyvesnis NATO narių, nepriklausančių ES, ir Bendrijos narių, nepriklausančių Aljansui, dalyvavimas, tačiau deklaracijoje nenurodoma, kad NATO užtikrins ES saugumą.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas jau seniai skundžiasi dėl NATO plėtros, ypač prie savo šalies sienų, ir tuo iš dalies pateisina įsiveržimą į Ukrainą.
Tačiau Rusijos puolimas sukėlė baimę kitoms kaimynėms, ir Suomija šį mėnesį įstojo į NATO, nutraukdama dešimtmečius trukusią savo karinio neprisijungimo politiką.
Nors NATO teigia, kad nekelia grėsmės Rusijai, šios Šiaurės Europos šalies prisijungimas sudavė didelį politinį smūgį V. Putinui.
Prisijungus Suomijai, Rusijos siena su NATO – didžiausiu pasaulyje saugumo aljansu – padidėjo dvigubai. ES narė Švedija taip pat siekia narystės NATO ir tikisi netrukus sulaukti galutinio pritarimo.
Praėjusią savaitę NATO vadovas Jensas Stoltenbergas pareiškė, kad Ukrainos teisėta vieta yra kariniame aljanse, ir pažadėjo daugiau paramos šaliai per savo pirmąjį vizitą Kyjive nuo invazijos pradžios. Kremlius į tai atsakė pakartodamas, kad neleisti Ukrainai įstoti į NATO tebėra pagrindinis invazijos tikslas, argumentuodamas, kad Kyjivo narystė aljanse keltų egzistencinę grėsmę Rusijai.
Ukraina taip pat siekia narystės ES, o vasario mėnesį bloko vadovai pažadėjo, kad padarys viską, ko reikia, kad paremtų Ukrainą. Tačiau jie nepateikė jokio tvirto tvarkaraščio, pagal kurį būtų galima pradėti derybas dėl stojimo į ES, kaip tikėjosi Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
S. Lavrovas buvo paklaustas, ar karas Ukrainoje nebuvo klaidingas apskaičiavimas, nes Maskva griežtai prieštaravo NATO plėtrai, o invazija paskatino Suomijos, o ateityje galimai ir Švedijos bei Ukrainos, kuri tikisi, kad jai bus sudarytos sąlygos prisijungti, narystę.
„NATO niekada neketino sustoti“, – atsakė Rusijos ministras, atkreipdamas dėmesį į neseniai priimtą ES ir NATO deklaraciją ir pastarųjų metų veiksmus, kai Aljansui nepriklausiusios Švedija ir Suomija „vis dažniau dalyvavo NATO karinėse pratybose ir kituose veiksmuose, kuriais buvo siekiama sinchronizuoti NATO narių ir neutralių valstybių karines programas“.
S. Lavrovas sakė, kad Rusijai kelis kartus buvo pažadėta, jog NATO nesiplės, tačiau teigė, kad tai buvęs melas.
