Komentarai ir analizė

Antrasis šio amžiaus ir trečiasis atkurtos Nepriklausomybės dešimtmetis Lietuvai buvo išskirtinai geras – sparčiai didėjo gyventojų pajamos ir gyvenimo kokybė, mažėjo skurdas ir buvo stebimas akivaizdus socialinis progresas. Šį dešimtmetį Lietuva pradėjo labai gilioje duobėje – po pasaulinės finansų krizės Lietuvos BVP nuo 2008 metais pasiekto piko buvo susitraukęs net šeštadaliu.

Teigti, kad prognozuoti kitų metų Lietuvos ekonomikos augimą yra sudėtinga, būtų paprasčiausiai banalu. Kur kas įdomiau yra tai, ar kitąmet pasikartos jau trejus metus stebima tendencija, kai Lietuvos ūkio plėtra gerokai viršija prieš prasidedant naujiems metams ekonomistų pateiktas prognozes. SEB bankas 2020 metais tikisi 2,4 proc. Lietuvos BVP augimo – ši prognozė nustatyta dar šių metų sausį. Toks prognozuojamas augimas yra gerokai kuklesnis negu tikėtina 3,6 proc. ūkio plėtra 2019 metais.

Jei 2018 metai buvo vadinami rekordiniais Lietuvos nekilnojamojo turto rinkai, atrodo, kad besibaigiantys 2019 metai dar įspūdingesni. Kylanti Baltijos šalių ekonomika ir sparčiai auganti gyventojų perkamoji galia buvo pagrindiniai veiksniai, sukę nekilnojamojo turto rinkos smagračius – ypač būsto ir ypač Lietuvoje.

Į pabaigą artėjantys 2019-ieji tikrai turėtų įsiminti kaip moterų pasiekimų metai. O jų buvo tikrai daug – nuo svarbių tarptautinių institucijų postų ar žygių kosmose tiesiogine to žodžio prasme iki įspūdingų laimėjimų mokslo, sporto ir kultūros srityse. Džiugu, kad tarp pasaulio mastu įsimintinų pasiekimų galime paminėti ir bent kelių Lietuvos atstovių pavardes.

Valdantieji džiaugiasi, kad Seimas pagaliau priėmė kitų metų biudžetą. Tačiau ekonomistai jį vertina ne taip džiugiai, esą valdžios gerumas didinant vaiko pinigus ar pensijas – fiktyvus. Plačiau apie ateinančiais metais laukiančias mokesčių naujoves kalbame su valstiečių lyderiu Ramūnu Karbauskiu Lietuvoje paskelbtas didelis pluoštas mokesčių: automobilių, nekilnojamojo turto mokesčiai, taip pat priimtas didesnis banko pelno mokestis, kuris, kalbama, guls ant banko klientų pečių.

Antradienį iš Seimo posėdžio išskrido svarbi žinutė: šalyje įsigalios automobilių registracijos mokestis. Ką tai gali reikšti vairuotojams, senam šalies autoparkui ir verslui? Jeigu trumpai: nieko gero – kvepia senų automobilių įšalu. Lietuva jau kuris laikas pagrįstai vadinama senų automobilių šalimi. Automobilio amžiaus vidurkis šalyje – 15 metų ir nuo Europos Sąjungos šalių vidurkio atsilieka maždaug 3 metais.

Artėjant šventiniam laikotarpiui, dažnas pasineriame į apmąstymus – kuo šiemet nustebinti artimuosius? Kiek tai kainuos? Kada, kur ir kaip dovanas pirkti? Kai kurie ekonomistai skaičiuoja, kad lietuviai prieššventiniu laikotarpiu išleidžia beveik trečdaliu daugiau, nei įprastais mėnesiais. Ar tai stebina? Ne. Daugelyje pasaulio šalių pastebima tendencija, kad metų pabaigoje namų ūkiai išleidžia ženkliai daugiau nei kitais mėnesiais, tad Lietuva nėra išskirtinė.

Po dviejų savaičių sueis 5 metai, kai Lietuvoje yra įvestas euras. Daugybė žmonių ir toliau ilgisi lito, o eurą tebesieja su augančiomis kainomis. Nors įvedant eurą Lietuvos bankas žadėjo, kad kainos nekils, dabar jau pripažįsta, kad euras prisideda prie brangimo. Apie euro įneštus pokyčius TV3 studijoje kalbėjome su ekonomiste Indre Genyte-Pikčiene  Netrukus bus euro įvedimo jubiliejus.

Bankų ir kitų finansinių įstaigų pelno, kuris siekia daugiau nei 2 mln. eurų, mokesčio padidinimas iki 20 proc. jau finišo tiesiojoje. Tokiam pasiūlymui jau pritarė Seimas, o Prezidentas viešoje erdvėje taip pat pasisakė už kredito įstaigų tam tikro dydžio pelno apmokestinimą. Šiuo metu bankams, kaip ir kitoms verslo įmonėms, taikomas standartinis 15 proc. pelno mokesčio tarifas.

Biudžeto svarstymo triukšme patyliukais buldozeriu stumiamas skaidrumą ir konkurenciją pakirsiantis vidaus sandorių plėtros klausimas. Tas pats, dėl kurio grėsmių konkurencijai, skaidrumui, korupcijos rizikų perspėjo Konkurencijos taryba, Specialiųjų tyrimų tarnyba. Ką daro Seimas, kai girdi tokius argumentus? Ignoruoja ir skuba.

Praėjo profesinė advokatų diena. Sveikinu advokatus ir linkiu jiems ir jų klientams kantrybės, nes panašu, kad jos prireiks. Praėjo keletas mėnesių nuo to laiko, kai advokatai ėmė grasinti nebeteikti valstybės garantuojamų advokato paslaugų dėl valstybės sukaupto įsiskolinimo už paslaugas. Tuo metu atrodė, kad tiek Vyriausybė, tiek Teisingumo ministerija juos išgirdo, suprato, kad žmonėms reikalingą teisinę pagalbą vienaip ar kitaip reikia garantuoti.

Ar Sauliaus Skvernelio vadovaujama Vyriausybė stengiasi, kad valstiečiai kuo skaudžiau pralaimėtų artėjančius Seimo rinkimus? Valdantieji atšaukia visuomenei anksčiau duotus pažadus ir skubiai įvedinėja naujus, daugelio kritikuojamus mokesčius.  Kas lemia jų keistus sprendimus klausiame premjero patarėjo Skirmanto Malinausko. Buvęs premjeras Algirdas Butkevičius teigia, kad jūs, kaip valdančioji dauguma, užsiimate politine savižudybe.

2016-ųjų birželį argumentavau, kad „Brexitas“ nėra neišvengiamas. Žmonės nubalsavo, bet demokratija yra procesas, o ne įvykis. Žinant, kad bet koks įsivaizduojamas susitarimas būtų blogesnis negu dabartiniai ryšiai, kuriuos Britanija palaiko būdama Europos Sąjungoje, buvo sunku suprasti, kaip „Brexitui“ galėtų pritarti parlamentas. Tuomet galvojau, kad veikiausiai būtų surengtas kitas referendumas, per kurį žmonės iš naujo apsvarstytų savo sprendimą ir galbūt nubalsuotų pasilikti.

Visai neseniai įvyko svarbus Ukrainos ir Rusijos šalių vadovų susitikimas. Kaip Ukrainos politinis elitas vertina šios šalies prezidento Volodymyro Zelenskio ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino susitikimo rezultatus? Apie tai studijoje kalbėjome su Lietuvoje viešinčiu Ukrainos strateginės įmonės „Ukrain oboronprom” generaliniu direktoriumi Aivaru Abromavičiumi.

Valstietė Agnė Širinskienė užsimojo naujam kirčiui prieš Seimo pirmininką Pranckietį, valdantieji bandė nuleisti kartelę norintiems patekti į Seimą, žvangėjo ietys ir dėl ministro Jaroslavo Narkevičiaus. Kaip tai vertinti ir kas gi vyksta iš tiesų, kalbėjome su BNS vyriausiuoju redaktoriumi Vaidotu Beniušiu. Ponia Agnė Širinskienė tikina, kad reikia ne tik atimti apsaugą iš Seimo pirmininko, bet ir išbraukti iš valstybės vadovų.

Jei Kalėdų laikotarpiu kurį nors šventinį vakarą praleisite prie televizoriaus, neabejotinai išvysite jau klasiką tapusį filmą „Kaip Grinčas Kalėdas vogė“. Piktuolio niurzgos Grinčo istorijoje – nemažai paralelių su mūsų valdžios vykdoma mokesčių politika, rašoma Lietuvos laisvosios rinkos instituto vyresnioji ekspertės Ievos Valeškaitės pranešime žiniasklaidai.

Kai kalbame apie svarbius karjeros pasirinkimus, atrodo, kad dažnai atsiduriame tokiose situacijose, kuriose mūsų pasirinkimas skamba kaip „arba, arba“. Pavyzdžiui, jei nusprendžiame sutelkti dėmesį į karjeros pasiekimus, tai nebegalime skirti dėmesio šeimai, rašoma „Swedbank“ Personalo tarnybos vadovės Agnės Jonaitytės-Karalienės pranešime žiniasklaidai. Ir atvirkščiai – jei norime pasirūpinti savo šeima, tai dėl jos turime „paaukoti“ savo karjerą.

Vilniaus universitetas ir pedagogai lieja nepasitenkinimą esama padėtimi švietimo sistemoje, o štai visai neseniai paskelbti 15-mečių mokyklinių pasiekimų rezultatai rodo, kad esame viena labiausiai atsiliekančių valstybių Europos Sąjungoje. Taip pat prastai vertinami ir lietuvių paauglių skaitymo įgūdžiai. Apie tai, kas lemia prastesnius gebėjimus, kalbėjome su Lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų sąjungos valdybos nariu, literatūros ekspertu Arūnu Šileriu.

Londone vykusiame NATO lyderių susitikime teko įveikti nemenką įtampą, kilusią po Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono žodžių apie tai, kad „NATO ištiko smegenų mirtis“. Lietuvai gali kelti nerimą ir Macrono noras draugauti su Rusija, kurią oficialiai norima įvardinti kaip galimą grėsmę. Apie tai, kaip NATO lyderiams sekasi susitarti, kalbėjome su Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesoriumi Tomu Janeliūnu.

„Paklauskit jo apie kapines, Deanai“, – JAV prezidentas Lyndonas Bainesas Johnsonas pasakė savo valstybės sekretoriui Deanui Ruskui, kandžiai paminėjęs daugiau kaip 20 000 JAV karių, palaidotų šalyje, už kurios išvadavimą jie žuvo. Tai įvyko 1966-aisiais, kai generolas Charles'is de Gaulle'is, tuometis Prancūzijos prezidentas, buvo ką tik paskelbę sprendimą pasitraukti iš Aljanso vadovavimo struktūros, tai pat pareikalavęs išvesti iš jo šalies visas užsienio pajėgas.

Naujausias Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) moksleivių gebėjimų tyrimas rodo, kad pagal visus vertintus kriterijus Lietuvos penkiolikmečių raštingumas ir toliau nesiekia EBPO šalių vidurkio. Dar blogiau yra tai, kad beveik nemažėja itin prastai besimokančių moksleivių dalis. Nors tokie rezultatai labai liūdina, tačiau jie nestebina. Pirmą kartą Lietuvos moksleivių gebėjimus EBPO vertino 2006 metais, o nuo tol visais metais Lietuva atsiliko nuo EBPO vidurkio.

Kalendorinė žiema Lietuvoje jau prasidėjo. Iki šiol džiaugėmės šiltu, net rekordine šiluma pasižymėjusiu rudeniu. Ar savaitgalį pasirodžiusios snaigės atneš žiemą ir kokios jos galime tikėtis, kalbėjome su profesoriumi ir klimatologu Arūnu Bukančiu. Prasidėjo kalendorinė žiema, tad ar sulauksime šalčių?  Kalendorinė žiema prasidėjo, tačiau astrominė turėtų įsibėgėti dar tik už trijų savaičių. Taigi ypatingų, žiemiškų orų dar nereikia tikėtis.

Šių metų pabaigoje Lietuvos ekonomikos augimas beveik neišsikvėpė ir tai džiugina. Tačiau savaime tai negarantuoja, kad be papildomų pastangų mūsų laukia tolimesnis eksporto, atlyginimų ir investicijų augimas bei socialinis progresas. Lietuvos BVP augimas trečiąjį šių metų ketvirtį šiek tiek sulėtėjo, bet vis dar siekė daugeliui ES valstybių nepasiekiamus 3,7 procento.

Prezidento Gitano Nausėdos kantrybė baigėsi: jis reikalauja, kad susikompromitavęs susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius trauktųsi iš posto. Tačiau ministras to daryti ir toliau neketina, o koalicijos partneriai stoja už jį mūru, tvirtindami, kad prieš Lenkų rinkimų akciją dabar organizuojamas masinis puolimas.  Apie susiklosčiusią situaciją politikos padangėje „Dienos komentare“ kalbamės su valstiečių partijos pirmininku Ramūnu Karbauskiu.

Prekyba vaistais internetu vis populiarėja. Tačiau šiuo metu internetu jums gali parduoti tik nereceptinius vaistus, o receptinių – tenka kulniuoti į vaistinę. Žmonėms, kuriems nuvykti į vaistinę nėra patogu, toks apribojimas gerokai apsunkina vaistų įsigijimą. Sveikatos apsaugos ministerija siūlo leisti internetu pardavinėti ir gydytojų išrašomus receptinius vaistus.

Susisiekimo ministas ministras Jaroslavas Narkevičius klimpsta į naujus skandalus. Štai dabar pasigirdo kaltinimų, kad ministras Gilūšio ežere užsiima neteisėta žvejyba. Tuo metu opozicijos Seimo nariai jau renka parašus ir rengia Narkevičiui interpeliaciją. Ministro J. Narkevičiaus galimas klaidas įvertino Seimo narė Aušrinė Armonaitė, kuri būtent ir inicijavo parašų rinkimą interpeliacijai.

Įsivaizduokite, kad jūs – šalies, kuri sučiupo Rusijos šnipą, lyderis. Štai keli dalykai, kuriuos turėtumėte pasakyti Rusijos ambasadoriui. Pirmiausia pademonstruokite savo nepasitenkinimą. Atšaukite artėjantį vizitą, įšaldykite derybas dėl prekybos, atidėkite kitus renginius. Be to, apsvarstykite pareigūnų išsiuntimo iš šalies galimybę. Bent vienas, o gal net keli pareigūnai iš Rusijos ambasados ar kitų misijų privalės susikrauti lagaminus.

PrezidentoGitano Nausėdos medaus mėnuo su jį išrinkusiais tautiečiais, panašu, kad baigiasi. Tai rodo net 10 procentų per mėnesį smukę prezidento reitingai. Nepaisant to, kad jo populiarumas išlieka labai aukštas ir viršija 70 procentų, politologai įžvelgia, kad žmonės pamažu supranta, kad visgi ne kiekvienam Nausėdos žodžiui lemta išsipildyti. Kodėl pirmąkart reikšmingai smuktelėjo prezidento Nausėdos reitingai, kalbėjome su politikos apžvalgininku Virgiu Valentinavičiumi.

Pusantro milijardo eurų – tokia suma Seimo nariai siūlo papildyti kitų metų biudžetą. Tiek idėjų Seimo nariai sugeneravo vos per mėnesį. Suma – įspūdinga. Atsižvelgiant į tai, kad visos planuojamos 2020 m. valstybės biudžeto išlaidos siekia apie 12,7 mlrd. eurų, galima daryti išvadą, kad Seimo nariai norėtų biudžeto išlaidas padidinti daugiau nei dešimtadaliu, rašoma Lietuvos laisvosios rinkos instituto vyr. ekspertės Ievos Valeškaitės pranešime.

Vilniuje – neeilinė ceremonija. Amžinojo poilsio Senosiose Rasų kapinėse ką tik atgulė XIX a. amžiaus sukilėlių vadų Zigmanto Sierakausko ir Konstantino Kalinausko palaikai, o greta jų palaidoti ir dar 18 Gedimino kalne rastų sukilėlių. Į iškilmes atvyko ne tik Lenkijos prezidentas ir premjeras, Baltarusijos vicepremjeras, bet ir gausybė baltarusių, o lenkai atsiuntė savo garbės sargybos kuopą.

Kiek apšilus kojas aukštojoje mokykloje, studentams ima kirbėti mintis, o neretai ir poreikis ieškoti su studijomis derinamo darbo. Tai ne tik būdas prisidurti prie stipendijos ar tėvų skiriamos paramos, tačiau ir galimybė susipažinti su profesiniu pasauliu ir padėti pagrindus ateities karjerai. Tiesa, svarbu atminti, kad darbas turi būti derinamas prie studijų, o ne atvirkščiai.

Prezidentas, išreiškęs susirūpinimą konkurencine aplinka bankų sektoriuje, į viešąją erdvę grąžino valstybinio komercinio banko idėją. Kuriuose komercinės bankininkystės segmentuose matomos kamšytinos spragos – nedetalizuojama, o su sprendimo būdo pasiūlymu paskubėta.   Tai, kad Lietuvos kredito sistema per pastarąjį dešimtmetį stipriai pakito, jokia naujiena. Sumažėjus rinkos dalyvių, išaugo bankų sektoriaus koncentracija.

SEB banko užsakymu trečio ketvirčio pabaigoje atlikta gyventojų apklausa dėl būsto kainų lūkesčių atskleidė, kad žmonių nuomonė regionuose keičiasi skirtingai. Apklausti Vilniaus ir Klaipėdos apskričių gyventojai buvo atsargesni ir mažiau jų teigė, kad gyvenamasis būstas brangs. Tačiau Kauno regione optimizmas dėl būsto brangimo toliau tęsiasi. Faktiniai nekilnojamojo turto rinkos duomenys nerodo, kad būsto rinkoje pirkėjai būtų mažiau aktyvūs ar kainos augtų lėčiau.

Prezidentas Gitanas Nausėda siūlo svarstyti valstybinio komercinio banko steigimo idėją. Seime skinasi kelią visa šūsnis naujų prieštaringai vertinamų mokesčių. Ar to reikia Lietuvai, kalbėjome su Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotoju ekonomistu Raimondu Kuodžiu.  Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Lietuvai galbūt reikėtų valstybinio komercinio banko.

Euroatlantizmo šalininkai dešimtmečius skundėsi, kad aljanso europinė dalis bijo veikti ir laikosi siauro požiūrio. Po sensacingo Emanuelio Macrono interviu „The Economist“ šiuos skundus reikėtų iš naujo apmąstyti. Prancūzijos prezidento užmojai ir vizija negali būti nuneigti.

Prancūzijos prezidento Emanuelio Macrono žodžiai apie NATO smegenų mirtį sukėlė tikrą audrą tarp politikų ir ekspertų. Savo garsiajame interviu Macronas kalbėjo ir apie bendradarbiavimą su Rusija, taip papiktindamas daug ką Lietuvoje. Bet ar visos prancūzų vadovo mintys griežtai kritikuotinos? Apie tai kalbame su Rytų Europos studijų centro direktoriumi, politologu Linu Kojala. Prancūzijos prezidentas Emanuelis Macronas sudrebino Vakarų pasaulį savo pareiškimais apie NATO mirtį.

Po neeilinių ir permainingų ieškojimų Dainiaus Adomaičio įpėdiniu tapo Darius Maskoliūnas. Kauno „Žalgirio“ asistento užduotis – nuvesti rinktinę į Tokijo olimpines žadynes.  Plačiau apie Lietuvos krepšinio rinktinės trenerio rinkimų aistras ir sprendimą kalbėjome su Lietuvos krepšinio federacijos generaliniu sekretoriumi Mindaugu Špoku. Kodėl Lietuvos krepšinio rinktinės trenerį pasirinkote būtent Darių Maskoliūną?  Todėl, kad tai yra vienas geriausių variantų.

Pirmadienį įvykusioje vadų pasikeitimo ceremonijos metu Renatas Požėla pakeitė penkerius metus policijai vadovavusį Liną Pernavą. Kas artimiausiu metu pasikeis Lietuvos policijoje, kalbame su naujuoju generaliniu komisaru Renatu Požėla. Nuo rytojaus pradėsite vadovauti Lietuvos policijai, tačiau vis dar vilkite seną uniformą.

Stiprėjant nesutarimams tarp valdančiųjų valstiečių, žiniasklaida skelbia apie galimą Sauliaus Skvernelio suartėjimą su socialdemokratais ir net jų bendrą sąrašą per Seimo rinkimus. Svarstoma ir apie vadinamosios „vaivorykštės” koaliciją, kurią po Seimo rinkimų sudarytų Tėvynės sąjunga ir socialdemokratai. Kiek šiose kalbose tiesos ir kokie tikrieji socialdemokratų planai, apie tai TV3 studijoje kalbėjo partijos pirmininkas Gintautas Paluckas.

Prisimenu Rytų Berlyną. Netgi dabar, praėjus trisdešimčiai metų, šis prisiminimas man užgniaužia kvapą. Rusvosios anglys, smilkstančios katilų pakurose; prastos kokybės degalai, varantys nutriušusius automobilius ir išklerusius sunkvežimius. Ideologija irgi buvo dusinanti.

Neringa Venckienė po šešerių metų parvežama į Lietuvą. Jau dabar artimieji ragina palaikančius žmones išeiti į viešumą. Kaip vertinti patį grąžinimą ir ko galima tikėtis pargabenus Venckienę, įvertino buvęs Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininku Stasiu Šedbaru. Kaip vertinti, kad Neringa Venckienė po tiek metų visgi grąžinta į Lietuvą?  Vertinti pozityviai, todėl, kad įtariama padarius nusikalstamas veikas, ir tikėkimės, kad teisingumas išaiškins – kalta ar nekalta.

Artėjant gripo sezonui, vis didėja nerimas – norinčiųjų pasiskiepyti tiek daug, kad stinga vakcinų. Pirmoji nupirkta partija jau išnaudota, o netrukus turėtų būti atvežta antroji. Tačiau jei norinčiųjų bus tiek, kiek dabar – vakcinų neužteks. Ką daryti nutikus minėtam scenarijui, pakomentavo sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. Žmonės Lietuvoje plūsta skiepytis nuo gripo, o pasirodo, kad vakcinų nėra. Kaip vertinate šią situaciją?  Čia yra bloga ir gera žinia.

Kauno policiją tebekrečia korupcijos skandalas – įtariama, kad patyrę Kauno pareigūnai yra susiję su šešėliniu verslu: dangstė nelegalią alkoholio, tabako, vogtų automobilių dalių, rūbų, papuošalų prekybą. Iškylą ir kitos detalės, esą nelegalus verslas buvo gajus ne tik Lietuvoje.  Apie Kauno policininkų ateitį ir atsiradusį korupcijos šleifą TV3 studijoje kalbėjo Lietuvos generalinis policijos komisaras Linas Pernavas.

Šiaurės ir Baltijos šalys turi galimybių plėsti bendradarbiavimą saugumo ir gynybos srityje, bet iniciatyva turėtų kilti iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos, teigia Švedijos parlamentaras, vadovaujantis Šiaurės tarybai. Hansas Wallmarkas atkreipia dėmesį, kad reikia vienodai atsakingai vertinti ir iš Rusijos, ir iš Kinijos kylančias grėsmes.

Jungtinių Valstijų Kongresas šią savaitę triuškinama balsų dauguma pripažino Turkijos armėnų genocidą, kurį NATO narė Turkija įnirtingai neigia. Tuo metu Vokietijoje atlikta visuomenės apklausa parodė, kad net 58 procentai vokiečių nebenori, kad Turkija liktų NATO, ir tik 18 proc. pageidautų jos narystės. Kaip ši situacija atsilieps NATO ateičiai? Apie tai TV3 studijoje kalbėjome su Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nariu Laurynu Kasčiūnu.

Jau ketvirtadienį vakare prasideda ilgasis savaitgalis, tačiau kol vieni ieško žvakučių ir gėlių artimiesiems pagerbti, kiti renkasi kostiumus Helovinui. Ką iš tiesų reiškia artėjančios svarbios dienos, kalbame su vyskupu Arūnu Poniškaičiu. Jau ketvirtadienį dalis žmonių pradės švęsti Heloviną.

Vyriausybės bandymas plėsti nekomercinės paskirties nekilnojamojo turto (NT) apmokestinimą Seime neperšoko ir pirmojo barjero. Tačiau panašu, kad parlamentarai pačios idėjos atsisakyti neketina, tiesa bandys pateikti tobulesnę šio mokesčio versiją, todėl verta pasvarstyti, ko iš įstatymų leidėjų verta laukti visuomenei. Patį mokestį vadinti visuotiniu kol kas būtų per drąsu, nors žemyn leidžiama neapmokestinamoji kartelė jo mokėtojų skaičių padidintų net apie 10 kartų iki 37 tūkst. asmenų.

Ekonomikos vadovėlių trūkumas ir šiandienos poreikių nebeatitinkančios literatūros naudojimas – dažniausiai moksleivių įvardijamos priežastys, lemiančios prastą moksleivių finansinio raštingumo situaciją šalyje, rašoma „Swedbank“ Finansų instituto vadovės Jūratės Cvilkienės pranešime žiniasklaidai.

Švietimas įvardijamas kaip svarbiausia ir prioritetinė sritis Lietuvoje, nes tai valstybės bei jos piliečių visuomenės pamatas. Tačiau Vyriausybės pristatytame ateinančių metų biudžete, tai neatsispindi. Analizuojant finansavimo paskirstymą, matome, kad „švietimas“ ir „prioritetas“ neturi nieko bendro. Pasikartojantys pažadai Galima būtų pasidžiaugti, kad bendras finansavimas švietimui, palyginus su praėjusiais metais, auga 97 mln.