Kiek iš tiesų reikia baimintis šio viruso ir kaip saugotis mums patiems, kalbėjome su profesoriumi Vytautu Usoniu.
Žmonėms kyla vis didesnis nerimas dėl koronaviruso. Lietuvoje Vyriausybė jau kalba apie ekstremalios situacijos paskelbimą, be to, premjeras Saulius Skvernelis atšaukė atostogas. Sakykite, ar iš tikrųjų yra pagrįstas nerimas dėl šio viruso, kuris, atrodo, gana sparčiai plinta per visą pasaulį?
Manau, kad taip. Faktas yra tai, kad tas pirmas tikslas užgniaužti infekciją pirmame židinyje Kinijoje. Tas tikslas nepasiektas, infekcija išplito. Klausimas dabar, kiek greitai, kiek plačiai ji išplis kitose šalyse, kada ji atkeliaus į Lietuvą. Ne „ar“, bet „kada“?
Šioje vietoje mes tikrai be panikos, ramiai turime tą situaciją įvardyti ir jai pasiruošti paprastus dalykus. Pasiruošti tai, ką galime padaryti kiekvienas, pirmiausiai, apie save galvodami ir, be abejo, pagalbos sveikatos sistema turės persiorientuoti dirbti kitu rėžimu.
Pašnekėkime dabar atskirai. Pirmasis dalykas – mūsų sveikatos sistema. Ar ji yra pasirengusi priimti didesnį kiekį žmonių?
Didesnį kiekį turbūt ne, tikriausiai yra reikalingi papildomi sprendimai. Supraskime, kad ir šiandieną yra gripo sezonas. Jos (infekcinės ligoninės – red. past.) dirba labai įtemptu rėžimu ir daug kartų padidinti galimybes izoliuoti, stebėti ligonius fiziškai nėra, ligoninės užsikimš labai greitai.
Reiškia, turi atsirasti papildomos galimybės atvykusių žmonių stebėjimui. Turi atsirasti papildomos galimybės, sergančių lengvomis formomis, gydymo ne ligoninės sąlygomis. Tie dalykai yra diskutuojami. Aš neabejoju, kad visa tai atsiras ir tas turės būti įgyvendinta.
O ką gali padaryti paprasti žmonės, kad jie save galėtų apsaugoti nuo galimos koronaviruso grėsmės?
Pirmiausia, rekomendacijos, kurios turi atkeliauti iš sveikatos tarnybų, ekstremalių situacijų tarnybų, jeigu bus tokia paskelbta, jų turėtumėme paisyti. Labai paprastas pavyzdys: paniškai išpirkus kaukes, jų dabar gali nebelikti tada, kai tikrai reikės.
O šiaip tai klasikiniai dalykai: mažinti kontaktų intensyvumą, socialinį aktyvumą, kuo mažiau žmonių aš sutiksiu, tuo mažesnė tikimybė užsikrėsti. Antras dalykas, elementari rankų higiena. Dezinfekuojančios medžiagos, rankų plovimas paprasčiausiai muilu.
Muilas padeda apsisaugoti?
Padeda muilas, nes, matot, rankos tokia mūsų kūno dalis, kad mes ir paviršius visus liečiam. Ir pažiūrėkite – mačiau autobuse dezinfekuoja turėklus, kur laikosi, tas yra labai veiksminga.
Taip, iš tikrųjų mes mažiname, nėra nieko 100 procentų, bet mes mažiname tikimybę išplisti bet kokiam užkratui.
Ar namus taip pat reikėtų valyti aktyviau, kad nebūtų užterštų paviršių?
Matot, išgyventi gali. Na, kas į tuos mano namus atneš (užkratą – red. past.)? Aš jį atnešiu, jeigu susirgsiu, užsikrėsiu, atneš mano svečias. Bet pirmiausiai kalbu apie viešas vietas. Jeigu tai iš tikrųjų būtina, poreikis viršija galimą riziką, tuomet reikia apie tai pagalvoti ir tas rankas nusiplauti. Jeigu neįmanoma, yra gi dabar tų rankinių, nedidelių indelių su dezinfekuojančiais tirpalais.
Pone V. Usoni, ar galima Lietuvai išvengti koronaviruso grėsmės? Ar iš tikrųjų Lietuvoje tik laiko klausimas, kada šis virusas atsiras?
Manau, kad tai yra laiko ir mūsų pasirengimo klausimas. Kuo geriau mes būsime pasirengę, tuo greičiau mes suvaldysime. Yra toks terminas, kaip antriniai susirgimai. Kada nors tikrai atvyks į Lietuvą užsikrėtęs žmogus. Kaip tas ligonis bus atpažintas, kaip su juo ir kokie veiksmai toliau bus daromi, priklausomai nuo mūsų pasirengimo, ar jis užkrės kitus, ar ne.
Kaip suprantu, pavojingiausi tie, kurie serga lengviausia forma, nes juos sunkiausia atpažinti?
Taip, sunku atpažinti. Jie patys nesijaučia ligoniais, nieko nesisaugo. Kai yra akivaizdūs kontaktai, taip, bet net nesant netgi akivaizdiems kontaktams, tos apsaugos priemonės, tai, ką minėjau, kontaktų mažinimas, rankų higiena – ji yra reikalinga todėl, kad mes galime nežinoti, kas yra šalia mūsų.
Ar iš tikrųjų koronavirusas ženkliai skiriasi nuo gripo ir tikrai sunkiau suvaldyti negu gripą?
Jis tikrai labai skiriasi. Tai yra kita grupė, virusų šeima virusologine prasme. Lyginant su gripu, mes turime labai veiksmingą gripo vakciną, priešvirusinius vaistus, neuraminidazės inhibitorių. Tai, ko neturime prieš koronavirusą, – nei vakcinos, nei priešvirusinio vaisto. Čia yra labai esminiai skirtumai.
Mes galime padėti vadinamomis simptominėmis pagalbinėmis priemonėmis gydant koronavirusą, tuo svarbiau iškyla profilaktikos reikšmė.
Visą pokalbį su Vaikų ligų klinikos vadovu prof. habil. dr. Vytautu Usoniu kviečiame žiūrėti vaizdo siužete.
