Žemos naftos kainos yra tarsi dopingas pasaulio ekonomikai, nes gali leisti amortizuoti kitus padidėjusius gamybos kaštus (pavyzdžiui darbuotojų atlyginimus. Taip pat nafta eksportuojančios šalys nepasižymi ekonomikos dydžiu bendrame pasaulio kontekste. Tik devinta ir dešimta pagal BVP dydį šalys dešimtuke atitinkamai yra Brazilija ir Rusija, kurios reikšmingai priklauso nuo žaliavos pardavimo.
Žemos naftos kainos gali būti atsigavimu tokioms šalims kaip Kinija, kuri nukentėjo nuo viruso protrūkio, kuris pristabdė gamybos apimtis. Be Kinijos, vienareikšmiškai žemos naftos kainos gali paskatinti ir Euro zonos, Japonijos ir Indijos ekonomikas, kurios kartais yra didesnės už Braziliją ir Rusiją kartu sudėjus.
Šiek tiek neigiamai žemos kainos gali paveikti JAV darbo rinką ir skalūnų naftos sektorių, tačiau bendras rezultatas vis tiek yra teigiamas, nors didžiausia pasaulio ekonomika yra ir vienas didžiausių naftos eksportuotųjų Pasaulyje. JAV ekonomika nėra itin stipriai priklausoma nuo naftos ir dujų eksporto, nes šis sektorius duoda apie 7,6 proc. BVP kasmet ir įdarbina 5,6 proc. darbuotojų. Palyginus Rusijos biudžetas, kone 40 proc. pajamų gauna iš energijos eksporto. Taigi dažnu atveju naftos kainos kritimas gali duoti teigiamų aspektų, netgi ir mums, kur ilgainiui benzino ir dyzelino kainos gali sumažėti apie 10 proc.
Tokia situacija gali užsitęsti, nes Saudo Arabija, kuri pradėjo naftos kainų karą, yra nusiteikusi atsiimti dalį rinkos. Arabai tai gali sau leisti, nes jų naftos savikaina yra žemiausia pasaulyje ir kad kokia kaina bebūtų, tai vis tiek yra pelninga. Didžiausias spaudimas susidaro JAV skalūnų naftos sektoriui, nes čia savikaina daug aukštesnė, tad Saudo Arabija kovodama su Rusija iš tikro gali apkartinti JAV naftos sektoriaus privačių investuotojų gyvenimą bei Rusijos valstybinio sektoriaus atstovams.
Čia ir skiriasi skirtingi efektai. JAV tai liečia privatų verslą, kuris jau yra sustiprėjęs ir išgyvenęs vieną pragaro laikotarpį, kai nafta buvo nusileidusi į 27 JAV dolerių už barelį lygį. Tuo metu skalūnų naftos savikaina buvo skaičiuojamas 30 – 40 JAV dolerių lygyje, priklausomai nuo telkinio. Dabar patobulinus technologijas, savikainos yra žemesniame lygyje.
Tuo pat metu Rusijoje situacija yra kitokia, nes naftos kainos yra valstybės biudžeto kalvis ir dar naftos kainos kritimas tiesiogiai veikia Rublio kursą, kuris pirmadienį testuoja naujas žemumas, kurių buvo nematyti nuo pat 2014 metų, kai kilo Rusijos ir Ukrainos konfliktas. Rublio pigimas iškarto brangina prekes ir mažina gyventojų perkamąją galią. Tad matome vieną naftos kainos pokytį, o sukeliami efektai yra skirtingi.
Bus tikrai įdomu stebėti, kaip skirtingai šioje situacijoje veiks privatus ir valstybinis sektorius skirtingose valstybinis. Taip pat bus tam tikra kova ir tarp laisvos ir reguliuojamos rinkos. Panašu į tai, kad naftos kartelis paskutinį dešimtmetį vis daugiau praranda teritorijos.
Dar įdomi situacija yra tame, kad naftą eksportuojančioms šalims kenčiant dolerių, kurie gaunami už parduotą žaliavą, stygių jos bus priverstos kišti ranką į savo rezervinius fondus, kurie iš ties yra pritvinkę. Visa to pasekmė gali būti, kad kurį laiką matysime kainų spaudimą ir kitose finansų rinkos segmentuose, kaip buvo 2016 metų pradžioje. Vyks turto perskirstymas iš vienų rankų į kitas. Bet kokiu atveju tai ką stebime, tai yra papildomo „dopingo“ pasaulio ekonomikai įšvirkštimas, kuris vyksta kartu pinigų rinkoje esant didžiausiai pigių pinigų pasiūlai.
Marius Dubnikovas yra ekonomistas, Vilniaus universiteto partnerystės docentas.
