Tiems, kas istorijos nesekė, galiu priminti, kad šią savaitę į besiskiriančių Zuokų namus dėl buitinio konflikto atvyko policija, o Agnė Zuokienė užpildė pareiškimą dėl smurto prieš ją.
Kitą dieną A. Zuokienė savo asmeninėje „Facebook“ paskyroje pasidalino įrašu apie 1990 metais vykusį pokalbį su neįvardinta mergina, kuri esą pastojo nuo Artūro Zuoko arba Andriaus Mamontovo. A. Zuokienė pridūrė, kad pati 1990 m. vasario naktį praleido su „Marijumi/Marijonu“.
Netrukus žiniasklaida ėmė cituoti šią žinutę, portalai konkuravo, kieno antraštė labiau patrauks akį, ėmė sklisti kalbos apie „nesantuokinį vaiką“. Pati A. Zuokienė ketvirtadienį delfi.lt davė interviu, kuriame sakė mananti, kad A. Zuokas gali pasikėsinti į jos gyvybę, kad jis ją provokuoja ir nori iš jos padaryti „kažkokią ligonę“.
Ir, žinoma, į stebėtinai labai viešinamą dviejų žmonių santykių krizę bei jos akivaizdžius padarinius socialiniuose tinkluose sureagavo ir dešimtis tūkstančių sekėjų turintys „influenceriai“.
Štai Saugirdas Vaitulionis pasidalino A. Zuokienės įrašu ir prie jo kelis kartus keitė nuomonę. Kartą citavo Amy Winehouse dainą apie reabilitacijos kliniką, kartą rašė „Ku ku“, po to savo prierašą dar kelis kartus keitė, kol galiausiai išvis ištrynė įrašą.
Bet iki įrašą S. Vaitulionis ištrynė, po juo nusidriekė šimtai komentarų, kuriuose kiti „influenceriai“ taip pat demonstravo savo sąmojį šioje, be abejo, visiems beprotiškai juokingoje istorijoje. Pavyzdžiui, Daina Bosas rašė: „Ok ok... Aš esu Zuoko ir Mamontovo dukra“.
Pamenate, kaip būtent S. Vaitulionis ir D. Bosas praėjusią vasarą Palangoje lankė žiauriai sumuštą ir išžaginti bandytą dešimtokę? Tąkart jie žadėjo jai rasti teisininką, grožio specialistus, dovanojo jai mišinukų. Taip, merginai, be abejo, reikėjo pagalbos. Visuomenei – atkreipti dėmesį į žiaurią istoriją. „Influenceriams“ – nemokamos reklamos.
O kur jų pagalba A. Zuokienei? Kada jie jai parašys ar paskambins, ar aplankys, sakydami „Agne, tu mums rūpi, mes norime tau padėti“.
A. Zuokienės nepažįstu, nesu medikė ir jos sveikatos būklės komentuoti negaliu. Tačiau A. Zuokas sureagavo į savo žmonos „Facebook“ įrašą, prašydamas visuomenės atsigręžti į ją ir padėti, o ne smerkti.
„Prašau, nerašyti piktų ir užgaulių komentarų po Agnės įrašais, kurie yra apsvaigimo būsenos vaisius. Prašau, jei galite, rašykite: „Agne, tu gali padėti sau. „Dėl savęs, ir dėl tų, kurie tave myli.“ – juk taip daug metų raginai moteris rūpintis savo sveikata...“. Būtent taip buvo parašyta ant rožinio autobusėlio, kurį aplankė šimtai tūkstančių moterų“, – savo „Facebook“ paskyroje rašė A. Zuokas.
Savaime suprantama, kad Zuokų šeima dabar išgyvena ne tik santykių krizę, tai asmeninė kiekvieno jų krizė, jų vaikų ir visų šeimos narių krizė. O mes pasigardžiuodami sekame kiekvieną jų suklupimą, skaitome kiekvieną tekstą, spaudžiame „patinka“ ant kiekvieno „influencerio“ įrašo.
Tie patys, kurie kalba, kaip reikia padėti tiems, kurie geria, vartoja narkotikus, neturi darbo, alksta, patiria smurtą, serga depresija ar kitomis psichinėmis ligomis. Mes, žiniasklaida, nuolat apie tai kalbame.
Šioms problemoms spręsti skiriamos milžiniškos valstybinės lėšos (akivaizdu, nepakankamos), kuriamos įvairios iniciatyvos, akcijos, koncertai. „Influenceriai“ linksi galvomis, ploja, skiria paguodos žodžius, savo paskyrose dalinasi, kaip jautriai į viską reaguoja.
O tada atsuka nugarą moteriai, kuriai, akivaizdu, reikia pagalbos. Jei nenorite padėti, tai gal bent užsičiaupkite? Ar tikrai visuomenei taip reikia žinoti apie Zuokų skyrybas? Apie bet kurias skyrybas? Apie bet kurį „Facebook“ įrašą?
Ir problema ne tik Zuokų skyrybų dramoje, kuri tapo nemokamu spektakliu visuomenei, o dviveidiškume apskritai. „Influenceriai“, kurie padeda tik tada, kai jiems tai patogu, o pašiepia, kai nori populiarumo. Policijos pareigūnai, kurie žada „Ginti. Saugoti. Padėti“, o tada socialiniuose tinkluose išjuokia prievartos aukas. Skaitytojai, kurie aprėkia žiniasklaidą, kad ši domisi tik pletkais, o po to godžiai patys juos skaito.
Problema slypi kiekviename iš mūsų – kai mes mėgaujamės svetimu skausmu ir problemomis, kai pelnomės iš to, kai žeminame nukentėjusiuosius, kai netikime priekabiautojų aukomis ir kaltiname jas pačias. O tada nuoširdžiai klausiame, kodėl aplink mus tiek daug pykčio, paskalų, pagiežos ir, be abejo, savižudybių.
Autoriaus komentaras yra autoriaus nuomonė, nebūtinai atspindinti redakcijos nuomonę.
