Komentarai ir analizė

Pragaras džiūgauja. Hitleris muistosi ir laimingas nenustygsta vietoje, o Stalinas ramiai papsėdamas papirosą raito ūsus iš pasitenkinimo. Jų įpėdinis Vladimiras Putinas dirba iš peties ne tik žudydamas tūkstančius nekaltų ukrainiečių, bet ir prikeldamas iš numirusių jų idėjas. O nekromantija rusų valdžia užsiiminėja jau daugiau nei dešimtmetį.

Prasidedant naujam žemės ūkio sezonui, lūkesčius dėl palankių oro sąlygų užgožia karas Ukrainoje. Rusijos invazija į kaimyninę šalį sukėlė sumaištį tarptautinėje grūdų rinkoje, nes Juodosios jūros regionas nuo seno vadinamas Europos duonos krepšeliu. Įtaką pajus ir Lietuva. Skaičiuojama, kad Ukrainai tenka 10 proc. pasaulinio kviečių eksporto, Rusijai – dar apie 16 procentų. Tad šių šalių derlius ir galimybės jį eksportuoti daro didelę įtaką pasaulinei rinkai.

Šįmet rekordinis biokuro, gamtinių dujų, elektros ir kitų energijos išteklių kainų augimas kasmetį galvosūkį dėl didelių sąskaitų už šildymą pavertė rimtu galvos skausmu. Maža to, šiandieninė situacija nesukuria prielaidų tikėtis mažesnių šildymo išlaidų ateityje. Tad nors pasibaigęs šildymo sezonas ir leis lengviau atsikvėpti finansiškai, yra veiksmų, kurių galime imtis jau dabar, kad ateityje sąskaitos keltų mažiau nerimo.

Tik nedaugelis dalykų yra svarbesni Europos saugumui nei Vokietijos pasiryžimas užsikrauti ant savo pečių atsakomybės naštą. Kankinamai lėtai ir smarkiai vėluodama vyriausybė Berlyne dabar stengiasi vaduotis iš Rusijos energetinių gniaužtų ir siūlosi pasiųsti Ukrainai bet kažkiek jai reikalingų ginklų. Tačiau daug Vokietijos kairiosios stovyklos garsenybių vis dar neįtikintos.

Iki šiol verslo tvarumą neretai buvo priimta laikyti savotiška įvaizdžio dalimi, kuri galėjo padėti pelnyti partnerių, sąmoningų klientų ir visuomenės dalies simpatijas. Tačiau per ateinančius kelerius metus įsigaliosiantys nauji ES teisės aktai tvarumą versle pavers būtinybe. Europos siekis atsiriboti nuo Rusijos iškastinio kuro ir per trumpą laiką padidinti energetinę nepriklausomybę tik dar labiau paspartins tvarumo transformaciją.

Lietuvos BVP pirmą 2022 metų ketvirtį buvo 4,4 proc., o pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, 4,1 proc. didesnis negu prieš metus. Per ketvirtį BVP padidėjo 0,9 procento. Toks praėjusio ketvirčio ūkio plėtros rezultatas atitiko rinkos ir SEB grupės lūkesčius. Didžiausią teigiamą įtaką ūkio plėtrai praėjusį ketvirtį darė pramonės, prekybos, profesinės, mokslinės ir techninės įmonių veiklos rezultatai.

Nepaisant visų netikėtumų, nemalonumų ir iššūkių, pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvos ekonomikos augimas neišsikvėpė – šalies BVP buvo 4,4 procento didesnis nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Vis tik horizonte matyti vis daugiau besiformuojančių debesų, todėl tolimesnis augimas, tikėtina, bus gerokai lėtesnis. Daugelis ekonomikos sektorių pirmąjį šių metų ketvirtį vis dar pasižymėjo įspūdingu augimu – apdirbamosios gamybos apimtys buvo beveik ketvirtadaliu didesnės nei prieš metus.

Kibernetiniai įsilaužėliai suaktyvėjo, tad, jeigu vis dar manote, kad kibernetiniams įsilaužėliams įdomios tik didelių įmonių elektroninės parduotuvės, rekomenduoju šią nuomonę pakeisti. Ir kuo greičiau tai padarysite, tuo saugesni jausitės ne tik dėl savo, bet ir dėl savo klientų duomenų. Tiesa paprasta: didelės įmonės dažnai atakuojamos dėl galimai didelių pajamų, mažos įmonės – dėl jų elektroninių parduotuvių saugumo trūkumų.

Prancūzijos prezidento rinkimų peripetijos buvo įdėmiai stebimos visame pasaulyje. Pasak buvusio Lietuvos užsienio reikalų ministro Antano Valionio, Rusijos agresija prieš Ukrainą ir didvyriška ukrainiečių kova prieš okupantus įrodė, kad dabar Europos ar net pasaulio raidos tendencijos priklausys nuo to, kaip baigsis ši Dovydo kova su barbariškuoju Galijotu.

Šią savaitę Vyriausybė svarstys įstatymo projekto pakeitimą, kuris leistų ūkininkų įsteigtoms kaimo turizmo sodyboms gaminti ir parduoti savo gamybos alkoholinius gėrimus iki 65 laipsnių stiprumo. Kitaip sakant, būtų leista legaliai gaminti ir pardavinėti „naminukę“. Per metus toks vienetas galėtų pagaminti iki 1 tonos alkoholio per metus. Tokį siūlymą praėjusiais metais pateikė 21 seimo narys.

Versle yra sakoma, kad svarbiausia laikas yra pinigai, tačiau tai galima perfrazuoti, kad greitis generuoja pinigus. Svarbu, kaip greitai galime apsukti investicinį ciklą, kad iš jo gautume pelno. Kuo daugiau ciklų apsuksime, tuo daugiau pinigų į Lietuvą atkeliaus. Čia tas pats, kaip kelis derlius per sezoną nuimti. Sutrikus žaliavų tiekimui iš Rusijos ir Baltarusijos atsirado iššūkių, kad anksčiau gautas žaliavas (metalus, medieną ir net skaldą) tenka pakeisti kitais tiekėjais.

Dar nepasibaigęs karas prieš Ukrainą jau dabar keičia Europos saugumo sanklodą. Šio žemės drebėjimo epicentras yra Helsinkis. Vos prieš metus prie NATO aljanso norėjo prisijungti tik ketvirtadalis suomių, o dabar tokių – trys penktadaliai. Vyriausybės ataskaitos apie „pakitusią saugumo aplinką“ formuluotės, vertinant pagal suomių standartus, yra tiesiog svilinančios: „Rusija kelia pavojų visos Europos saugumui ir stabilumui“. Oficialaus sprendimo laukiama apie vidurvasarį.

Rusijos pradėtas karas Ukrainoje sukrėtė tarptautinę bendruomenę, versdamas permąstyti saugumo situaciją Europoje ir apnuogindamas gilias ekonominės politikos klaidas. Visgi jokioje kitoje Europos šalyje šios klaidos nėra tokios opios kaip Vokietijoje, kurioje ideologinis įsikibimas į savitikslį taupymą įvarė didžiausią žemyno ekonomiką į politinį ir ekonominį akligatvį. Vokietija yra pagrįstai vertinama kaip viena ekonomiškai konservatyviausių valstybių Europoje.

Europa šiemet susidūrė su milžiniškais energijos kainų šuoliais ir netikrumu dėl energetinių išteklių tiekimo. Dešimtmečius nematyta nežinomybė energetikos rinkoje veda prie ekstremalių kainų šuolių, kai elektros kaina pasiekė ir daugiau negu 200 Eur/MWh. Šie iššūkiai paskatino išskirtinį postūmį Europos Sąjungoje (ES): jeigu iki karo Ukrainoje daug dėmesio buvo skirta aplinkosaugai ir klimatui, dabar dominuoja energetinis saugumas.

Naujovės neretai priimamos atsargiai ir gali būti apipintos įvairiais mitais. Ne išimtis ir elektromobiliai – verslo bendrovės jų kol kas perka nedaug, nors skaičiavimai rodo, kad investuoti į juos apsimoka. Elektromobilių pasiūla rinkoje auga, o pigesnė eksploatacija ilgainiui atperka brangesnę kainą. Įvairūs pavyzdžiai rodo, kad įmonės, nustatydamos tam tikrą elektromobilių naudojimo tvarką, gali sėkmingai išnaudoti jų pranašumus darbe kartu su benzinu varomais automobiliais.

Pastarieji keleri metai gerokai pakeitė daugelio organizacijų gyvenimą ir darbuotojų bei darbdavių santykius. Natūralu, kad nemažai dirbančiųjų persvarsto savo lūkesčius darbo vietai ir organizacijai, išsikelia naujus tikslus ir ryžtasi pokyčiams.

Jei manote, kad konfrontacija su Vladimiro Putino Rusija kelia nerimą, pasvarstykite, kiek blogiau gali būti. Įsivaizduokite, kad mūsų akademinis, žiniasklaidos, politikos ir šou verslo elitas, paveikti dešimtmečius trukusio atkaklaus šnekinimo, jaučiasi labai skolingas Maskvai, o jos propaganda, kuri toli gražu nėra tulžinga ir sau prieštaraujanti, yra subtili, kantri ir veiksminga.

Lietuva prašo Taivano spartinti eksporto leidimų suteikimą Lietuvai. Daugiau nei 20 Lietuvos įmonių nori eksportuoti į Taivaną pieną, žuvies produktus, kiaušinių bei mėsos gaminius, teigia Maisto ir veterinarijos tarnyba. „Šiuo metu intensyviai dirbame dėl eksporto leidimų lietuviškai jautienai suderinimo. Taivanui jau esame išsiuntę keturis klausimynus apie galvijų užkrečiamąsias ligas, valstybinę veterinarinę kontrolę ir porakanopių gyvūnų situaciją Lietuvoje.

Neišmanėliški, arogantiški, lengvabūdžiai, bailūs, o visų pirma – godūs. Kaltinimų sąrašas šalims ir žmonėms, 30 metų ignoravusiems gausius perspėjimus apie Rusijos pavojingus planus prieš savo kaimynes atrodo vertas bausmės. Neabejotina, kad istorija griežtai nuteis ignoravusius baisingą grėsmę, kurią V. Putinas kelia mūsų demokratijai.

Pateikdami metinę sumokėto gyventojų pajamų mokesčio (GPM) deklaraciją šiemet gyventojai paskutinį kartą gali susigrąžinti iki 400 eurų už jiems suteiktas būsto, automobilio remonto ir vaikų priežiūros paslaugas.

Tai ką aptiko į išvaduotus Kyjivo priemiesčius Bučą ir Irpinę sugrįžę Ukrainos kariai, sukrėtė visą pasaulį. Gatvėse kas dešimt metrų guli civilių gyventojų lavonai, jų rankos neretai surištos už nugaros ir matyti, kad jiems buvo šauta į pakaušį. Rūsiuose guli surišti ir į pakaušį sušaudyti vyrai. Buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras Antanas Valionis pastarųjų dienų įvykius Ukrainoje stebi su didele nuostaba ir pasibaisėjimu. „XXI amžiaus realybė pranoksta bet kokį siaubo filmą.

Užteko dviejų pastarųjų metų, kad mobilioji bankininkystė imtų lygiaverčiai konkuruoti su interneto banku. Remiantis „Swedbank“ duomenimis, šiuo metu apie 60 proc. skaitmeninių banko paslaugų naudotojų renkasi kasdienes operacijas atlikti tik išmaniąja programėle. Pagrindinė skaitmeninės finansinių paslaugų transformacijos kryptis šiuo metu – išmaniųjų programėlių, siūlančių visas banko paslaugas, plėtra. Tačiau tai nereiškia, kad bankai nusigręžia nuo kitų klientų aptarnavimo būdų.

Dėl sparčios infliacijos Lietuvoje gyventojai ketina mažiau lankytis kavinėse ir restoranuose, pramogauti, pirkti buitinę įrangą, elektronikos prietaisus ir baldus. Labiausiai vartojimą mažinti ketina kukliausias pajamas gaunantys asmenys. Savo vartojimo artimiausiu metu keisti nežada mažiau negu kas penktas gyventojas. Tokius rezultatus atskleidė SEB banko užsakymu atlikta šalies gyventojų apklausa. Lietuvoje metinė infliacija kovą perlipo 15 proc. slenkstį.

Ne veltui sakoma, kad vienintelis dalykas, dėl kurio gali būti tikras, yra tai, kad dėl nieko negali būti tikras. Dar metų pradžioje optimistiškai žvelgėme į po pandemijos atsigaunančios ekonomikos ir elektroninės prekybos tendencijas bei šviesiomis spalvomis tapėme jos raidos scenarijus. Tačiau tragiški įvykiai Ukrainoje daugelį dalykų skatina įvertinti iš naujo. Be jokios abejonės, šiuo metu didžiausią susirūpinimą kelia patys kariniai veiksmai ir dėl jų žūstantys žmonės.

Karinė Rusijos invazija į Ukrainą daugelį gyventojų privertė sunerimti dėl ateities. Tie, kas reguliariai domisi savo pensijų fonduose kaupiamo turto ar investicijų verte, greičiausiai pastebėjo pirmosiomis karo savaitėmis įvykusią tam tikro dydžio korekciją. Tačiau tai anaiptol nereiškia, kad kaupiantieji pensijai šįmet gerų rezultatų nematys.

Pandemija išryškino būtinybę pacientus vaistais aprūpinti jiems neišeinant iš namų. Praėjus porai metų po to, kai buvo priimtas receptinius vaistus įsigyti internetu numatantis įstatymas, balandžio mėnesį vaistinės sulauks bandomojo portalo, o jau nuo gegužės planuojamas sistemos paleidimas. Tačiau abejonių kelia jos praktinis veikimas ir santykis su sąžininga konkurencija. Nuo 2016 m. leidus internetu prekiauti nereceptiniais vaistais, tokių paslaugų poreikis tik augo.

Siūlau panaudoti prieš agresorių Lietuvos ir Europos Sąjungos politikų dar neatrastą ginklą – žemės ūkį. Tikriausiai, mažai kas žino, kad Rusija yra didžiausia grūdų eksportuotoja pasaulyje. Be naftos ir dujų, būtent grūdų eksportas duoda Rusijai didžiules pajamas. Rusijos užpulta Ukraina irgi yra viena iš didžiausių pasaulyje grūdų eksportuotojų.

SEB grupės ekonomistai pablogino Baltijos šalių ekonomikos rodiklių 2022 ir 2023 metais prognozę. Pagal pagrindinį scenarijų, kai prekių eksportas į Rusiją ir Baltarusiją beveik sustos, o tiekimo trikdžiai laikinai antrą ir trečią ketvirtį sujauks statybos ir pramonės sektoriaus darbą, Lietuvos BVP šiemet turėtų didėti 0,1 proc., Latvijos – 1,8 proc., o Estijos – 0,6 procento. Vidutinė metinė infliacija pagal suderintą vartotojų kainų indeksą šiemet Lietuvoje sieks 11 proc., Latvijoje – 9 proc.

Visos mūsų planetos laukia didžiulis pasaulinis badas. Be Rusijos ir Ukrainos grūdų kainos Europoje kils dar nematytu greičiu, o Afrikoje ir Azijoje išmirs tūkstančiai. Ir tai tik pradžia, mat jau dabar Europoje dėl prekių žmonės mušasi prekybos centruose. Tokiais žodžiais Kremliaus televizijų propagandinės laidos pradeda reportažus apie Vakarų sankcijas Rusijai.

Brangstančios žaliavos bei energetiniai ištekliai, trūkinėjančios tiekimo grandinės ir jaučiamas geopolitinis neapibrėžtumas augina kasdienai būtinų produktų bei paslaugų kainas. Dažnam gyventojui kyla klausimas, kokių finansų valdymo sprendimų imtis, kad kylančios kainos kandžiotųsi mažiau. Štai 8 patarimai, į kuriuos verta atkreipti dėmesį siekiant sutaupyti.

Betarpiška kaltė už Ukrainą apėmusią katastrofą tenka nusikalstamam Kremliaus režimui ir jo svaičiojančiam bei kerštingam lyderiui – Vladimirui Putinui. Tačiau gilesnė atsakomybė tenka šalims, kurios yra daug kartų didesnės, turtingesnės ir galingesnės negu Rusija. Jos galėjo šią katastrofą užgniaužti arba ją atgrasyti, bet to nepadarė.

Rusijos pradėta karinė invazija į Ukrainą ir toliau neatslūgsta, net ir šios šalies kariuomenei patyrus didžiulių bei akivaizdžių nuostolių. Pasak buvusio Lietuvos užsienio reikalų ministro Antano Valionio, šiuo metu Rusijos derybininkai labiausiai prašo išsaugoti okupacijos rezultatus ir Ukrainai atsisakyti minties tapti NATO nare, o su tuo sutikti negali jokia Ukrainos derybų delagacija.

Metinei infliacijai priartėjus prie 15 proc. kartelės, Vyriausybė jau priėmė ir ruošia papildomas priemones jos pasekmių švelninimui. Kokia antiinfliacinė priemonė galėtų sukurti mažiausią biurokratinę naštą, padėti tiems, kuriems to reikia labiausiai, ir tuo pačiu nesukelti žalingų šalutinių efektų? Infliacija įsibėgėjo dar praėjusių metų rudenį, o tam, be kitų veiksnių, įtakos turėjo ir sparčiai didėjęs užimtumas, atlyginimai bei vartojimas.

Atsakant į Rusijos pradėtą karinę agresiją Ukrainoje, Rusijai ir jos sąjungininkei Baltarusijai buvo paskelbtos precedento neturinčios sankcijos. Europos Sąjungos, JAV ir kitos šalys Rusijai vien nuo vasario 22 dienos įvedė daugiau negu 2,8 tūkst. naujų sankcijų ir pavertė šią valstybę daugiausiai jų sulaukusia šalimi pasaulyje. Vien per pastarąsias dvi savaites Rusijai skirta daugiau apribojimų negu per dešimtmetį Iranui.

Rusijai supratus, kad jos resursai baigiasi, o pagrindiniai tikslai Ukrainoje nepasiekti, šiuo metu vyksta intensyvios derybos dėl paliaubų. Neseniai JAV gynybos departamentas pranešė, kad Rusija Ukrainoje paleido daugiau nei 625 raketas ir dislokavo beveik visą savo parengtą kovinę galią. Taip pat JAV generolai teigė, jog Rusija nesukaupė jokių papildomų rezervų ir jau įjungė visus turimus, tačiau tai kare neatnešė jokios realios sėkmės.

Finansinis stabilumas ir gebėjimas valdyti pinigus taip, kad jie nekeltų streso – vienas iš svarbiausių sėkmingo gyvenimo elementų, kurio savo vaikams linki visi tėvai. Vis dėlto beveik pusė (48 proc.) lietuvių apie pinigus su savo atžalomis kalba epizodiškai, o maždaug kas trečioje šeimoje ši tema aptariama tik vaikams sulaukus paauglystės, rodo „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atlikta jaunuolių apklausa.

2022 m. pradžioje investuotojų dėmesys didžiąja dalimi buvo sutelktas į pandemijos eigą, sparčiai augančią infliaciją ir centrinių bankų planus, tikintis nuspėti, kada ir kiek bus keliamos palūkanų normos. Tačiau vasario pabaigoje Rusijai įsiveržus į Ukrainą, į pirmą planą iškilo geopolitinė rizika, sujaukdama visas analitikų prognozes.

Buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras Antanas Valionis jau antrą savaitę atidžiai stebi visus Rusijos pradėto karo Ukrainoje įvykius. Dabartinis ukrainiečių ryžtas ginant savo šalies valstybingumą A. Valioniui kelia pasigėrėjimą ir verčia prisiminti svarbią Lietuvai datą.

Ukrainoje tęsiantis kruvinam karui, Rusija į mūšį meta paskutinius prie Ukrainos sienos sutelktus nemotyvuotų ir nesuprantančių už ką jie turi mirti kareivių rezervus. Ukraina didvyriškai ginasi – priešas nesugeba paimti ne tik sostinės Kijevo, bet ir jokio kito didesnio miesto. Buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras Antanas Valionis sako, kad Rusijai itin skaudžiai smogė „atominės sankcijos“, o vis daugiau eilinių rusų nebeslepia nepasitenkinimo.

Prie informacinio karo iniciatyvos „Tiesos artilerija“ jau prisijungė 100 rusų kalbą valdančių savanorių, kurie kasdien platina šimtus žinučių Rusijos socialiniuose tinkluose, pažinčių svetainėse, įvairiose forumuose. Remiantis kasdien kovojančios agentūros „Idea prima“ komandos patirtimi, itin svarbu dalintis informacija, kuri nebūtų panaudota prieš Ukrainą. Pateikiu 5 įžvalgas, kaip efektyviai dalyvauti informaciniame kare.

Trečiadienis – 7-oji karo Ukrainoje diena. Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė pasidalijo komentaru, „r mums reikia bijoti karo?“. Pateikiame visą ministrės tekstą: „Baimė yra natūralus jausmas, kurį turime kiekvienas. Ir šis jausmas parodo, kad nesame dirbtinis intelektas, geležis ar koks kitas negyvas daiktas.

Pirmasis nepriklausomos Lietuvos kultūros ir švietimo ministras Darius Kuolys teigia, kad trys nesmagūs dalykai ima ryškėti Lietuvos gyvenime, Rusijai įsiveržus į Ukrainą.

Europos Parlamento narė Rasa Juknevičienė antradienį neeilinėje EP sesijoje, surengtoje dėl Rusijos invazijos prieš Ukrainą pareiškė, kad Ukraina krauju pasirašė pareiškimą ES narystei ir kreipėsi į rusų tautą, kviesdama sustabdyti karo nusikaltėlį V. Putiną, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Dešimtmečiais Europa tikėjo, kad taika nugalėjo, kad konvencinis karas žemyne nebeįmanomas, kad net ir aršiausius priešus galima palenkti savo pusėn su jais prekiaujant. Visi šie įsitikinimai buvo sudaužyti į šipulius prasidėjus Rusijos karinei agresijai prieš Ukrainą. Europa jau seniai buvo pajuokiama dėl savo nerangumo ir negebėjimo priimti sprendimų. Praėjusios savaitės sankcijos atrodė tik patvirtino, kad europiečiai yra bejėgiai.

Buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras Antanas Valionis džiaugiasi, kad civilizuoti Vakarai galų gale ryžtingai susivienijo prieš agresorių, ieškantį kažkokio smulkiau neįvardinto „istorinio teisingumo“. „Europos Sąjunga kartu su JAV, Didžiąja Britanija ir visomis kitomis civilizuoto pasaulio tautomis priėmė tvirtas finansines, ekonomines, technologines ir kitokias sankcijas, kurios per ilgesnį laiką sužlugdys Rusijos ekonomiką ir neleis Vladimirui Putinui toliau finansuoti karo prieš, ko ge...

Reaguodama į Rusijos karą Ukrainoje politologė Rima Urbonaitė sako, kad Rusijai dabar neužtenka drąsos iš to išeiti. Pasak jos, dabartiniai įvykiai yra pamoka ir Vakarų pasauliui, kuris netikėjo Rusijos keliama grėsme.  „Kai pasiuntus žudyti žmones, griauti gyvenimus dešimtmečiams į priekį, ir supratus, kad laimėtoju nebūsi, neužtenka drąsos tiesiog išeiti belieka grasinti branduoliniu ginklu.

Įsivaizduokit teniso žaidimą, per kurį kamuoliuką visuomet paduoda tas pats žaidėjas. Būtent taip veikia Rytų ir Vakarų santykiai. Vėl ir vėl Rusija perima iniciatyvą, o Vakarai galvotrūkčiais puola ruošti atsaką. To pavyzdys – sekmadieninis Vladimiro Putino žvanginimas branduoliniais ginklais. Grįžome į 1961-ųjų Kubos raketų krizę, tik šįkart priešininkas yra nykštukiška burnojanti Putino figūra, o ne ūmus, žiaurus, bet iš itin racionalus sovietų lyderis Nikita Chruščiovas.

Karinė agresija Ukrainoje pastaruoju metu lemia ženklius svyravimus vertybinių popierių, valiutų ir žaliavų rinkose. Nors prognozuoti artimiausią ateitį šiuo metu itin sudėtinga, vertinant istoriškai, lokaliai apibrėžti konfliktai turėdavo trumpalaikį poveikį pasaulio finansų rinkoms, kurios sugrįždavo prie ilgamečių vidurkių, rašoma pranešime spaudai.

Vasario 24 dieną visa Europa atsibudo jau visai kitokiame pasaulyje. Vladimiro Putino Rusijos kariuomenė grąžino į XX amžiaus pirmąją pusę, kai didžiosios valstybės ar keli susitarę agresoriai galėdavo lemti silpnesniųjų likimus. „Dabar XXI amžiuje, V. Putinas nemokėdamas konkuruoti globalaus postmodernistinio pasaulio ekonominėmis priemonėmis daro tai, ką visada stengėsi daryti Rusija, – karine galia priversti kitus paklusti.